CP v2

Tag: Absolventai

  • Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Kur Europoje diplomas beveik garantuoja darbą, o kur net magistrai stringa bedarbystėje?

    Universitetinis diplomas dažnai laikomas saugiausia investicija į karjerą, tačiau Europos darbo rinkoje jo vertė labai priklauso nuo šalies. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad kai kuriose valstybėse aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–54 metų žmonių nedarbas yra beveik nulinis, o kitur jis išlieka vienas didžiausių regione.

    Mažiausi rodikliai fiksuojami Vidurio ir Rytų Europoje. Rumunijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų nedarbas nesiekia 1,5 proc., todėl diplomas čia realiai tampa stipriu konkurenciniu pranašumu.

    Kita Europos pusė atrodo gerokai sudėtingiau. Šiaurės Makedonijoje, Turkijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų nedarbas siekia apie 7 proc., o Europos Sąjungoje aukščiausias rodiklis išlieka Graikijoje, kur jis artėja prie 6 proc.

    Didžiosiose Vakarų Europos ekonomikose situacija taip pat nevienoda. Prancūzijoje naujausių absolventų nedarbas siekia apie 4,7 proc., Ispanijoje apie 5,7 proc., kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra apie 3,6 proc., o Italijoje ir Vokietijoje rodikliai laikosi ties maždaug 3 proc.

    Bendras nedarbas: Ispanija išsiskiria

    Vertinant bendrą 25–54 metų gyventojų nedarbą, Ispanija išlieka prasčiausioje Europos Sąjungos pozicijoje. Nors šalies ekonomika minima tarp sparčiausiai augančių, nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje viršija 9 proc.

    Palyginimui, Serbijoje nedarbas siekia apie 8,7 proc., Turkijoje apie 7,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 5,4 proc. Italija ir Prancūzija taip pat viršija šį vidurkį, atitinkamai apie 6,6 proc. ir 6,1 proc.

    Žemiausi bendro nedarbo rodikliai fiksuojami Čekijoje, Maltoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose, kur jis išlieka žemiau 3 proc. Vokietijoje nedarbas taip pat nėra aukštas ir nesiekia 4 proc., tačiau skirtumai tarp šalių rodo, kad vien ekonomikos dydis neapsaugo nuo darbo rinkos įtampos.

    Jaunimas be darbo ir studijų

    Eurostatas taip pat vertina NEET rodiklį, apimantį 15–29 metų jaunuolius, kurie nesimoko, nedirba ir nesitreniruoja. Europos Sąjungoje tokių jaunuolių yra daugiau nei vienas iš dešimties, o vidurkis siekia apie 11 proc.

    Skirtumai tarp šalių dideli: Nyderlanduose rodiklis siekia apie 5 proc., o Rumunijoje išauga iki maždaug 19 proc. Virš Europos Sąjungos vidurkio yra 10 valstybių, o aukščiausi rodikliai, be Rumunijos, fiksuojami Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje, kur daugiau nei 13 proc. jaunimo lieka už švietimo ir darbo sistemos ribų.

    Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos vidurkis sumažėjo daugiau nei 4 procentiniais punktais. Ryškiausi NEET mažėjimai stebimi Italijoje ir Graikijoje, tačiau dalyje vokiškai kalbančių šalių tendencijos priešingos: Vokietijoje, Liuksemburge ir Austrijoje rodikliai šiek tiek paaugo.

    Duomenys rodo, kad vieno aiškaus NEET profilio nėra: skirtumai tarp vyrų ir moterų nedideli, o merginos šiek tiek dažniau patenka į šią grupę. Taip pat ryškios atskirties tarp didmiesčių, priemiesčių ir kaimo nėra, nors kaimo vietovėse rodiklis paprastai būna kiek didesnis.

  • Pagėgiuose mokslo metų pabaigoje apdovanota 177 mokiniai: išryškėjo ir ryškiausi absolventų pasiekimai

    Pagėgiuose mokslo metų pabaigoje apdovanota 177 mokiniai: išryškėjo ir ryškiausi absolventų pasiekimai

    Birželio 2 dieną Pagėgių savivaldybės kultūros centre surengta Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklos mokslo metų pabaigos šventė, kurioje įteikti mokyklos baigimo bei neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai. Renginys suvienijo mokinius, tėvus, mokytojus ir svečius, o pagrindinis dėmesys skirtas pasiekimams bei atsisveikinimui su absolventais.

