CP v2

Blog

  • GTA 6 nutekinimai įsiutino kurortą: „Cypress Cove Nudist“ atakuoja šlamštas ir šantažas

    GTA 6 nutekinimai įsiutino kurortą: „Cypress Cove Nudist“ atakuoja šlamštas ir šantažas

    Keliuose į internetą nutekėjusiuose „Grand Theft Auto VI“ vaizdo įrašuose žaidėjų dėmesį patraukė scena, primenanti nudistų vakarėlį fikciniame Leonidos regione. Bendruomenė ėmė ieškoti, koks realus objektas galėjo įkvėpti šią vietą, ir netrukus socialiniuose tinkluose ėmė sklisti viena konkreti versija.

    Taikiniu tapo Floridoje, Kissimmee mieste veikiantis nudistų kurortas „Cypress Cove Nudist“. Į „Google“ žemėlapius ir atsiliepimų skiltį plūstelėjo komentarai su akivaizdžiomis nuorodomis į GTA 6, o dalis jų buvo akivaizdžiai skirti ne informuoti, o išjuokti ir provokuoti.

    Kurorto atstovai viešai pažymėjo, kad dalis atsiliepimų, jų vertinimu, yra koordinuotas šlamštas ir piktnaudžiavimas, nes tiesiogiai siejamas su žaidimo turiniu, o ne su realia paslauga. Administracija atsakinėdama į įrašus pabrėžė, kad tokie komentarai neturi nieko bendra su klientų patirtimi.

    Situacija, pasak kurorto, peržengė paprasto trolių elgesio ribas, kai dalis interneto vartotojų esą pradėjo reikalauti pinigų mainais už atsiliepimų pašalinimą ar pakeitimą. Toks modelis primena skaitmeninį šantažą, kai verslui daromas reputacinis spaudimas, o po to siūloma „paslauga“ problemą išspręsti.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad masinės netikrų atsiliepimų atakos tampa vis dažnesne reputacijos rizika, ypač kai įsitraukia didelės ir emocionaliai reaguojančios bendruomenės. Platformos, tokios kaip „Google“, deklaruoja kovą su netikru turiniu ir piktnaudžiavimu, tačiau realybėje verslams neretai tenka ilgai ginčyti žalingus įrašus ir įrodinėti, kad jie neatspindi tikrų klientų patirties.

    Šis atvejis taip pat parodo, kaip žaidimų kultūros ažiotažas gali paveikti su industrija nesusijusius žmones ir įmones. Kol „Rockstar Games“ oficialiai laikosi komunikacijos plano dėl GTA 6, nutekinimų sukelta banga gyvena atskirą gyvenimą, o virtualaus pasaulio detalės netikėtai virsta realaus verslo problema.

  • Naujas varžovas WRC ir DIRT? „CarX Technologies“ anonsavo „CarX Rally“ su ankstyva prieiga

    Naujas varžovas WRC ir DIRT? „CarX Technologies“ anonsavo „CarX Rally“ su ankstyva prieiga

    Ralių žaidimų rinka pastaraisiais metais vėl įgauna pagreitį, o žaidėjų lūkesčiai auga: jie nori ne tik įspūdingo vaizdo, bet ir fizikos, artimos simuliatoriui. Ilgą laiką žanro etalonu buvo Colino McRae vardu išpopuliarėjusi serija, vėliau ją pakeitė DIRT, ypač „DIRT Rally“, o paraleliai keitėsi ir oficialių Pasaulio ralio čempionato žaidimų licencijų kryptis.

    Šiame kontekste atsiranda dar vienas pretendentas į ralių fanų dėmesį. „CarX Technologies“ pristatė naują projektą „CarX Rally“, kuris, sprendžiant iš pirmosios informacijos, nuo pat pradžių orientuojamas į asmeninių kompiuterių auditoriją ir gali siekti didesnio techninio realizmo nei kai kurie ankstesni serijos bandymai.

    Studija jau turi patirties su lenktynių žanru: „CarX Street“ pirmiausia pasirodė 2022 metais mobiliuosiuose įrenginiuose, o 2024 metų rugpjūčio 29 dieną debiutavo asmeniniuose kompiuteriuose. Platformoje „Steam“ žaidimas surinko apie 72 proc. teigiamų vartotojų įvertinimų, kas rodo pakankamai tvirtą bazę tolesnei plėtrai.

