CP v2

Tag: Agurkų rauginimas

  • Minkšti ir greitai pelija mažasūriai agurkai? Kaltas vienas užrašas ant druskos pakuotės

    Klaida prasideda parduotuvėje

    Mažasūriai agurkai turėtų būti traškūs, tačiau kartais jau po paros tampa minkšti ir ima pelyti. Dažnai kaltinami patys agurkai, jų dydis ar veislė, bet praktikoje problema neretai prasideda dar renkantis druską.

    Fermentacija yra jautrus procesas, kuriame svarbiausia sudaryti tinkamas sąlygas pieno rūgšties bakterijoms. Jei jos vystosi lėtai arba yra slopinamos, agurkai neįrūgsta taip, kaip turėtų, o struktūra greičiau suyra.

    Kodėl netinka joduota druska?

    Dažnas pasirinkimas virtuvėje yra smulki, joduota valgomoji druska, tačiau ji ne visada tinka rauginimui. Jodas kai kuriais atvejais gali trikdyti norimą fermentacijos eigą, todėl agurkai vietoje traškumo ima minkštėti.

    Dar viena bėda yra priedai nuo sušokimo, kurie dažnai dedami į įprastą valgomąją druską. Tokie priedai gali lemti drumstesnį sūrymą, o skoniui suteikti nepageidaujamą poskonį, ypač jei rauginama šilčiau.

    Kokią druską rinktis ir ką dar patikrinti?

    Rauginimui patikimiausias pasirinkimas yra nejoduota akmens druska, kuo paprastesnės sudėties. Perkant verta perskaityti etiketę ir įsitikinti, kad sudėtyje nėra jodo ir kuo mažiau papildomų priedų.

    Ne mažiau svarbios ir proporcijos: dažniausiai buitiniam sūrymui orientuojamasi į maždaug 1 valgomąjį šaukštą druskos vienam litrui vandens, tačiau tikslus kiekis gali priklausyti nuo agurkų dydžio ir norimo skonio. Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne verdantis, nes per karštas gali pakenkti natūraliai mikroflorai.

    Kad agurkai išliktų tvirtesni, į stiklainį įprastai dedama krienų, česnako, krapų, juodųjų serbentų ar vyšnių lapų. Šie priedai vertinami dėl aromato ir dėl to, kad padeda palaikyti norimą tekstūrą, ypač kai rauginama kambario temperatūroje.

  • Įdėkite šios druskos į mažai raugintus agurkus: ilgiau traškės ir išliks ryškios spalvos

    Mažai rauginti agurkai daugeliui asocijuojasi su vasara, tačiau būtent pirmomis dienomis dažniausiai ir paaiškėja, ar stiklainyje pavyko išgauti traškumą. Nors svarbūs ir priedai, didžiausią įtaką fermentacijai daro tinkamai parinkta druska.

    Rauginimui geriausiai tinka nejoduota akmens druska. Ji neturi priedų, kurie gali paveikti pieno rūgšties bakterijų veiklą, todėl fermentacija vyksta stabiliau, o agurkai ilgiau išlieka standūs.

    Joduota ar labai smulki valgomoji druska kai kuriais atvejais gali duoti prastesnį rezultatą: agurkai greičiau suminkštėja, tampa mažiau traškūs, o skonis gali būti ne toks švarus. Dėl to namų rauginime dažnai rekomenduojama rinktis paprastą, nejoduotą akmens druską.

    Proporcijos, kurios dažniausiai pasiteisina

    Dažniausiai naudojama paprasta taisyklė: vienas pilnas šaukštas druskos vienam litrui vandens. Tokia koncentracija padeda užtikrinti pakankamą sūrumą, kad fermentacija vyktų tolygiai, bet skonis netaptų per aštrus.

    Vanduo taip pat svarbus: jei jis labai chloruotas, fermentacija gali sulėtėti. Praktikoje dažnai padeda filtruotas arba bent jau nusistovėjęs vanduo, ypač kai norisi nuspėjamo rezultato.

    Kaip pasigaminti mažai raugintus agurkus

    Agurkus pirmiausia verta gerai nuplauti, o jei jie kiek apvytę, trumpai pamirkyti šaltame vandenyje. Tuomet užverdama vandens dalis, ištirpinama druska ir sūrymas paliekamas šiek tiek atvėsti, kad nebūtų verdantis.

    Į stiklainio dugną dedami krapai, česnakas ir krienai, tada kuo glaudžiau sudedami agurkai. Viską užpilkite sūrymu taip, kad agurkai būtų pilnai apsemti, indą pridengkite laisvai ir palikite šiltesnėje vietoje 2–3 dienoms.

    Traškumui padeda ir priedai, turintys natūralių taninų: juodųjų serbentų, ąžuolo ar vyšnių lapai. Kai agurkai pasiekia norimą skonį, juos geriausia perkelti į šaldytuvą, kad fermentacija sulėtėtų ir tekstūra išliktų kuo tvirtesnė.