CP v2

Blog

  • Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio mokyklų vadovai susėdo į rimtą pasitarimą: ką keis „Vedliai“ ir telefonų ribojimai

    Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovai rugsėjo 8 dieną susirinko į pasitarimą, kuriame aptarė naujų mokslo metų prioritetus, mokinių pasiekimų duomenis ir artėjančius teisės aktų pokyčius. Susitikime daug dėmesio skirta skaitmeninių įgūdžių stiprinimui ir mokyklų pasirengimui naujoms tvarkoms.

    Viena ryškiausių temų tapo mokymosi platforma „Vedliai“, skirta informatikos ir skaitmeninio raštingumo ugdymui. Platformos atstovai nurodė, kad ja naudojasi apie 60 proc. Lietuvos mokyklų, o Vilkaviškio rajone sutarta dėl nuoseklesnio diegimo pradinėse ir pagrindinėse klasėse.

    Planuojama, kad 2026–2027 mokslo metais „Vedliai“ bus taikoma 1–4 ir 5–8 klasėse, tam numatant savivaldybės finansavimą ir suderinus poreikius su mokyklų vadovais bei informatikos mokytojais. Savivaldybės tikslas – suvienodinti prieigą prie kokybiškų skaitmeninių mokymosi priemonių ir sumažinti skirtumus tarp mokyklų.

    Mokinių pasiekimai: kur stiprėjame, kur stringame

    Pasitarime pristatyti 4, 8 ir 10 klasių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai, lyginant juos su šalies ir kitų savivaldybių vidurkiais. Taip pat aptartos kelių metų tendencijos, siekiant aiškiau įvardyti, kokių sprendimų reikia mokykloms ir savivaldybei.

    Akcentuota, kad 8 klasės lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) pasiekimų patikrinime savivaldybės mokinių vidurkis šiemet buvo 0,9 proc. aukštesnis už šalies vidurkį. Tuo metu 8 klasės matematikos rezultatai išliko žemesni ir, palyginti su savivaldybių vidurkiu, prastėjo.

    Pažymėta, kad augo 8 klasės mokinių dalis, pasiekusi pagrindinį pasiekimų lygį: lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) srityje, palyginti su 2024 metais, šis rodiklis padidėjo 31 proc., matematikos – 16 proc. Tai rodo pozityvų poslinkį, tačiau kartu išryškina poreikį toliau stiprinti matematikos mokymą ir mokymosi pagalbą.

    Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų duomenys taip pat atskleidė mišrų vaizdą. Lietuvių kalbos ir literatūros įvertinimų vidurkis buvo artimas šalies vidurkiui, o aukštesnįjį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis padidėjo 1,2 proc.

    Matematikos pagrindinį pasiekimų lygį pasiekė 5,2 proc. daugiau mokinių nei pernai, tačiau slenkstinio lygio nepasiekusių dalis išlieka didelė ir siekia 29,9 proc. Nors tai yra 2 proc. mažiau nei 2025 metais, šis rodiklis įvardytas kaip vienas svarbiausių rizikos signalų, reikalaujantis kryptingo darbo.

    4 klasės pasiekimų patikrinimuose dalyvavo 304 mokiniai. Matematikos rezultatų vidurkis nuo šalies vidurkio atsiliko 6,4 proc., o lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) – 2,2 proc.

    Slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekė 6,9 proc. matematikos ir 3 proc. lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimus laikiusių mokinių. Aptariant rezultatus pabrėžta, kad nors fiksuotas didžiausias atotrūkis nuo šalies vidurkio, lyginant su savivaldybių vidurkiu dalyje rodiklių matomas gerėjimas, o tai leidžia tiksliau planuoti pagalbos priemones.

