CP v2

Tag: 112

  • Šias gatvės saugumo taisykles daugelis prisimena per vėlai: patarimai, galintys išgelbėti

    Kasdienės kelionės mieste, vakariniai pasivaikščiojimai ar laikas baruose dažnai atrodo įprasti, tačiau būtent rutinoje lengviausia prarasti budrumą. Saugumo specialistai primena paprastus įpročius, kurie kritinę akimirką gali nulemti, ar pavyks greitai sulaukti pagalbos.

    Dalis patarimų skamba akivaizdžiai, bet realiose situacijose žmonės dažnai sutrinka, delsia arba elgiasi taip, kaip įprasta, o ne taip, kaip saugiausia. Todėl verta iš anksto susikurti kelis aiškius veiksmų scenarijus ir juos prisiminti.

    Kaip greičiau prisikviesti pagalbą

    Jei gatvėje ar laiptinėje prireikia skubios pagalbos, rekomenduojama šaukti ne tik „padėkite“, bet ir „gaisras“. Tokį šūksnį aplinkiniai dažniau priima kaip tiesioginį pavojų visiems, todėl tikimybė, kad kas nors sureaguos ir iškvies pagalbą, padidėja.

    Jei kyla įtarimas, kad jus seka automobilis ar žmogus, svarbu nevykti namo ir neatskleisti savo adreso. Saugiau važiuoti ar eiti į apšviestą, žmonių pilną vietą, o prireikus kreiptis į policiją ir kviesti pagalbą telefonu 112.

    Matomumas ir dėmesys gatvėje

    Mažas, ryškus žibintuvėlis gali būti naudingas ne tik tamsiu paros metu. Juo galima atkreipti vairuotojo dėmesį perėjoje, pasiųsti SOS signalą ar apšviesti aplinką, jei sutrinka matomumas ir reikia greitai įvertinti situaciją.

    Vienas dažniausių rizikos veiksnių mieste – išsiblaškymas telefone. Žiūrint į ekraną prasčiau girdimi garsai, neįvertinami artėjančių žmonių ketinimai, o perėjose ir sankryžose išauga nelaimingų įvykių tikimybė, todėl judant verta stebėti aplinką.

    Einant už kampo ar siauru praėjimu patariama nesiglausti prie sienos. Laikantis šiek tiek atokiau, lengviau pamatyti, kas yra už posūkio, ir atsiranda papildoma sekundė sureaguoti, jei kitoje pusėje laukia agresyviai nusiteikęs žmogus.

    Rizikos situacijos vakarėliuose ir pasimatymuose

    Vakarėliuose ar baruose patariama gėrimo nepalikti be priežiūros ir visada laikyti jį matymo lauke. Jei gėrimas buvo paliktas ant stalo, saugiausia jo nebetęsti ir pasiimti naują, nes pasitaiko atvejų, kai į gėrimus įpilama svaiginančių medžiagų.

    Planuojant pasimatymą su mažai pažįstamu žmogumi verta artimam asmeniui iš anksto nurodyti, kur ir su kuo susitinkate. Papildomai naudinga susitarti dėl kontrolinio skambučio ar sutarto žodžio, kad prireikus būtų galima nepastebimai pranešti apie problemą.

    Tėvams primenama atsargiai vertinti viešai matomą informaciją apie vaikus. Nerekomenduojama išorėje ant kuprinių ar drabužių rašyti vaiko vardo, o socialiniuose tinkluose vengti detalių, kurios leistų atsekti vaiko maršrutus ar kasdienius įpročius.

    Jei viešoje vietoje pasigirsta šūviai, svarbiausia kuo greičiau pasišalinti iš pavojaus zonos ir nesistengti nustatyti, kur yra šaulys. Tokiose situacijose patariama prisidengti, judėti į saugią kryptį ir tik tada, kai įmanoma, kviesti pagalbą.

    Taip pat verta iš anksto pastebėti išėjimus nepažįstamose patalpose, prekybos centruose ar renginiuose. Kilus gaisrui ar panikai, orientacija į artimiausią išėjimą padeda sutaupyti laiko ir sumažina spūsčių riziką.

  • Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Telefoną užklykė perspėjimas? Šios 5 klaidos gali kainuoti brangiai – ką daryti iškart

    Perspėjimo pranešimai į telefonus Lietuvoje siunčiami tada, kai gyventojams gali kilti reali grėsmė: nuo pavojingų meteorologinių reiškinių iki gaisrų, cheminių ar radiacinių avarijų, taip pat evakuacijos ar oro pavojaus atvejų. Gavus tokį pranešimą svarbiausia išlikti ramiems, perskaityti jį iki galo ir vykdyti konkrečius nurodymus.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pabrėžia, kad pranešimas nėra siunčiamas tam, kad išgąsdintų. Jo tikslas yra greitai pasiekti kuo daugiau žmonių ir aiškiai nurodyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, todėl skubotas reagavimas ar spėliojimas gali tik padidinti riziką.

    Dažniausia klaida – užverti pranešimą

    Viena dažniausių gyventojų klaidų yra automatiškai uždaryti perspėjimą vien tam, kad nustotų skambėti neįprastas signalas. Taip prarandama svarbiausia informacija: kam pranešimas skirtas, kokioje teritorijoje, kokia grėsmė fiksuota ir ką reikia daryti nedelsiant.

    „Žmonės kartais užveria perspėjimą net nespėję perskaityti iki galo, o vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau pranešime pateikiami ir konkretūs veiksmai, o ne vien grėsmės faktas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Antanaitis.

    Kita dažna klaida yra ignoruoti pranešimą, manant, kad tai tik patikrinimas arba kad situacija asmeniškai nepalies. Vis dėlto perspėjimai paprastai siunčiami pagal vietovę ir ryšio aprėptį, todėl pranešimo gavimas yra ženklas, kad esate galimos rizikos zonoje.

    Kodėl neverta ieškoti atsakymų komentaruose

    Gavę perspėjimą dalis gyventojų pirmiausia skuba į socialinius tinklus, kur informacija neretai būna fragmentiška, pasenusi arba net klaidinanti. Ekstremaliųjų situacijų metu tai ypač pavojinga, nes melagingos interpretacijos gali paskatinti netinkamus sprendimus.

    Saugiausia remtis oficialia informacija ir atnaujinimais, kuriuos teikia atsakingos institucijos bei nacionalinis transliuotojas, taip pat valstybės parengties informavimo kanalai. Jei pranešime nurodyta sekti papildomus pranešimus, tai reiškia, kad situacija gali keistis, o rekomendacijos būti tikslinamos.

    Dar viena klaida yra manyti, kad visais atvejais reikia elgtis vienodai, pavyzdžiui, visada bėgti į lauką arba, priešingai, visada likti namuose. Skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų, todėl esminė taisyklė yra vykdyti būtent to perspėjimo instrukcijas.

    Kada skambinti 112, o kada ne

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad 112 numeris skirtas pranešti apie realų įvykį ar iškviesti skubią pagalbą, o ne pasiteirauti bendro pobūdžio informacijos. Masinis skambinimas vien dėl smalsumo apkrauna linijas ir gali sutrukdyti prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos reikia nedelsiant.

    „112 ryšio linijos turi likti laisvos skubiems atvejams. Informaciją apie situaciją gyventojai turėtų tikrinti oficialiais kanalais, o skambinti tik tada, kai išties būtina“, – sakė D. Antanaitis.

    Galiausiai svarbu pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis. Ne visi gali išgirsti signalą, perskaityti pranešimą ar tinkamai jį suprasti, todėl verta patikrinti, ar informaciją gavo vaikai, vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, taip pat žmonės su negalia.

    Jei pranešime nurodyta slėptis patalpose, uždaryti langus ar išjungti vėdinimą, tai dažniausiai susiję su dūmais ar pavojingomis medžiagomis ore. Jei prašoma evakuotis, būtina veikti nedelsiant ir vykti į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.

  • Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Ketvirtadienio rytą kelios valstybinės institucijos sulaukė grasinančių elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, kad keliose Vilniaus mokyklose esą padėti sprogmenys. Laiškuose nurodytas konkretus laikas, kada neva turėtų įvykti sprogimai, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai būna melagingi.

    Policija informavo susisiekusi su minimomis ugdymo įstaigomis ir į jas išsiuntusi patrulius. Gautos informacijos turinys tikrinamas ir analizuojamas, o pirminiais vertinimais realios grėsmės kol kas neįžvelgiama.

    Pasak pareigūnų, mokyklų bendruomenės raginamos išlikti budrios, tačiau, įvertinus turimus duomenis, tęsti įprastą ugdymo procesą. Sprendimai dėl papildomų veiksmų priimami pagal situaciją konkrečioje įstaigoje ir pagal gautą informaciją.

    Kaip elgtis mokykloms ir tėvams?

    Už įstaigos saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar paliktus daiktus. Jei pastebimas įtartinas objektas, jo liesti ar perkelti negalima, būtina nedelsiant skambinti telefonu 112.

    Tėvams ir mokiniams patariama vadovautis mokyklos administracijos nurodymais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Praktika rodo, kad klaidinantys pranešimai dažnai siekia sukelti paniką ir sutrikdyti darbą, todėl institucijos ragina remtis tik oficialia informacija.

    Dėl papildomų klausimų policija ragina konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000. Pareigūnai primena, kad kiekvienas toks pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad grėsmė buvo melaginga.

  • Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Šuo įkaitusiame automobilyje: kada teisėtai daužyti stiklą ir ką daryti pirmiausia

    Karštomis dienomis uždarytas automobilis saulėje įkaista labai greitai, todėl jame paliktam šuniui kyla reali perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmė. Gyvūnai vėsinasi kur kas prasčiau nei žmonės, o užtenka kelių minučių, kad būklė imtų sparčiai blogėti. Dėl to vis dažniau keliama dilema: ar liudininkas gali išdaužti stiklą ir nepatirti teisinių pasekmių.

    Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra greita situacijos įvertinimo ir veiksmų seka. Pirmiausia verta apžiūrėti, ar automobilis tikrai užrakintas, ar nėra praviro lango, o salonas akivaizdžiai įkaitęs. Jei matyti, kad gyvūnas patiria stresą, intensyviai alsuoja, yra apatiškas ar nereaguoja, delsti pavojinga.

    Ką daryti pamačius šunį automobilyje?

    Praktikoje rekomenduojama nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą, automobilio duomenis bei gyvūno būklę. Jei netoliese yra prekybos ar paslaugų vieta, galima paprašyti per garsiakalbį iškviesti vairuotoją, tačiau tai neturi tapti pretekstu ilgai laukti. Kuo ilgiau gyvūnas išlieka karštoje aplinkoje, tuo didesnė negrįžtamų pasekmių rizika.

    Jeigu yra galimybė, situaciją verta fiksuoti telefonu: užfiksuoti laiką, automobilį, aplinkybes ir gyvūno būklę. Tokia medžiaga gali padėti tiek gelbėjimo tarnyboms, tiek vėliau aiškinantis, ar veiksmai buvo būtini. Vis dėlto filmavimas neturi pakeisti realių veiksmų, kai gyvybei gresia akivaizdus pavojus.

    Ar galima išdaužti stiklą?

    Stiklo išdaužymas laikomas kraštutine priemone, taikoma tik tada, kai nėra kito būdo greitai išlaisvinti gyvūną. Teisinėje logikoje tokie atvejai dažniausiai siejami su būtinuoju reikalingumu, kai siekiama apsaugoti aukštesnę vertybę, tai yra gyvybę ir sveikatą. Tai nereiškia, kad bet kada leidžiama gadinti turtą, tačiau realios grėsmės atveju veiksmų pagrįstumas vertinamas pagal situacijos skubumą ir alternatyvų nebuvimą.

