CP v2

Blog

  • Lenkijos atominė elektrinė Pomorėje: viceministras skelbia perėjimą nuo planų prie realių darbų

    Lenkijos valdžios atstovai teigia, kad šalies branduolinės energetikos programa peržengė planavimo etapą ir pereina į realių darbų fazę. Tai Gdanske vykusiame XIV Nacionaliniame energetikos viršūnių susitikime akcentavo energetikos viceministras ir Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai Wojciechas Wrochna.

    Pasak jo, esminis lūžis įvyko tuomet, kai projektui pradėtas užtikrinti finansavimas ir judama per pagrindines administracines procedūras. Lenkijos tikslas – pastatyti pirmąją šalies atominę elektrinę, kuri turėtų tapti vienu svarbiausių ilgalaikio elektros tiekimo saugumo ramsčių.

    „Branduolinis projektas, kaip ir bet kuris megaprojektas, neegzistuoja be finansavimo – iki tol tai būna tik gražus planas. Dabar šis planas pradeda virsti realybe“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Kas jau padaryta ir kas toliau?

    Viceministras priminė, kad Pomeranijos vaivada dar 2025 metais išdavė sprendimą, leidžiantį įmonei Polskie Elektrownie Jądrowe pradėti parengiamuosius darbus pasirinktoje vietoje. Tokie sprendimai paprastai apima galimybę pradėti teritorijos paruošimą, logistikos ir tyrimų darbus, reikalingus statyboms.

    Pastarosiomis savaitėmis į Lenkijos Valstybinę atominės energetikos agentūrą pateiktas prašymas išduoti leidimą statyti kartu su pilna dokumentacija, kuri, kaip skelbta, siekia apie 50 000 puslapių. Reguliuotojo vertinimas yra vienas kertinių žingsnių prieš pradedant pagrindinius statybos darbus.

    Lubiatowo-Kopalino projektas ir terminai

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomorėje, Lubiatowo-Kopalino vietovėje. Projektas numato tris AP1000 tipo reaktorių blokus, kurių bendra galia – 3 750 megavatų, o technologijos tiekėju įvardijamas „Westinghouse“.

    Pagal pristatytą grafiką vadinamasis pirmasis branduolinis betonas turėtų būti išlietas 2028 metais, o pirmojo bloko komercinė eksploatacija numatoma 2036 metais. Rangos darbus planuojama vykdyti konsorciumui, kuriame dalyvauja „Westinghouse“ ir „Bechtel“, o projekto investuotojas ir būsimas operatorius – valstybei priklausanti Polskie Elektrownie Jądrowe.

    ES krypties pokytis ir regiono svarba

    Wojciechas Wrochna taip pat atkreipė dėmesį į Briuselio diskusijų poslinkį nuo „žaliosios transformacijos“ prie „švarios transformacijos“ sąvokos, kuri dažniau apima ir branduolinę energetiką kaip mažų emisijų elektros gamybos šaltinį. Tokia retorika, Lenkijos vertinimu, stiprina branduolinių projektų legitimumą ir jų vietą energetikos miksuose.

    Susitikime kalbėta ir apie Pomorės vaidmenį: regionas tampa svarbiu energetikos bei logistikos centru, ypač vertinant Baltijos jūros vėjo energetikos plėtrą, uostų apkrovų augimą ir strateginių infrastruktūros objektų koncentraciją. Energetikos viršūnių susitikimas Gdanske tęsėsi dvi dienas, o darbotvarkėje dominavo tiekimo saugumas, ES klimato politikos kryptys ir branduolinės energetikos plėtra.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • „Rzeczpospolita“ „Lista 500“: didžiausių Lenkijos įmonių pajamos augo, bet pelnai traukėsi

    „Rzeczpospolita“ paskelbė naujausią „Lista 500“ reitingą, kuriame apžvelgiamos 500 didžiausių Lenkijos įmonių pagal pajamas. Reitingas fiksuoja paradoksą: bendra apyvarta augo, tačiau įmonių pelningumas per metus susilpnėjo.

