CP v2

Tag: Aktyvus senėjimas

  • Varėnoje senjorams – nauja mada: populiarus žaidimas žada azartą ir judėjimą lauke

    Varėnoje tęsiantis Senjorų savaitės veikloms, gyventojai kviečiami išbandyti kukurūzinį, pasaulyje geriau žinomą kaip „Cornhole“. Organizatoriai tikina, kad įsitraukti lengva net ir pirmą kartą atėjusiems dalyviams.

    Šis žaidimas išsiskiria paprastomis taisyklėmis ir nereikalauja sudėtingo pasirengimo, todėl dažnai pasirenkamas bendruomenių renginiuose. Žaidžiant lavinamas taiklumas, susikaupimas ir koordinacija, o kartu atsiranda proga pabendrauti su kitais.

    Kukurūzinis populiarus ne tik laisvalaikiui, bet ir turnyrams, nes leidžia varžytis saugiu tempu ir prisitaikyti prie skirtingo fizinio pasirengimo. Dėl to jis neretai įtraukiamas į aktyvaus senėjimo iniciatyvas, skatinančias reguliarų judėjimą ir socialinį įsitraukimą.

    Renginys numatytas spalio 4 dieną 14.00 valandą prie Varėnos sporto centro, J. Basanavičiaus gatvėje 2A. Jei oro sąlygos bus nepalankios, veikla persikels į Varėnos sporto centro fojė.

    Organizatoriai ragina atvykti norinčius pajudėti ir atrasti naują užsiėmimą, kuris nereikalauja didelių išlaidų ar specialios sportinės patirties. Dalyviams patariama pasirinkti patogią aprangą ir nusiteikti aktyviam, bet lengvam laisvalaikiui.

  • Valstybės kontrolė įspėja: senjorams užkirstas kelias mokytis – atotrūkis tik didėja

    Spalio 1 dieną minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, tačiau praktikoje vyresnių žmonių galimybės mokytis Lietuvoje išlieka nelygios. Valstybės kontrolės auditas apie aktyvaus senėjimo skatinimą rodo, kad mokymosi paslaugos dažniau pasiekia aktyviausius, o dalis senjorų lieka už borto.

    Audito duomenimis, 2024 metais mokėsi 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 9,8 proc. Skirtumas rodo ne tik kartų atotrūkį, bet ir sistemines kliūtis, kurios riboja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    „Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis. Tai įrankis išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o norintiems – ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Audite pabrėžiama, kad mokymasis gali mažinti ir vienišumą, kuris, vertinant pateikiamus duomenis, paliečia reikšmingą dalį senjorų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog vienišumo rizika per retai tampa aiškiai pamatuojamu prioritetu strateginiuose dokumentuose, nors ji tiesiogiai susijusi su vyresnio amžiaus žmonių psichologine gerove.

    Mokymosi krepšelis senjorams neprieinamas

    Vienas ryškiausių audito akcentų – vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 eurų mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Tai reiškia, kad daliai norinčiųjų mokytis tenka rinktis tik nemokamas iniciatyvas arba mokėti savo lėšomis.

    Valstybės kontrolės vertinimu, tai mažina sistemos teisingumą ir prieinamumą, nes finansinė kliūtis labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius, socialiai pažeidžiamus ar atokesnėse vietovėse gyvenančius senjorus. Audite taip pat nurodoma, kad iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus dažniausiai pateko tik susimokėję patys.

    Tarptautiniame kontekste situacija taip pat išsiskiria ne Lietuvos naudai. Valstybės kontrolė remiasi EBPO duomenimis, pagal kuriuos mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 34 proc., o atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

    Kur gyveni, lemia ir galimybes

    Auditas išryškino ir teritorinę nelygybę: mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis ir savivaldybių praktika. Vertinant pateiktus dokumentus, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė savivaldybėse atliekama retai, o poreikiai sistemingai vertinami tik pavieniais atvejais.

