CP v2

Tag: Administracinė našta

  • Varėnos rajone startavo verslo apklausa: aiškinamasi, kiek laiko kainuoja administracinės procedūros

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia verslininkus ir verslo organizacijų atstovus dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti verslui tenkančią administracinę naštą savivaldybėje. Gautos įžvalgos turėtų padėti tiksliau suprasti, kurios procedūros įmonėms kainuoja daugiausia laiko ir pastangų.

    Apklausą prašoma užpildyti iki gruodžio 31 dienos. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai bus naudojami paslaugų kokybei gerinti ir procesams tobulinti, kad verslui būtų paprasčiau spręsti kasdienius klausimus.

    Kas laikoma administracine našta?

    Administracinė našta paprastai apima laiką, dokumentus ir veiksmus, kurių reikia laikytis dėl teisės aktų ar institucijų reikalavimų. Verslui tai dažniausiai reiškia paraiškų pildymą, derinimus, pažymų gavimą, ataskaitų teikimą ir bendravimą su skirtingais padaliniais.

    Tokie vertinimai ypač svarbūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms papildomos procedūros dažnai tampa reikšminga sąnaudų dalimi. Kuo aiškiau įvardijamos problemos, tuo lengviau savivaldybei planuoti sprendimus, pavyzdžiui, trumpinti terminus, aiškinti reikalavimus ar skaitmeninti paslaugas.

    Ko tikimasi iš apklausos?

    Varėnos rajono savivaldybė pabrėžia, kad verslo atstovų nuomonė yra svarbi siekiant nuolat gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Praktikoje tokios apklausos gali padėti nustatyti pasikartojančias kliūtis, kai procesai užsitęsia dėl neaiškių reikalavimų, perteklinių dokumentų ar informacijos trūkumo.

    Ekonomikos ir turizmo skyriaus pateikiama informacija rodo, kad surinkti duomenys bus naudojami tobulinant savivaldybės darbą su verslu. Kuo daugiau skirtingų sektorių įmonių dalyvaus, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir prioritetus.

  • Administracinės naštos mažinimas: ką iš tiesų keičia įstatymas ir kaip vertinami pokyčiai audituose

    Administracinės naštos mažinimas Lietuvoje dažniausiai siejamas su viena kryptimi: mažiau perteklinių reikalavimų gyventojams ir verslui, greitesnėmis procedūromis ir aiškesnėmis taisyklėmis. Ši sritis remiasi Administracinės naštos mažinimo įstatymu, kuris nustato, kaip institucijos turi vertinti, skaičiuoti ir mažinti reikalavimų keliamą laiko bei sąnaudų naštą.

    Praktikoje administracinė našta atsiranda tada, kai žmogus ar įmonė privalo pateikti duomenis, pildyti formas, rinkti pažymas, teikti ataskaitas ar atlikti kitus veiksmus vien tam, kad įvykdytų teisės aktų reikalavimus. Tokie procesai gali būti pagrįsti, tačiau problema kyla, kai jie dubliuojasi, nepamatuotai apsunkina veiklą arba nebeatitinka realių rizikų.

    Įstatymo logika paprasta: prieš įvedant naujus reikalavimus turi būti įvertinta, kiek papildomo darbo ir kaštų tai sukels, o taikomi reikalavimai turi būti peržiūrimi ir optimizuojami. Tai ypač aktualu srityse, kuriose daug reguliavimo ir periodinių ataskaitų, pavyzdžiui, mokesčiuose, darbo santykiuose, licencijavime ar viešuosiuose pirkimuose.

    Kaip matuojama administracinė našta

    Administracinė našta paprastai vertinama skaičiuojant, kiek laiko užtrunka įvykdyti konkretų informacinį įpareigojimą ir kiek tai kainuoja, įskaitant darbuotojų laiką ar išorinių paslaugų poreikį. Vertinimas svarbus ne tik rengiant įstatymus ar poįstatyminius aktus, bet ir tada, kai institucijos peržiūri jau galiojančias tvarkas.

    Šalia kiekybinių skaičiavimų svarbi ir kokybinė pusė: ar reikalavimas aiškus, ar jį galima įvykdyti vienoje vietoje, ar duomenys jau yra valstybės registruose ir galėtų būti gaunami be papildomų prašymų. Vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad institucijos neturėtų prašyti informacijos, kurią valstybė jau turi.

