CP v2

Blog

  • Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    130 mln. eurų naujam etapui

    Kopenhagoje įsikūręs ankstyvosios stadijos investuotojas „Seed Capital“ pranešė uždaręs penktąjį fondą, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Kapitalas bus skirtas 15–17 Šiaurės šalių startuolių, o pirmosios investicijos, kaip skelbiama, turėtų siekti nuo 3 iki 6 mln. eurų.

    Fondas orientuosis į „FinTech“, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą ir DI paremtus B2B sprendimus. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją: ankstyvosios stadijos fondai vis dažniau ieško įmonių, galinčių greitai augti tarptautinėse rinkose, tačiau kartu sprendžiančių saugumo ir reguliavimo iššūkius.

    Plėtra už Danijos ribų

    „Seed Capital“ pabrėžia, kad su penktuoju fondu plečia veiklą už Danijos ribų ir aktyviau dirbs visame Šiaurės šalių regione. Strateginis dėmesys bus skiriamas Švedijai, kur, pasak fondo, matoma auganti brandžių technologinių komandų ir eksporto potencialą turinčių B2B produktų koncentracija.

    Įmonė taip pat svarsto galimybę atidaryti biurą Švedijoje, siekdama išlaikyti artimą darbą su steigėjais. Vietinis buvimas regione dažnai tampa konkurenciniu pranašumu, kai fondai varžosi dėl tų pačių komandų ankstyvoje stadijoje.

    Nauji prioritetai ir komanda

    „Seed Capital“ teigia, kad kibernetinis saugumas ir atsparumas tampa nauju investiciniu prioritetu penktajame fonde. Fondo teigimu, pirmosios investicijos jau atliktos, tarp jų minimos „Fortiv“, „Moxso“, „Repodo“ ir „Oplane“.

    „Plėtra į Šiaurės šalis yra natūralus mūsų per 20 metų sukurto fondo modelio tęsinys. Mums svarbiausia išlikti arti steigėjų ir operatyviai padėti komandai, su kuria dirbame“, – sakė „Seed Capital“ valdantysis partneris Christianas Brøndumas.

    Fondas taip pat paskelbė apie partnerių komandos pokyčius: Christianas Brøndumas perėmė valdantį partnerio vaidmenį, o buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt prisijungė kaip generalinė partnerė. Partnerių komandoje toliau dirba ir Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirtį.

    Ką rodo fondo strategija

    „Seed Capital“ akcentuoja hibridinį veiklos modelį, kai investuotojų komandoje derinami buvę verslo operatoriai ir investicijų profesionalai. Tokia struktūra dažnai siejama su praktine pagalba portfelio įmonėms: nuo pardavimų ir produkto strategijos iki organizacijos augimo, finansų ir teisinių klausimų.

    „Šiuo metu matome daug galimybių ten, kur susikerta saugumas ir DI. Įmonėms kuriant greičiau, saugi programinė įranga tampa būtinybe, o būtent tokius pokyčius ir sprendimus norime remti Švedijoje ir visose Šiaurės šalyse“, – sakė Geeta Schmidt.

    Fondas primena, kad veikia nuo 2004 metų gruodžio ir per laikotarpį investavo į ne vieną regione išaugusį vardą, tarp jų „Trustpilot“, „Lunar“ ir „Templafy“. Pasak „Seed Capital“, jo portfelio įmonės iki šiol bendrai pritraukė daugiau nei 2,2 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o tai parodo, kad ankstyvosios investicijos čia kuriamos su aiškiu keliu į vėlesnius etapus.

  • Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Nyderlandų „Gravity Gardens“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sausa sėklų aktyvacija be chemijos keičia žaidimą

    Kas yra „Gravity Gardens“?

    Nyderlandų AgTech startuolis „Gravity Gardens“, įsikūręs Neimegene, pritraukė 2,6 mln. eurų pradinį finansavimą. Bendrovė kuria sausą sėklų aktyvacijos technologiją, kuri, kaip teigiama, padeda augalams greičiau ir tvirčiau įsitvirtinti dirvoje nenaudojant vandens, chemikalų ar sėklų dangų.

    Finansavimo raundą sudarė nuosavo kapitalo investicijos ir regioninės plėtros parama per EFRO mechanizmą. Prie jo prisidėjo VP Capital, „Brightlands Venture Partners“ (BVP) ir „Graduate Ventures“, taip pat privatūs investuotojai.

