CP v2

Tag: Aktyvus senėjimas

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • URBACT tinklas Olimpiada visiems: kaip Alytus perims aktyvaus senėjimo modelį iš Portugalijos

    URBACT perdavimo tinklas Olimpiada visiems (OLYMPICS4ALL) siekia, kad fizinis aktyvumas būtų lengvai prieinamas vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms. Tinklui vadovauja Vila Nova de Cerveira savivaldybė Portugalijoje, o veiklas bendrai finansuoja Europos Sąjunga per URBACT IV programą.

    Šio modelio ištakos siekia 2015 metais pradėtą „Erasmus+“ iniciatyvą, kuri rėmė paprastą idėją: sportas, žaidimai ir bendruomenės ryšiai gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia pritaikytas fizines veiklas, tradicinius žaidimus ir draugiškas varžybas, kurios padeda įtraukti net ir rečiau iš namų išeinančius žmones.

    Laikui bėgant vietinė Portugalijos savivaldybės programa išaugo į struktūruotą, visus metus veikiančią sistemą. Dėl aiškių rezultatų ir galimybės pritaikyti skirtinguose miestuose iniciatyva buvo pripažinta URBACT gerąja praktika ir tapo tarptautinio perdavimo tinklo pagrindu.

    Kas dalyvauja ir ką perima Alytus

    Tinklo esmė yra platus partnerių ratas: vyresnio amžiaus gyventojai, savanoriai, savivaldybės, sporto klubai, socialinės paslaugos ir sveikatos organizacijos. Tikslas neapsiriboja sportu, nes programos formatas padeda mažinti socialinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumą ir skatinti kartų bendravimą.

    Prie vadovaujančio partnerio Vila Nova de Cerveira prisijungė septyni miestai partneriai: Alytus, Vejlė Danijoje, Brindisis Italijoje, Pardubicė Čekijoje, Onda Ispanijoje, Dafnį-Imitą Graikijoje ir Zdolbunivas Ukrainoje. Kiekvienas miestas modelį pritaiko pagal vietos poreikius ir turimas paslaugas.

    Etapai ir planuojamas laikotarpis

    Perdavimo procesas numatytas trimis nuosekliais etapais: suprasti, pritaikyti ir pakartotinai naudoti. Tai reiškia, kad pirmiausia analizuojama, kas veikia geriausiai, vėliau sprendimai adaptuojami vietos kontekstui, o galiausiai įtvirtinami kaip tęstinės savivaldybės politikos ir paslaugų dalis.

    Numatoma, kad šie etapai vyks nuo 2025 metų lapkričio mėnesio iki 2028 metų balandžio mėnesio. Per šį laiką miestai sieks ne tik organizuoti veiklas, bet ir įtvirtinti aktyvaus senėjimo priemones kaip ilgalaikę kryptį, kuri galėtų veikti ir pasibaigus projekto ciklui.

    „Sportas ir žaidimai gali būti paprastas būdas sujungti žmones, mažinti vienatvę ir padėti ilgiau išlikti savarankiškiems“, – sako projekto partneriai, apibendrindami pagrindinę tinklo logiką.

    Tokie URBACT perdavimo tinklai dažniausiai orientuojasi į praktinį pritaikomumą: svarbu ne vien idėjos, bet ir veikimo mechanizmas, partnerių įtraukimas, tęstinumas bei matuojamas poveikis. Alytui tai reiškia galimybę perimti patikrintą modelį ir jį integruoti į vietos paslaugas bei bendruomenines iniciatyvas.

  • Valstybės kontrolės auditas: Alytaus apskrityje kultūrinėse veiklose dalyvauja per 70 proc. senjorų

    Valstybės kontrolės 2026 metų balandį paskelbtame audite Aktyvaus senėjimo skatinimas fiksuota, kad Alytaus apskritis išsiskiria visos šalies mastu pagal senjorų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Audito duomenimis, kultūrinėse veiklose čia dalyvauja daugiau nei 7 iš 10 vyresnio amžiaus gyventojų.

    Toks rodiklis siejamas ne su pavienėmis iniciatyvomis, o su nuosekliu savivaldybių, kultūros įstaigų ir bendruomenių darbu. Auditoriai taip pat pažymi bendrą problemą Lietuvoje: tik 2 iš 60 savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, nukreiptas būtent į senjorų kultūrinį aktyvumą.