    Skaitmeninimas šioje srityje yra esminis, bet vien technologijos problemos neišsprendžia. Jei skaitmeniniu būdu įgyvendinamas tas pats perteklinis procesas, reali našta mažėja nedaug, todėl reformos paprastai siejamos ir su pačių reikalavimų peržiūra bei jų supaprastinimu.

    Ką rodo vidaus audito ataskaitos

    Administracinės naštos mažinimo pažanga dažnai vertinama vidaus audito ataskaitose, kurios apima kelių metų laikotarpius ir leidžia matyti, ar institucijose atsiranda nuosekli praktika. Tokiose ataskaitose paprastai tikrinama, ar administracinės naštos vertinimai atliekami laiku, ar jie pagrįsti, ar pasirenkami tinkami rodikliai ir ar priemonės realiai mažina reikalavimų skaičių bei įgyvendinimo laiką.

    Audito išvadose dažnai kartojasi kelios problemos: nevienoda metodika skirtingose institucijose, ribotas duomenų palyginamumas, formalus vertinimų atlikimas „dėl procedūros“ ir per retas jau galiojančių reikalavimų peržiūrėjimas. Kita vertus, teigiami pokyčiai paprastai siejami su paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, integracijomis su registrais ir vieno langelio principo taikymu.

    Vidaus auditas taip pat leidžia identifikuoti sritis, kuriose mažinimas stringa ne dėl teisės aktų, o dėl organizacinių priežasčių: neaiškių atsakomybių, ribotų kompetencijų, trūkstamų duomenų mainų tarp sistemų ar nepakankamo procesų savininkų įsitraukimo.

    Kur link juda tendencijos

    Naujausios kryptys administracinės naštos mažinime dažniausiai siejamos su duomenų pakartotinio naudojimo plėtra, automatizuotais patikrinimais ir proaktyviomis paslaugomis, kai žmogui nereikia atskirai prašyti to, kas jam priklauso. Taip pat stiprėja lūkestis, kad reguliavimas būtų grįstas rizika: mažesnės rizikos veikloms taikomi paprastesni reikalavimai, o kontrolė labiau koncentruojama ten, kur tikimybė pažeidimams didesnė.

    Prie to prisideda ir DI sprendimai, kurie gali padėti institucijoms greičiau apdoroti didelius informacijos kiekius, aptikti neatitikimus ar automatizuoti pasikartojančias užduotis. Vis dėlto diegiant DI būtini aiškūs duomenų valdymo, skaidrumo ir atsakomybės principai, kad supaprastinimas nevirstų papildomomis rizikomis ar netiksliais sprendimais.

    Gyventojams ir verslui administracinės naštos mažinimas labiausiai jaučiamas tada, kai mažėja realių veiksmų skaičius: kai nereikia teikti tų pačių dokumentų kelis kartus, kai atsisakoma perteklinių pažymų ir kai paslauga suteikiama greičiau. Būtent todėl šalia įstatymo svarbiausia tampa nuoseklus įgyvendinimas ir reguliarus rezultatų tikrinimas.

  • „Verslo vedlys“ startuoja: vienoje vietoje parodys, kokių leidimų ir pažymų reikia konkrečiai veiklai

    Vienas langelis verslo reikalavimams

    Inovacijų agentūra pristatė skaitmeninę platformą „Verslo vedlys“, skirtą įmonėms ir pradedantiesiems verslams, kurie nori greitai suprasti, kokie leidimai, licencijos ar pažymos reikalingi planuojamai veiklai.

    Šis sprendimas orientuotas į dažną praktinę problemą: skirtingi reikalavimai išbarstyti per institucijas, o verslui tenka gaišti laiką ieškant, kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti.

    Kaip veikia „Verslo vedlys“?

    Platforma veikia kaip interaktyvus klausimynas. Vartotojas atsako į klausimus apie veiklos pobūdį, paslaugas ar produktus, veiklos vykdymo vietą ir kitus svarbius aspektus.

    Pagal pateiktus atsakymus sistema suformuoja individualizuotą sąrašą, kuriame nurodoma, kokie dokumentai ar leidimai gali būti reikalingi, kokios institucijos juos administruoja ir kokie tolesni žingsniai laukia.

    „Norėjome, kad verslas vienoje vietoje aiškiai matytų, kokie reikalavimai taikomi konkrečiai veiklai ir kur pradėti“, – sakė Inovacijų agentūros atstovai.

    Kodėl tai svarbu verslui?