    Pirmasis „CarX Rally“ anonsas atskleidžia ambiciją žaisti nostalgija ir ralių istorija. Vaizdo įraše ryškiausiai matomas vienas ikoniškiausių raliui priskiriamų automobilių, „Lancia Delta Integrale“, o trasų aplinkos varijuoja nuo miškų iki siaurų, uolėtų kelių, primenančių Pietų Europos regionus.

    Kūrėjai patvirtino, kad žaidimas startuos ankstyvos prieigos formatu, todėl pirkėjai iš pradžių gaus dar tobulinamą versiją, kuri bus pildoma turiniu ir taisoma pagal bendruomenės atsiliepimus. Toks modelis ralių ir simuliatorių segmente tapo įprastas, nes leidžia nuosekliai balansuoti valdymą, padangų sukibimą, pakabos darbą ir trasų nelygumų įtaką.

    Kol kas tiksli „CarX Rally“ išleidimo data neskelbiama, tačiau žaidimą jau galima įtraukti į norų sąrašą „Steam“ platformoje. „CarX Technologies“ akcentuoja siekį kurti kuo realesnį ralių potyrį, tačiau ar tai reikš proveržį prieš įsitvirtinusius vardus, paaiškės tik pasirodžius pirmajai žaidžiamiems bandymams ir bendruomenei įvertinus valdymo fiziką bei turinio apimtį.

  • „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    „Uber“ programėlėje – pirmos Europoje be vairuotojo kelionės: robotaksiai jau važiuoja Zagrebe

    Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.

    Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.

    Kas važiuoja ir kaip veikia

    Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.

    Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.

    Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.

    Kitas „Verne“ etapas

    „Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.

    Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.

  • „Orlen“ darbuotojų protestai tęsiasi mėnesius: dėl „Solino“ nerimaujama po „Qemetica“ sandorio

    Protesto esmė ir kas kelia įtampą

    Prie „Orlen“ būstinės surengtoje profsąjungos „Solidarność“ pikete daugiausia dėmesio skirta Inovroclavo druskos kasyklų „Solino“ ateičiai, investicijoms ir darbo vietų saugumui. Profsąjungos teigia protestuojančios nuo kovo mėnesio ir laukiančios aiškių ilgalaikių įsipareigojimų dėl įmonės plėtros.

    Diskusijų fone – chemijos grupės „Qemetica“ sprendimai ir jos druskos verslo pardavimas Vokietijos investuotojams. Lenkijos opozicinės partijos PiS politikai viešai tvirtina, kad tai gali paveikti „Solino“, nes „Qemetica“ yra svarbi sūrymo ir druskos grandinės dalis.

    Politikų raginimai ir „Orlen“ atsakas

    PiS atstovai ragino „Orlen“ siekti įsigyti „Qemetica“ arba bent jau užsitikrinti tokius komercinius susitarimus, kurie, jų vertinimu, garantuotų „Solino“ stabilumą. Buvęs „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas teigė, kad tokio perėmimo, jo manymu, neturėjo būti leidžiama.

    „Orlen“ viešai atmetė teiginius, kad „Solino“ ateitis būtų priklausoma nuo privataus pirkėjo ar konkrečios bendrovės sandorio. Koncernas pabrėžė, kad kasykla „veikė, veikia ir veiks“, o privati įmonė, perkanti druską ar susijusi su tiekimo grandine, nėra būtina sąlyga „Solino“ veiklai tęsti.

    „Nebūtina turėti malūno, kad iškeptum duoną“, – teigiama „Orlen“ komentare, aiškinant, kad tiekimo grandinė gali būti organizuota ir kitais būdais.

    Kas svarbu „Solino“ ir regionui

    „Solino“ yra „Orlen“ grupės įmonė, kurioje dirba apie 250 žmonių, todėl bet kokios abejonės dėl veiklos perspektyvų regione vertinamos jautriai. Be darbo vietų, ši įmonė siejama ir su platesniais strateginiais klausimais, įskaitant druskos išteklių panaudojimą bei infrastruktūrą, kuri Lenkijoje naudojama ir energijos kaupimo sprendimams.