    Mokyklos direktorė Evelina Norkienė sveikindama bendruomenę pabrėžė, kad mokinių skaičius išlieka stabilus, o reikšminga dalis savivaldybės mokinių renkasi papildomą ugdymą. Pasak jos, apie 40 proc. Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių lanko meno ir sporto mokyklą, o tai rodo nuoseklų susidomėjimą neformaliuoju ugdymu.

    Pirmoje šventės dalyje pagerbti mokiniai už mokymosi rezultatus, lankomumą ir aktyvią kūrybinę bei sportinę veiklą. Padėkos raštais apdovanota 177 mokiniai, o renginį lydėjo ekrane rodyti vaizdai iš metų veiklų ir pasiekimų konkursuose, festivaliuose bei varžybose.

    Apdovanojimų ceremoniją papildė muzikos skyriaus pasirodymai: dainavo solistai Melita Poškaitė ir Jonas Jančauskas, fortepijonu grojo Karolis Krakys. Instrumentinis ansamblis atliko kūrinį „Fėjų šokis“, o jaunių choras pristatė repertuaro kūrinį, siejamą su 2026 metais vyksiančia Lietuvos moksleivių dainų švente Laiku. Ratu. Kartu.

    Pažymėjimai ir padėkos absolventams

    Antroje renginio dalyje įteikti neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimai pradinio ugdymo programas baigusiems mokiniams. Pažymėjimai atiteko penkiems muzikos ir aštuoniems dailės skyriaus mokiniams, o muzikinę dovaną susirinkusiesiems skyrė fortepijono klasės absolventė Smiltė Grabauskytė.

    Pagrindinio ugdymo programų baigimo pažymėjimus absolventams įteikė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Šiais metais pažymėjimai įteikti penkiems dailės, septyniems muzikos ir keturiems sporto skyriaus absolventams.

    Išskirtinai pažymėti mokiniai, baigę mokyklą vien dešimtukais: muzikos skyriaus mokinės Kotryna Norkutė ir Rugilė Jonelytė bei dailės skyriaus mokiniai Augustė Miliauskaitė, Auksė Marozaitė ir Arnas Stirbys. Jiems įteikti simboliniai meškiukai su mokyklos logotipu, tęsiant ilgametę tradiciją apdovanoti už puikų mokymąsi ir aukštus pasiekimus.

    Tokie pat simboliniai apdovanojimai skirti ir už ryškius meninius bei sportinius rezultatus: Gabijai Oberauskaitei, Augustei Sauspreikšytei, Gustėi Ramanauskaitei, Smiltei Grabauskytei ir sporto skyriaus mokiniui Eimantui Lukošiui. Organizatoriai akcentavo, kad šie įvertinimai skatina tęsti pradėtą kelią ir stiprina motyvaciją ateities siekiams.

    Šventės akcentai ir bendruomenės žinutės

    Renginio metu dėmesio sulaukė sporto skyriaus absolventė Ugnė Garmutė, kuri per kelerius metus baigė tris skirtingus mokyklos skyrius. Mokyklos vadovė pabrėžė, kad toks nuoseklumas ir platus interesų spektras gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems mokiniams.

    Sveikinimo žodžius šventėje tarė meras Vaidas Bendaravičius ir švietimo, kultūros bei civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė. Jie akcentavo bendruomeniškumą, mokinių užsispyrimą ir mokytojų indėlį, kuris padeda augti tiek talentams, tiek pasitikėjimui savimi.

    Renginio pabaigoje absolventai dėkojo mokytojams už žinias, įgūdžius ir patirtį, o pedagogams įteiktos gėlės ir atminimo dovanos. Jautriu šventės finalu tapo Kotrynos Norkutės atlikta daina „Visos mano dienos“.

    Atsisveikindama su absolventais direktorė linkėjo drąsiai svajoti, nebijoti klysti ir kryptingai ieškoti savo kelio. Šventė užbaigė mokslo metų etapą, kartu primindama, kad pasiekimai neformaliojo ugdymo srityje dažnai tampa tvirtu pagrindu tolimesniam mokymuisi ir saviraiškai.

    Šventėje taip pat eksponuoti dailės skyriaus absolventų baigiamieji darbai, atskleidę jaunųjų kūrėjų brandą ir per metus sukauptą patirtį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai tampa ne tik apdovanojimų ceremonija, bet ir visos bendruomenės susitelkimo akimirka.

  • Kurios studijų kryptys kelia daugiausia gailesčio: tyrimas rodo, ką absolventai rinktųsi kitaip

    Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.

    Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.

    Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.

    Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.

    Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.

    Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.

    Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.

    Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.

    Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.

    ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.