CP v2

Blog

  • Saulės jėgainė su veidrodžiais dykumoje: paukščių žūtys ir pilotų skundai dėl akinančio atspindžio

    Saulės jėgainė su veidrodžiais dykumoje: paukščių žūtys ir pilotų skundai dėl akinančio atspindžio

    Dykumoje įrengta saulės elektrinė, vietoje įprastų saulės modulių naudojanti tūkstančius didelių veidrodžių, ilgą laiką buvo pristatoma kaip pažangus būdas gaminti elektrą be iškastinio kuro. Tačiau praktikoje išryškėjo dvi problemos, kurios prikaustė ir aplinkosaugininkų, ir aviacijos ekspertų dėmesį.

    Pirmoji siejama su laukine gyvūnija: fiksuota atvejų, kai paukščiai, kirsdami itin intensyvios šviesos zonas, patirdavo stiprius nudegimus ore. Antroji problema atsirado ore virš jėgainės ir jos prieigų, kai pilotai ėmė pranešti apie trumpalaikį regos sutrikimą dėl ryškių blyksnių.

    Kaip veikia heliostatų elektrinės

    Tokio tipo elektrinės priskiriamos koncentruotos saulės energijos technologijoms. Jose naudojami heliostatai, tai yra veidrodžiai, kurie seka Saulę ir nukreipia spindulius į centrinį imtuvą ant bokšto.

    Sukoncentruota spinduliuotė imtuve paverčiama labai aukšta temperatūra, o šiluma vėliau panaudojama elektros gamybai, dažniausiai per garo turbiną. Skirtingai nei fotovoltiniai moduliai, čia kritinė yra ne tik šviesa, bet ir šiluminė galia, todėl aplink bokštą gali susidaryti ypač karštos zonos.

    Įvairiuose tyrimuose nurodoma, kad ties spindulių koncentracijos sritimis temperatūros gali tapti ekstremalios. Tokios sąlygos kelia riziką paukščiams ir vabzdžiams, kurie įskrenda į spinduliuotės „koridorius“ arba priartėja prie bokšto, kur intensyvumas didžiausias.

    Kodėl žūsta paukščiai

    Paukščių žūtys siejamos su vadinamuoju „saulės srauto“ efektu, kai daugelio veidrodžių atspindžiai sutampa ir sudaro itin ryškią, energiškai tankią zoną. Įskridę į ją paukščiai gali patirti plunksnų ir audinių pažeidimus, o sunkesniais atvejais žūti.

    Tokie incidentai yra viena iš priežasčių, kodėl koncentruotos saulės elektrinės kai kuriose šalyse vertinamos griežčiau nei fotovoltinės. Pastarosios taip pat turi poveikį gamtai, tačiau jų rizikos pobūdis dažniau susijęs su buveinių praradimu ar susidūrimais, o ne su tiesioginiu terminių zonų poveikiu.

    Operatoriai paprastai taiko įvairias mažinimo priemones, pavyzdžiui, veidrodžių nukreipimo režimus, kai jėgainė nevykdo pilnos gamybos, taip pat paukščių atbaidymo sprendimus. Vis dėlto efektyvumas priklauso nuo vietos sąlygų, migracijos kelių ir to, kaip tiksliai suvaldomi spindulių koncentracijos režimai.

    Kuo pavojingas akinančio atspindžio efektas

    Pilotų minimas laikinas apakinimas siejamas su itin ryškiu atspindžiu, kai šviesa nuo heliostatų tam tikru kampu patenka į orlaivio kabiną. Skirtingai nei tolygus blizgesys, čia gali pasireikšti staigus blyksnis, kuris trumpam „išplauna“ vaizdą arba sukelia požiūrio taškus primenančius pėdsakus regėjimo lauke.

    Reiškinys yra jautrus geometrijai: svarbi Saulės padėtis, veidrodžių orientacija ir orlaivio trajektorija. Dėl to rizika gali būti nepastovi ir sezoniška, o incidentus sunkiau nuspėti vien iš bendro vietovės įvertinimo.

    „Kartais užtenka kelių sekundžių ryškaus blyksnio, kad pilotui būtų sunkiau greitai persiorientuoti ir sugrąžinti žvilgsnį į prietaisus bei išorinę aplinką“, – sakė aviacijos saugos tyrėjas.

    Nors dauguma pranešimų susiję su trumpalaikiu poveikiu, aviacijos saugos požiūriu svarbi net ir momentinė regos sutrikimo rizika, ypač mažesniame aukštyje arba artėjant prie oro uosto zonų. Dėl to tokie objektai planuojami derinant su skrydžių maršrutais ir vertinant galimas akinimo kryptis skirtingu paros metu.