    Pokyčiai mokyklose: telefonai, priėmimas, pagalba mokytojams

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovė Ž. Žilinskienė pabrėžė, kad sprendimų centre turi išlikti vaikas, o mokykla privalo užtikrinti saugią aplinką mokiniui ir aiškias darbo sąlygas mokytojui. Pasitarime sutarta, kad pokyčiai turi būti įgyvendinami nuosekliai, remiantis duomenimis ir bendruomenės susitarimais.

    „Svarbiausia, kad mokykla būtų vieta, kurioje vaikas gali mokytis, augti ir jaustis saugus, o mokytojas turėtų pasitikėjimą, palaikymą ir tinkamas sąlygas darbui“, – sakė Ž. Žilinskienė.

    Tarp aptartų naujovių – ir griežtesnė mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų bei kitų galinių įrenginių naudojimo tvarka. Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mokyklos, įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, galės direktoriaus įsakymu nustatyti aiškias naudojimo taisykles, kurias privalės viešai skelbti.

    Taip pat priminta, kad viduriniam išsilavinimui įgyti išlieka dviejų valstybinių brandos egzaminų reikalavimas, o stojant į aukštąjį mokslą reikės būti išlaikius ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus. Ši nuostata akcentuota kaip svarbi planuojant ugdymo procesą vyresnėse klasėse ir konsultavimą dėl mokinių pasirinkimų.

    Dar viena praktinė tema – centralizuoto priėmimo į mokyklas plėtra. Numatoma, kad antrasis etapas nuo 2027 metų sausio 1 dienos startuos savivaldybėse, kuriose mokosi ne daugiau kaip 9 000 mokinių, į šį etapą patenka ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Primenama, kad prašymai į mokyklas bus teikiami nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos per centralizuotą informacinę sistemą. Savivaldybė akcentuoja, kad toks priėmimo modelis leidžia skaidriau planuoti klasių komplektavimą ir užtikrinti aiškesnę tvarką tėvams.

    Pasitarime aptartos ir papildomos paramos priemonės mokykloms. Tarp jų – Mokytojų linijos startas nuo 2026 metų spalio 9 dienos, kai mokytojams nuotoliniu būdu bus teikiamos psichologų ir teisininkų konsultacijos, siekiant stiprinti emocinę gerovę ir profesinį atsparumą.

    Taip pat kalbėta apie nulinės tolerancijos smurtui ir patyčioms politikos įgyvendinimą bei pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Mokyklų vadovams priminta atsakomybė už planų parengimą ir praktinį pasirengimą, kad sprendimai krizės atveju būtų greiti ir aiškūs.

    Galiausiai aptarti ir aplinkos pritaikymo asmenims su negalia reikalavimai, įsigaliosiantys nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos. Mokykloms teks užtikrinti, kad aplinka atitiktų bent tris pritaikymo kriterijus, o tai reiškia papildomą planavimą ir investicijų poreikį.

  • Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Nauja tvarka Vilkaviškio rajone: kam priklauso nemokamas pavėžėjimas ir 0,32 euro už kilometrą

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metų rugpjūčio 28 dieną patvirtino atnaujintą mokinių pavėžėjimo ir kelionės išlaidų kompensavimo tvarką. Joje aiškiau apibrėžta, kada mokinys gali būti vežamas nemokamai ir kokiais atvejais kelionės išlaidos kompensuojamos tėvams ar globėjams.

    Pagal naują aprašą, mokiniai į mokyklą ir atgal gali būti pavėžėjami savivaldybės organizuojamu transportu, kai atitinkamos sąlygos neleidžia patogiai ar saugiai pasiekti ugdymo įstaigos. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė pirmiausia siekia užtikrinti pavėžėjimą mokykliniais autobusais, specialiuoju transportu ar reguliaraus susisiekimo maršrutais.

    Nemokamai pavėžėjami kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas ir gyvena toliau nei 3 kilometrai nuo artimiausios mokyklos. Taip pat numatyta, kad priešmokyklinio ugdymo vaikams ir vaikams, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, pavėžėjimas organizuojamas nepriklausomai nuo atstumo iki ugdymo įstaigos.