    Kodėl Alytaus senjorai tokie aktyvūs

    Alytuje senjorai dažnai renkasi ne tik būti žiūrovais, bet ir patys dalyvauti veiklose: mokytis, kurti, sportuoti ir jungtis į bendruomenes. Šis įsitraukimas mažina socialinę atskirtį, stiprina ryšius ir padeda spręsti vienišumo problemą, kuri vyresniame amžiuje tampa ypač jautri.

    Miesto savivaldybė pastaraisiais metais didino finansavimą kultūros sričiai. Skelbiama, kad 2022 metais kultūrai buvo skirta 2,9 mln. eurų, o 2026 metais suma išaugo iki 4,1 mln. eurų, tai yra apie 40 proc. augimas.

    Didžiausias šuolis fiksuojamas lėšose, skirtose pačiai kultūrinei veiklai: nuo beveik 300 000 eurų iki daugiau nei 890 000 eurų. Tai rodo kryptį investuoti ne tik į pastatus ar išlaikymą, bet ir į renginių turinį, edukacijas bei įtrauktį.

    Kas siūloma: nuo teatro iki skaitmeninių įgūdžių

    Alytaus miesto teatras senjorams siūlo daugiau nei kelias veiklas ar pavienius renginius: repertuare nurodoma bent dešimt vyresnio amžiaus žmonėms tinkamų spektaklių, o bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat vykdomas projektas Gyvenimo scena – senjorų įtrauktis į Alytaus miesto bendruomenę, orientuotas į kūrybines dirbtuves ir bendrą rezultatą.

    Alytaus kultūros centras reguliariai rengia senjorams skirtus šokius, kurie tapo atpažįstamu formatu ir pritraukia ne tik nuolatinius dalyvius. Tokios veiklos svarbios dėl paprastos priežasties: jos sukuria progą susitikti, pajudėti ir išlaikyti socialinį ritmą.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dėmesys skiriamas ir praktiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninį raštingumą. Senjorams siūlomi susitikimai, edukacijos, medijų ir informacinio raštingumo užsiėmimai, kurie padeda saugiau naudotis internetu ir kasdienėmis paslaugomis.

    Kino teatras „Dainava“ taip pat taiko senjorams palankesnes sąlygas, o savivaldybės iniciatyva rengiami nemokami seansai sulaukia didelio susidomėjimo. Nurodoma, kad 2026 metais suplanuoti penki tokie seansai, o salė paprastai būna pilna.

    Aktyvus senėjimas neapsiriboja kultūra

    Kultūrinis aktyvumas Alytuje glaudžiai siejamas su mokymusi ir sveikatingumu. Senjorai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, kuriose populiarios šokių, dailės, kalbų ir kompiuterinio raštingumo programos, o kai kuriuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja keli šimtai žmonių.

    Sveikatinimo srityje organizuojamos reguliarios mankštos, vykdomos prevencinės programos ir teikiamos psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos. Papildomą bendruomenės trauką kuria ir Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ draugija bei kitos organizacijos, kurios užtikrina nepertraukiamą veiklų pasiūlą.

    Fizinio aktyvumo iniciatyvos apima lengvatines sąlygas lankytis baseine, mankštas kelis kartus per savaitę, sporto renginius ir stovyklas, į kurias senjorai kviečiami atvykti kartu su anūkais. Tokie sprendimai vienu metu sprendžia dvi užduotis: gerina sveikatą ir skatina kartų ryšį.

    Audito išvados ir Alytaus pavyzdys rodo, kad senjorų įtrauktis yra pasiekiama, kai paslaugos pritaikomos pagal realius poreikius, o veiklos vyksta nuosekliai. Tai taip pat primena, kad aktyvus senėjimas priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miesto politikos, infrastruktūros bei bendruomenės stiprumo.

    „Matydami, kokie yra aktyvūs Alytaus senjorai, siekiame jiems suteikti kuo daugiau galimybių saviraiškai, pasiūlyti įvairių prasmingo laisvalaikio formų, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir bendruomene bei padėti išvengti vienatvės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.