    Leidinio duomenimis, 500 didžiausių bendrovių pernai sugeneravo daugiau kaip 2,7 trilijono zlotų pajamų, tai yra apie 625 milijardus eurų. Pajamų augimas rodo išlaikytą vartojimo ir eksporto apimtį, tačiau pelnams smogė didesnės sąnaudos ir brangesnis finansavimas.

    Reitingas išsiskiria tuo, kad vertina ne tik finansinius rezultatus, bet ir nuosavybės struktūrą, investicijų lygį, skolos naštą bei užimtumą. Tokia metodika leidžia matyti, kaip keičiasi didžiausių verslų stuburas ir kokiomis kryptimis juda kapitalas.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius didžiausią dalį sąraše sudarydavo užsienio įmonės, tačiau pastaraisiais metais stiprėja privatūs verslai su lenkišku kapitalu“, – rašoma „Rzeczpospolita“ apžvalgoje.

    Šių metų reitinge nurodoma 232 privačios Lenkijos įmonės, 227 užsienio kapitalo bendrovės, 33 valstybinės ir 8 savivaldybių įmonės. Savivaldybių įmonių dalis išlieka labai maža ir, kaip akcentuojama apžvalgoje, jų skaičius sąraše per ilgą laiką reikšmingai nekinta.

    Vertinant pagal pajamų dalį, valstybinės įmonės sudaro palyginti nedidelę reitingo dalį skaičiumi, tačiau jų ekonominis svoris išlieka ryškus. „Rzeczpospolita“ skaičiavimu, valstybinėms bendrovėms tenka beveik penktadalis visų pajamų, o tai atspindi kelių labai didelių grupių dominavimą.

    Didžiausią pajamų dalį reitinge generuoja privačios Lenkijos įmonės, o netoli jų rikiuojasi užsienio kapitalo bendrovės. Savivaldybių įmonių indėlis į bendrą apyvartą išlieka mažesnis nei pusė procento, todėl jų įtaka bendram reitingo paveikslui yra ribota.

    Pelnų mažėjimą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o jų kombinacija: brangę energijos ištekliai, darbo užmokesčio spaudimas, didesnės logistikos ir žaliavų sąnaudos bei aukštesnės palūkanų normos. Tokiose sąlygose net ir augant apyvartai, maržos gali trauktis, o finansiniai rezultatai prastėti.

    Didžiausia reitingo įmonė, kaip nurodo „Rzeczpospolita“, išlieka Orlen. Aukščiausiame dešimtuke šiemet fiksuotas vienas pokytis: „Dino“ pakilo reitinge ir aplenkė „Enea“, pasikeisdama su ja vietomis.

    „Lista 500“ kasmet naudojama kaip temperatūros matuoklis Lenkijos ekonomikai: ji parodo, kurios nuosavybės formos ir sektoriai geriausiai atlaiko kaštų šuolius, o kur pelningumas krenta greičiausiai. Verslui tai signalas apie konkurencinį spaudimą ir būtinybę efektyvinti veiklą, o investuotojams apie tai, kur auga apyvarta, bet silpnėja grąža.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • Egiptas po 42 metų grįžta prie geologinių žvalgybų iš oro: lėktuvais ieškos naujų išteklių

    Egiptas po daugiau nei keturių dešimtmečių pertraukos atnaujina nacionalinę geologinių išteklių žvalgybą iš oro. Valdžia planuoja pasitelkti specialiai įrengtus lėktuvus, kurie padeda įvertinti, kas slypi po žeme, dar prieš pradedant brangius gręžinius.

    Apie sprendimą paskelbė energetikos ministras Karimas Badawis, nurodęs, kad darbai apims Rytų ir Vakarų dykumas bei Sinajaus pusiasalį. Tai bus pirmieji tokio masto oro geofizikos tyrimai Egipte per maždaug 42 metus, o jų tikslas – preliminariai įvertinti didelių, iki šiol menkai tirtų teritorijų potencialą.

    „Norime greičiau ir tiksliau nustatyti perspektyvias zonas, kad tolesnė žvalgyba būtų paremta duomenimis, o ne spėjimais“, – sakė Egipto energetikos ministras Karimas Badawis.