    Atskira tvarkos dalis skirta vyresniems mokiniams: 9–12 klasių, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai gali būti vežami į ugdymo įstaigą ir atgal, jei kelionės atstumas iki 40 kilometrų. Ši nuostata aktuali tais atvejais, kai mokiniai renkasi programas, kurių arčiau namų nėra, arba lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus nustatytomis įstaigų darbo dienomis.

    Jeigu mokykla ar savivaldybė negali užtikrinti pavėžėjimo mokykliniu, specialiuoju ar reguliaraus susisiekimo transportu, kelionės organizavimu gali pasirūpinti tėvai, globėjai ar rūpintojai. Kompensacija taip pat gali būti skiriama, kai mokinys dėl sveikatos būklės negali naudotis siūlomu transportu ir jį tenka vežti nuosavu automobiliu.

    Vilkaviškio rajone nustatytas kompensacijos dydis siekia 0,32 euro už vieną nuvažiuotą kilometrą. Norint gauti kompensaciją, tėvams ar globėjams reikia kreiptis į švietimo įstaigos vadovą ir pateikti nustatytos formos prašymą, kad būtų įvertintos aplinkybės ir patvirtintas kompensacijos taikymas.

    Savivaldybė primena, kad pavėžėjimo tikslas yra užtikrinti mokinių prieinamumą prie ugdymo, ypač kaimiškose vietovėse, kur maršrutai retesni, o atstumai didesni. Tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti mokykloje, kokia pavėžėjimo ar kompensavimo forma konkrečiu atveju gali būti taikoma ir kokių dokumentų reikės.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    ESO atnaujino situaciją po audros: Zarasų rajone be elektros dar 120 klientų, dirba 33 brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia atnaujinusi informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Pasak įmonės, šiuo metu daugiausia darbų likę Utenos regiono savivaldybėse, o dalis gedimų jau lokalizuoti ir tvarkomi.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje užfiksuoti 78 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra 120 klientų. Gedimus rajone šiandien šalina 33 brigados, kurios dirba tiek pagrindinėse, tiek atokesnėse vietovėse.

    Didžiausias dėmesys skiriamas Dusetų, Salako, Imbrado ir Zarasų seniūnijoms. Pagal ESO pateiktą informaciją, brigados šiuo metu dirba Gaidelių ir Melnyčinės kaimuose Dusetų seniūnijoje, taip pat Vyželių ir Aželių kaimuose Salako seniūnijoje.

    Darbai vyksta ir Kuklių kaime Imbrado seniūnijoje, o Zarasų seniūnijoje brigados tvarko gedimus Mukulių, Sniegiškių, Nadūnų ir Romancų kaimuose. ESO pažymi, kad tvarkymo geografija gali kisti, nes brigados perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą ir tai, kaip greitai pavyksta atkurti tiekimą konkrečiose atkarpose.

    „Brigadų skaičius Zarasų rajone yra padidintas, todėl darbai vyks ir kitose gyvenvietėse, o komandos bus perkeliamos pagal gedimų sudėtingumą“, – informavo ESO.

    Visame Utenos regione šiuo metu fiksuojami 142 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 244 klientai, o gedimus šalina 113 brigadų. ESO taip pat nurodo, kad regione buvo pastatyti arba klientams suteikti 228 generatoriai, tačiau dalis gyventojų jų atsisakė, nes turi nuosavus.

    Įmonės teigimu, dalis likusių pranešimų apie sutrikimus susiję su objektais, kuriuose realus elektros vartojimas nevyksta. ESO skaičiuoja, kad 92 objektai, kuriuose dar registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    ESO gyventojams primena, kad po stipraus vėjo ar audros būtina laikytis saugumo: nutrūkusio ar ant žemės gulėjusio laido liesti negalima, o pastebėjus pavojų reikėtų nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. Elektros tiekimo atnaujinimo tempas, pasak įmonės, labiausiai priklauso nuo pažeidimų masto, privažiavimo sąlygų ir to, ar reikia keisti tinklo elementus.

  • Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Savaitgalį Ignalinos aerodrome vykusiame Šaulių sąskrydyje ir aviacijos šventėje dalyvavo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Renginyje meras sveikino susirinkusius šaulius, jų šeimas, partnerius ir svečius.

    Šaulių sąskrydis tapo erdve bendruomenei susiburti, aptarti bendradarbiavimą ir pasidalyti patirtimi, o visuomenei iš arčiau pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šaulių sąjunga. Tokie renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik tradicijas, bet ir praktinį pasirengimą bei visuotinės gynybos idėją.

    Ignalinos aerodrome savo veiklą, pajėgumus ir techniką pristatė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir partneriai, taip pat statutinės tarnybos, Lietuvos kariuomenės ir NATO padaliniai. Lankytojams buvo sudarytos galimybės susipažinti su skirtingų institucijų vaidmeniu krizių valdyme ir valstybės gynyboje.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ginkluotę ir ekipuotę, susipažinti su dronų panaudojimu, taip pat pamatyti ratinę, vikšrinę ir oro techniką. Praktinės demonstracijos bei edukacinės veiklos leido geriau suprasti, kaip veikia pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokios kompetencijos reikalingos tiek kariuomenei, tiek pilietinėms iniciatyvoms.

    Pastaraisiais metais visuotinės gynybos tema Lietuvoje įgauna vis didesnį svorį dėl pasikeitusios regiono saugumo situacijos, augančio dėmesio rezervo rengimui ir pilietiniam atsparumui. Šauliai šioje sistemoje matomi kaip svarbi grandis, jungianti savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir praktinius įgūdžius.

    Šventinę programą papildė kultūriniai bei muzikiniai pasirodymai, o susitikimai su šeimomis ir bendruomenėmis kūrė neformalų ryšį tarp gynybos struktūrų ir visuomenės. Visagino savivaldybė pabrėžė bendrystės svarbą ir dėkojo šaulių bendruomenei bei partneriams, prisidedantiems prie saugesnės valstybės.

    Renginio akimirkas fiksavo fotografai Rimvydas Vaitkevičius ir Kęstutis Skrodenis.

  • Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Ketvirtadienio rytą kelios valstybinės institucijos sulaukė grasinančių elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, kad keliose Vilniaus mokyklose esą padėti sprogmenys. Laiškuose nurodytas konkretus laikas, kada neva turėtų įvykti sprogimai, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai būna melagingi.

    Policija informavo susisiekusi su minimomis ugdymo įstaigomis ir į jas išsiuntusi patrulius. Gautos informacijos turinys tikrinamas ir analizuojamas, o pirminiais vertinimais realios grėsmės kol kas neįžvelgiama.

    Pasak pareigūnų, mokyklų bendruomenės raginamos išlikti budrios, tačiau, įvertinus turimus duomenis, tęsti įprastą ugdymo procesą. Sprendimai dėl papildomų veiksmų priimami pagal situaciją konkrečioje įstaigoje ir pagal gautą informaciją.

    Kaip elgtis mokykloms ir tėvams?

    Už įstaigos saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar paliktus daiktus. Jei pastebimas įtartinas objektas, jo liesti ar perkelti negalima, būtina nedelsiant skambinti telefonu 112.

    Tėvams ir mokiniams patariama vadovautis mokyklos administracijos nurodymais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Praktika rodo, kad klaidinantys pranešimai dažnai siekia sukelti paniką ir sutrikdyti darbą, todėl institucijos ragina remtis tik oficialia informacija.

    Dėl papildomų klausimų policija ragina konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000. Pareigūnai primena, kad kiekvienas toks pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad grėsmė buvo melaginga.

  • Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Visagino sodų bendrijose rudenį pradėti statyti biologinėms virtuvės atliekoms skirti konteineriai. Kaip informuoja UAB „Visagino būstas“, iš viso pastatyta 19 talpų, kurių kiekviena yra 770 litrų.

    Konteineriai sodų bendrijose bus pastatyti laikinai, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Atliekos iš jų bus surenkamos kartą per savaitę, trečiadieniais.

    Rudenį sodų bendrijose ženkliai išauga biologinių atliekų kiekiai, ypač dėl derliaus nuėmimo ir sodo tvarkymo. Daugiausia susidaro nukritusių ar surinktų obuolių, taip pat kitų vaisių ir daržovių likučių.

    Gyventojai raginami šias atliekas mesti į specialius biologinių atliekų konteinerius, o ne į mišrių komunalinių atliekų talpas. Tinkamas rūšiavimas mažina mišrių atliekų kiekį ir padeda užtikrinti tvarkingesnę aplinką sodų bendrijose.

    Kokios atliekos tinka?

    Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti virtuvėje susidarančias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių likučius bei jų žieves. Taip pat tinka obuoliai ir kiti vaisiai, kavos tirščiai bei kavos filtrai.

    Leidžiama mesti arbatos tirščius ir tinkamus arbatos pakelius, kiaušinių lukštus, duonos ir kitų kepinių likučius. Taip pat galima išmesti sugedusį ar vartoti nebetinkamą maistą, mėsos, žuvies ir jų produktų likučius.

    Ko griežtai nemesti?

    Kad rūšiavimas būtų efektyvus, į biologinių atliekų konteinerius turi patekti tik tam skirtos atliekos. Į juos negalima mesti plastikinių maišelių, pakuočių, stiklo, metalo, tekstilės, higienos priemonių ar kitų mišrių komunalinių atliekų.

    Taip pat prašoma atliekų nepalikti šalia konteinerių, nes tai teršia aplinką ir apsunkina atliekų tvarkymą. Tvarkingas rūšiavimas padeda išvengti užterštų srautų, kai dėl netinkamų priemaišų dalis atliekų nebegali būti tvarkoma kaip biologinės.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Biologinių atliekų atskyrimas ypač aktualus šaltuoju sezonu, kai mišrių atliekų konteineriai dažniau prisipildo ir pradeda skleisti nemalonius kvapus. Atskiras surinkimas leidžia sumažinti mišrių atliekų svorį ir kiekį, o tai svarbu tiek aplinkos švarai, tiek visos sistemos efektyvumui.

    Gyventojai kviečiami atsakingai rūšiuoti ir primenama, kad konteinerių ištuštinimo grafikas yra nustatytas iš anksto. Jei biologinės atliekos metamos teisingai, šis sprendimas padeda išlaikyti tvarką sodų bendrijose intensyviausiu rudens laikotarpiu.

  • Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasuose minint Europos judumo savaitę ir Dieną be automobilio gyventojai kviečiami rytą pradėti aktyviai. Zarasų visuomenės sveikatos biuras ragina bent vienai dienai rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.

    Rytinė mankšta vyks rugsėjo 22 dieną Sėlių aikštėje Zarasuose. Rinktis kviečiama 7.45 valandą, o mankštos pradžia numatyta 7.50 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad specialaus pasirengimo nereikia: svarbiausia patogi apranga ir noras pajudėti. Kviečiama ateiti su kolegomis, draugais, šeimos nariais ar kaimynais, kad diena prasidėtų bendru tempu.

    Europos judumo savaitė kasmet primena, kad trumpoms kelionėms dažnai galima rinktis tvaresnes alternatyvas. Mažesnis automobilių naudojimas miestuose siejamas su mažesne oro tarša, triukšmu ir spūstimis, o reguliari fizinė veikla prisideda prie geresnės savijautos.