    Profsąjungos viešai kelia ne tik atlyginimų ar socialinių garantijų, bet ir investicijų programų klausimą. Tarp jų minimus siūlymus Lenkijoje dažnai lydi raginimai valstybei stiprinti kontrolę strategiškai svarbiuose sektoriuose bei užtikrinti aiškų ilgalaikį planą Kujavijos regiono pramonės kompleksui.

    Situacija rodo, kad „Orlen“ atsidūrė tarp kelių spaudimų: darbuotojų ir profsąjungų reikalavimų, politinių debatų dėl strateginių aktyvų kontrolės ir rinkos sandorių, kuriuos formaliai lemia privataus kapitalo sprendimai. Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, ar koncernas pasiūlys darbuotojams ir savivaldybei konkrečius terminus bei investicijų gaires, kurios sumažintų įtampą.

  • „Bank Pocztowy“ pelnas smuko: sumažintos palūkanos ir didesnis CIT pakeitė pusmečio balansą

    Kas nutiko „Bank Pocztowy“ pelnui

    Lenkijos „Bank Pocztowy“ pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo 65,2 mln. zlotų grynojo pelno, tačiau rezultatas buvo prastesnis nei prieš metus. Bankas nurodo, kad grynasis pelnas per metus sumažėjo 35,3 mln. zlotų, o pagrindinės priežastys susijusios su palūkanų normų aplinka ir mokesčių pokyčiais.

    Banko vertinimu, pelną labiausiai spaudė 2025 metais ir 2026 metų kovą įvykdyti bazinių palūkanų normų mažinimai, kurie mažina bankų palūkanų pajamas. Papildomą neigiamą poveikį turėjo nuo 2026 metų sausio padidintas pelno mokestis bankams, kai CIT tarifas pakilo nuo 19 iki 30 proc.

    Pajamos krito, bet kreditų pardavimai augo

    Per pusmetį banko veiklos pajamos siekė 268,6 mln. zlotų, tai yra 7,2 proc. mažiau nei prieš metus. Grynosios palūkanų pajamos sudarė 249,5 mln. zlotų ir sumažėjo 4 proc., o grynosios komisinių pajamos siekė 18,9 mln. zlotų.

    Nepaisant mažesnio pelno, vartojimo paskolų pardavimai šoktelėjo: jų apimtis buvo didesnė 231,8 mln. zlotų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Bankas akcentuoja, kad dalį šio augimo lėmė procesų automatizavimas ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Klientams suteiktų paskolų ir kreditų portfelis pusmečio pabaigoje augo 3,8 proc. ir pasiekė beveik 3,8 mlrd. zlotų. Bankas taip pat pranešė, kad probleminių paskolų dalis portfelyje sumažėjo iki 5,3 proc., kai 2025 metų pabaigoje sudarė 5,5 proc.

    Kluczowym czynnikiem wzrostu sprzedaży było wdrożenie nowego, w pełni zautomatyzowanego procesu kredytowego dla kredytów gotówkowych w ramach projektu Gepard, który skrócił czas decyzji kredytowej i uprościł ścieżkę klienta w całej sieci sprzedaży banku, – sakė bankas.

    Indėliai augo, strategijoje – ambicingas tikslas

    2026 metų birželio pabaigoje gyventojų lėšos banko sąskaitose ir terminuotuose indėliuose viršijo 7,8 mlrd. zlotų, per pusmetį padidėjus 428 mln. zlotų. Bankas nurodė turėjęs 601 tūkst. privačių klientų.

    „Bank Pocztowy“ primena, kad veikia visoje šalyje per savo 130 padalinių, taip pat per Lenkijos pašto tinklą ir skaitmeninius kanalus. Banko akcininkų struktūroje didžiausia dalis priklauso Lenkijos paštui, o likusi dalis – „PKO BP“.

    Pagal banko strategiją, iki 2029 metų planuojama pasiekti beveik 350 mln. zlotų grynąjį pelną, o turtą išauginti iki 28 mlrd. zlotų. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad tokį tikslą reikės derinti su besikeičiančiomis palūkanų normomis, griežtesne mokesčių aplinka ir konkurencija vartojimo kreditų segmente.

  • Grupė WB su KNDS derasi dėl artilerijos sistemų su Topaz, o Kroatijai tieks Fonet ryšių sprendimus

    Lenkijos gynybos pramonės bendrovė Grupė WB pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Europos artilerijos sistemų gamintoja KNDS. Dokumentas atveria kelią galimoms modernių artilerijos sprendimų tiekimo programoms Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, didelį dėmesį skiriant skaitmeninei integracijai.