    Koncentruotos saulės technologijos šalininkai pabrėžia privalumus, tarp jų galimybę kaupti šilumą ir ilgiau gaminti elektrą vakare. Tačiau pastarieji atvejai rodo, kad spartinant energetikos transformaciją reikia iš anksto įvertinti ne tik anglies dioksido mažinimą, bet ir šalutines rizikas, kurios gali paveikti gamtą bei skrydžių saugą.

  • Australijos hidroelektrinės planus sustabdė radinys: 20 000 metų stovyklavietė ir 38 000 artefaktų

    Australijos hidroelektrinės planus sustabdė radinys: 20 000 metų stovyklavietė ir 38 000 artefaktų

    Netikėtas radinys statybų trasoje

    Australijoje, rengiantis įgyvendinti didelį hidroenergetikos projektą Snowy Hydro 2.0, planuotas darbas iš pradžių atrodė įprastas: maršrutų paruošimas, geologiniai tyrimai ir inžineriniai matavimai. Tačiau vienoje iš numatytų statybų zonų archeologai aptiko tai, kas pakeitė projekto planavimą ir mokslinį šio regiono vertinimą.

    Privalomieji kultūros paveldo tyrimai, atliekami prieš pradedant didesnius kasinėjimus, atvėrė storus nuosėdų sluoksnius, kuriuose slypėjo senoviniai židiniai, anglies pėdsakai ir akmens įrankių gamybos liekanos. Tyrėjai skelbia, kad dalis žmogaus veiklos pėdsakų siekia maždaug 20 000 metų, tai yra paskutinio ledynmečio laikotarpį.

    38 000 artefaktų ir perrašoma Alpių istorija

    Iš viso teritorijoje suskaičiuota daugiau nei 38 000 artefaktų: akmens skeveldrų, grandyklių, šlifavimo akmenų ir kitų kasdienėje veikloje naudotų objektų. Tokia koncentracija leidžia manyti, kad žmonės čia ne tik trumpam užsukdavo, bet ir kartodavo apsistojimus, grįždavo į tas pačias vietas ilgą laiką.

    Radiniai aptikti kalnų aplinkoje, kur, kaip ilgą laiką buvo manyta, per šalčiausius laikotarpius žmonės vengė gyventi dėl ekstremalių sąlygų. Anglies pėdsakai ir daugkartinių laužaviečių sluoksniai rodo ne vienkartinį praeivių sustojimą, o nuoseklų vietos naudojimą.

    Ką tai reiškia projektui ir mokslui

    Šis atradimas turi dvi kryptis: praktinę ir mokslinę. Praktiniu požiūriu, tokio masto archeologiniai radiniai statybų zonoje paprastai reiškia, kad projektas turi būti koreguojamas, o dalis darbų gali būti stabdoma ar perkeliama, kol baigiami tyrimai ir priimami paveldo apsaugos sprendimai.

    Moksliniu požiūriu, įrodymai, siejami su paskutinio ledynmečio piku, verčia iš naujo vertinti žmonių judėjimą ir prisitaikymą Australijos Alpių regione. Jei žmonės čia iš tiesų sistemingai lankėsi prieš 20 000 metų, tai rodo gerokai didesnį prisitaikymo prie šalčio, aukštikalnių ir išteklių sezoniškumo lygį, nei buvo laikyta tikėtinu.

    Vietos bendruomenių vaidmuo

    Skelbiama, kad tyrimuose dalyvavo ir tradiciniai šios žemės šeimininkai, o jų pasakojimai apie keliones į kalnus ir sezoninius maršrutus sutapo su tuo, ką atskleidė kasinėjimai. Tokie bendri tyrimai tampa vis svarbesne šiuolaikinės archeologijos dalimi, nes padeda kontekstualizuoti radinius ir tiksliau suprasti, kaip buvo naudojamas kraštovaizdis.

    Šiuo atveju radinių gausa ir stratigrafija leidžia kalbėti apie ilgalaikį žmonių santykį su kalnų zona. Tai keičia ankstesnį pasakojimą, kad ledynmečio sąlygos aukštikalnes pavertė beveik neįžengiamomis ir netinkamomis ilgesniam apsistojimui.

    Kas bus toliau?

    Artimiausi žingsniai paprastai susiję su detalesniu datavimu, medžiagų kilmės tyrimais ir tiksliu vietos ribų nustatymu. Taip pat sprendžiama, kurios teritorijos turi būti saugomos, kaip organizuoti tolesnius darbus ir ar įmanoma suderinti infrastruktūros plėtrą su kultūros paveldo apsauga.

    Ši istorija parodo, kaip dideli energetikos projektai kartais netikėtai atveria seniausius žmogaus veiklos sluoksnius. Viename statybų koridoriuje aptikta 20 000 metų senumo stovyklavietė ir dešimtys tūkstančių artefaktų tapo priminimu, kad po moderniais planais dažnai slypi dar neatskleista praeitis.