    Zarasuose ši iniciatyva skirta ne tik sportui, bet ir įpročių keitimui: paliekant automobilį bent vienai dienai lengviau įvertinti, kiek kasdienėms kelionėms tinka pėsčiųjų maršrutai ar dviratis. Organizatoriai tikisi, kad bendras renginys paskatins dažniau rinktis judėjimą mieste be automobilio.

  • „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    UAB „Visagino būstas“ praneša, kad nuo 2026 metų spalio daliai gyventojų popierinės sąskaitos į pašto dėžutes nebebus pristatomos. Pokytis bus taikomas bendrovės administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkams, kurie yra pateikę elektroninio pašto adresą ir arba yra prisiregistravę Klientų savitarnos portale.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti tvarumo ir ekologijos principus bei mažinti popieriaus naudojimą. Taip pat akcentuojama, kad tvarka grindžiama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatose numatytu reglamentavimu.

    Pasak UAB „Visagino būstas“, elektroninis sąskaitų pateikimas gyventojams gali būti ne tik greitesnis, bet ir saugesnis asmens duomenų požiūriu. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad popierinės sąskaitos, paliktos pašto dėžutėse, gali tapti sukčiavimo rizikos šaltiniu, jei jas perimtų pašaliniai asmenys.

    Gyventojai raginami aktyviau naudotis elektroniniais kanalais: pateikti administratoriui el. pašto adresą, jungtis prie savitarnos portalo, o esant poreikiui gauti pranešimus ir SMS žinutėmis. Savitarnos portale taip pat galima patogiai peržiūrėti ankstesnes sąskaitas, palyginti mokėjimus, teikti prašymus, registruoti gedimus ar sekti informaciją apie planuojamus ir vykdomus darbus name.

    UAB „Visagino būstas“ pabrėžia, kad portalas pasiekiamas visą parą, todėl aktuali informacija gyventojams gali būti pasiekiama bet kuriuo metu. Tokiu būdu gyventojai taip pat gali gauti administratoriaus organizuojamų balsavimų raštu biuletenius ir kitą su namo administravimu susijusią informaciją.

    Bendrovė primena, kad sąskaitas galima apmokėti kasose Statybininkų g. 24, taip pat bankiniu pavedimu, per „Paysera“, „Perlo“ terminaluose arba mobiliąja programėle „Perlas Go“, pasiekiama „App Store“ ir „Google Play“.

    Gyventojai, kurie yra savitarnos portalo naudotojai ir norės toliau gauti popierines sąskaitas, turės tai pasirinkti savo paskyros nustatymuose pažymėdami atitinkamą parinktį. Tuo metu gyventojai, nesinaudojantys savitarnos portalu, bet gaunantys sąskaitas el. paštu, dėl popierinių sąskaitų gavimo galės kreiptis į bendrovės buhalteriją arba susisiekti telefonu.

    UAB „Visagino būstas“ pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninių sąskaitų atitinka platesnę viešųjų ir komunalinių paslaugų tendenciją Lietuvoje, kai daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis administravimo sąnaudomis, spartesniu informacijos pateikimu ir didesniu duomenų saugumu, jei gyventojai laikosi pagrindinių paskyrų apsaugos principų.

  • Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje, Ciuriche, gyvenanti komunikacijos specialistė Ingrida Jadzevičienė siekia tapti Zarasų krašto garbės ambasadore ir sako, kad tai nėra vien simbolinis titulas. Jos teigimu, ambasadorystė prasideda nuo noro padėti ir kurti ryšius, o ne nuo asmeninės naudos.

    Į užsienį su šeima ji išvyko planuodama praleisti vos metus ar dvejus, tačiau gyvenimas svetur užsitęsė jau aštuonerius metus. Vis dėlto, pasak pašnekovės, ryšys su Lietuva ir Zarasų kraštu išliko gyvas per šeimos istoriją, dažnas keliones bei sąmoningą pastangą perduoti šaknis vaikams.