    Esminis akcentas – planuojamas artilerijos platformų ir jų komponentų suderinimas su Lenkijoje plačiai naudojama ugnies valdymo ir kovos valdymo sistema Topaz. Bendrovės tikina, kad sprendimas būtų kuriamas taip, kad išliktų interoperabilus su NATO standartais ir leistų efektyviai veikti bendrose operacijose.

    Kas svarbu dėl Topaz

    Topaz yra vienas iš Lenkijoje seniai naudojamų skaitmeninių ugnies valdymo sprendimų, leidžiančių greičiau surinkti taikinio duomenis, juos apdoroti ir paskirstyti ugnies užduotis vienetams. Pastarųjų metų karo patirtis Europoje rodo, kad būtent tokios tinklinės, greito sprendimų priėmimo grandinės artilerijai suteikia lemiamą pranašumą.

    Grupė WB ir KNDS ketinimų protokole numato, kad integracija su lenkiškomis technologijomis galėtų tapti pagrindu platesnei partnerystei. Tokie susitarimai gynybos sektoriuje paprastai reiškia ne tik galimus pirkimus, bet ir derybas dėl integracijos darbų, techninės priežiūros, atsarginių dalių bei gyvavimo ciklo palaikymo.

    Kroatijai – ryšio ir vadovavimo sprendimai

    Be derybų su KNDS, Grupė WB paskelbė pasirašiusi sutartį dėl vadovavimo ir ryšių sistemos tiekimo naujam Kroatijos ginkluotųjų pajėgų raketų divizionui. Kroatija taps dar viena NATO valstybe, kuri naudos lenkišką skaitmeninę ryšio platformą Fonet ir Topaz.

    „Džiaugiamės, kad Fonet ir Topaz taps Kroatijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimų dalimi. Tai dar viena NATO šalis, pasirinkusi lenkišką vadovavimo ir ryšių sprendimą, paremtą patikrintu interoperabilumu“, – sakė Grupės WB viceprezidentas Adamas Bartosiewiczius.

    Bendrovė nurodė, kad sutartis susijusi su Kroatijos sprendimu formuoti raketų divizioną, paremtą Pietų Korėjos sistema K239 Chunmoo. Praktikoje tai reiškia, kad ryšio ir vadovavimo elementų suderinimas su nauja raketine technika tampa kritišku, kad padalinys galėtų veikti vieningoje valdymo grandinėje ir keistis duomenimis su sąjungininkais.

    Platesnė tendencija Europoje

    Europos šalys didina investicijas į artileriją, raketinę ginkluotę ir skaitmenines valdymo sistemas, nes prioritetu tampa greitas taikinių aptikimas, ugnies koordinavimas ir atsparumas trikdymui. Dėl to auga paklausa sprendimams, kurie sujungia platformas, sensorius ir ryšio priemones į vieną tinklą, o interoperabilumas NATO kontekste tampa vienu svarbiausių atrankos kriterijų.

  • JAV infliaciją kelia rekordinės degalų kainos: Fed gali kelti palūkanas, o pasekmes jaus ir Lenkija

    Jungtinėse Valstijose infliacija vėl kyla, o vienu pagrindinių katalizatorių tampa brangstantys degalai. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, rugpjūtį vartotojų kainų indeksas (CPI) metiniu tempu siekė 3,4 proc., o per mėnesį kainos paaugo 0,4 proc., todėl didėja tikimybė, kad Federalinis rezervų bankas (Fed) dar kartą griežtins pinigų politiką.

    Rinkoms svarbu tai, kad infliacija jau kelis mėnesius išlieka aukščiau Fed siekiamo 2 proc. tikslo. Tokia dinamika paprastai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus atidedamas, o bazinių palūkanų didinimas tampa realesnis, ypač jei kainų spaudimas atsispiria į energijos ir transporto kaštus.

    Degalų kainos vėl stumia infliaciją

    Didžiausią įtaką rugpjūčio infliacijos šuoliui darė degalų brangimas: metinis kainų pokytis degalų kategorijoje siekė 27,4 proc. Didesnės degalų kainos JAV paprastai greitai persiduoda ir į kitas prekių bei paslaugų grupes, nes brangsta logistika, pristatymas ir dalis paslaugų.

