Perspėjimo pranešimai į telefonus Lietuvoje siunčiami tada, kai gyventojams gali kilti reali grėsmė: nuo pavojingų meteorologinių reiškinių iki gaisrų, cheminių ar radiacinių avarijų, taip pat evakuacijos ar oro pavojaus atvejų. Gavus tokį pranešimą svarbiausia išlikti ramiems, perskaityti jį iki galo ir vykdyti konkrečius nurodymus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pabrėžia, kad pranešimas nėra siunčiamas tam, kad išgąsdintų. Jo tikslas yra greitai pasiekti kuo daugiau žmonių ir aiškiai nurodyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, todėl skubotas reagavimas ar spėliojimas gali tik padidinti riziką.
Dažniausia klaida – užverti pranešimą
Viena dažniausių gyventojų klaidų yra automatiškai uždaryti perspėjimą vien tam, kad nustotų skambėti neįprastas signalas. Taip prarandama svarbiausia informacija: kam pranešimas skirtas, kokioje teritorijoje, kokia grėsmė fiksuota ir ką reikia daryti nedelsiant.
„Žmonės kartais užveria perspėjimą net nespėję perskaityti iki galo, o vėliau bando prisiminti, kas jame buvo parašyta. Tačiau pranešime pateikiami ir konkretūs veiksmai, o ne vien grėsmės faktas“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Antanaitis.
Kita dažna klaida yra ignoruoti pranešimą, manant, kad tai tik patikrinimas arba kad situacija asmeniškai nepalies. Vis dėlto perspėjimai paprastai siunčiami pagal vietovę ir ryšio aprėptį, todėl pranešimo gavimas yra ženklas, kad esate galimos rizikos zonoje.
Kodėl neverta ieškoti atsakymų komentaruose
Gavę perspėjimą dalis gyventojų pirmiausia skuba į socialinius tinklus, kur informacija neretai būna fragmentiška, pasenusi arba net klaidinanti. Ekstremaliųjų situacijų metu tai ypač pavojinga, nes melagingos interpretacijos gali paskatinti netinkamus sprendimus.
Saugiausia remtis oficialia informacija ir atnaujinimais, kuriuos teikia atsakingos institucijos bei nacionalinis transliuotojas, taip pat valstybės parengties informavimo kanalai. Jei pranešime nurodyta sekti papildomus pranešimus, tai reiškia, kad situacija gali keistis, o rekomendacijos būti tikslinamos.
Dar viena klaida yra manyti, kad visais atvejais reikia elgtis vienodai, pavyzdžiui, visada bėgti į lauką arba, priešingai, visada likti namuose. Skirtingos grėsmės reikalauja skirtingų veiksmų, todėl esminė taisyklė yra vykdyti būtent to perspėjimo instrukcijas.
Kada skambinti 112, o kada ne
Specialistai atkreipia dėmesį, kad 112 numeris skirtas pranešti apie realų įvykį ar iškviesti skubią pagalbą, o ne pasiteirauti bendro pobūdžio informacijos. Masinis skambinimas vien dėl smalsumo apkrauna linijas ir gali sutrukdyti prisiskambinti tiems, kuriems pagalbos reikia nedelsiant.
„112 ryšio linijos turi likti laisvos skubiems atvejams. Informaciją apie situaciją gyventojai turėtų tikrinti oficialiais kanalais, o skambinti tik tada, kai išties būtina“, – sakė D. Antanaitis.
Galiausiai svarbu pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis. Ne visi gali išgirsti signalą, perskaityti pranešimą ar tinkamai jį suprasti, todėl verta patikrinti, ar informaciją gavo vaikai, vyresnio amžiaus artimieji, kaimynai, taip pat žmonės su negalia.
Jei pranešime nurodyta slėptis patalpose, uždaryti langus ar išjungti vėdinimą, tai dažniausiai susiję su dūmais ar pavojingomis medžiagomis ore. Jei prašoma evakuotis, būtina veikti nedelsiant ir vykti į nurodytą saugią vietą arba gyventojų surinkimo punktą.
Leave a Reply