    Jeigu nusprendžiama veikti, svarbu daryti tai saugiai ir proporcingai: pasirinkti stiklą, kurio išdaužymas sukeltų mažiausiai pavojaus gyvūnui ir aplinkiniams, ir vengti veiksmų, galinčių sužaloti šunį. Geriausia, kad tuo pat metu jau būtų iškviestos tarnybos, o šalia būtų liudytojų, galinčių patvirtinti aplinkybes. Po išlaisvinimo šunį reikia perkelti į pavėsį ir stebėti jo būklę iki atvykstant pagalbai.

    Kokios gali būti pasekmės?

    Nors turto sugadinimas paprastai užtraukia atsakomybę, gelbėjimo situacijose lemiamas tampa būtinybės kriterijus: ar grėsmė buvo reali ir neatidėliotina, ar nebuvo kitų būdų padėti. Todėl svarbu, kad veiksmai būtų pagrįsti racionaliu vertinimu, o ne emocine reakcija. Kuo aiškiau matyti, kad gyvūnas prastai jaučiasi ir laikas kritinis, tuo stipresnis argumentas, kad buvo veikiama siekiant išgelbėti gyvybę.

    Taip pat primenama, kad gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti vertinamas kaip neatsakingas elgesys su gyvūnu, o tam tikrais atvejais ir kaip žiaurus elgesys, jei sukeliamos kančios. Dėl to pareigūnai, atvykę į vietą, paprastai vertina ne tik liudininko veiksmus, bet ir gyvūno laikymo aplinkybes. Karštis automobilyje yra viena dažniausių vasaros rizikų, todėl prevencija čia svarbiausia: gyvūnų nepalikti net trumpam, net ir su pravertu langu.

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Galimas sprogmuo: ką daryti gavus grasinimą telefonu ar el. paštu ir kaip saugiai evakuotis

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir veikti pagal aiškią seką. Net jei grėsmė pasirodytų melaginga, kiekvienas toks signalas vertinamas rimtai, nes delsimas gali kelti pavojų žmonėms.

    Pirmiausia nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir tiksliai perduokite gautą informaciją. Pasakykite, kaip pranešimas gautas, ką jame teigiama, ar nurodyta vieta, laikas, kokie reikalavimai ar motyvai, taip pat pateikite adresą ir savo kontaktus.

    Jei grasinimas gautas el. paštu

    Negalima trinti laiško ir nereikėtų jo persiųsti kolegoms ar platinti viešai, nes tai gali apsunkinti tyrimą. Išsaugokite laišką, jo antraštę ir bet kokius priedus, o jei įmanoma, užfiksuokite ekrano vaizdą su matoma siuntėjo informacija ir gavimo laiku.

    Informuokite atsakingą asmenį organizacijoje ir, vadovaujantis vidaus tvarka, apribokite prieigą prie galimai rizikingų patalpų. Jei pranešime minima konkreti vieta, pasistenkite nurodyti tai pareigūnams kuo tiksliau, nebandydami aiškintis patys.

    Jei grasinimas gautas telefonu

    Jei įmanoma, pokalbio nenutraukite kuo ilgiau ir stenkitės ramiai išgauti kuo daugiau detalių. Užsirašykite skambučio laiką, numerį, tikslų tekstą, ar minimas sprogmens tipas, vieta, laikas, taip pat skambinančiojo balso ypatybes.

    Atkreipkite dėmesį į foninius garsus, pavyzdžiui, eismą, muziką, žmonių šurmulį ar kitus požymius, kurie gali padėti nustatyti skambinančiojo aplinką. Iškart po skambučio praneškite 112 ir perduokite užrašytą informaciją.

    Veiksmai vietoje: ko nedaryti ir kaip evakuotis

    Negalima liesti įtartinų daiktų, jų judinti, atidarinėti ar ardyti, taip pat nereikėtų bandyti savarankiškai „patikrinti“, ar grėsmė reali. Neprovokuokite panikos, tačiau informuokite atsakingus asmenis ir vykdykite nurodymus, kurie skirti žmonių saugumui.