  • „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    „Securitize“ skelbia rekordinį ketvirtį: pajamos augo iki 17 mln. eurų, žetonizuoto turto – 3,0 mlrd.

    Žetonizacijos bendrovė „Securitize“ pranešė apie rekordinį 2026 metų pirmąjį ketvirtį: įmonės pajamos siekė apie 17 mln. eurų ir, pasak bendrovės, buvo didžiausios jos istorijoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos augo 39 proc., o tai rodo spartėjantį institucijų susidomėjimą blockchain pagrįsta finansine infrastruktūra.

    Kartu įmonė skelbia, kad žetonizuoto turto valdymo apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 3,0 mlrd. eurų. Vis dėlto tai tik dalis bendros administruojamo turto bazės, kuri, „Securitize“ duomenimis, sudaro apie 22,3 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja augimo potencialą ir tolesnę plėtrą.

    Partnerystės, stumiančios rinką į priekį

    Per ketvirtį „Securitize“ aktyviai plėtė bendradarbiavimą su tradicinės finansų rinkos ir decentralizuotų finansų žaidėjais. Bendrovė viešai įvardijo partnerystes su Niujorko vertybinių popierių birža ir decentralizuota birža „Uniswap“, kurios, bendrovės teigimu, turėtų padėti žetonizuotiems produktams pasiekti platesnę auditoriją ir didinti jų likvidumą.

    Vienas ryškiausių signalų rinkai – darbas su NYSE kryptimi, orientuota į skaitmeninės prekybos infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia pastangas sukurti mechanizmus, kurie leistų finansinius instrumentus efektyviau išleisti, valdyti ir perleisti blockchain pagrindu, išlaikant suderinamumą su reguliuojamomis rinkomis.

    Apimtys ir fondų aptarnavimas

    „Securitize“ taip pat nurodė, kad per pirmąjį ketvirtį sandorių apimtis siekė apie 1,7 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžia, kad augimą skatina ne tik pavieniai produktai, bet ir paslaugų ekosistema, ypač fondų administravimo kryptis.

    Pasak įmonės, per „Securitize Fund Services“ ji aptarnauja apie 650 fondų. Šis skaičius svarbus todėl, kad fondų infrastruktūra apima ne vien technologiją, bet ir procesus, susijusius su investuotojų apskaita, atitikties užtikrinimu, turto saugojimu bei ataskaitomis.

    Reguliavimo fonas ir planai biržai

    Rinkos dalyviai žetonizuotų vertybinių popierių plėtrą dažnai sieja su reguliavimo aiškumu, todėl investuotojams svarbu ir institucijų kryptis. Pastaruoju metu JAV reguliuotojų komunikacijoje daugėja ženklų, kad ieškoma būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga ir rinkos vientisumu, o tai galėtų palengvinti tokenizuotų instrumentų diegimą.

    Tuo pat metu „Securitize“ tęsia anksčiau skelbtus planus dėl tapimo vieša bendrove per SPAC sandorį su „Cantor Equity Partners II“. Įmonė yra nurodžiusi, kad viešas akcijų platinimas galėtų įvykti 2026 metų antrąjį pusmetį, o prekybai planuojamas simbolis SECZ.

    „Žetonizacija evoliucionuoja nuo pavienių produktų į tarpusavyje susietą finansų sistemą“, – teigė „Securitize“ pranešime.

  • „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    „Kik“ kūrėjo „Flipcash“ pristato USDF „Solana“ tinkle: pirmasis sprendimas per „Coinbase“ platformą

    Skaitmeninių mokėjimų programėlė „Flipcash“, kurią įkūrė „Kik“ kūrėjas Tedas Livingstonas, pristatė nuosavą stabilųjį žetoną USDF „Solana“ tinkle. Projektas įgyvendintas pasitelkiant „Coinbase“ kuriamą „Custom Stablecoin“ platformą, kuri įmonėms leidžia greičiau paleisti prekės ženklu pažymėtus stabiliuosius žetonus.

    USDF skirtas atsiskaitymams programėlės viduje ir pozicionuojamas kaip gryniesiems artima mokėjimo priemonė. „Flipcash“ idėja remiasi vadinamosiomis bendruomenių valiutomis, kai naudotojai gali kurti ir tarpusavyje keistis fiksuotos pasiūlos skaitmeniniais vienetais.

    Pasak projekto kūrėjų, USDF palaikomas santykiu 1 prie 1 su JAV doleriu ir yra visiškai užtikrintas USDC rezervu. Praktikoje tai reiškia, kad žetono stabilumą turėtų palaikyti atitinkamos atsargos, o pats mechanizmas priklauso nuo pasirinktų emitavimo ir priežiūros procesų.