    Svarbią nišą užpildo trečiojo amžiaus universitetai, tačiau jų pasiekiamumas skiriasi kartais. Skirtingose savivaldybėse jų veiklose dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai rodo, kad gyvenamoji vieta iš esmės gali nulemti, ar senjoras turės realių galimybių mokytis.

    Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad trečiojo amžiaus universitetuose dažniau siūlomos sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklos, tačiau skaitmeninis ir finansinis raštingumas išlieka mažiau išplėtotos sritys. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau viešųjų ir privačių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o gebėjimas jomis naudotis tampa kasdiene būtinybe.

    Finansavimo stabilumas – dar viena problema. Didelė dalis trečiojo amžiaus universitetų nurodo, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti patalpas ir įrangą, ypač kaimiškose vietovėse, todėl mokymų pasiūla ir kokybė priklauso nuo vietinių išteklių bei projektinių galimybių.

    Ką siūlo Valstybės kontrolė

    Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į mokymosi veiklas. Tarp siūlomų sprendimų – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą per „Kursuok“ ir aiškiau prioritetizuoti aktyviam senėjimui pritaikytas mokymosi programas.

    Taip pat siūloma keisti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį, daugiau orientuojantis į žmogų ir jo pasirinkimą, o ne vien į projektinį finansavimą. Kartu rekomenduota nuosekliau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes ir jų naudą kasdieniam savarankiškumui, emocinei būklei bei dalyvavimui darbo rinkoje.

    Ministerija savo pozicijoje nurodė, kad dalies rekomendacijų įgyvendinimas šiuo metu susiduria su papildomų asignavimų poreikiu. Taip pat pažymėta, jog ne dėl visų informavimo priemonių numatomi aiškiai pamatuojami rezultatai, todėl Valstybės kontrolė ragina sprendimus susieti su konkrečiais tikslais ir poveikio vertinimu.

  • Kaunas senjorams žada rekordą: spalį – per 150 nemokamų veiklų ir koncertas Sporto halėje

    Kaune spalio 1 dieną, minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, startuos tradicinis Senjorų mėnuo. Visą spalį vyresnio amžiaus miesto gyventojų lauks daugiau nei 150 įvairių veiklų, o didelė jų dalis bus nemokama.

    Programos renginiai išsiskleis po visą miestą: nuo muziejų, bibliotekų ir kultūros erdvių iki parkų, sporto bazių bei sveikatos įstaigų padalinių. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos pritaikytos skirtingiems pomėgiams ir fiziniam pasirengimui.

    Kas laukia kultūros mėgėjų?

    Senjorams numatytos ekskursijos muziejuose ir parodose, kino seansai, spektakliai, koncertai ir susitikimai su kūrėjais. Greta to siūlomos kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima išbandyti įvairias technikas, pavyzdžiui, tekstilės marginimą ar piešimą.

    Į programą įtrauktos ir šiuolaikinės temos: dalyviai galės susipažinti su virtualios realybės sprendimais, o atskirose veiklose bus kalbama apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali praversti kasdienybėje, įskaitant buities ir maisto gamybos planavimą.

    Daug dėmesio judėjimui ir savijautai

    Renginių kalendoriuje numatytos funkcinės treniruotės, sveikatinimo užsiėmimai, mankštos, linijiniai šokiai, taip pat miško maudynės. Toks spektras atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldybėms daugiau investuoti į prevenciją ir bendruomeninį aktyvumą, o ne vien į pavienius pramoginius renginius.

    Numatytos ir paskaitos bei praktiniai susitikimai apie sveiką mitybą, emocinę savijautą, saugumą ir sveiką senėjimą. Specialistai dažnai pabrėžia, kad reguliari fizinė veikla, socialinis ryšys ir mokymasis visą gyvenimą yra svarbūs veiksniai, padedantys mažinti vienišumą ir palaikyti gerą savijautą.

