CP v2

Tag: Aktyvios apsaugos sistemos

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.

  • Rusai į tankus montuoja „Arena-M“ skydą nuo raketų ir dronų, o Lenkija vis dar be apsaugos

    Rusai į tankus montuoja „Arena-M“ skydą nuo raketų ir dronų, o Lenkija vis dar be apsaugos

    Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas iš Donbaso fronto netoli Majako gyvenvietės sukėlė diskusijų dėl vienos jautriausių šiuolaikinio karo temų – tankų apsaugos nuo valdomų raketų ir dronų. Įraše, nufilmuotame iš drono perspektyvos, matomas smūgis į retai fronte pasirodantį rusišką T-72B3A, o paskutiniuose kadruose įžiūrimos aktyvios apsaugos sistemos detalės.

    Analitikai tai sieja su „Arena-M“ – Rusijoje kuriama hard kill tipo aktyvios apsaugos sistema, skirta perimti prie tanko artėjančius prieštankinius šaudmenis. Nors įrašo kokybė neleidžia galutinai patvirtinti, kaip sistema veikė atakos metu, pats galimas jos pasirodymas Ukrainos fronte reikštų, kad Maskva bando greičiau perkelti technologijas iš bandymų ir parodų į realias kovines sąlygas.

    „Arena-M“ koncepcija nėra nauja: pirmieji „Arena“ šeimos sprendimai pradėti kurti dar XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, o modernizuota versija viešai įvardyta apie 2017 metus. Ilgą laiką serijinei gamybai trukdė tiek finansiniai, tiek organizaciniai ginčai tarp pramonės ir Rusijos gynybos ministerijos, tačiau plataus masto karas Ukrainoje ir dideli šarvuotosios technikos nuostoliai šiuos sprendimus paspartino.

    Technologiškai tai yra sistema, kuri aplink bokštelį turi radarinių jutiklių tinklą ir paleidimo įtaisus, o valdymo blokas įrengiamas įgulos skyriuje. Aptikusi grėsmę, ji gali paleisti apsauginį „priešsviedinį“, kuris ore suformuoja skeveldrų lauką ir turėtų sunaikinti arba destabilizuoti artėjantį šaudmenį saugesniu atstumu nuo tanko.

    Iš pradžių tokio tipo sprendimai buvo kuriami kovai su prieštankinėmis valdomomis raketomis ir granatsvaidžių šūviais, tačiau Ukrainos kare pagrindiniu iššūkiu tapo ir dronai. Dėl to gamintojai teigia bandantys pritaikyti sistemas kovai su aukštesne trajektorija atakuojančiais šaudmenimis ir dalimi mažesnių taikinių, įskaitant klajojančią amuniciją ar FPV dronus, nors tokių teiginių patikimas patvirtinimas iš nepriklausomų šaltinių dažnai būna ribotas.

    Aktyvios hard kill apsaugos sistemos šiandien laikomos vienu geidžiamiausių šiuolaikinių tankų elementų, nes jos tiesiogiai didina įgulos išgyvenamumą. Kartu jos nėra stebuklingas sprendimas: veikimo efektyvumą riboja aptikimo laikas, atakos kryptys, šaudmenų tipai, taip pat rizika pėstininkams arti tanko, todėl tokios sistemos paprastai derinamos su elektroninės kovos priemonėmis, maskuote ir taktika.

    Lenkijos kontekstas šiame fone skamba ypač kontrastingai. Šalis per pastaruosius metus paskelbė apie didelius tankų įsigijimus, įskaitant M1 „Abrams“ ir K2 platformas, o planuose įvardijamas daugiau nei 1 000 tankų parkas, tačiau viešai neįvardijama pasirašytų sutarčių dėl hard kill aktyvios apsaugos diegimo ant šių mašinų.

    Tuo pat metu Lenkijoje anksčiau buvo vystomas nacionalinis hard kill sprendimas, žinomas kaip integruota automatinė transporto priemonių apsaugos sistema su kodiniu pavadinimu Aktywna. Nepaisant žadėjusių bandymų rezultatų, programos vystymas buvo sustabdytas, o Ukrainos karo patirtis tik sustiprino klausimą, kiek kainuoja tokie sprendimai ir kiek kainuoja jų nebuvimas realiame mūšio lauke.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.