    Jei priimamas sprendimas evakuotis, judėkite ramiai, laikykitės nustatytų evakuacijos maršrutų, nenaudokite liftų ir padėkite tiems, kam reikalinga pagalba. Susirinkimo vietoje pasilikite, kol atsakingi asmenys ar pareigūnai patvirtins, kad grįžti saugu.

    Atvykus pareigūnams, pateikite visą turimą informaciją ir tiksliai vykdykite nurodymus. Svarbu netrukdyti darbui, neužblokuoti privažiavimų ir nesiimti veiksmų, kurie galėtų pakeisti situaciją įvykio vietoje.

    Jeigu pastebite įtartiną siuntą ar daiktą, kuris kelia įtarimų, jo nejudinkite ir nedelsiant skambinkite 112. Kuo anksčiau perduota tiksli informacija leidžia pareigūnams greičiau įvertinti riziką ir pasirinkti saugiausią reagavimo būdą.

  • Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Birželio 2 dienos rytą dalį šalies įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie esą pastatuose padėtus sprogmenis. Pranešimai nukreipti į mokyklas, medicinos įstaigas, transporto mazgus, įskaitant stotis ir oro uostą.

    Policijos duomenimis, iki vidurdienio buvo gauta apie 40 pranešimų, o visa informacija tikrinama ir analizuojama. Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu realaus pavojaus požymių neįžvelgia, tačiau situacija vertinama atsargiai.

    Grasinimai siųsti rusų kalba, o laiškuose teigiama, kad pastatai užminuoti ir sprogimai esą įvyks po dviejų valandų. Tokie pranešimai dažnai naudojami siekiant sukelti paniką, sutrikdyti įstaigų darbą ir pareikalauti didelių resursų patikroms.

    Policija ragina įstaigų vadovus ir už saugumą atsakingus asmenis apžiūrėti teritoriją bei patalpas pagal vidines procedūras. Radus įtartinų daiktų ar pastebėjus neįprastą elgesį, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nesistengti įtartinų radinių liesti ar perkelti.

    Gyventojams primenama neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais pranešimais. Kilus klausimų ar prireikus patikslinimų, galima kreiptis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000.

    „Kol kas realios grėsmės nematome, tačiau gautą informaciją tikriname ir analizuojame, raginame išlikti budriems“, – sakė policijos atstovai.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policijos departamentas praneša, kad birželio 1 dieną Lietuvos mokyklas pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie galimus sprogmenis. Pareigūnai nurodo, jog informacija tikrinama ir analizuojama, o šiuo metu reali grėsmė nėra patvirtinta.

    Atnaujintais policijos duomenimis, gauta daugiau kaip 130 pranešimų, jų skaičius toliau auga. Iki šiol, patikrinus dalį objektų, įtartinų daiktų mokyklose nerasta.

    Ką rekomenduoja policija?

    Policija ragina mokyklų administracijas ugdymo procesą ir suplanuotus egzaminus tęsti, tačiau išlikti budriems. Už saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus daiktus ar paliktus krepšius.

    Jeigu randamas įtartinas objektas, policija prašo jo neliesti ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis įstaigos vidaus saugumo procedūrų ir nedaryti skubotų sprendimų, galinčių sukelti paniką.

    Kaip vertinami tokie laiškai?

    Policija pažymi, kad tokio pobūdžio masiniai grasinimai elektroniniu paštu dažnai būna skirti sutrikdyti įprastą veiklą ir sukelti įtampą. Vis dėlto kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, nes pareigūnams būtina patikrinti, ar nėra konkrečių požymių, rodančių realų pavojų.

    Policija ragina mokyklas apie gautus grasinimus informuoti atsakingas tarnybas ir bendradarbiauti, perduodant laiškų turinį bei techninius duomenis, kurie gali padėti nustatyti siuntėjus. Kilus papildomų klausimų, gyventojai ir įstaigos kviečiami konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000.