    Įmonė nurodo, kad kartu su ankstesne parama iš „StartLife“ ir „Rabobank“ inovacijų paskola bendras pritrauktas kapitalas viršija 3 mln. eurų. Surinktos lėšos bus naudojamos technologijai paruošti pramoniniam mastui ir išplėsti bandymų programas.

    Kuo sausa aktyvacija skiriasi nuo įprasto sėklų paruošimo?

    Žemės ūkyje jau seniai naudojamos sėklų paruošimo praktikos, kai siekiama pagerinti dygimą ir išdygimo tolygumą. Tačiau įprastas sėklų primingas dažniausiai yra „šlapias“: sėklos drėkinamos, laikomos kontroliuojamomis sąlygomis ir vėliau vėl džiovinamos.

    Toks procesas reiškia papildomas operacijas, ribojamą pajėgumą ir kaštus, todėl ekonomiškai dažniau taikomas tik aukštos vertės daržovių ar gėlių sėkloms. „Gravity Gardens“ teigia, kad vandens atsisakymas keičia kaštų struktūrą, nes nebereikia nei hidravimo etapo kontrolės, nei džiovinimo.

    Startuolis pabrėžia, kad siekia ne tik geresnio dygimo laboratorijoje, bet ir didesnio gyvybingumo lauke, kai realias sąlygas lemia dirvos drėgmė, temperatūrų svyravimai ir sėklų partijos senėjimas. Tokia kryptis ypač aktuali, kai ūkininkams svarbus stabilus pasėlio startas ir mažesnė priklausomybė nuo papildomų priemonių.

    „Didžiausi pokyčiai dažnai ateina tada, kai patobulinami sistemos pamatai. Sėklos yra būtent toks pamatas“, – sakė Erica van Eeghen, VP Capital vyresnioji investicijų vadovė.

    Bandymų rezultatai ir kelias į rinką

    „Gravity Gardens“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Paulino Valdés ir Robin Le Vigouroux. Bendrovė skelbia, kad technologija vystoma bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūros verslo inkubatoriumi ESA BIC Noordwijk.

    Įmonė nurodo atlikusi septynis išorinius bandymus, tarp jų ir validavimo eksperimentus su „Vertify“. Taip pat ji vykdo programas su „HLB“, „Oost NL“ ir „Foodvalley“, pasinaudodama smulkiojo ir vidutinio verslo inovacijų kuponu.

    Pasak įmonės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas į pramoninio masto įrangos kūrimą ir didesnius bandymų ciklus su naujomis kultūromis. Rinkos pasirengimą ji taiko 2027 metais, o techninės įrangos vystymą planuoja vykdyti kartu su Nyderlandų inžinerijos grupe „Demcon“.

    „Dygimas svarbus, bet sezono dažnai nenulemia vien šis skaičius. Lemiamas yra gyvybingumas, ir būtent jis pirmiausia prastėja senstant sėklų partijai ar susiklosčius nepalankioms pavasario sąlygoms“, – sakė Paulino Valdés, „Gravity Gardens“ įkūrėjas ir vadovas.

    Jei sausos aktyvacijos metodas pasiteisins skirtingose kultūrose ir mastelio didinimas bus sėkmingas, tai galėtų atverti kelią platesniam sėklų paruošimo taikymui ir lauko augalų segmente. Toks sprendimas taip pat dera su Europos kryptimi mažinti cheminių medžiagų naudojimą ir didinti žemės ūkio atsparumą klimato svyravimams.

  • Ethena USDe ir sUSDe startuoja TRON tinkle: ką tai keičia skaitmeninio dolerio naudotojams

    Ethena USDe ir sUSDe startuoja TRON tinkle: ką tai keičia skaitmeninio dolerio naudotojams

    Kas įvyko TRON tinkle?

    TRON DAO ir „Ethena Labs“ paskelbė, kad skaitmeninio dolerio produktai USDe ir sUSDe jau veikia TRON tinkle. Tai reiškia, kad TRON naudotojai gali laikyti ir pervesti šiuos aktyvus tame pačiame tinkle, kuris jau dabar laikomas vienu didžiausių stabiliųjų kriptovaliutų atsiskaitymo kanalų.