    „Coinbase“ platforma žada perimti didžiąją dalį sudėtingiausių dalių, susijusių su stabiliojo žetono leidyba. Tai apima emisiją, rezervų valdymą, atitikties procesus ir kitas funkcijas, kurios tradiciškai reikalauja didelių teisiniu ir reguliaciniu požiūriu išteklių.

    „USDF paleidome su „Coinbase“, nes jie pateikė viską, ko reikėjo sklandžiai vartotojo patirčiai „Flipcash“ viduje“, – sakė Tedas Livingstonas.

    „Coinbase“ stabiliojo žetono kaip paslaugos kryptį pristatė 2025 metų pabaigoje, siekdama sudaryti sąlygas įmonėms leisti nuosavas stabilias monetas be atskiros infrastruktūros kūrimo. „Flipcash“ teigimu, USDF yra pirmasis į rinką patekęs stabilusis žetonas, paleistas naudojant šią „Coinbase“ platformą.

    Konkurencija šiame segmente auga. Panašius sprendimus rinkoje jau anksčiau siūlė „Paxos“, o pastaruoju metu apie stabiliojo žetono infrastruktūrą aktyviau kalba ir kiti finansinių technologijų rinkos dalyviai, įskaitant mokėjimų bendroves bei skaitmeninio turto saugotojus.

    Šis žingsnis vyksta platesniame kontekste, kai stabilieji žetonai vis dažniau naudojami atsiskaitymams, perlaidoms ir prekybos likvidumui. Vartotojams tai žada greitesnius ir pigesnius pervedimus, tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su rezervų skaidrumu, reguliavimu ir priklausomybe nuo infrastruktūros tiekėjų.

    Tedas Livingstonas kriptovaliutų rinkoje nėra naujokas: anksčiau su „Kik“ siejamas projektas Kin buvo atsidūręs ilgame reguliaciniame ginče su JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija. Todėl „Flipcash“ pasirinkimas naudotis platforma, kuri akcentuoja atitiktį reikalavimams, gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti teisinę ir reguliacinę nežinomybę.

  • „AllUnity“ ruošia Švedijos kronos stablecoiną ir diegia agentinių mokėjimų infrastruktūrą Europoje

    „AllUnity“ ruošia Švedijos kronos stablecoiną ir diegia agentinių mokėjimų infrastruktūrą Europoje

    Europos reguliuojamas stablecoinų leidėjas ir licencijuota elektroninių pinigų įstaiga „AllUnity“ paskelbė planuojanti išleisti su Švedijos krona susietą stablecoiną. Bendrovė teigia, kad tai būtų pirmasis visiškai rezervais padengtas skaitmeninis žetonas, paremtas Švedijos valiuta.

    Planuojamas žetonas vadinsis „SEKAU“ ir, kaip nurodo „AllUnity“, bus užtikrintas 1:1 Švedijos kronos rezervais. Žetonas būtų leidžiamas pagal Europos Sąjungos kriptoturto reguliavimą MiCA kaip reguliuojamas elektroninių pinigų žetonas, o turėtojai turėtų įstatyminę teisę jį iškeisti nominalia verte.

    Kaip tai veiks pagal MiCA?

    MiCA režime elektroninių pinigų žetonai iš esmės prilyginami skaitmeninei fiat valiutos formai, kuriai taikomi griežti reikalavimai dėl rezervų, rizikų valdymo ir išpirkimo. Tai svarbu rinkai, kurioje dalis stablecoinų istorijoje susidūrė su pasitikėjimo krize dėl neaiškių užtikrinimo mechanizmų.

    „AllUnity“ teigimu, „SEKAU“ orientuotas į 24/7 atsiskaitymą, tarpvalstybinius mokėjimus ir programuojamų finansų naudojimo scenarijus. Tikslinė auditorija įvardijamos finansų institucijos, finansinių technologijų bendrovės ir įmonės, kurioms svarbus greitas lėšų judėjimas ir automatizuotos atsiskaitymo taisyklės.

    Kodėl Švedijos krona ir kuo tai aktualu?

    Švedija ilgą laiką minima kaip viena labiausiai prie grynųjų pinigų atsisakymo priartėjusių Europos valstybių, o skaitmeniniai atsiskaitymai čia tapo kasdienybe. Tokia aplinka sudaro paklausą sprendimams, kurie leidžia patogiai judinti pinigus ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu mastu, ypač kai atsiskaitymai turi vykti bet kuriuo paros metu.

    „Švedija jau seniai yra pasaulinė lyderė pereinant prie ekonomikos be grynųjų, tačiau šiai transformacijai reikia naujos skaitmeninių pinigų formos, kuri būtų suderinama ir prieinama globaliai“, – sakė „AllUnity“ vadovas Alexanderis Höptneris.

