CP v2

Tag: 112

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Galimas sprogmuo: ką daryti gavus grasinimą telefonu ar el. paštu ir kaip saugiai evakuotis

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir veikti pagal aiškią seką. Net jei grėsmė pasirodytų melaginga, kiekvienas toks signalas vertinamas rimtai, nes delsimas gali kelti pavojų žmonėms.

    Pirmiausia nedelsiant informuokite Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112 ir tiksliai perduokite gautą informaciją. Pasakykite, kaip pranešimas gautas, ką jame teigiama, ar nurodyta vieta, laikas, kokie reikalavimai ar motyvai, taip pat pateikite adresą ir savo kontaktus.

    Jei grasinimas gautas el. paštu

    Negalima trinti laiško ir nereikėtų jo persiųsti kolegoms ar platinti viešai, nes tai gali apsunkinti tyrimą. Išsaugokite laišką, jo antraštę ir bet kokius priedus, o jei įmanoma, užfiksuokite ekrano vaizdą su matoma siuntėjo informacija ir gavimo laiku.

    Informuokite atsakingą asmenį organizacijoje ir, vadovaujantis vidaus tvarka, apribokite prieigą prie galimai rizikingų patalpų. Jei pranešime minima konkreti vieta, pasistenkite nurodyti tai pareigūnams kuo tiksliau, nebandydami aiškintis patys.

    Jei grasinimas gautas telefonu

    Jei įmanoma, pokalbio nenutraukite kuo ilgiau ir stenkitės ramiai išgauti kuo daugiau detalių. Užsirašykite skambučio laiką, numerį, tikslų tekstą, ar minimas sprogmens tipas, vieta, laikas, taip pat skambinančiojo balso ypatybes.

    Atkreipkite dėmesį į foninius garsus, pavyzdžiui, eismą, muziką, žmonių šurmulį ar kitus požymius, kurie gali padėti nustatyti skambinančiojo aplinką. Iškart po skambučio praneškite 112 ir perduokite užrašytą informaciją.

    Veiksmai vietoje: ko nedaryti ir kaip evakuotis

    Negalima liesti įtartinų daiktų, jų judinti, atidarinėti ar ardyti, taip pat nereikėtų bandyti savarankiškai „patikrinti“, ar grėsmė reali. Neprovokuokite panikos, tačiau informuokite atsakingus asmenis ir vykdykite nurodymus, kurie skirti žmonių saugumui.

    Jei priimamas sprendimas evakuotis, judėkite ramiai, laikykitės nustatytų evakuacijos maršrutų, nenaudokite liftų ir padėkite tiems, kam reikalinga pagalba. Susirinkimo vietoje pasilikite, kol atsakingi asmenys ar pareigūnai patvirtins, kad grįžti saugu.

    Atvykus pareigūnams, pateikite visą turimą informaciją ir tiksliai vykdykite nurodymus. Svarbu netrukdyti darbui, neužblokuoti privažiavimų ir nesiimti veiksmų, kurie galėtų pakeisti situaciją įvykio vietoje.

    Jeigu pastebite įtartiną siuntą ar daiktą, kuris kelia įtarimų, jo nejudinkite ir nedelsiant skambinkite 112. Kuo anksčiau perduota tiksli informacija leidžia pareigūnams greičiau įvertinti riziką ir pasirinkti saugiausią reagavimo būdą.

  • Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Grasinantys laiškai apie sprogmenis pasiekė mokyklas ir ligonines: policija pavojaus kol kas nemato

    Birželio 2 dienos rytą dalį šalies įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie esą pastatuose padėtus sprogmenis. Pranešimai nukreipti į mokyklas, medicinos įstaigas, transporto mazgus, įskaitant stotis ir oro uostą.

    Policijos duomenimis, iki vidurdienio buvo gauta apie 40 pranešimų, o visa informacija tikrinama ir analizuojama. Pareigūnai nurodo, kad šiuo metu realaus pavojaus požymių neįžvelgia, tačiau situacija vertinama atsargiai.

    Grasinimai siųsti rusų kalba, o laiškuose teigiama, kad pastatai užminuoti ir sprogimai esą įvyks po dviejų valandų. Tokie pranešimai dažnai naudojami siekiant sukelti paniką, sutrikdyti įstaigų darbą ir pareikalauti didelių resursų patikroms.

    Policija ragina įstaigų vadovus ir už saugumą atsakingus asmenis apžiūrėti teritoriją bei patalpas pagal vidines procedūras. Radus įtartinų daiktų ar pastebėjus neįprastą elgesį, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nesistengti įtartinų radinių liesti ar perkelti.

    Gyventojams primenama neplatinti nepatikrintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais pranešimais. Kilus klausimų ar prireikus patikslinimų, galima kreiptis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000.

    „Kol kas realios grėsmės nematome, tačiau gautą informaciją tikriname ir analizuojame, raginame išlikti budriems“, – sakė policijos atstovai.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policija dėl grasinimų mokykloms: pamokas siūlo tęsti, bet ragina budriai stebėti aplinką

    Policijos departamentas praneša, kad birželio 1 dieną Lietuvos mokyklas pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai apie galimus sprogmenis. Pareigūnai nurodo, jog informacija tikrinama ir analizuojama, o šiuo metu reali grėsmė nėra patvirtinta.