    USDe TRON tinkle pasiekiamas per perkėlimą (bridging) naudojant „Stargate Finance“. Skelbiama, kad artimiausiomis savaitėmis palaikymas turėtų plėstis į pagrindines TRON decentralizuotų finansų aplikacijas, įskaitant JustLend DAO ir SUN.io.

    Kuo skiriasi USDe ir sUSDe?

    USDe pristatomas kaip doleriu denominuotas skaitmeninis aktyvas, skirtas atsiskaitymams ir vertės saugojimui kriptovaliutų ekosistemoje. Tuo metu sUSDe apibūdinamas kaip atlygio generuojantis (angl. rewards-bearing) to paties skaitmeninio dolerio variantas, suteikiantis galimybę gauti grąžą laikant aktyvą.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad daliai TRON naudotojų atsiranda papildoma alternatyva įprastiems stabiliųjų kriptovaliutų sprendimams: vienas aktyvas orientuotas į naudojimą kaip skaitmeninis doleris, kitas – į potencialų pajamingumą, priklausantį nuo konkretaus produkto mechanikos ir rizikų.

    Kodėl tai svarbu TRON ekosistemai?

    TRON pastaraisiais metais tapo vienu aktyviausiai naudojamų tinklų stabiliųjų kriptovaliutų pervedimams, ypač kasdieniams mokėjimams ir tarptautiniams pervedimams. Tokiuose tinkluose didžiausią vertę kuria likvidumas, platus piniginių ir biržų palaikymas bei greitas atsiskaitymas mažomis sąnaudomis.

    Į TRON atėję USDe ir sUSDe gali padidinti pasirinkimą naudotojams, kurie jau įpratę operuoti doleriu denominuotais aktyvais. Kartu „Ethena Labs“ gauna prieigą prie didelės TRON naudotojų bazės, o tai gali paspartinti įsitraukimą, jei integracijos bus sklandžiai įdiegtos piniginėse, keityklose ir mokėjimų sprendimuose.

    „Milijonai žmonių kasdien naudojasi TRON tinklu mokėjimams, taupymui ir vertės pervedimui visame pasaulyje“, – sakė TRON įkūrėjas Justin Sun.

    „TRON turi didžiulę naudotojų bazę, kuri jau laiko ir perkelia skaitmeninius dolerius reikšmingais mastais“, – sakė „Ethena Labs“ įkūrėjas Guy Young.

    Pranešime taip pat pabrėžiama, kad USDe plėtra yra daugiatinklio (multichain) strategijos dalis. Tai svarbu rinkai, nes naudotojams vis dažniau aktualus ne vienas konkretus blokų grandinės tinklas, o galimybė judėti tarp jų išlaikant likvidumą ir patogų naudojimą.

  • 2 300 metų auksinis vėrinys išskleidė paslaptį: amazonių pėdsakai ir moterys-bitės

    2 300 metų auksinis vėrinys išskleidė paslaptį: amazonių pėdsakai ir moterys-bitės

    Ukrainos pietuose, Dniepro žemupyje esančiame Ogužo kurhane archeologai aptiko įspūdingą maždaug 2 300 metų senumo auksinį vėrinį. Toks radinys iš elitinių skitų laidojimo paminklų laikomas vienu ryškiausių liudijimų apie stepės klajoklių meistrystę ir to meto simbolių pasaulį.

    Kurhanai skitų kultūroje buvo skirti aukšto statuso žmonėms, o įkapių rinkiniai dažnai veikė kaip socialinio rango ir tikėjimo sistemos ženklai. Dėl to kiekviena detalė tampa užuomina apie tai, kaip bendruomenė suvokė valdžią, kilmę, lyties vaidmenis ir pomirtinį gyvenimą.

    Kas pavaizduota vėrinyje?

    Didžiausią mokslininkų dėmesį patraukė dekoras, kuriame matyti neįprastos figūros. Viena jų interpretuojama kaip su karingomis moterimis siejamas įvaizdis, todėl visuomenėje vėl atgijo diskusija apie amazones, kurias aprašė senovės graikų autoriai.

    Archeologai pabrėžia, kad vienas radinys pats savaime neįrodo, jog legendos pažodžiui atspindi realybę. Vis dėlto pastarųjų dešimtmečių tyrimai rodo, kad Eurazijos stepėse būta moterų, laidojamų su ginklais, o kai kurių palaikuose fiksuojami su kovomis siejami sužeidimai.

