Tag: A24

  • Skandalais pagarsėjusios Elizabeth Holmes filmas muša rekordus: toks startas nematytas 20 metų

    Skandalais pagarsėjusios buvusios „Theranos“ vadovės Elizabeth Holmes istorija vėl atsidūrė dėmesio centre, tik šį kartą ne teismo salėje, o kino teatruose. Naujas beveik trijų valandų dokumentinis filmas „You Can See Everything“ netikėtai tapo vienu ryškiausių metų kino reiškinių.

    Filmas, trunkantis 174 minutes, žiūrovams žada itin artimą ir kasdienybę atidengiantį pasakojimą apie Holmes gyvenimą po garsiai nuskambėjusio sukčiavimo skandalo. Skirtingai nei ankstesniuose interviu, kuriuose ji galėdavo pasiruošti atsakymams, čia kuriamas intymesnis, ilgesnio stebėjimo įspūdis.

    Dokumentiką režisavo Nathanas Fielderis ir Lance’as Oppenheimas, o ją platina studija „A24“. Pastarosios prodiusuojami filmai dažnai sulaukia didelio kritikų ir kino gerbėjų dėmesio, tačiau dokumentiniams filmams taip plačiai prasimušti į komercinį repertuarą paprastai būna sunku.

    Vis dėlto „You Can See Everything“ startas tapo išskirtinis. Filmas per pirmąjį savaitgalį uždirbo apie 13,8 mln. eurų iš 855 kino teatrų ir beveik dukart viršijo rinkos prognozes, kurios siekė maždaug 6,4–7,4 mln. eurų.

    Toks rezultatas išsiskiria ir platesniame kontekste, nes dokumentika retai gauna tokį platų rodymą, o dar rečiau aplenkia vaidybinius filmus su ryškiomis žvaigždėmis. Kino industrijoje tai vertinama kaip ženklas, kad tikrų istorijų žanras, ypač susijęs su garsiais skandalais, išlaiko itin stiprią trauką.

    Teismo sprendimai ir tolesnė bausmė

    Holmes 2022 metais buvo nuteista dėl sukčiavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis ir sąmokslo. Tuomet jai skirta 11 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vėliau teismas ją sumažino iki 10 metų ir 3 mėnesių.

    Numatoma, kad bausmę ji atliks iki 2027 metų rugpjūčio 23 dienos, kai turėtų būti perkelta į pusiau laisvės namus Ostine, Teksase. Būtent šis laikotarpis, kai visuomenė mato, kaip skandalo herojė gyvena toliau, ir kursto naują smalsumo bangą.

    Kodėl dokumentika taip traukia?

    Holmes istorija jau ne vienerius metus išlieka viena labiausiai aptariamų technologijų pasaulio apgaulių. „Theranos“ pažadai revoliucionizuoti kraujo tyrimus ilgainiui subliuško, o byla tapo pamoka apie investuotojų lūkesčius, charizmatišką lyderystę ir nepakankamą kontrolę.

    Ši tema jau buvo nagrinėta knygose, dokumentiniuose tyrimuose ir serialuose, tarp jų ir „Hulu“ mini seriale „The Dropout“, kuriame Holmes vaidmenį atliko Amanda Seyfried. Vis dėlto naujasis filmas siūlo kitokį kampą, labiau paremtą stebėjimu ir buvimu šalia.

    „Žiūrovus vis dar domina, kur baigiasi ambicija ir prasideda apgaulė, o tokios istorijos tampa savotišku visuomenės veidrodžiu“, – sakė vienas kino rinkos analitikų, vertindamas dokumentikos sėkmę.

    Reitingai ir socialinių platformų įtaka

    Didelę įtaką filmo sklaidai daro ir internetinės kino bendruomenės, kur aukšti įvertinimai greitai sukuria sniego gniūžtės efektą. Pavyzdžiui, platformoje „Letterboxd“ filmas buvo minimas tarp geriausiai vertinamų, o tokie signalai neretai paskatina net ir skeptiškus žiūrovus nueiti į kino teatrą.