    Agentiniai mokėjimai ir DI vaidmuo

    Kartu su stablecoino planu „AllUnity“ pristatė „Agentic Payments“ atsiskaitymo sluoksnį, skirtą priimti mokėjimus, kuriuos inicijuoja DI agentai. Bendrovė nurodo, kad sistema sukurta skaitmeninių paslaugų, turinio ir duomenų ekonomikai, kur atsiskaitymai gali vykti automatiškai pagal iš anksto apibrėžtas taisykles.

    Sprendimas paremtas „x402“ protokolu, o ateityje žadoma įtraukti ir kitus agentinės komercijos protokolus. „AllUnity“ teigimu, įmonės galės priimti tokius mokėjimus ir atsiskaitymus galutinai pervesti į banko sąskaitas vietos valiuta, taip mažinant trintį tarp kriptoturto infrastruktūros ir įprastų bankinių procesų.

    „AllUnity“ nurodo, kad su Švedijos krona susietas žetonas papildytų bendrovės portfelį šalia su euru susieto „EURAU“ ir su Šveicarijos franku susieto „CHFAU“. „SEKAU“ startas planuojamas birželį, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo reguliacinių procedūrų ir operacinio pasirengimo.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: siekia apie 70 mlrd. eurų ir gali sudrebinti visą Nasdaq

    Elono Musko kosmoso bendrovė „SpaceX“ pateikė ilgai lauktą pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospektą ir taip priartėjo prie debiuto „Nasdaq“ biržoje. Rinkoje svarstoma, kad bendrovė gali siekti pritraukti apie 70 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių IPO istorijoje.

    Toks sandoris gerokai pranoktų iki šiol įspūdingiausius JAV viešus platinimus. Pavyzdžiui, „Alibaba“ 2014 metais Niujorko biržoje pritraukė apie 20 mlrd. eurų, o „Visa“ 2008 metais surinko apie 16 mlrd. eurų.

    IPO rinka ieško naujo impulso

    Pastaraisiais metais IPO aktyvumas JAV buvo prislopęs: investuotojus atbaidė aukštos palūkanos, infliacijos šuoliai ir griežtesnės kapitalo sąlygos. Dalis augančių įmonių rinkosi privatų finansavimą, nes jis leido atidėti viešojo statuso naštą ir ketvirtinių rezultatų spaudimą.

    „SpaceX“ pasirodymas biržoje galėtų tapti signalu, kad IPO langas vėl atsiveria, ypač didelėms technologijų ir infrastruktūros bendrovėms. Rinkos dalyviai tikisi, kad sėkmingas debiutas paskatintų ir kitus laukiančius vardus sugrįžti prie viešo platinimo planų.

    Kas būtų didžiausi konkurentai?

    Iki šiol didžiausių JAV IPO sąraše ryškiausiai minimi „Alibaba“, „Visa“, energetikos grupė „Enel“ ir „Meta“, kuri į biržą atėjo 2012 metais. Pastaroji tuomet buvo didžiausias JAV technologijų sektoriaus IPO ir ilgam tapo etalonu, su kuriuo lyginami kiti debiutai.

    Tarp didžiųjų platinimų dažnai prisimenamas ir „General Motors“ sugrįžimas į biržą 2010 metais po restruktūrizacijos. Šie pavyzdžiai rodo, kad rekordiniai IPO dažniausiai sutampa su reikšmingais ekonomikos ar sektorių lūžio taškais.

    DI bumas keičia vertinimus

    Rinkos nuotaikas pastaruoju metu stipriai veikia DI bumas, kuris kelia tiek technologijų bendrovių vertinimus, tiek investuotojų lūkesčius. Vis dėlto dalis aukštai įvertintų DI įmonių dar kurį laiką gali likti privačios, nes kapitalo pasiūla privačiose rinkose išlieka didelė.

    „SpaceX“ atvejis išsiskiria tuo, kad bendrovė veikia ne tik technologijų, bet ir strateginės infrastruktūros srityje, o jos projektai apima palydovinį ryšį ir kosmoso paleidimų paslaugas. Būtent mastas ir ilgalaikės pajamos investuotojams gali tapti pagrindiniu argumentu, kodėl šis IPO būtų išskirtinis net ir tarp rekordinių sandorių.

  • „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    „Bouygues“ vadovas įspėja: Europa pavojingai priklausoma nuo JAV palydovų ir DI

    Vienos didžiausių Prancūzijos inžinerijos ir telekomunikacijų grupių „Bouygues“ vadovas Olivier Roussat perspėja, kad Europa pernelyg remiasi JAV skaitmenine infrastruktūra. Jo teigimu, didžiausios rizikos sritys ateityje bus palydovinis ryšys ir dirbtinis intelektas, kuriose JAV įmonės jau turi ryškų pranašumą.