    Moterų-bičių mįslė

    Dar paslaptingesnės yra figūros, kurias tyrėjai apibūdina kaip moteris-bites, mat žmogaus bruožai jose tarsi susilieja su vabzdžius primenančiais elementais. Toks vaizdavimas gali sietis su mitologija, dievybėmis, vaisingumo simbolika ar mirusiųjų globos idėjomis, tačiau aiškaus atsakymo kol kas nėra.

    Kontekstas svarbus: skitų menas neretai jungė gyvūninius ir žmogaus motyvus, o ornamentai veikė kaip koduotos žinutės bendruomenei. Todėl vėrinys gali būti ne tik prabangaus statuso ženklas, bet ir platesnio pasakojimo apie tikėjimą bei tapatybę dalis.

    Kodėl radinys reikšmingas?

    Tokie artefaktai padeda tikslinti, kaip skitų visuomenėje buvo suvokiama moteriškumo ir galios sąsaja. Jei dalis motyvų iš tiesų susiję su karingomis moterimis ar antgamtinėmis būtybėmis, vėrinys gali tapti svarbiu šaltiniu aiškinantis, kur baigiasi mitas ir prasideda istorinė realybė.

    Archeologai tikisi, kad papildomi tyrimai, įskaitant kapavietės konteksto analizę ir palyginimus su kitais Juodosios jūros regiono radiniais, leis tiksliau įvardyti, kam priklausė šis papuošalas ir kokią žinutę jis turėjo perduoti. Kol kas aišku viena: skitų pasaulis dar slepia ne vieną netikėtą istoriją.

  • Čikagos tyrimas atskleidė stulbinantį ryšį: nykstantys medžiai mieste siejasi su mirtimis

    Čikagos tyrimas atskleidė stulbinantį ryšį: nykstantys medžiai mieste siejasi su mirtimis

    Naujas tyrimas parodė aiškią sąsają tarp miesto medžių lajos pokyčių ir gyventojų mirtingumo. Mokslininkai analizavo, kaip 2011–2021 metais keitėsi medžių lajų danga skirtinguose Čikagos rajonuose, ir šiuos duomenis sugretino su daugiau nei 220 000 mirties liudijimų įrašų.

    Analizei buvo pasitelkti palydoviniai stebėjimai, o statistiniame modelyje įvertinti ir kiti veiksniai: vasaros temperatūra, oro tarša, gyventojų pajamos, populiacijos dydis bei demografinė sudėtis. Tyrėjai siekė atskirti medžių dangos poveikį nuo aplinkos ir socialinių aplinkybių, kurios miestuose dažnai persidengia.

    Rezultatai parodė, kad svarbiausias veiksnys buvo ne vien bendras medžių kiekis, o jo kaita bėgant metams. Ten, kur medžių lajų danga augo, mirčių skaičius mažėjo, o ryšys ypač išryškėjo vertinant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas.

    Ryškūs skirtumai matyti ir miesto žemėlapyje: pietiniai ir vakariniai Čikagos rajonai dažniau buvo karštesni vasarą, prarado daugiau medžių lajų ploto ir pasižymėjo didesniu mirtingumu. Tuo metu vėsesnėse teritorijose prie Mičigano ežero mirtingumo rodikliai buvo mažesni, o šalia miesto miškų rezervatų išsiskyrė didesne medžių danga.

    Tyrimo autoriai pabrėžė, kad vien medžių sodinimas nėra greitas sprendimas. Jauni medžiai ilgai nekuria tokio pavėsio, kuris realiai mažintų kaitrą, o subrendę medžiai šį efektą suteikia jau dabar, todėl jų netektis dėl ligų, audrų ar statybų gali per trumpą laiką panaikinti daugelio metų naudą.

    Modeliuojant scenarijų, kuriame Čikaga kasmet didintų medžių lajų dangą maždaug 0,03 proc., tai atitiktų apie 14 000 pasodintų medžių per metus. Pagal skaičiavimus, toks nuoseklus augimas galėtų būti siejamas su maždaug 105 mažiau mirčių per metus.

    Mokslininkai aiškina, kad medžiai pirmiausia saugo nuo karščio padarinių, mažindami vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tankiai užstatytos teritorijos įkaista labiau nei aplinka. Kartu medžių danga gali prisidėti ir prie geresnės oro kokybės, mažesnio streso bei didesnio žmonių fizinio aktyvumo, o tai netiesiogiai veikia sveikatos rodiklius.