    Oro geofiziniai tyrimai paprastai remiasi keliais metodais, kuriuos lėktuvai gali atlikti dideliuose plotuose: magnetiniais matavimais, radiometriniais tyrimais ir gravitaciniais duomenimis. Tokie matavimai leidžia sudaryti požeminių struktūrų žemėlapius ir atpažinti anomalijas, kurios gali rodyti metalo rūdų, fosfatų ar kitų naudingųjų iškasenų sankaupas.

    Praktikoje tai nereiškia, kad lėktuvas „mato“ konkrečią rūdą, tačiau jis padeda susiaurinti paieškos teritoriją iki perspektyviausių vietų. Ypač svarbu tai, kad tokie tyrimai naudingi ieškant metalų telkinių, o radiometriniai matavimai gali padėti identifikuoti ir su uranu siejamas zonas, kur reikalingas atskiras, griežtai reglamentuojamas vertinimas.

    Egiptas pabrėžia, kad iki šiol detaliau ištirta tik nedidelė šalies dalis: daugiau darbų atlikta pakrantėse ir kai kuriose vietose prie Libijos sienos. Likusiuose plotuose tyrimų beveik nėra arba jie atlikti seniai, kai taikyti metodai buvo mažiau tikslūs, todėl duomenų patikimumas šiandien kelia klausimų.

    Šalies institucijos jau pasirašė sutartį su bendrove „Xcalibur Smart Mapping“, kuri specializuojasi oro geofizikos žvalgyboje. Tokios partnerystės dažnai pasirenkamos siekiant greitai gauti tarptautiniais standartais paremtus duomenis ir pritraukti privačius investuotojus, kuriems svarbus aiškus geologinis pagrindas.

    Egiptas jau turi patvirtintų gamtinių dujų, naftos, fosforytų ir geležies rūdos išteklių, tačiau valdžia signalizuoja norą išplėsti žaliavų bazę. Platesnė žvalgyba siejama ir su globaliomis tendencijomis: valstybės vis aktyviau ieško vietinių išteklių, kad sumažintų importo priklausomybę ir sustiprintų tiekimo grandinių atsparumą.

  • Palanga paskirstė 2026 metų sveikatos projektų finansavimą: keturiems iniciatyvoms skirta 14 921 eurų

    Palangos miesto savivaldybė paskyrė finansavimą 2026 metų sveikatos projektams, numatytiems savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programoje. Sprendimas įtvirtintas administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 21 dieną pasirašytu įsakymu dėl sveikatos projektų finansavimo.

    Šiemet finansavimas skirtas keturioms skirtingas gyventojų grupes ir poreikius apimančioms iniciatyvoms. Bendra patvirtinta suma siekia 14 921 eurų, o lėšos bus naudojamos 2026 metais įgyvendinamoms veikloms.

    Didžiausia suma skirta asociacijos „Jūros kopa“ projektui „Žmonės sportuoja“: 4 287 eurų. Nedaug atsiliko VšĮ „Užtaisas“ iniciatyva „Aktyvi Palanga su badmintonu“, kuriai numatyta 4 043 eurų.

    Palangos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Palangos viltis“ projektui „Atrask. Patirk. Įsitrauk“ skirta 3 731 eurų. Asociacijos Palangos LIONS moterų klubo projektas „Šiandien dėl savęs“ gavo 2 860 eurų finansavimą.

    Kaip nurodoma sprendime, finansavimas skiriamas iš Palangos miesto savivaldybės 2026 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Tokie konkursiniai kvietimai savivaldybėse paprastai orientuoti į fizinio aktyvumo skatinimą, socialinę įtrauktį ir prevencines veiklas, kurios gali mažinti sveikatos netolygumus bendruomenėje.

  • Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou ir visa programa

    Festivalis „Myliu Palangą“ grįžta birželio 5–7 dienomis: nemokami koncertai, šou ir visa programa

    Birželio 5–7 dienomis Palanga kviečia į festivalį „Myliu Palangą“, kuris tradiciškai žymi vasaros sezono pradžią pajūryje. Tris dienas kurorte vyks nemokami koncertai, pasirodymai ir įvairios veiklos miesto erdvėse – nuo Jūratės ir Kastyčio skvero iki paplūdimio ir Birutės parko.