    Kino platintojams tai taip pat svarbus signalas: net ir ilgos trukmės dokumentika, jei turi stiprų naratyvą ir visuomenėje atpažįstamą pagrindinį veikėją, gali tapti pelningu repertuaro pasirinkimu. Artimiausiomis savaitėmis industrija stebės, ar šis startas virs ilgesniu komerciniu gyvavimu.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Ellie Goulding albumas, Robino Hudo filmas ir The Gentlemen sugrįžimas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Ellie Goulding albumas, Robino Hudo filmas ir The Gentlemen sugrįžimas

    Savaitės kultūros pasirinkimai

    Rugsėjo pradžia Europoje žymi perėjimą į ramesnį sezoną, kai po atostogų ritmą keičia koncertai, nauji kino startai ir ryškesnės parodos. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria tamsesnės temos, tačiau jos pateikiamos per skirtingus žanrus ir patirtis.

    Tarp ryškiausių naujienų minimi trys dideli traukos taškai: britų atlikėjos Ellie Goulding naujas albumas, nepriklausomos studijos A24 filmas apie Robiną Hudą ir Guy Ritchie kriminalinio serialo The Gentlemen sugrįžimas su antruoju sezonu.

    Parodos: nuo mirties iki spalvų

    Oslo nacionaliniame muziejuje tęsiama paroda, nagrinėjanti mirties temą ir visuomenės santykį su gyvenimo pabaiga. Ekspozicijoje jungiami skirtingų laikotarpių kūriniai ir šiuolaikinės interpretacijos, leidžiančios temą matyti ne tik kaip tabu, bet ir kaip kultūrinį reiškinį.

    Londone, galerijoje White Cube, pristatoma Kolumbijos tapytojos Emma Reyes kūryba. Parodoje akcentuojami jos vizualiniai motyvai, ryški spalvinė kalba ir lotyniškosios Amerikos kultūros įtaka, o darbai apibūdinami kaip hipnotizuojantys ir intensyvūs.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose pasirodo filmas The Death of Robin Hood, kuriame Robino Hudo mitas perrašomas niūresniu tonu. Pagrindinis herojus vaizduojamas kaip praeities veiksmų slegiamas žmogus, o pasakojimas labiau koncentruojasi į smurto kainą ir moralinę atsakomybę.

    Transliavimo platformoje „Netflix“ startuoja Guy Ritchie serialo The Gentlemen antrasis sezonas. Istorija tęsia pasiturinčio paveldėtojo Eddie Horniman įsitraukimą į nusikalstamą verslą, o serialas išlaiko režisieriui būdingą juodą humorą, stilizuotą smurtą ir tempo pojūtį.

    Muzikos naujienų fronte pasirodo Ellie Goulding albumas I Know Too Much. Skelbiama, kad šiame darbe atlikėja nuo šokių aikštelės estetikos labiau pasuka į asmeniškesnius tekstus ir brandesnį skambesį, tačiau išlaiko jai būdingą sintezatorių energiją.

  • Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Savaitės kultūros pasirinkimai Europoje

    Į rugsėjį Europa įžengia su kontrastinga programa: nuo parodų apie mirtį iki naujų kino ir serialų premjerų. Šią savaitę dėmesį traukia nepriklausomos studijos „A24“ filmas apie Robiną Hudą, naujas Ellie Goulding albumas ir grįžtantis Guy Ritchie serialas „The Gentlemen“.

    Kultūros kalendorius šiuo metu ypač tankus, nes baigiasi vasaros festivaliai, o didžiosios platformos pradeda rudeninius pristatymus. Tai metas, kai daugiau premjerų pasirodo kino teatruose, o transliavimo paslaugos stiprina pasiūlą žiūrovams, grįžtantiems prie rutina tapusių vakarų namuose.

    Parodos: nuo tabu iki ryškių spalvų

    Osle, Nacionaliniame muziejuje, tęsiama paroda apie mirtį ir jos suvokimą skirtingose kultūrose. Ekspozicijos ašis yra ne sensacija, o bandymas paaiškinti, kaip menas padeda kalbėti apie dažnai nutylimą gyvenimo pabaigos temą.

    Londonas šią savaitę siūlo kitą kryptį: „White Cube“ galerijoje pristatoma Kolumbijos tapytojos Emma Reyes retrospektyva. Jos darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, lotynų Amerikos vizualiniais motyvais ir pasikartojančiomis formomis, kurios sukuria beveik hipnotizuojantį efektą.

    Kinas, serialai ir muzika: didžiosios premjeros

    Kino teatruose pasirodo „The Death of Robin Hood“ – tamsus legendos perdirbinys, kuriame Robinas Hudas vaizduojamas kaip įniršio ir praeities smurto persekiojamas žmogus. Pagrindinį vaidmenį atlieka Hugh Jackman, o istorijoje svarbi vieta tenka Jodie Comer įkūnijamai vienuolei, suteikiančiai herojui prieglobstį.