    Didėjant klimato kaitos poveikiui ir dažnėjant karščio bangoms, miesto medžiai vis dažniau vertinami kaip visuomenės sveikatos infrastruktūros dalis. Tai reiškia, kad miestams svarbu ne tik sodinti naujus želdinius, bet ir kryptingai prižiūrėti esamus, ypač saugant subrendusius medžius, kurie karščių metu duoda didžiausią naudą.

  • „Levi’s“ ir „Barbour“ grįžta su staigmena: legendiniai džinsai atgimsta, bet ne kiekvienas juos gaus

    „Levi’s“ ir „Barbour“ vėl suvienijo jėgas, tačiau šįkart dėmesio centre atsidūrė ne striukės, o džinsai. Riboto leidimo projektas paremtas ne naujų audinių gamyba, bet idėja pratęsti drabužių gyvenimą ir mažinti perteklinį vartojimą.

    Partnerystės pagrindas – perdirbimo ir atnaujinimo kryptis, kai jau dėvėti drabužiai perkonstruojami į naujus, tačiau išlaikant jų istoriją. Tokia praktika vis dažniau minima kaip viena realiausių išeičių mados pramonei, kuri laikoma viena taršiausių pasaulyje.

    Šįkart atnaujinami klasikiniai „Levi’s“ džinsai, o jų konstrukcijoje atsiranda „Barbour“ estetikai būdingi elementai. Naudojama vaškuota medvilnė, taip pat tartano raštai ir kiti tradiciniai britiški audiniai, kurie drabužiui suteikia tvirtesnį, labiau apsaugantį charakterį.

    Kiekviena pora siuvama individualiai iš skirtingų panaudotų medžiagų, todėl identiškų džinsų tiesiog nėra. Tokį unikalumą lemia ir pati proceso logika: naudojami surinkti audiniai, taisymo detalės, skirtingos faktūros, kurios kiekvieną gaminį paverčia vienetiniu.

    Projektas siejamas su „Barbour“ iniciatyvomis, kurios skatina drabužius taisyti, prižiūrėti ir pritaikyti iš naujo, užuot juos išmetus. Pastaraisiais metais būtent taisymo paslaugos ir perdirbimas grįžta į madą, nes vartotojai vis dažniau ieško ilgaamžių sprendimų, o ne greitos mados kompromisų.

    Prie džinsų taip pat numatyti papildomi aksesuarai, skirti pabrėžti bendradarbiavimo istoriją ir kolekcinį pobūdį. Tokie priedai dažnai tampa dar viena priežastimi, kodėl riboti leidimai išperkami per itin trumpą laiką.

    Vis dėlto yra svarbus niuansas: kolekcija platinama ribotai, o įsigijimas organizuojamas loterijos principu. Be to, ši serija orientuota į Japonijos rinką, todėl daugeliui norinčiųjų kitose šalyse ji iš esmės liks nepasiekiama.

    Mados rinkoje tai – dar vienas ženklas, kad didieji prekių ženklai bando derinti komerciją su tvaresniais sprendimais. Nors riboti leidimai patys savaime problemos neišsprendžia, tokie projektai gali paskatinti žmones drabužius vertinti kitaip ir dažniau rinktis taisymą bei atnaujinimą.

  • Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijoje rasti denisoviečių kaulai: mokslininkai pagaliau dėlioja jų skeletą

    Kinijos pietvakariuose esantis Bianfu urvas atskleidė vieną svarbiausių pastarųjų metų radinių apie denisoviečius – paslaptingą žmonių giminės grupę, artimą neandertaliečiams ir šiuolaikiniams žmonėms. Tyrėjai pirmą kartą patikimai identifikavo šiai populiacijai priklausantį dilbio kaulo fragmentą, leidžiantį tiksliau suprasti jų kūno sandarą.

    Denisoviečiai iki šiol buvo žinomi iš itin menkų ir dažniausiai fragmentiškų palaikų, todėl kiekviena nauja kaulo dalis turi neproporcingai didelę mokslinę vertę. Būtent dėl tokio šaltinių trūkumo mokslininkai ilgai negalėjo aiškiai įvertinti, kuo jų anatomija skyrėsi nuo kitų senųjų žmonių.