    Tokio tipo įrankiai dažnai kuriami siekiant mažinti administracinę naštą: trumpinti laiką nuo idėjos iki veiklos pradžios, sumažinti klaidų tikimybę ir padėti verslui iš anksto įvertinti reguliacinius įsipareigojimus.

    Inovacijų agentūros teigimu, „Verslo vedlyje“ jau sukelta daugiau nei 700 reikalavimų, kuriuos administruoja skirtingos kompetentingos institucijos. Tikimasi, kad augant turinio apimčiai platforma taps kasdieniu orientyru tiek naujiems, tiek veiklą plečiantiems verslams.

    Praktinė nauda ypač aktuali veikloms, kurioms keliami didesni atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, maisto tvarkymui, sveikatos paslaugoms, finansinėms paslaugoms, statybų ir inžinerijos darbams ar tam tikroms prekybos rūšims.

    Be to, aiškesnė reikalavimų struktūra padeda iš anksto planuoti terminus ir kaštus, nes leidimų gavimas dalyje sričių gali užtrukti, o dokumentų trūkumai dažnai reiškia pakartotinius derinimus.

  • Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

    Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

    Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

    Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

    Kas per metus pasikeitė?

    Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

    Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

    Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

    Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

    „Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

    Kas stabdo greitesnius pokyčius?

    Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

    Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

    Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

    Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

    „Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.

  • Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija: dėl biurokratijos kaltinkite nacionalines sostines, o ne Briuselį

    Europos Komisija ragina valstybių narių vyriausybes nustoti visą perteklinę biurokratiją priskirti Briuseliui. Pasak Komisijos, nemaža dalis naštos atsiranda ne dėl pačių ES taisyklių, o dėl to, kaip jos perkeliamos į nacionalinę teisę.

    Šis akcentas nuskambėjo pristatant planus atnaujinti Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, kurios nustato, kaip ES institucijos rengia, vertina ir įgyvendina teisės aktus. Komisija teigia, kad būtent nacionaliniai „priedai“ dažnai pabrangina atitiktį ir apsunkina verslo veiklą.

    Kas yra „aukso danga“?

    Komisija daug dėmesio skiria vadinamajam taisyklių „pertekliniam išpūtimui“, kai valstybės narės į ES reikalavimus įrašo papildomas sąlygas, procedūras ar dokumentus. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kelia kliūčių, didina kaštus ir fragmentuoja bendrąją rinką.

    „Kai valstybės narės prie ES taisyklių prideda papildomų reikalavimų, tai kuria barjerus, didina sąnaudas ir skaldo bendrąją rinką“, – sakė už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

    Verslo spaudimas ir konkurencingumo klausimas

    Pastaraisiais metais, po energetikos kainų šuolių ir lėtesnio augimo, verslo organizacijos vis aktyviau ragina mažinti administracinę naštą. Diskusijos apima platų spektrą nuo pramonės leidimų, atliekų ir taršos reikalavimų iki pesticidų bei skaitmeninio reguliavimo.

    Komisija pripažįsta, kad ES, ilgą laiką buvusi viena įtakingiausių pasaulio reguliavimo sistemų kūrėjų, dabar susiduria su politiniu spaudimu dėl konkurencingumo. Įmonės vis dažniau lygina ES aplinką su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, kur kai kuriuose sektoriuose reguliavimas laikomas mažiau varžančiu.

    Pažadas mažinti naštą ir kritika dėl skubos

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įsipareigojusi mažinti biurokratiją verslui 25 proc. ir siekti, kad iki 2029 metų administracinės sąnaudos ES mastu sumažėtų maždaug 37,7 milijardo eurų per metus. Viena priemonių – vadinamieji omnibus pasiūlymai, kuriais peržiūrimi galiojantys teisės aktai ir šalinami pertekliniai reikalavimai.

    Kartu Komisija nori peržiūrėti ir patį teisėkūros procesą, įskaitant poveikio vertinimų apimtį ir viešų konsultacijų trukmę. Tai kelia nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės nerimą, kad sprendimai gali tapti mažiau skaidrūs, o naujų taisyklių poveikis – išanalizuotas paviršutiniškiau.

    Komisija tikina į kritiką atsižvelgsianti ir žada vertinti kiekvieno atvejo skubą bei galimą žalą, jei sprendimai būtų atidėti. Tačiau pagrindinė žinutė valstybėms narėms išlieka aiški: jei nacionaliniu lygmeniu atsiranda papildomų „priedų“, atsakomybė dėl jų neturėtų būti automatiškai permetama Briuseliui.