    Organizatorių teigimu, renginiai suplanuoti taip, kad veiklų rastų ir šeimos su vaikais, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, ir gyvos muzikos gerbėjai. Festivalio akcentai pasklis po J. Basanavičiaus gatvę, Kurhauzą, Birutės parką, Jūros tiltą bei kitas erdves, kuriose numatytos edukacijos, meninės iniciatyvos ir sporto užsiėmimai.

    Koncertai ir vakaro programa

    Pagrindiniai koncertai vyks Jūratės ir Kastyčio skvere, kur kiekvieną vakarą skambės Lietuvoje gerai žinomų atlikėjų muzika. Programoje skelbiami pasirodymai – Monika Liu, „Free Finga“, „Katarsis“, taip pat „Superkoloritas“ ir „Angelou“.

    Ketvirtadienį, birželio 5 dieną, festivalis startuos koncertais ir papildomomis naktinėmis veiklomis, tarp jų – šokių renginys „Zumba Night Party“. Mieste taip pat numatyti Olandijos gatvės teatro trupės „Teatro Pavana“ pasirodymai, kurių dalis vyks atvirose erdvėse.

    Šeštadienį, birželio 6 dieną, viena ryškiausių programos dalių – „Baltic Bees“ reaktyvinių lėktuvų šou virš jūros tilto. Vakare Jūratės ir Kastyčio skvere suplanuoti Monikos Liu, „Free Finga“ ir „Beissoul & Einius“ koncertai, o J. Basanavičiaus gatvėje žiūrovų lauks teatralizuoti „Teatro Pavana“ pasirodymai.

    Šeimoms, miestui ir kultūrai

    Festivalis išlaiko kryptį būti ne tik koncertų ciklu, bet ir viso kurorto švente. Birutės parke numatyti koncertai su orkestru, Kurhauzo erdvėse – chorinės muzikos programos, o miesto erdvėse – šokio pasirodymai, kūrybinės edukacijos ir kitos iniciatyvos, leidžiančios Palangą patirti ne tik per muziką.

    Daug dėmesio skiriama šeimoms: planuojamos vaikams pritaikytos veiklos, kūrybinės dirbtuvės, spektakliai ir interaktyvios pramogos. Programoje minimos ir technologinės veiklos, įskaitant robotikos užsiėmimus, taip pat putų šou ir animatoriai.

    Visą savaitgalį mieste vyks ir tradicinis kermošius „Palangos Juzė“, kuris paprastai sutraukia amatininkus, maisto gamintojus ir mugės lankytojus į centrinę kurorto dalį. Kermošius suplanuotas J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse, kur greta prekybos įprastai netrūksta ir gyvos muzikos.

    Sporto veiklos ir finalas

    Šiemet organizatoriai išskiria ir sporto renginius – numatomi krepšinio 3×3 turnyrai, padelio varžybos, mankštos bei grupinės treniruotės. Festivalio sportinė dalis siejama su tuo, kad Palanga 2026 metais mini Europos sporto miesto titulą, todėl aktyvių veiklų žadama daugiau nei įprastai.

    Festivalio pabaigoje, sekmadienį, numatytos veiklos visai šeimai, taip pat vaikų koncertas ir specialiųjų tarnybų pasirodymai. Organizatoriai kviečia planuotis laiką iš anksto, nes renginiai vyks skirtingose miesto vietose, o didžiausi srautai prognozuojami vakarinių koncertų ir aviacijos šou metu.

  • Jurbarko verslo ir informacijos centras primena: kur kreiptis pradedant verslą ir kokių klaidų vengti

    VšĮ Jurbarko verslo ir informacijos centras skelbia konsultuojantis gyventojus ir įmones verslo pradžios klausimais. Tokia pagalba dažniausiai apima pirmuosius žingsnius nuo idėjos įsivertinimo iki praktinių sprendimų, reikalingų startui.

