Lenkijos deregulacija gali tapti pavyzdžiu ES: verslas ir valdžia ieško, ką supaprastinti pirmiausia

Dereguliacija – ne vienkartinė akcija

Europa dažnai kritikuojama dėl pernelyg sudėtingų taisyklių, o kai kuriose valstybėse nacionaliniai teisės aktai dar papildomai „sustiprina“ ES reikalavimus. Lenkijoje vis garsiau keliama idėja, kad deregulacija turi tapti nuolatiniu teisėkūros principu, o ne pavienėmis, fragmentiškomis pataisomis.

Tokias išvadas Europos ekonomikos kongrese Katovicuose aptarė verslo ir valdžios atstovai, nagrinėję, kaip mažinti administracinę naštą ir greitinti sprendimus. Esminė žinutė – supaprastinimas turi vykti paraleliai: nacionaliniu lygmeniu ir Briuselyje, kur formuojama reikšminga dalis taisyklių.

Kas per metus pasikeitė?

Diskusijoje skambėjo teiginys, kad per pastaruosius metus Lenkijoje įgyvendinta daugiau kaip 200 deregulacinių pakeitimų, kurie turėjo sumažinti formalių procedūrų skaičių ir pagreitinti kai kuriuos procesus. Tarp minimų krypčių – dalies procedūrų skaitmeninimas ir paprastesni sprendimai verslui, ypač ten, kur anksčiau reikėdavo daug popierinių patvirtinimų.

Valdžios atstovai pabrėžė siekį įtvirtinti taisyklę, kad įvedant naujus įpareigojimus būtų vertinama, kokius senus reikalavimus galima panaikinti ar sumažinti. Tai atitinka plačiau Europoje taikomą principą, kai reguliavimo poveikis vertinamas ne tik „ant popieriaus“, bet ir per realias sąnaudas įmonėms.

Verslo prašymas: daugiau laiko prisitaikyti

Vienas ryškiausių verslo akcentų – mokesčių taisyklių stabilumas ir pakankamas pereinamasis laikotarpis. Įmonės argumentuoja, kad nauji reikalavimai dažnai reiškia IT sistemų pertvarką, atitikties procesų perplanavimą, darbuotojų apmokymus ir dokumentų valdymo pokyčius, o tai retai įgyvendinama per kelias savaites.

„Šiandien vidutinis pereinamasis laikotarpis yra apie 37 dienas. Verslui, ypač dideliam, būtų svarbu turėti bent šešis mėnesius“, – sakė Jakubas Dzikas.

Kas stabdo greitesnius pokyčius?

Diskusijos dalyviai kaip vienas didžiausių barjerų įvardijo politinę ir administracinę kultūrą, taip pat teisėkūros nepastovumą, kai pataisos atsiranda skubos tvarka, o konsultacijoms paliekama per mažai laiko. Akcentuota, kad net ir geros idėjos praranda vertę, jei verslas jų negali laiku suprasti, pasiruošti ir įdiegti praktikoje.

Kita tema – reguliavimo kokybė: nepakankamai aiškiai pagrindžiami kai kurių sprendimų kaštai ir nauda, o poveikio vertinimai neretai neatspindi realių įgyvendinimo sąnaudų. Tokiu atveju deregulacija virsta ne sisteminiu procesu, o atskirų problemų „gaisrų gesinimu“.

Ar Lenkijos modelis gali išplisti ES?

Iniciatyvos „SprawdzaMY“ atstovai teigė, kad verslo ir administracijos bendradarbiavimo formatas sulaukia dėmesio ir už Lenkijos ribų, o sukaupta patirtis galėtų būti panaudota platesniu mastu. Argumentas paprastas: jei pavyksta greičiau identifikuoti perteklinius reikalavimus ir dėl jų sutarti su institucijomis, tai padeda spartinti investicijas ir didina konkurencingumą.

„Verslo aplinka parodė, kad gali veiksmingai ir atsakingai patarti valdžiai. Šį patirties išteklių turime naudoti ne tik šalies viduje, bet ir imtis lyderystės Europos lygiu“, – sakė Rafałas Brzoska.

Tuo pat metu pabrėžiama, kad vien nacionalinių sprendimų nepakanka, jei pertekliniai reikalavimai kyla iš ES teisėkūros arba jei valstybės narės papildomai „apsunkina“ įgyvendinimą. Todėl deregulacijos tikslas čia formuluojamas kaip dvigubas darbas: supaprastinti vietoje ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles Briuselyje.