    Augant energijos kaštams, brangsta transportas, o kartu dažnai didėja ir maisto produktų bei kitų kasdienio vartojimo prekių kainos. Tokie veiksniai ypač svarbūs Fed, nes energijos kainos, nors ir svyruoja, gali užtvirtinti platesnį kainų augimą per verslo sąnaudas ir vartotojų lūkesčius.

    Ką reikštų palūkanų kėlimas?

    Fed sprendimai turi tiesioginę įtaką JAV skolinimosi kainai, tačiau netiesioginis poveikis juntamas ir už šalies ribų. Stiprėjantis JAV doleris bei didesnės palūkanos dažnai didina finansavimo kaštus pasauliniu mastu, nes investuotojai perskirsto kapitalą į saugesnius ir didesnę grąžą siūlančius JAV aktyvus.

    Šiame kontekste palūkanų normų kilimas JAV gali turėti reikšmės ir Lenkijai, ypač jei dalis valstybės ar valstybės remiamų įsipareigojimų yra susieta su JAV finansavimo sąlygomis. Didesnės palūkanos reiškia brangesnį skolos aptarnavimą, o tai gali riboti biudžeto lankstumą ir didinti spaudimą viešiesiems finansams.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai, ypač jei jie susiję su tiekimo sutrikimais ir geopolitiniais rizikos veiksniais, ilgiau išliekantys gali priversti centrinius bankus reaguoti griežčiau nei planuota. Tokiu atveju palūkanų normų pikas gali būti aukštesnis, o ekonomikos augimo tempas tiek JAV, tiek Europoje gali lėtėti.

  • Lenkijos pramonė stringa skaitmeninėje transformacijoje: vadovas skaičiuoja, kad atsilieka 95 proc. įmonių

    Lenkijos pramonė praranda konkurencingumą, o įmonės lėtai perima skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, teigta Katovicuose vykusiame Future Mining Forum & Expo. APA Group vadovas Arturas Pollakas tvirtino, kad net 95 proc. šalies įmonių vis dar dirba pagal pasenusį modelį.

    Jo vertinimu, pramonė praleido progą sparčiau kelti našumą per skaitmeninę transformaciją. Pasak jo, tai šiandien jaučiasi tiek efektyvumo rodikliuose, tiek gebėjime konkuruoti su labiau automatizuotais gamintojais.

    „Didžiulis darbas dar nepadarytas, nes Lenkijos pramonė šiandien guli ant menčių“, – sakė Arturas Pollakas.

    Kitas diskusijos dalyvis, kato.hub vadovas Wojciechas Maroszekas, pabrėžė, kad strategijos stoka nėra vien Lenkijos ar Silezijos problema. Jo teigimu, verslui tenka prisitaikyti prie pasaulinių politinių, saugumo ir technologinių pokyčių, kai planavimo horizontai trumpėja.

    Silezijos šansas po kasybos

    Wojciechas Maroszekas akcentavo, kad Silezija turi stiprybių, kuriomis galima grįsti naujas ekonomikos specializacijas: infrastruktūrą, technines kompetencijas ir patirtį turinčius žmones. Pasak jo, svarbu ne tik pritraukti investicijas, bet ir sukurti aplinką, kurioje technologiniai verslai galėtų augti regione.

    Vienu iš tokių bandymų įvardytas Shaft K projektas, kuriamas buvusios Wieczorek kasyklos teritorijoje Katovicuose. Projektu siekiama spręsti dvi užduotis: įveiklinti pokasybines teritorijas ir išlaikyti regione jaunus talentus, kad jie kurtų verslus vietoje.

    Kosmoso technologijos iš kasyklų?

    Apie regiono ateitį optimistiškiau kalbėjo Fondo Nauka. To Lubię įkūrėjas Tomaszas Rożekas. Jo teigimu, Silezijos pramoninis palikimas gali būti ne tik našta, bet ir platforma bandyti ateities technologijas.

    „Šį regioną suformavo technologijos ir inovacijos“, – sakė Tomaszas Rożekas.