    O. Roussat atkreipė dėmesį, kad palydovinio interneto rinka vis labiau koncentruojasi, o tokia priklausomybė gali tapti strateginiu pažeidžiamumu. Pasak jo, esminis klausimas yra ne vien kaina ar ryšio greitis, bet ir suverenitetas, kai kritinės paslaugos priklauso nuo už Europos ribų veikiančių žaidėjų.

    „Europa iki galo nesuvokia, kaip pavojinga yra tiesiog pasikliauti amerikietiška infrastruktūra“, – sakė O. Roussat.

    Palydovų dominavimas ir saugumo rizikos

    Europos diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad palydovinis ryšys tampa kritine infrastruktūra, reikalinga ne tik atokiems regionams, bet ir atsparumui krizėms. Karinių, civilinės saugos ir energetikos sektorių planuose patikimas ryšys vertinamas kaip būtina sąlyga, ypač didėjant kibernetinių incidentų ir sabotažo rizikoms.

    O. Roussat argumentuoja, kad priklausomybė nuo vieno dominuojančio ne Europos tiekėjo didina scenarijų, kai ryšio prieiga gali būti apribota dėl politinių sprendimų, komercinių ginčų ar geopolitinių įtampų. Tai ypač jautru, kai kalbama apie paslaugas, kurios gali tapti vieninteliu ryšio kanalu sutrikus antžeminiams tinklams.

    Telekomų konsolidacija Prancūzijoje

    „Bouygues“ kartu su rinkos partneriais siekia permainų ir pačioje Prancūzijos telekomunikacijų rinkoje, kur ilgalaikė kainų konkurencija spaudė operatorių pelningumą ir investicijas į tinklus. Bendrovė dalyvauja derybose dėl sandorio, susijusio su operatoriumi SFR, kuris būtų vienas didžiausių telekomunikacijų susijungimų Europoje pastaraisiais metais.

    Skelbiama, kad bendra sandorio vertė siektų apie 20,35 milijardo eurų, o „Bouygues Telecom“ pagal planą gautų 42 proc. SFR akcijų paketą. Jei sandoris būtų patvirtintas, Prancūzijoje tinklo operatorių skaičius sumažėtų nuo keturių iki trijų, todėl neišvengiamai lauktų konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas.

    Didžiausias iššūkis bus įtikinti reguliuotojus, kad konsolidacija nepakenks vartotojams ir konkurencijai, bet kartu sudarys sąlygas didesnėms investicijoms į 5G, šviesolaidį ir kibernetinį saugumą. Pastaraisiais metais Europos telekomunikacijų sektorius vis garsiau kalba apie tai, kad fragmentuota rinka apsunkina masto ekonomiją ir atsilieka nuo JAV bei Azijos investicijų tempo.

    DI lenktynės ir Europos atsakas

    O. Roussat DI įvardijo kaip antrą sritį, kurioje Europa rizikuoja atsidurti priklausomybės spąstuose. DI plėtrai reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, pažangios lustų tiekimo grandinės, debesijos infrastruktūros ir duomenų centrų, o šiose grandyse dominuoja JAV technologijų ekosistema.

    Europos institucijos pastaruoju metu daug dėmesio skiria skaitmeniniam suverenitetui, siekdamos stiprinti vietinę infrastruktūrą, didinti investicijas į debesiją, lustus ir saugų ryšį. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad norint pasivyti lyderius, neužtenka reguliavimo, reikalingas spartesnis kapitalo pritraukimas, aiškesnės investicinės paskatos ir didesnis mastas.

  • Italų narų tragedija Maldyvuose: gelbėtojai atskleidė, kas nutiko 50 metrų gylyje

    Italų narų tragedija Maldyvuose: gelbėtojai atskleidė, kas nutiko 50 metrų gylyje

    Maldyvuose žuvę penki Italijos piliečiai, kaip manoma, galėjo pasiklysti tyrinėdami povandeninį urvą. Taip teigė organizacijos, dalyvavusios kūnų paieškoje ir iškėlime, atstovai.

    Italijos užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad narai dingo mėgindami tyrinėti urvus maždaug 50 metrų gylyje. Tokiuose gyliuose dėl slėgio ir dekompresijos reikalavimų klaidos kaina būna ypač didelė.

    Kas, anot gelbėtojų, įvyko urve

    Pirminė įvykių rekonstrukcija rodo, kad urvas, į kurį įplaukė narai, buvo sudarytas iš trijų didesnių kamerų, sujungtų siaurais praėjimais. Paiešką komplikavo gylis ir ribotos galimybės ilgai dirbti dėl dekompresinių sustojimų.