    Kas rasta Bianfu urve

    Kasindami Bianfu urve archeologai aptiko penkis žmogaus kaulų fragmentus, beveik 1 400 akmens įrankių ir daugiau kaip 64 000 gyvūnų kaulų liekanų. Ypatingą dėmesį patraukė stipinkaulio, vieno iš dilbio kaulų, dalis, kuri tapo pirmuoju tokio tipo patvirtintu denisoviečių radiniu.

    Tyrėjai nustatė, kad denisoviečiai urve lankėsi pakartotinai maždaug 120 000 metų laikotarpiu, apytiksliai nuo 190 000 iki 70 000 metų prieš dabartį. Tuo metu urvą supo miškinga aplinka, gerokai besiskirianti nuo atšiaurių kraštovaizdžių, su kuriais denisoviečiai neretai buvo siejami anksčiau.

    Kaip patvirtinta denisoviečių kilmė

    Didžiausias iššūkis buvo tai, kad didžioji dalis kaulų fragmentų buvo smarkiai susmulkėję, todėl vien pagal formą jų atpažinti beveik neįmanoma. Dėl to komanda pasitelkė ZooMS metodą, kuris leidžia identifikuoti rūšį pagal kolageno baltymų paliekamus pėdsakus, o vėliau atliko detalesnes proteomines analizes.

    Taip patvirtinta, kad trys fragmentai tikrai yra žmogaus kilmės: du iš kaukolės ir vienas iš dilbio. Tyrėjų teigimu, tai reikšmingai papildo itin mažą denisoviečių palaikų kolekciją ir suteikia naujų duomenų jų anatomijos rekonstrukcijai.

    Ką tai pasako apie gyvenimo būdą

    Ne mažiau svarbi yra urve rasta gausi gyvūnų kaulų sankaupa, įskaitant didesnių rūšių liekanas, bei akmens įrankiai ir kaulo apdirbimo pėdsakai. Šis derinys leidžia manyti, kad denisoviečiai medžiojo vidutinio ir stambaus dydžio gyvūnus, o laimikį naudojo ne tik maistui, bet ir kitoms reikmėms.

    Mokslininkai pabrėžia, kad per dešimtis tūkstančių metų čia naudotų įrankių technologija kito nedaug, tačiau tai nereiškia primityvumo. Įrankiai akivaizdžiai buvo pakankamai funkcionalūs, kad padėtų efektyviai išnaudoti vietos išteklius.

    Įdomu tai, kad kituose denisoviečių pėdsakų turinčiuose regionuose vaizdas skiriasi. Pavyzdžiui, Tibeto plynaukštėje jų gyvenimo sąlygos buvo gerokai sunkesnės, o išgyvenimo strategijos, sprendžiant iš radinių, galėjo būti kitokios, todėl denisoviečiai, tikėtina, buvo lanksti ir skirtingose vietovėse nevienodai prisitaikiusi populiacija.

    Nauji duomenys iš Bianfu urvo stiprina bendrą kryptį šiuolaikinėje paleoantropologijoje: derinant archeologiją, proteomiką ir genetinius tyrimus pavyksta atpažinti net labai smulkias kaulų nuotrupas. Tai reiškia, kad ateityje panašūs metodai gali atverti dar daugiau iki šiol nepastebėtų denisoviečių pėdsakų Azijoje.

  • „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ pranešė plečianti „Gemini“ programėlės prieinamumą ir pradeda siūlyti atskirą darbalaukio versiją kompiuteriams su Windows. Iki šiol dauguma naudotojų „Gemini“ kompiuteryje pasiekdavo per naršyklę, o atskira programėlė anksčiau pasirodė „macOS“ aplinkoje.

    Naujoji versija skirta ne tik Windows 11. „Google“ nurodo, kad programėlė veiks ir Windows 10, nors „Microsoft“ šiai sistemai jau yra nutraukusi oficialų palaikymą, o tai kelia papildomų klausimų dėl saugumo ir atnaujinimų praktikoje.

    Darbalaukio programėlė paprastai reiškia patogesnę kasdienę darbo eigą: greitesnį paleidimą, atskirą langą be naršyklės skirtukų ir paprastesnį perjungimą tarp užduočių. Tokie pokyčiai ypač aktualūs tiems, kurie DI įrankius naudoja rašymui, informacijos paieškai, apibendrinimui ar dokumentų ruošimui darbo metu.