    Serialų gerbėjams svarbiausia naujiena – „Netflix“ pristatomas „The Gentlemen“ antrasis sezonas. Guy Ritchie kriminalinis pasaulis čia grįžta su jam būdingu juodu britišku humoru, blizgia estetika ir įtampa, kai aukštuomenės gyvenimas susiduria su organizuotu nusikalstamumu.

    Muzikos naujienų sąraše – Ellie Goulding albumas „I Know Too Much“. Skambesys pasuka nuo vien tik šokių aikštelės energijos prie asmeniškesnių temų apie pokyčius, paleidimą ir bandymą susitaikyti su tuo, ko neįmanoma iki galo kontroliuoti.

    Šis derinys – parodos, kinas, serialai ir popmuzika – taikliai atspindi rudens sezono pradžią: daugiau vidinės refleksijos, bet kartu ir aiškus noras atsipalaiduoti po vasaros tempo. Jei renkatės vieną planą savaitei, ši programa leidžia susidėlioti vakarą tiek mieste, tiek namuose.

  • Ukrainos kino teatruose – „A24“ drama apie jauno Bourdaino pradžią: vaidina Antonio Banderasas

    Ukrainos kino teatruose 2026 metų vasarą planuojama pristatyti filmą „Toni“ – studijos „A24“ dramą apie ankstyvąjį garsaus šefo ir televizijos laidų vedėjo Anthony Bourdaino gyvenimo etapą. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Dominic Sessa ir Antonio Banderasas.

    Juostos veiksmas nukelia į 1970-uosius, kai 19-metis Bourdainas atvyksta į Provincetowną Masačusetse ir, negavęs rašytojo stipendijos, ieško darbo. Atsitiktinai patekęs į restorano virtuvę jis dar nesupranta, kad būtent ši aplinka taps jo būsimos karjeros atspirties tašku.

    Ne klasikinė biografija

    Kūrėjai pabrėžia, kad „Toni“ nėra tradicinis biografinis filmas, siekiantis aprėpti visą Bourdaino kelią nuo studijų iki pasaulinio pripažinimo. Dėmesys sutelkiamas į vieną vasarą, kai formuojasi jo požiūris į profesiją, darbą ir žmones, o virtuvė tampa ne tik amatu, bet ir charakterio mokykla.

    „Tai istorija apie žmogų ir santykį, kuris padeda žengti pirmą rimtą žingsnį į ateitį“, – sakė Antonio Banderasas, kalbėdamas apie filme kuriamą mentoriaus vaidmenį.

    Pasakojime svarbią vietą užima profesinės disciplinos ir asmeninės laisvės įtampa, būdinga restoranų virtuvėms, ypač tuo laikotarpiu. Filmas taip pat žada atskleisti, kaip Bourdainui virtuvė tapo erdve, kur susiduria ambicijos, kūryba, hierarchija ir bendruomeniškumas.

    Kas kuria filmą ir kas jame vaidina

    Jaunąjį Bourdainą vaidina Dominic Sessa, išgarsėjęs po filmo „The Holdovers“. Kartu vaidina Emilia Jones ir Leo Woodall, o Antonio Banderasas įkūnija patyrusį šefą, tampantį svarbiu herojui autoritetu.

    Režisierius Mattas Johnsonas yra žinomas dėl filmo „BlackBerry“, kuriame daug dėmesio skirta laikmečio atmosferai ir personažų motyvacijoms. Panašios krypties tikimasi ir „Toni“ – daugiau charakterio analizės nei blizgios legendos.

    Kodėl Bourdainas išlieka toks svarbus

    Anthony Bourdainas plačiai žinomas dėl knygų ir kelionių laidų, kuriose maistas tapo būdu kalbėti apie kultūras, politiką, socialinę nelygybę ir kasdienį žmonių gyvenimą. Jo pasakojimo stilius ilgainiui tapo etalonu visai kelionių ir gastronomijos žanro medijai.

    Filmo kūrėjų pasirinkimas susitelkti į vieną, formuojantį etapą atitinka šiuolaikinę biografinių dramų tendenciją: vietoj „nuo gimimo iki šlovės“ pasirenkamas konkretus lūžis, leidžiantis tiksliau parodyti, kas ir kodėl pakeitė žmogaus kryptį.

    „Toni“ premjera Ukrainos kino teatruose numatoma 2026 metų vasarą. Tikslesnės platinimo detalės ir tarptautinio rodymo planai turėtų paaiškėti artėjant premjeros laikui.

  • Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Du filmai, viena tema

    2026 metais kino žiūrovai sulaukė reto sutapimo: tuo pačiu laikotarpiu pasirodė du filmai, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka Anne Hathaway, o abiejų istorijos vienaip ar kitaip sukasi apie madą. Vienas jų yra ilgai laukta tąsa Velnio nešioja Prada 2, kitas – gerokai tamsesnis ir mažiau išreklamuotas Mother Mary.

    Nors tęsinys Velnio nešioja Prada 2 turi aiškų pramoginio kino užtaisą, naujasis kūrinys Mother Mary traukia dėl rizikos ir ambicijos. Tai filmas, kuris remiasi ne nostalgija, o drąsia forma ir psichologine įtampa.

    Apie ką pasakoja Mother Mary?

    Mother Mary režisavo David Lowery, anksčiau kūręs skirtingų žanrų filmus – nuo intymios dramos iki mitologinės fantazijos. Šįkart jis pasakoja istoriją apie popžvaigždę Mother Mary, kuri likus trims dienoms iki svarbaus sugrįžimo po mįslingos nelaimės scenoje netikėtai pasirodo buvusios draugės ir dizainerės Sam Anselm namuose.

    Sam, kurią vaidina Michaela Coel, su Mother Mary nebendravo apie 10 metų, o jų kūrybinis išsiskyrimas paliko daug nuoskaudų. Popžvaigždė prašo sukurti suknelę didžiajam pasirodymui, kuri turėtų tapti ne tik sceniniu drabužiu, bet ir jos naujos tapatybės simboliu.

    „Šios metaforos vargina“, – sako Mother Mary.

    Kai mada tampa psichodrama

    Filmas pamažu virsta kamerine psichologine drama, kurioje kūryba, kaltė ir praeities traumos įgauna beveik antgamtišką atspalvį. Kūrybinis procesas čia vaizduojamas kaip emocijų vertimas į audinį, o madą režisierius naudoja ne kaip dekoraciją, bet kaip pasakojimo variklį.

    Lowery scenarijus sąmoningai žodžių pertekliumi balansuoja ant savęs rimtumo ribos: vienus tai atstums, kitiems taps raktu į filmo temą. Religinių nuorodų ir simbolių gausa, personažų santykių įtampa bei vizualinis audinio motyvas kuria atmosferą, kuri labiau primena gotikinę istoriją nei tradicinę muzikos industrijos dramą.

    Hathaway ir Coel tandemas

    Anne Hathaway čia kuria popžvaigždės portretą, kuriame žavesys maišosi su pažeidžiamumu, o didybės siekis – su emociniu sustingimu. Jos Mother Mary primena šiuolaikines popkultūros ikonas, tačiau filmas sąmoningai vengia švarios biografijos logikos ir renkasi vidinę, fragmentišką kelionę.

    Michaela Coel vaidinama Sam yra šalta, tiksli ir kerštinga, bet kartu ir itin žmogiška – ypač tada, kai kūrybinė disciplina susiduria su neatleistomis istorijomis. Šių dviejų aktorių dialogai, nors ir sąmoningai pakylėti, suteikia filmui ašį: tai dviejų žmonių bandymas per kūrybą susitarti su praeitimi.

    Mother Mary vizualinį įspūdį stiprina kostiumų dizainas ir muzikinė dalis, prie kurios prisidėjo Charli XCX ir Jack Antonoff, o dainos filme pateikiamos taip, kad tampa ne intarpais, o istorijos dalimi. Tokie sprendimai atitinka dabartinę kino tendenciją ieškoti ribos tarp koncertinio reginio, psichodramos ir autorinio kino.

    Kodėl šis filmas išsiskiria?

    Pastaraisiais metais kino industrijoje ryškėja priklausomybė nuo tęstinių franšizių, perdirbinių ir iš anksto atpažįstamų prekės ženklų. Tokiose aplinkybėse Mother Mary išsiskiria kaip originalus, sąmoningai keistas projektas, kuriame svarbiausia ne patogus siužetas, o nuotaika ir idėjos.

    Jei renkatės vieną „mados filmą“ iš šio laikotarpio, Mother Mary gali tapti netikėčiausiu pasirinkimu: jis mažiau lengvas, bet palieka daugiau klausimų ir vaizdinių. Tai filmas, kuris ne tiek patinka visiems, kiek įstringa tiems, kuriems svarbi rizika ir autorinis braižas.