Mažai rauginti agurkai daugeliui asocijuojasi su vasara, tačiau būtent pirmomis dienomis dažniausiai ir paaiškėja, ar stiklainyje pavyko išgauti traškumą. Nors svarbūs ir priedai, didžiausią įtaką fermentacijai daro tinkamai parinkta druska.
Rauginimui geriausiai tinka nejoduota akmens druska. Ji neturi priedų, kurie gali paveikti pieno rūgšties bakterijų veiklą, todėl fermentacija vyksta stabiliau, o agurkai ilgiau išlieka standūs.
Joduota ar labai smulki valgomoji druska kai kuriais atvejais gali duoti prastesnį rezultatą: agurkai greičiau suminkštėja, tampa mažiau traškūs, o skonis gali būti ne toks švarus. Dėl to namų rauginime dažnai rekomenduojama rinktis paprastą, nejoduotą akmens druską.
Proporcijos, kurios dažniausiai pasiteisina
Dažniausiai naudojama paprasta taisyklė: vienas pilnas šaukštas druskos vienam litrui vandens. Tokia koncentracija padeda užtikrinti pakankamą sūrumą, kad fermentacija vyktų tolygiai, bet skonis netaptų per aštrus.
Vanduo taip pat svarbus: jei jis labai chloruotas, fermentacija gali sulėtėti. Praktikoje dažnai padeda filtruotas arba bent jau nusistovėjęs vanduo, ypač kai norisi nuspėjamo rezultato.
Kaip pasigaminti mažai raugintus agurkus
Agurkus pirmiausia verta gerai nuplauti, o jei jie kiek apvytę, trumpai pamirkyti šaltame vandenyje. Tuomet užverdama vandens dalis, ištirpinama druska ir sūrymas paliekamas šiek tiek atvėsti, kad nebūtų verdantis.
Į stiklainio dugną dedami krapai, česnakas ir krienai, tada kuo glaudžiau sudedami agurkai. Viską užpilkite sūrymu taip, kad agurkai būtų pilnai apsemti, indą pridengkite laisvai ir palikite šiltesnėje vietoje 2–3 dienoms.
Traškumui padeda ir priedai, turintys natūralių taninų: juodųjų serbentų, ąžuolo ar vyšnių lapai. Kai agurkai pasiekia norimą skonį, juos geriausia perkelti į šaldytuvą, kad fermentacija sulėtėtų ir tekstūra išliktų kuo tvirtesnė.
Leave a Reply