Jauniems specialistams įsitvirtinti darbo rinkoje darosi vis sunkiau, todėl vis dažniau girdima ir apie apgailestavimą dėl pasirinktų studijų. Naujausia darbo paieškos platformos ZipRecruiter apklausa rodo, kad dalis absolventų, susidūrę su realybe po diplomo, šiandien rinktųsi kitą kryptį.
Tyrime dalyvavo 3 000 žmonių: 1 500 2025 metais studijas baigusių absolventų ir dar 1 500 studentų, kurie mokslus baigė šį pavasarį. Apklausos duomenimis, maždaug kas penktas respondentas pripažino besigailintis pasirinktos specialybės.
Kuriose srityse gailimasi dažniausiai?
Didžiausias nusivylimas fiksuotas socialinių ir humanitarinių mokslų kryptyse, kuriose karjeros kelias dažnai mažiau apibrėžtas, o pradinės pozicijos konkurencingos. Pirmoje vietoje atsidūrė politologija, tarptautiniai santykiai ir viešoji politika: 46,3 proc. šių krypčių absolventų teigė, kad, galėdami atsukti laiką, rinktųsi kitaip.
Antroje vietoje liko komunikacija, medijų studijos ir ryšiai su visuomene, kur apgailestaujančių dalis siekė 39,2 proc. Toliau rikiuojasi tarpdisciplininės arba bendrosios studijos su 35,0 proc. ir fizinių mokslų kryptys, tokios kaip fizika, chemija ar Žemės mokslai, su 34,1 proc.
Į dešimtuką taip pat pateko baudžiamasis teisingumas ir teisėsauga, sociologija, antropologija ir socialinis darbas, visuomenės sveikata ir sveikatos administravimas, biologijos mokslai, taip pat anglų kalba, literatūra ar žurnalistika. Šiose kryptyse apgailestaujančių dalis svyravo maždaug nuo 28 iki 31 proc.
Kodėl nusivylimas auga po diplomo?
Vienas svarbiausių veiksnių yra pati darbo rinkos dinamika, ypač pradinėse pozicijose. ZipRecruiter skaičiavimu, kovo 1 dieną pradinio lygio darbo skelbimai sudarė 38,6 proc. visų skelbimų, kai prieš dvejus metus jų dalis siekė 43,4 proc.
Tai reiškia, kad įėjimo į profesiją takas siaurėja, o konkurencija dėl pirmojo darbo didėja. Tokiose sąlygose nusivylimą sustiprina ir lūkesčių neatitikimas: daliai absolventų paaiškėja, kad atlygis jų srityje yra mažesnis, nei jie tikėjosi studijų metu.
Ryškiausias skirtumas tarp lūkesčių ir realybės fiksuotas visuomenės sveikatos kryptyje, kur atlygis po įsidarbinimo, pasak apklausos, vidutiniškai buvo 43,8 proc. mažesnis nei tikėtasi. Žemės ūkio, aplinkosaugos ir gamtos išteklių kryptyse, taip pat žurnalistikoje, respondentai minėjo maždaug 30 proc. mažesnį atlygį nei buvo įsivaizdavę.
Išimtis, kurią absolventai vertina geriau
Tyrimas išskiria slaugos studijas kaip kryptį, kuri dažniau suteikia aiškesnį kelią į darbą. ZipRecruiter duomenimis, beveik trečdalis slaugos absolventų darbą susirado dar iki studijų pabaigos.
Paklausa šiame sektoriuje siejama su senėjančia visuomene ir nuolatiniu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Be to, apklausoje nurodoma, kad slaugą baigę respondentai dažniau teigė gaunantys konkurencingą atlygį, palyginti su kitomis kryptimis.
ZipRecruiter tyrime minima, kad slaugos absolventų metinio atlygio mediana siekė 70 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudaro apie 65 000 eurų per metus.
Ekspertai pabrėžia, kad tokios apklausos nereikėtų suprasti kaip raginimo vengti tam tikrų studijų krypčių. Tačiau jos primena, jog renkantis specialybę verta įvertinti ne tik pomėgius, bet ir darbo rinkos struktūrą, pradinio lygio pozicijų pasiūlą, atlygio perspektyvas bei galimybes pritaikyti įgytus įgūdžius keliose srityse.
Leave a Reply