    Profesinė kryptis pasikeitė iš esmės

    Pagal išsilavinimą ji yra baudžiamosios teisės specialistė, Lietuvoje dirbusi ir komercinės teisės srityje, tačiau persikėlus į Šveicariją tęsti teisinės karjeros tapo sudėtinga. Skirtinga teisinė sistema ir praktikos reikalavimai paskatino ieškoti naujo kelio, todėl ji pasuko į rinkodarą ir komunikaciją.

    Šiandien I. Jadzevičienė konsultuoja smulkaus verslo atstovus ir vadovus, skaito paskaitas, padeda kurti asmeninį prekės ženklą bei aiškiai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžia, kad komunikacijoje nėra vieno teisingo recepto, todėl svarbiausia yra gebėjimas išgirsti žmogų ir pritaikyti sprendimą pagal jo stiprybes.

    Ryšiai su diaspora atvedė į PLB

    Gyvenimas užsienyje, anot pašnekovės, sustiprino ir įsitraukimą į diasporos veiklą. Per profesinius kontaktus ji prisidėjo prie įvairių iniciatyvų, o vėliau sulaukė kvietimo dirbti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijose.

    Šiuo metu ji yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos bei Bendradarbiavimo su Lietuvos regionais ir grįžimo komisijos narė. Tokiose veiklose, pasak jos, svarbiausia praktiški ryšiai, žinių apsikeitimas ir idėjos, kurias galima pritaikyti regionuose, siekiant išlaikyti kontaktą su išvykusiais kraštiečiais ir paskatinti grįžimo svarstymus.

    Zarasų pokyčiai, kuriuos verta parodyti

    Lygindama vaikystės Zarasus su dabartiniu miestu, I. Jadzevičienė sako matanti esminį pokytį: daugiau renginių, traukos vietų ir realių galimybių turiningai leisti laiką. Jos vertinimu, dalies išvykusių žmonių atmintyje gimtieji miestai vis dar likę tokie, kokie buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, todėl būtina nuosekli, šiuolaikiška komunikacija apie dabartį.

    Pasak jos, regionams šiandien svarbu ne tik kviesti atvykti, bet ir pateikti aiškų atsakymą, ką žmogus čia ras: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki bendruomenės gyvenimo. Tokį pasakojimą ji planuotų stiprinti ir asmeniniu pavyzdžiu, pasitelkdama socialinių tinklų auditoriją bei savo profesines kompetencijas.

    „Garbės ambasadorius yra ne tas, kuris ateina imti, o tas, kuris nori duoti, parodyti ir suteikti“, – sakė Ingrida Jadzevičienė.

    Ji pabrėžia, kad ambasadorystė neturėtų virsti vien pavardžių sąrašu ar formaliu statusu. Svarbiausia, jos teigimu, yra konkretūs darbai: kraštiečių paieška skirtingose šalyse, bendri projektai, ryšiai su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir nuoseklus Zarasų pristatymas taip, kad tai būtų aktualu ne tik turistams, bet ir svarstantiems grįžti gyventi.

    Kalbėdama apie bendruomenių iniciatyvas, ji akcentuoja atvirumo svarbą ir ragina neužgesinti aktyvių žmonių vien argumentu, kad kažkas jau buvo bandyta. Pašnekovės įsitikinimu, pasikeitus aplinkybėms, komandai ir priemonėms, net anksčiau nepavykusios idėjos gali duoti gerą rezultatą.

    Ilgainiui I. Jadzevičienė savo ateitį sieja su Lietuva ir neatmeta, kad kada nors norėtų apsigyventi Zarasų krašte. Jos teigimu, regiono stiprybė yra gamta, gyvenimo tempas ir bendruomeniškumas, o nuosekliai telkiant diasporą galima sukurti tvirtesnį ryšį tarp išvykusiųjų ir vietos žmonių.