    „Google“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai didina „Gemini“ pasiekiamumą skirtingose platformose, siekdama išlaikyti vartotojus savo ekosistemoje. Darbalaukio aplikacijos Windows aplinkai atsiradimas taip pat didina tikimybę, kad „Gemini“ taps dažniau naudojamu kasdieniu įrankiu biuruose, švietimo įstaigose ir namų kompiuteriuose.

    Kompanija anksčiau skelbė, kad „Gemini“ naudotojų skaičius pasaulyje jau perkopė 1 000 000 000, o kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, vaizdų generavimas, naudojamos itin intensyviai. Plėtra į Windows gali dar labiau padidinti šiuos rodiklius, nes būtent ši operacinė sistema išlieka viena dažniausiai naudojamų kompiuteriuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI įrankių plėtra darbalaukyje yra bendra rinkos tendencija: vartotojai nori ne tik pokalbių lango, bet ir patogios integracijos su kasdieniais procesais. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu „Google“ daugiau dėmesio skirs darbalaukio patirčiai, įskaitant darbo su langais, pranešimais ir greitais veiksmais patobulinimus.

  • 2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    Niujorko uosto danguje sutemus surengtas išskirtinis dronų pasirodymas, kuriame šviesos taškai suformavo dviejų Pasaulio prekybos centro (WTC) bokštų kontūrus. Instaliacija „2,977 Lights Over New York Harbor“ priminė tragediją, sukrėtusią pasaulį 2001 metais.

    Organizatoriai pabrėžė, kad 2 977 šviesos simbolizavo po vieną žmogų, žuvusį per išpuolius Niujorke. Būtent toks skaičius dažniausiai nurodomas kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų aukų skaičius, neskaičiuojant vėliau dėl sveikatos komplikacijų mirusių gelbėtojų.

    Pasirodymas vyko rugsėjo 10 dieną, išvakarėse prieš oficialius 2001 metų rugsėjo 11-osios minėjimus. Projektą rengė dizaino studija „Drift“, kartu dirbo architektas Shigeru Ban, prisidėjo ir architektas Dean Maltz.

    Dronai bokštų siluetus atkūrė architektūriniu masteliu: šviesos pirmiausia pakilo virš uosto, o vėliau pamažu susirikiavo į atpažįstamas formas. Instaliacija buvo įžiebta du kartus, kiekvieną kartą po maždaug 15 minučių, o po to dronai grįžo į nusileidimo vietas.

    Projekto autoriai teigė, kad idėja buvo derinta su aukų artimaisiais, išgyvenusiaisiais ir gelbėtojais, kad forma ir tonas išliktų pagarbus. Instaliacija sąmoningai priminė kasmetinį „Tribute in Light“ renginį, kai į dangų virš buvusių bokštų vietos nukreipiami du galingi šviesos spinduliai.

    „Negalėjome įsivaizduoti prasmingesnio technologijų panaudojimo. Dabar, labiau nei bet kada, svarbu kurti geresnę ateitį pasitelkiant mūsų laikų įrankius taip, kad praeitis nebūtų pamiršta“, – sakė „Drift“ atstovai.

    Kūrėjai pasitelkė ne tik WTC kontūrus: formuojant bokštus dronai trumpam sudarė spiralinę struktūrą, siejamą su kadaise svarstyta, bet neįgyvendinta World Cultural Centre koncepcija. Taip instaliacija įgijo ir platesnį architektūrinį bei kultūrinį sluoksnį.

    Prie projekto prisidėjusi buvusi Niujorko ugniagesių gelbėjimo tarnybos narė ir menininkė Brenda Berkman akcentavo meno vaidmenį perduodant istorinę atmintį. Jos teigimu, tokie darbai padeda naujoms kartoms ne tik sužinoti faktus, bet ir pajusti įvykių mastą.

    Tokio tipo dronų pasirodymai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip alternatyva fejerverkams, nes leidžia tiksliai valdyti vaizdą ir kurti sudėtingas formas. Tačiau šį kartą technologinis įspūdis buvo tik priemonė, o pagrindinis tikslas liko vienas – priminti apie 2 977 žmones, kurių gyvybes nusinešė 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai.