    Pradedant veiklą svarbu pasirinkti tinkamą teisinę formą, įsivertinti mokestines prievoles ir planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia problemų kyla tada, kai verslas pradedamas neturint aiškaus finansinio plano, neįvertinus sezoniškumo ar per optimistiškai prognozuojant pajamas.

    Dar viena dažna klaida yra dokumentų ir procesų atidėliojimas, kai tikimasi, kad viską bus galima sutvarkyti vėliau. Tačiau registravimo, leidimų, sutarčių ar asmens duomenų apsaugos klausimai gali turėti tiesioginę įtaką tam, ar veikla apskritai galės startuoti laiku.

    Centro teikiamos konsultacijos tokiais atvejais gali padėti susidėlioti veiksmų planą ir pasiruošti pokalbiams su institucijomis ar finansavimo teikėjais. Verslo pradžioje taip pat svarbu aiškiai apibrėžti klientą, pardavimo kanalus ir kainodarą, nes vien idėjos neužtenka, jei nėra realaus kelio iki pirmųjų pardavimų.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir sutikimų valdymą. Pažymima, kad dalis slapukų yra būtini svetainės veikimui, o kiti gali būti naudojami statistikai ir rinkodarai, taip pat užklausų formos apsaugai nuo automatizuotų užklausų.

    Nurodoma, kad statistikos tikslais gali būti naudojama „Google Analytics“, o formų apsaugai gali būti taikoma „Google ReCaptcha“. Vartotojams paliekama galimybė pasirinkti, kuriems slapukams suteikiamas sutikimas, o išsamesnė informacija pateikiama privatumo ir slapukų politikoje.

  • Palangos savivaldybė skelbia gyventojų priėmimus Šventojoje gegužės 25–29 dienomis: sritys ir laikai

    Palangos savivaldybės administracija praneša, kad gegužės 25–29 dienomis Šventojoje gyventojus priims skirtingų sričių savivaldybės specialistai. Konsultacijos vyks Palangos miesto savivaldybės administracijos patalpose Šventojoje, Šventosios g. 14.

    Pirmadienį, gegužės 25 dieną, gyventojus konsultuos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Zokienė. Bus teikiama pirminė teisinė pagalba, įskaitant teisinę informaciją, konsultacijas ir dokumentų, skirtų valstybės ar savivaldybių institucijoms, rengimą (išskyrus procesinius dokumentus).

    Trečiadienį, gegužės 27 dieną, priėmimus vykdys Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Neringa Petrauskienė ir patarėja Reda Kasnauskė. Gyventojai galės kreiptis dėl teritorijų planavimo klausimų, tokių kaip žemės paskirties ar būdo keitimas, detaliųjų planų rengimas, taip pat dėl statybų ir užstatymo reglamentų.

    Ketvirtadienį, gegužės 28 dieną, konsultuos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausioji specialistė Rima Tiškienė. Priėmimų metu bus aptariami išmokų vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų ir kiti socialiniai klausimai.

    Penktadienį, gegužės 29 dieną, gyventojus priims Aplinkos apsaugos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė. Konsultacijos apims valstybinės žemės klausimus, įskaitant prisijungimą, nuomą, valstybinės žemės užėmimą, teisę statyti ir mokesčius už užstatymą valstybinėje žemėje, taip pat želdinių ir atliekų tvarkymą.

    Taip pat pranešama, kad nuo antradienio iki ketvirtadienio priėmimus vykdys Ūkio ir turto skyriaus patarėjas Alvidas Bacius. Gyventojai galės konsultuotis vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros, aplinkos, teritorijų priežiūros, melioracijos bei kitais ūkio klausimais.

    Priėmimų laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 16.30 valandos, penktadieniais nuo 8.30 iki 15.15 valandos. Pietų pertrauka numatyta nuo 12 iki 12.45 valandos.

    Išankstinei registracijai savivaldybė nurodo šiuos telefono numerius: 0 460 48705, 0 460 48716, 0 460 41406. Atvykstant prašoma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.