    Atnaujintais policijos duomenimis, gauta daugiau kaip 130 pranešimų, jų skaičius toliau auga. Iki šiol, patikrinus dalį objektų, įtartinų daiktų mokyklose nerasta.

    Ką rekomenduoja policija?

    Policija ragina mokyklų administracijas ugdymo procesą ir suplanuotus egzaminus tęsti, tačiau išlikti budriems. Už saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus daiktus ar paliktus krepšius.

    Jeigu randamas įtartinas objektas, policija prašo jo neliesti ir nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis įstaigos vidaus saugumo procedūrų ir nedaryti skubotų sprendimų, galinčių sukelti paniką.

    Kaip vertinami tokie laiškai?

    Policija pažymi, kad tokio pobūdžio masiniai grasinimai elektroniniu paštu dažnai būna skirti sutrikdyti įprastą veiklą ir sukelti įtampą. Vis dėlto kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, nes pareigūnams būtina patikrinti, ar nėra konkrečių požymių, rodančių realų pavojų.

    Policija ragina mokyklas apie gautus grasinimus informuoti atsakingas tarnybas ir bendradarbiauti, perduodant laiškų turinį bei techninius duomenis, kurie gali padėti nustatyti siuntėjus. Kilus papildomų klausimų, gyventojai ir įstaigos kviečiami konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000.

  • Grasinantys laiškai pasiekė mokyklas: policija ragina nestabdyti pamokų, bet laikytis budrumo

    Grasinantys laiškai pasiekė mokyklas: policija ragina nestabdyti pamokų, bet laikytis budrumo

    Kas žinoma šį rytą

    Lietuvos mokyklos ryte sulaukė grasinančių elektroninių laiškų, kuriuose užsimenama apie galimą pavojų. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Pasak pareigūnų, kol kas požymių, kad grėsmė būtų reali, nematyti, tačiau situacija vertinama rimtai. Policija pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai gali būti masinio pobūdžio bandymai sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą ugdymo procesą.

    Ką rekomenduoja policija mokykloms

    Mokyklų administracijoms ir už saugumą atsakingiems darbuotojams rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar ne vietoje paliktus daiktus. Radus įtartiną objektą, prašoma jo neliesti ir nedelsiant skambinti telefonu 112.

    Policija siūlo tęsti ugdymo veiklą ir suplanuotus procesus, įskaitant egzaminus, tačiau laikytis budrumo ir griežčiau taikyti įprastas saugumo procedūras. Taip pat raginama aiškiai informuoti bendruomenę, kad sprendimai priimami pagal oficialias rekomendacijas, o ne gandus.

    Kur kreiptis ir kaip elgtis

    Gyventojai ir mokyklų bendruomenės nariai raginami neplatinti nepatikrintos informacijos ir nesidalyti grasinančių laiškų turiniu socialiniuose tinkluose, nes tai gali prisidėti prie panikos. Kiekvienas pranešimas vertinamas individualiai, todėl svarbu perduoti informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Kilus klausimams, policija rekomenduoja konsultuotis policijos informacijos telefonu +370 700 60 000. Skubios pagalbos numeriu 112 prašoma skambinti visais atvejais, kai pastebimas konkretus įtartinas daiktas ar realaus pavojaus požymiai.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.

  • Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Oro pavojaus perspėjimai telefonu: ką reiškia geltona, raudona ir balta ir kaip elgtis

    Gegužės 20 ir 21 dieną dalis Lietuvos gyventojų, tarp jų ir Utenos apskrities savivaldybių žmonės, mobiliuosiuose telefonuose gavo pranešimus apie oro pavojų. Tokie perspėjimai gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti, ką reiškia skirtingos spalvos ir kokių veiksmų tikimasi iš gyventojų.

    Lietuvoje naudojami trys oro pavojaus perspėjimų lygiai, kurie pranešimuose dažniausiai atskiriami spalvomis. Kiekvienas lygis siunčiamas atskiru pranešimu, o situacijai pasikeitus gyventojai turi sulaukti naujo įspėjimo arba atšaukimo.

    Ką reiškia skirtingos spalvos?

    Geltonas perspėjimas – tikėtinas oro pavojus. Tai reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija vertinama kaip potencialiai pavojinga, todėl žmonės raginami išlikti budrūs, numatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas perspėjimas – oro pavojus. Jis skelbiamas, kai neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje. Gavus tokį pranešimą, būtina nedelsiant vykdyti nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Baltas pranešimas reiškia, kad oro pavojaus nėra. Tai signalas, jog galima palikti priedangas ir saugias vietas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir toliau sekti naujausius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus oro pavojaus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, svarbiausia išlaikyti ramybę ir veikti kryptingai. Patikimiausia informaciją sekti per nacionalinį transliuotoją LRT, taip pat tikrinti mobiliajame telefone gaunamus perspėjimus ir kitus oficialius civilinės saugos pranešimus.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, kuo skubiau reikia ieškoti priedangos: rūsio, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia apsaugą. Jei priedanga nepasiekiama greitai, rekomenduojama rinktis saugiausią patalpą pastato viduje, pavyzdžiui, rūsį ar kambarį be langų.