    „Senjorai yra svarbi Kauno bendruomenės dalis, todėl rūpestis jais nesibaigia vien spalio renginiais. Siekiame, kad mieste jie jaustųsi gerai, išliktų aktyvūs ir įsitraukę“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atidarymas Sporto halėje ir sporto veiklos

    Senjorų mėnuo prasidės šventiniu atidarymo koncertu Kauno sporto halėje, kuriame bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai. Muzikinę programą numatyta patikėti Broliams Tautkams, grupei „Rondo“ ir Raigardo Tautkaus vadovaujamam „Šampaniniam Kauno chorui“.

    Pirmosiomis spalio dienomis senjorus kvies Lietuvos zoologijos sodas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir kitos erdvės. Visą mėnesį taip pat planuojamos sporto veiklos, tarp jų galimybės nemokamai apsilankyti baseine ir lengvosios atletikos manieže.

    Norintieji aktyvesnių užsiėmimų galės išbandyti stalo tenisą, šachmatus, laisvąsias imtynes ar orientavimosi sportą. Futbolo gerbėjai bus kviečiami nemokamai stebėti Kauno Žalgirio namų rungtynes Dariaus ir Girėno stadione.

    Programą papildys ir kavos pertraukėlės: tam tikromis spalio dienomis dalis miesto kavinių senjorams siūlys kavą nemokamai arba už specialią kainą. Organizatoriai primena, kad nors daug renginių nemokami, į dalį jų dėl riboto vietų skaičiaus reikės registruotis iš anksto, o mokamuose renginiuose dažnai bus taikomos nuolaidos.

  • Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškyje „Rudenėlis“ švenčia 25-metį: vicemerės žodžiai priminė, kodėl klubas toks svarbus

    Vilkaviškio rajone jubiliejų paminėjo pagyvenusių žmonių klubas „Rudenėlis“ – bendruomenė, kuri jau 25 metus buria narius bendravimui, veikloms ir prasmingam laisvalaikiui. Į šventinį susitikimą susirinkę žmonės dalijosi prisiminimais apie per ketvirtį amžiaus užsimezgusias draugystes ir bendras patirtis.

    Per klubo veiklos metus netrūko išvykų, koncertų, šokių vakarų ir įvairių proginių renginių, o nariai pabrėžia paprastą, bet esminę priežastį, kodėl čia sugrįžtama: gera susitikti ir būti drauge. Tokie klubai dažnai tampa svarbia kasdienybės atrama vyresniame amžiuje, ypač mažesnėse bendruomenėse.

    Jubiliejaus dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė. Ji akcentavo, kad bendruomeniškumas ir aktyvumas nepriklauso nuo amžiaus, o nuosekli klubo veikla kuria realią vertę nariams ir visam rajonui.

    „Labai smagu matyti žmones, kurie nepraranda smalsumo, noro veikti, susitikti ir džiaugtis gyvenimu. Per 25 metus „Rudenėlis“ tapo vieta, kur susitinka bičiuliai, gimsta naujos idėjos ir kur tiesiog gera būti kartu“, – sakė vicemerė D. Riklienė.

    Pasak jos, tokios erdvės stiprina tarpusavio ryšius ir padeda mažinti vienišumą, kuris yra viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių problemų. Lietuvoje daug dėmesio skiriama aktyvaus senėjimo idėjai, o vietos bendruomenių klubai laikomi viena praktiškiausių priemonių palaikyti socialinį gyvenimą ir emocinę gerovę.

    Šventės proga pasveikinta klubo pirmininkė Dana Akucevičienė ir visi „Rudenėlio“ nariai, linkint, kad artimiausi metai būtų ne mažiau turiningi. Bendruomenė tikisi ir toliau rengti susitikimus, išvykas bei šventes, kurios suveda žmones ne dėl pareigos, o dėl noro būti kartu.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • URBACT tinklas Olimpiada visiems: kaip Alytus perims aktyvaus senėjimo modelį iš Portugalijos

    URBACT perdavimo tinklas Olimpiada visiems (OLYMPICS4ALL) siekia, kad fizinis aktyvumas būtų lengvai prieinamas vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms. Tinklui vadovauja Vila Nova de Cerveira savivaldybė Portugalijoje, o veiklas bendrai finansuoja Europos Sąjunga per URBACT IV programą.