    Su paieška siejama organizacija „Dan Europe“ nurodė, kad urvo pradžioje yra erdvi, natūraliai apšviesta ertmė, iš kurios tęsiasi apie 30 metrų ilgio koridorius. Toliau, už smėlio sankasos, prasideda kita patalpa be natūralios šviesos, kur orientacija gali sparčiai pablogėti.

    „Iš ten nebuvo kaip išeiti“, – sakė „Dan Europe“ atstovė Laura Marroni.

    Jos teigimu, smėlio sankasa galėjo tapti klaidinančiu orientyru: įplaukti į gilesnę dalį galėjo būti nesunku, tačiau apsisukus praėjimas gali „dingti“ iš matymo lauko. Pranešta, kad narų kūnai rasti kitame, trumpesniame koridoriuje, į kairę nuo smėlio sankasos.

    „Sugrįžti būtų buvę labai sunku, ypač turint ribotą oro atsargą, galėjo likti apie 10 minučių ar net mažiau“, – sakė L. Marroni.

    Žuvo ir gelbėtojas

    Per paieškos operaciją taip pat žuvo Maldyvų nacionalinių gynybos pajėgų gelbėtojas, seržantas majoras Mohammedas Mahdi. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani dėl jo žūties pareiškė užuojautą Maldyvų kolegai.

    „Šias gedulo dienas Italijoje dar labiau apsunkina žinia, kad vienas iš jūsų drąsių kariškių, seržantas majoras Mohammedas Mahdi, žuvo bandydamas iškelti mūsų tautiečių kūnus“, – sakė A. Tajani.

    „Ši tragedija suvienija Italiją ir Maldyvus bendrame liūdesyje ir pagarboje aukoms“, – pridūrė jis.

    Kodėl urvinis nardymas laikomas itin pavojingu

    Specialistai pabrėžia, kad urvų nardyme riziką didina siauri praėjimai, nuosėdos, kurios gali staiga sumažinti matomumą, ir sudėtinga navigacija be natūralios šviesos. Papildomą įtampą kelia ir tai, kad dideliame gylyje bet koks delsimasis reiškia greitesnį oro atsargų mažėjimą bei ilgesnius privalomus dekompresinius sustojimus kylant.

    Italijos institucijos ir vietos tarnybos toliau aiškinasi tikslias tragedijos aplinkybes, vertinami narų maršrutai, įranga ir sprendimai po vandeniu. Gelbėjimo operacijose dalyvavusių komandų pateikiama pirminė rekonstrukcija kol kas laikoma viena iš pagrindinių versijų.

  • Azerbaidžanas po karo stato iškart viską: prezidentas atskleidė, ko mokytis kitoms šalims

    Azerbaidžanas po karo stato iškart viską: prezidentas atskleidė, ko mokytis kitoms šalims

    Modelis, kuriuo giriasi Baku

    Pasauliniame urbanistikos forume WUF13 Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas teigė, kad šalis sukūrė savitą pokonfliktinės rekonstrukcijos modelį, kuris gali būti naudingas kitoms valstybėms. Pasak jo, atstatymas vykdomas ne pavieniais projektais, o vienu metu keliuose sektoriuose.

    Prezidentas akcentavo, kad buvusiose konflikto paveiktose teritorijose lygiagrečiai investuojama į būstą, viešąsias paslaugas ir susisiekimą. Jo teigimu, vienalaikis planavimas leidžia greičiau atkurti kasdienį gyvenimą ir ekonominę veiklą.

    Ką reiškia vienalaikis atstatymas?

    Pasak I. Aliyevo, tuo pat metu atkuriami keliai, geležinkeliai, mokyklos, ligoninės ir energetikos tinklai. Toks principas dažnai vadinamas kompleksine rekonstrukcija, kai infrastruktūra ir socialiniai objektai projektuojami kaip vientisa sistema.

    Tokiuose procesuose itin svarbus koordinavimas, nes vėluojant vienai grandžiai stringa ir kitos. Urbanistikos praktikoje tai siejama su mažesnėmis ilgalaikėmis sąnaudomis, kai, pavyzdžiui, inžineriniai tinklai derinami dar prieš pradedant masinę būsto statybą.

    Išmanios gyvenvietės ir paveldas

    Azerbaidžano vadovas taip pat pabrėžė vadinamųjų išmanių bendruomenių kūrimą nuo nulio. Tokiose gyvenvietėse paprastai diegiami skaitmeniniai sprendimai energijos vartojimui, transporto srautams ir viešosioms paslaugoms valdyti.

    Kartu I. Aliyevas kalbėjo apie pusiausvyrą tarp modernizavimo ir kultūrinio bei architektūrinio paveldo išsaugojimo. Miestų planuotojai tai vertina kaip vieną sudėtingiausių uždavinių, ypač kai atstatymo tempas didelis, o visuomenės lūkesčiai greiti.