  • „Anthropic“ skelbia apie grėsmę: DI bandyta panaudoti biologinių ginklų tyrimams

    „Anthropic“ skelbia apie grėsmę: DI bandyta panaudoti biologinių ginklų tyrimams

    Anthropic podkreśla, że nie ma dowodów pozwalających stwierdzić, iż naukowcy zajmujący się “bronią biologiczną” faktycznie zamierzali wyrządzić komuś krzywdę. Skala możliwości współczesnych modeli sprawia jednak, że nawet niejednoznaczne przypadki wymagają szczególnej uwagi.

    Firma opisała te zdarzenia w swoim najbardziej szczegółowym dotąd raporcie dotyczącym zagrożeń. Analizuje w nim wykorzystanie Claude’a m.in. do cyberataków, operacji wpływu, inwigilacji, badań biologicznych oraz prac związanych z tworzeniem broni.

    Przypadki opisane w raporcie miały miejsce od grudnia 2025 do sierpnia 2026 r. Firma zaznacza, że nie są one typowe dla większości użytkowników Claude’a. Przedstawiają natomiast jedne z najbardziej zaawansowanych prób niewłaściwego wykorzystania jej modeli, jakie dotąd wykryto.

    Szczególną uwagę zwracają przypadki związane z biologią. Jeden z nich dotyczył badań związanych z wirusem chikungunya. Systemy Anthropic zablokowały zapytanie dotyczące wniosku grantowego związanego z badaniami typu gain-of-function. Prace miały być prowadzone na potrzeby wojskowego instytutu badawczego, co dodatkowo zwiększyło obawy firmy.

    Po zablokowaniu przez Claude’a części wrażliwych zapytań badacze mieli kontynuować pracę za pośrednictwem innych kanałów. Anthropic odkryła również przypadek platformy pośredniczącej, która przekierowywała odrzucane przez Claude’a zapytania dotyczące biologii do innych modeli wyposażonych w słabsze zabezpieczenia.

    Kolejny przypadek dotyczył badań nad wysoce patogenną grypą ptaków. Według Anthropic jeden z badaczy przez kilka tygodni wykorzystywał Claude’a do planowania prac, analizy danych i interpretowania informacji naukowych. Firma zablokowała mu dostęp do swoich najbardziej zaawansowanych modeli w związku z charakterem prowadzonych badań, ale praca była kontynuowana z wykorzystaniem słabszych wersji.

    Raport wymienia jeszcze trzy przypadki dotyczące badań biologicznych o potencjalnych konsekwencjach dla bezpieczeństwa. Obejmowały one prace związane z ortopokswirusami, związkami powiązanymi z jadami oraz toksynami. Anthropic nie ujawniła tożsamości naukowców, ich lokalizacji ani szczegółów prowadzonych przez nich prac.

    Jak samo przyznaje, rozróżnienie legalnych badań od potencjalnych zagrożeń jest obecnie jednym z największych problemów związanych z wykorzystaniem AI w biologii. Wiedza naukowa może mieć charakter podwójnego zastosowania – te same informacje mogą służyć opracowywaniu leków i terapii, ale mogą też zostać wykorzystane w pracach nad bardziej niebezpiecznymi patogenami.

    Na tym zagrożenia opisane przez Anthropic się nie kończą. Firma wykryła również rosyjską operację cyberszpiegowską, w której Claude miał automatyzować znaczną część działań hakerów. Eksperci powiązali ją z grupą Midnight Blizzard, kojarzoną z rosyjskimi działaniami hakerskimi wspieranymi przez państwo. Celem operacji były m.in. ukraińskie i europejskie instytucje rządowe, organizacje wywiadu wojskowego, placówki dyplomatyczne oraz firmy z sektora obronnego.

    AI miała pomagać w przygotowywaniu kampanii phishingowych, tworzeniu infrastruktury, opracowywaniu złośliwego oprogramowania oraz kradzieży danych. Atakujący wykorzystywali ją również do sprawdzania, czy malware zostało wykryte przez systemy bezpieczeństwa. Gdy zabezpieczenia identyfikowały złośliwe oprogramowanie, automatyczne procesy modyfikowały je i przebudowywały, aby utrudnić jego wykrycie. Anthropic zidentyfikowała ponad 20 organizacji objętych planowaniem lub działaniami w ramach tej operacji.

    Firma twierdzi, że wszystkie operacje opisane w raporcie zostały przerwane, przekazała również część ustaleń organom państwowym i innym przedsiębiorstwom zajmującym się sztuczną inteligencją.