    Šio modelio ištakos siekia 2015 metais pradėtą „Erasmus+“ iniciatyvą, kuri rėmė paprastą idėją: sportas, žaidimai ir bendruomenės ryšiai gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia pritaikytas fizines veiklas, tradicinius žaidimus ir draugiškas varžybas, kurios padeda įtraukti net ir rečiau iš namų išeinančius žmones.

    Laikui bėgant vietinė Portugalijos savivaldybės programa išaugo į struktūruotą, visus metus veikiančią sistemą. Dėl aiškių rezultatų ir galimybės pritaikyti skirtinguose miestuose iniciatyva buvo pripažinta URBACT gerąja praktika ir tapo tarptautinio perdavimo tinklo pagrindu.

    Kas dalyvauja ir ką perima Alytus

    Tinklo esmė yra platus partnerių ratas: vyresnio amžiaus gyventojai, savanoriai, savivaldybės, sporto klubai, socialinės paslaugos ir sveikatos organizacijos. Tikslas neapsiriboja sportu, nes programos formatas padeda mažinti socialinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumą ir skatinti kartų bendravimą.

    Prie vadovaujančio partnerio Vila Nova de Cerveira prisijungė septyni miestai partneriai: Alytus, Vejlė Danijoje, Brindisis Italijoje, Pardubicė Čekijoje, Onda Ispanijoje, Dafnį-Imitą Graikijoje ir Zdolbunivas Ukrainoje. Kiekvienas miestas modelį pritaiko pagal vietos poreikius ir turimas paslaugas.

    Etapai ir planuojamas laikotarpis

    Perdavimo procesas numatytas trimis nuosekliais etapais: suprasti, pritaikyti ir pakartotinai naudoti. Tai reiškia, kad pirmiausia analizuojama, kas veikia geriausiai, vėliau sprendimai adaptuojami vietos kontekstui, o galiausiai įtvirtinami kaip tęstinės savivaldybės politikos ir paslaugų dalis.

    Numatoma, kad šie etapai vyks nuo 2025 metų lapkričio mėnesio iki 2028 metų balandžio mėnesio. Per šį laiką miestai sieks ne tik organizuoti veiklas, bet ir įtvirtinti aktyvaus senėjimo priemones kaip ilgalaikę kryptį, kuri galėtų veikti ir pasibaigus projekto ciklui.

    „Sportas ir žaidimai gali būti paprastas būdas sujungti žmones, mažinti vienatvę ir padėti ilgiau išlikti savarankiškiems“, – sako projekto partneriai, apibendrindami pagrindinę tinklo logiką.

    Tokie URBACT perdavimo tinklai dažniausiai orientuojasi į praktinį pritaikomumą: svarbu ne vien idėjos, bet ir veikimo mechanizmas, partnerių įtraukimas, tęstinumas bei matuojamas poveikis. Alytui tai reiškia galimybę perimti patikrintą modelį ir jį integruoti į vietos paslaugas bei bendruomenines iniciatyvas.

  • Valstybės kontrolės auditas: Alytaus apskrityje kultūrinėse veiklose dalyvauja per 70 proc. senjorų

    Valstybės kontrolės 2026 metų balandį paskelbtame audite Aktyvaus senėjimo skatinimas fiksuota, kad Alytaus apskritis išsiskiria visos šalies mastu pagal senjorų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Audito duomenimis, kultūrinėse veiklose čia dalyvauja daugiau nei 7 iš 10 vyresnio amžiaus gyventojų.

    Toks rodiklis siejamas ne su pavienėmis iniciatyvomis, o su nuosekliu savivaldybių, kultūros įstaigų ir bendruomenių darbu. Auditoriai taip pat pažymi bendrą problemą Lietuvoje: tik 2 iš 60 savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, nukreiptas būtent į senjorų kultūrinį aktyvumą.