    Jis pateikė pavyzdį, kad kasyklų infrastruktūra galėtų tapti sudėtinga bandymų aplinka autonominėms sistemoms. Logika paprasta: jei įranga patikimai veikia tamsiuose, dulkėtuose koridoriuose be palydovinės navigacijos, ji bus pritaikoma ir ekstremalesnėms užduotims, įskaitant saugumo scenarijus.

  • Varšuvos biržoje – nauji WIG20 rekordai, „Orlen“ muša kainų maksimumus, o „Azoty“ sminga

    Rekordinė savaitė Varšuvos biržoje

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo permaininga, tačiau pagrindiniai rodikliai užfiksavo daugiau pliusų nei minusų. Didžiausias dėmesys teko WIG20, kuris savaitę užbaigė pakilęs apie 1,2 proc., o platesnis WIG ūgtelėjo maždaug 0,75 proc.

    Mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 taip pat kilo apie 0,5 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 krito apie 0,7 proc. WIG20 savaitės eigoje dar kartą perrašė istoriją, pasiekdamas naują maksimumą ties maždaug 4 172 punktais.

    „Orlen“ brangsta ir traukia indeksą

    Didžiausia WIG20 bendrovė „Orlen“ pratęsė kilimo seriją ir fiksavo naują akcijos kainos rekordą – apie 162,40 zlotų, tai yra maždaug 38 eurai. Savaitės pabaigoje kotiruotė išliko netoli maksimumo, o bendrovės kapitalizacija siekė apie 188 mlrd. zlotų, arba maždaug 44 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai į „Orlen“ žiūri kaip į vieną pagrindinių Varšuvos biržos variklių, o kainos dinamika atspindi ir platesnę energetikos sektoriaus bangą. Papildomo dėmesio sulaukė ir signalai apie galimus žingsnius gynybos pramonės kryptimi, kai valstybė svarsto dalies Lenkijos gynybos grupės akcijų pardavimo scenarijus ir tarp potencialių investuotojų minimas „Orlen“.

    Ne mažiau svarbios buvo žinios apie mažųjų modulinių reaktorių projektus, kuriuose dalyvauja su „Orlen“ susijusi įmonė „Orlen Synthos Green Energy“. Tokios temos investuotojams svarbios dėl ilgalaikio kapitalo poreikio, reguliavimo aplinkos ir galimos įtakos energijos kainoms bei energetinei nepriklausomybei.

    Energetikos lyderiai ir „Grupa Azoty“ problemos

    Iš WIG20 išsiskyrė „PGE“, kurios akcijos per savaitę pakilo beveik 12 proc. Bendrovė paskelbė apie ketinimus naudotis finansavimu infrastruktūros atsparumo ir saugumo didinimui, o rinka tai vertino kaip žingsnį, galintį pagreitinti investicijas į tinklus.

    Stipriau kilo ir „Tauron“, kurio vertė per savaitę padidėjo apie 9 proc. Tuo pat metu „Grupa Azoty“ patyrė ryškų spaudimą: per penkias prekybos sesijas akcijos atpigo daugiau nei 15 proc., nukrisdamos iki maždaug 21 zloto, arba apie 4,9 euro.

    Bendrovė skelbė, kad pirmąjį 2026 metų pusmetį grynąjį nuostolį sumažino nuo maždaug 878 mln. zlotų iki maždaug 594 mln. zlotų, tai yra nuo apie 205 mln. eurų iki apie 139 mln. eurų. Pajamos išliko panašios ir siekė apie 7,07 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,65 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojus labiau veikė atsargesnės vadovybės nuotaikos ir tęsiama restruktūrizacija. „Grupa Azoty“ rizikų žemėlapyje tebėra energetinių išteklių kainos, trąšų paklausos ciklai, konkurencija ir finansavimo sąlygos, todėl bet koks neapibrėžtumas rinkoje tokioms įmonėms greitai virsta kainos korekcija.

    JSW korekcija, XTB silpnumas ir Asbis fenomenas

    Po įspūdingos 16 iš eilės kilusių sesijų serijos korekcijos sulaukė JSW akcijos, kurios pradėjo leistis ir kelias dienas iš eilės fiksavo nuosmukį. Vis dėlto per maždaug mėnesį akcijų kaina vis dar buvo pakilusi daugiau nei 30 proc., tad dalis kritimo rinkoje vertinta kaip natūralus atvėsimas po staigaus šuolio.