    Slėpdamiesi patalpose, laikykitės dviejų sienų taisyklės, tai yra, rinkitės vietą, kur tarp jūsų ir lauko yra bent dvi sienos. Taip pat verta pasirūpinti artimaisiais, perspėti kaimynus, o jei liekate namuose, sumažinti rizikas: užtraukti užuolaidas, saugoti augintinius ir vengti būti prie langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, pasiimkite svarbiausius daiktus: asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir, jei turite, nešiojamą radiją su atsarginėmis baterijomis. Taip pat svarbu be būtinos priežasties neapkrauti ryšio linijų ir skambinti tik prireikus skubios pagalbos.

    Kodėl svarbu laukti atskiro atšaukimo?

    Gyventojai informuojami apie kiekvieną perspėjimo lygį atskiru pranešimu, todėl vien tik geltonas įspėjimas nereiškia, kad situacija baigėsi, o raudonas įspėjimas gali būti atšauktas tik gavus naują pranešimą. Praktikoje tai padeda išvengti klaidingų interpretacijų ir leidžia institucijoms greitai atnaujinti informaciją pagal realią situaciją.

    Jei gavote geltoną perspėjimą, tai signalas pasiruošti ir sekti žinias iki tol, kol bus paskelbta, kad oro pavojaus nėra, arba kol situacija pasikeis į raudoną. Tokiais atvejais svarbiausia yra budrumas, aiškus veiksmų planas ir gebėjimas greitai pasiekti saugią vietą.

  • Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Perspėjimas oro pavojus telefone ar sirenų signalas reiškia, kad reikia nedelsiant pereiti prie saugumo veiksmų ir sekti oficialią informaciją. Tokie pranešimai dažniausiai siunčiami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl svarbu jų neignoruoti ir neišjungti pranešimų.

    Pagrindinis tikslas visose situacijose yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje, kuri sumažina sužeidimų riziką nuo sprogimo bangos ir dužtančių stiklų. Jei artimiausios priedangos nėra, saugiausia rinktis rūsį, požeminę aikštelę, tunelį ar patalpą be langų, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

    Ką daryti, jei esate lauke?

    Gavę pranešimą oro pavojus, lauke esantys žmonės turėtų kuo skubiau judėti į artimiausią priedangą arba bet kurią tvirtą požeminę erdvę. Tinka ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar pastato rūsys, jei iki jų galima greitai pasiekti saugiai.

    Kol pavojus nepraeina, venkite būti atvirose vietose ir neikite žiūrėti, kas vyksta. Ypač svarbu nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nes tai atitraukia dėmesį nuo saugumo ir gali trukdyti operatyvinėms tarnyboms.

    Ryšį naudokite atsakingai: skambinkite tik esant būtinybei, o susisiekti su artimaisiais dažniau rinkitės žinutes. Taip sumažinama rizika, kad mobiliojo ryšio linijos bus perkrautos, kai skubios pagalbos skambučiams jų reikia labiausiai.

    Jei esate autobuse ar kitame transporte

    Viešajame transporte pirmiausia vadovaukitės vairuotojo ar įgulos nurodymais ir netrukdykite jiems priimti sprendimų. Svarbu nereikalauti sustoti jums patogioje vietoje, nes sustojimo taškas turi būti parinktas pagal saugumą.

    Jei transportas sustoja ir keleiviai išlaipinami, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos. Venkite telktis prie langų ar atvirose stotelėse, nes tai viena rizikingiausių vietų smūgio bangos atveju.

    Jei esate biure, parduotuvėje ar kito pastato viduje

    Pastatuose laikykitės įstaigos vadovų ar atsakingų darbuotojų nurodymų, nes jie dažnai turi parengtus evakuacijos ar slėpimosi planus. Jei aiškių nurodymų nėra, nedelsdami eikite į rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangai tinkamą vietą.

    Jeigu priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės patalpą be langų, cokoliniame aukšte ar kitą vietą, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Jei tenka likti patalpoje su langais, pasitraukite kuo toliau nuo jų, nes dužtantis stiklas yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių.

    Saugioje vietoje išlikite tol, kol bus oficialiai pranešta, kad oro pavojaus nėra. Net ir atšaukus pavojų, rekomenduojama kurį laiką išlikti budriems ir sekti institucijų pranešimus, nes situacija gali keistis.

    Perspėjimų logika paprastai skirstoma į kelis lygius: kai pavojus tikėtinas, raginama pasiruošti ir stebėti situaciją, o paskelbus oro pavojų svarbiausia nedelsiant slėptis. Atšaukus perspėjimą, žmonės gali palikti priedangas, tačiau turėtų išlaikyti atsargumą ir vadovautis oficialia informacija.