Pasaulyje startavo, organizatorių teigimu, didžiausias iki šiol konkursas, skirtas vien tik dirbtinio intelekto sukurtoms interneto asmenybėms. Jame dalyvauja tūkstančiai virtualių veikėjų, kurie socialiniuose tinkluose varžosi dėl auditorijos dėmesio ir prizų.
Apdovanojimus „AI Personality of the Year Awards“ bendrai rengia DI kūrybos platforma „OpenArt“ ir kūrėjų prenumeratos platforma „Fanvue“. Dalyviams buvo pasiūlyta sukurti personažą, reguliariai skelbti turinį ir auginti sekėjų bendruomenę tokiose kategorijose kaip pramogos, gyvenimo būdas, komedija, sportas ar anime, animacijos ir fantastikos herojai.
Konkurso organizatoriai nurodo, kad per kelias savaites sulaukė apie 3 300 paraiškų, o bendras prizų fondas siekia maždaug 76 000 eurų. Taisyklės numatė minimalų aktyvumą, dalyviai turėjo paskelbti bent keturis įrašus per iššūkio laikotarpį, o nugalėtojai žadami paskelbti šį mėnesį.
„Matėme neįtikėtiną atsaką, iš viso gavome apie 3 300 paraiškų“, – sakė „OpenArt“ partnerysčių vadovė Chloe Fang.
Virtualūs veidai jau renka auditorijas
Organizatorių vertinimu, per pastaruosius 18 mėnesių DI sukurti influenceriai tapo ryškia popkultūros dalimi ir vis dažniau pritraukia komercinių partnerių dėmesį. Vienas labiausiai sekamų konkurso dalyvių, kuriuo dalijosi organizatoriai, yra DI sukurtas Korėjos vyro modelio personažas Jae Young Joon, socialiniuose tinkluose turintis daugiau nei 400 000 sekėjų.
Nors jo profilyje aiškiai nurodoma, kad tai DI sukurtas veikėjas, organizatorių teigimu, gerbėjai vis tiek siunčia asmenines žinutes ir net meilės laiškus. Personažą kuria kanadietis Luc Thierry, o konkurso rengėjai tai pateikia kaip ženklą, kad daliai auditorijos svarbiausia yra emocinis ryšys, o ne biologinis tikrumas.
Kritika: kūno įvaizdis ir klastotės
Vis dėlto būtent riba tarp realybės ir fikcijos kelia daugiausia etinių klausimų. Generatyvinis DI jau siejamas su rizikomis darbo rinkai, autorinėms teisėms ir vadinamosiomis giliomis klastotėmis, įskaitant intymų turinį be sutikimo, o tai paskatino ir platformas griežtinti taisykles.
Kritikai taip pat perspėja, kad DI vaizdų generavimas gali dar labiau stumti socialinių tinklų formuojamus nerealistiškus grožio standartus. Jei anksčiau iliuziją kūrė apšvietimas, filtrai ar kosmetinės procedūros, dabar idealizuotas influenceris gali būti sukurtas be fizinio kūno, o tai ypač jautru jaunoms auditorijoms.
2026 metais Toronto universiteto tyrime nustatyta, kad net neutralios užklausos vaizdų generatoriuose dažnai atkuria šališkus rezultatus, pavyzdžiui, neproporcingai dažnai sugeneruojami jauni, baltaodžiai, o moterų atveju dažniau liekni žmonės su simetriškais bruožais ir be odos netobulumų. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad DI ne tik atspindi, bet ir gali padidinti visuomenėje jau esančius stereotipus.
Organizatorių atsakas ir saugikliai
Chloe Fang teigė, kad konkurse pagrindinis vertinimo kriterijus nėra išvaizda, o turinio kokybė, įkvėpimas, patrauklumas prekės ženklams ir gerbėjų įsitraukimas. Pasak jos, ankstyvuoju etapu DI influenceriai dažnai buvo siejami su vienodu estetiniu šablonu, tačiau dabar daugėja muzikos, pramogų, fantastikos, vyrų personažų, taip pat turinio, susijusio su LGBTQ+ ir kultūrine reprezentacija.
Organizatoriai tvirtina įdiegę ir saugiklius: „OpenArt“ naudoja priemones, skirtas identifikuoti galimus autorinių teisių pažeidimus ir žalingą turinį, o konkurso paraiškos peržiūrimos žmonių. Taip pat skelbiama, kad gairėse draudžiama neapykantos kalba, priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio turinys.
Remiantis „OpenArt“ pateiktais duomenimis, 37 proc. kūrėjų atvyko iš Europos ir Jungtinės Karalystės, apie 30 proc. iš Šiaurės Amerikos, 18 proc. iš Azijos, 5 proc. iš Lotynų Amerikos, po 4 proc. iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vis dėlto šie skaičiai apibūdina žmones, kurie kuria personažus, o pačių virtualių asmenybių demografiniai duomenys nebuvo pateikti.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie konkursai rodo sparčią rinkos brandą, tačiau kartu išryškina būtinybę aiškiai žymėti sintetinį turinį ir atsakingai vertinti jo poveikį auditorijoms. Europoje šią kryptį stiprina ir bendresnės skaitmeninio reguliavimo tendencijos, kai platformoms keliami didesni skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai.