    Tuo metu XTB akcijos per savaitę atpigo apie 6 proc. iki maždaug 148,5 zloto, arba apie 35 eurus. Nepaisant tokio savaitinio rezultato, nuo metų pradžios grąža išliko itin aukšta ir siekė apie 115 proc., tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai akivaizdžiai jautriau reagavo į didelių sandorių ir likvidumo efektus.

    Iš technologijų sektoriaus ryškiausiai spindėjo „Asbis“, per savaitę pridėjusi dar apie 12 proc. ir pasiekusi naują istorinį maksimumą. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos buvo pašokusios apie 360 proc., o rinka augimą siejo su didėjančiu technologijų paklausos ciklu ir investuotojų apetitu augimo istorijoms.

  • „Asseco Poland“ nuo 2027 metų turės naują vadovą ir valdybą: kas keičiasi IT gigante

    „Asseco Poland“ stebėtojų taryba paskyrė Rafałą Kozłowskį valdybos pirmininku ir būsimuoju įmonės prezidentu naujai penkerių metų kadencijai, apimančiai 2027–2031 metus. Bendrovė pranešė, kad naujoji valdybos sudėtis įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Be naujojo vadovo, patvirtinta ir platesnė valdybos komanda: į pareigas paskirti keli viceprezidentai, kurie stiprins valdymą skirtingose veiklos srityse. Tokie sprendimai rodo siekį iš anksto susidėlioti vadovų komandą prieš naują strateginį ciklą ir užtikrinti sklandų tęstinumą.

    Kas yra Rafałas Kozłowskis?

    Rafałas Kozłowskis „Asseco Poland“ valdyboje dirba nuo 2025 metų, kai tapo viceprezidentu. Jo atsakomybės srityje yra ERP sprendimai, tarptautinė plėtra ir ERP projektų biuras, todėl tikėtina, kad šios kryptys išliks prioritetinės ir naujoje kadencijoje.

    Vadovas yra baigęs Varšuvos universitetą, kur įgijo magistro laipsnį Organizacijos ir vadybos fakultete. Toks profilis įprastas didelėms IT grupėms, kuriose vadovui tenka suderinti technologinę plėtrą, didelių projektų valdymą ir ilgalaikius santykius su viešuoju sektoriumi.

    Skaičiai: augantys rezultatai 2026 metais

    „Asseco“ grupė 2026 metų pirmąjį pusmetį gavo 2 140 000 000 eurų pajamų, iš kurių 1 630 000 000 eurų sudarė nuosavų produktų ir IT paslaugų pardavimai. Tokia struktūra signalizuoja, kad reikšmingą dalį portfelio sudaro aukštesnės pridėtinės vertės sprendimai, o ne tik perpardavimas ar vienkartiniai įdiegimai.

    Veiklos pelnas per metus augo 38 proc. ir siekė apie 253 000 000 eurų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, po 52 proc. augimo sudarė apie 99 000 000 eurų. Rezultatų dinamika rodo, kad grupė sugeba didinti pelningumą greičiau nei pajamas, o tai investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių signalų.

    Atskirame „Asseco Poland“ segmente pajamos didėjo 17 proc. ir pasiekė apie 299 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad buvo tęsiami viešųjų paslaugų skaitmeninimo projektai, apimantys kritinės svarbos sistemų priežiūrą ir plėtrą, reikalingą kasdienėms gyventojų paslaugoms.

    Kodėl vadovybės pokyčiai svarbūs?

    Vadovybės paskyrimas iš anksto, keliems metams į priekį, leidžia didelėms IT grupėms išlaikyti stabilumą ilgalaikiuose kontraktuose ir sumažinti rizikas klientams bei partneriams. Tai ypač aktualu dirbant su viešuoju sektoriumi, kur projektai tęsiasi ne vienerius metus ir apima jautrią infrastruktūrą.

    2027 metais įsigaliosianti valdybos sudėtis sutampa su laikotarpiu, kai Europos rinkose didėja spaudimas spartinti valstybinių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti kibernetinį atsparumą. Tokiose temose ERP ekosistemos, dideli sistemų modernizavimo projektai ir tarptautinė plėtra tampa pagrindinėmis kryptimis, todėl būsimo vadovo patirtis šiose srityse gali būti vienas kertinių pasirinkimo argumentų.