    Tarptautinėje praktikoje pokonfliktinė rekonstrukcija vis dažniau siejama ne tik su fiziniu atstatymu, bet ir su atsparumo didinimu: energetiniu saugumu, kritinės infrastruktūros dubliavimu ir geresniu pasirengimu ekstremaliems įvykiams. Būtent šias temas, pasak Azerbaidžano prezidento, jo šalies patirtis gali padėti išgryninti ir kitoms valstybėms.

    „Mūsų patirtis gali suteikti vertingų pamokų šalims, susiduriančioms su panašiais iššūkiais“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

  • Lenkija ir Portugalija šovė į viršų: kur Europoje 2025 metais realiai augo pajamos?

    Lenkija ir Portugalija šovė į viršų: kur Europoje 2025 metais realiai augo pajamos?

    Europos ekonomikos augimą dažnai apibūdina bendrasis vidaus produktas, tačiau šis rodiklis ne visada parodo, kaip keičiasi žmonių kasdienė finansinė padėtis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama realioms namų ūkių pajamoms, įvertintoms atsižvelgiant į infliaciją.

    OECD skelbiami duomenys rodo, kad 2025 metais 14 iš 16 analizuotų Europos šalių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui augo, o dviejose valstybėse mažėjo. Šis rodiklis vertinamas kaip artimesnis gyvenimo lygio pokyčiams, nes atspindi, kiek lėšų namų ūkiai realiai turi vartojimui arba taupymui.

    Kur pajamos augo sparčiausiai?

    Didžiausią metinį realių namų ūkių pajamų vienam gyventojui augimą 2025 metais fiksavo Lenkija, kur jis siekė 4,1 proc. OECD aiškino, kad augimą palaikė didėjęs darbuotojų atlygis, kuris kompensavo mažėjusias socialines išmokas.

    Tarp lyderių taip pat atsidūrė Nyderlandai, kur realios pajamos augo 2,3 proc., ir Portugalija su 2 proc. augimu. Toliau rikiavosi Danija (1,9 proc.), Graikija (1,8 proc.) ir Ispanija (1,5 proc.).

    Graikijos atveju OECD pabrėžė, kad svarbų vaidmenį atliko didėjusios darbuotojų pajamos ir grynosios turto pajamos, o nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką nuo 2009 metų. Virš 1 proc. augimą dar fiksavo Belgija (1,4 proc.), Vengrija (1,2 proc.) ir Švedija (1,2 proc.).

    Didžiosios ekonomikos: Ispanija pirmauja, Prancūzija atsilieka

    Vertinant didžiąsias Europos ekonomikas, geriausiai 2025 metais atrodė Ispanija, kur realios pajamos vienam gyventojui didėjo 1,5 proc. Tuo metu Italija atitiko OECD vidurkį su 0,8 proc. augimu, tačiau metų pabaigoje rodikliai suprastėjo dėl išaugusios infliacijos ir sumažėjusių turto pajamų.

    Čekija ir Jungtinė Karalystė fiksavo po 0,7 proc. augimą, Vokietija 0,6 proc. Jungtinėje Karalystėje metų pabaigoje matytas atsigavimas, kurį OECD siejo su augusiu darbuotojų atlygiu, socialinėmis išmokomis ir mažesniais mokesčiais pajamoms bei turtui.

    Prancūzijoje realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2025 metais augo vos 0,2 proc. Tai reiškia, kad net ir esant bendram ekonomikos stabilumui, gyventojų perkamoji galia galėjo didėti labai nežymiai.

    Kodėl kai kur pajamos krito?

    Vienintelės dvi šalys, kuriose 2025 metais realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui smuko, buvo Suomija ir Austrija. Suomijoje metinis kritimas siekė 0,7 proc., Austrijoje 1,8 proc.

    VATT Ekonomikos tyrimų instituto atstovas Tuomas Matikka situaciją Suomijoje siejo su lėtu ekonomikos augimu pastaraisiais metais, augusiu nedarbu ir socialinių išmokų bei viešųjų išlaidų karpymais, skirtais mažinti biudžeto deficitą.

    OECD papildomai nurodė, kad Suomijoje reikšmingą neigiamą įtaką darė ir didesni mokesčiai pajamoms bei turtui. Austrijos atvejis išsiskyrė tuo, kad po 3,6 proc. augimo 2024 metais 2025 metais fiksuotas ryškus apsisukimas į minusą.

    OECD vertinimu, visoje organizacijoje realių namų ūkių pajamų augimas 2025 metais sulėtėjo iki 0,8 proc., kai 2024 metais jis siekė 2,1 proc. Tai rodo, kad infliacijos, mokesčių, darbo rinkos ir socialinės politikos pokyčių derinys ėmė stipriau riboti realų gyventojų pajamų augimą Europoje.