    Kodėl Alytaus senjorai tokie aktyvūs

    Alytuje senjorai dažnai renkasi ne tik būti žiūrovais, bet ir patys dalyvauti veiklose: mokytis, kurti, sportuoti ir jungtis į bendruomenes. Šis įsitraukimas mažina socialinę atskirtį, stiprina ryšius ir padeda spręsti vienišumo problemą, kuri vyresniame amžiuje tampa ypač jautri.

    Miesto savivaldybė pastaraisiais metais didino finansavimą kultūros sričiai. Skelbiama, kad 2022 metais kultūrai buvo skirta 2,9 mln. eurų, o 2026 metais suma išaugo iki 4,1 mln. eurų, tai yra apie 40 proc. augimas.

    Didžiausias šuolis fiksuojamas lėšose, skirtose pačiai kultūrinei veiklai: nuo beveik 300 000 eurų iki daugiau nei 890 000 eurų. Tai rodo kryptį investuoti ne tik į pastatus ar išlaikymą, bet ir į renginių turinį, edukacijas bei įtrauktį.

    Kas siūloma: nuo teatro iki skaitmeninių įgūdžių

    Alytaus miesto teatras senjorams siūlo daugiau nei kelias veiklas ar pavienius renginius: repertuare nurodoma bent dešimt vyresnio amžiaus žmonėms tinkamų spektaklių, o bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat vykdomas projektas Gyvenimo scena – senjorų įtrauktis į Alytaus miesto bendruomenę, orientuotas į kūrybines dirbtuves ir bendrą rezultatą.

    Alytaus kultūros centras reguliariai rengia senjorams skirtus šokius, kurie tapo atpažįstamu formatu ir pritraukia ne tik nuolatinius dalyvius. Tokios veiklos svarbios dėl paprastos priežasties: jos sukuria progą susitikti, pajudėti ir išlaikyti socialinį ritmą.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dėmesys skiriamas ir praktiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninį raštingumą. Senjorams siūlomi susitikimai, edukacijos, medijų ir informacinio raštingumo užsiėmimai, kurie padeda saugiau naudotis internetu ir kasdienėmis paslaugomis.

    Kino teatras „Dainava“ taip pat taiko senjorams palankesnes sąlygas, o savivaldybės iniciatyva rengiami nemokami seansai sulaukia didelio susidomėjimo. Nurodoma, kad 2026 metais suplanuoti penki tokie seansai, o salė paprastai būna pilna.

    Aktyvus senėjimas neapsiriboja kultūra

    Kultūrinis aktyvumas Alytuje glaudžiai siejamas su mokymusi ir sveikatingumu. Senjorai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, kuriose populiarios šokių, dailės, kalbų ir kompiuterinio raštingumo programos, o kai kuriuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja keli šimtai žmonių.

    Sveikatinimo srityje organizuojamos reguliarios mankštos, vykdomos prevencinės programos ir teikiamos psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos. Papildomą bendruomenės trauką kuria ir Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ draugija bei kitos organizacijos, kurios užtikrina nepertraukiamą veiklų pasiūlą.

    Fizinio aktyvumo iniciatyvos apima lengvatines sąlygas lankytis baseine, mankštas kelis kartus per savaitę, sporto renginius ir stovyklas, į kurias senjorai kviečiami atvykti kartu su anūkais. Tokie sprendimai vienu metu sprendžia dvi užduotis: gerina sveikatą ir skatina kartų ryšį.

    Audito išvados ir Alytaus pavyzdys rodo, kad senjorų įtrauktis yra pasiekiama, kai paslaugos pritaikomos pagal realius poreikius, o veiklos vyksta nuosekliai. Tai taip pat primena, kad aktyvus senėjimas priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miesto politikos, infrastruktūros bei bendruomenės stiprumo.

    „Matydami, kokie yra aktyvūs Alytaus senjorai, siekiame jiems suteikti kuo daugiau galimybių saviraiškai, pasiūlyti įvairių prasmingo laisvalaikio formų, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir bendruomene bei padėti išvengti vienatvės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.