Spalio 1 dieną minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, tačiau praktikoje vyresnių žmonių galimybės mokytis Lietuvoje išlieka nelygios. Valstybės kontrolės auditas apie aktyvaus senėjimo skatinimą rodo, kad mokymosi paslaugos dažniau pasiekia aktyviausius, o dalis senjorų lieka už borto.
Audito duomenimis, 2024 metais mokėsi 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 9,8 proc. Skirtumas rodo ne tik kartų atotrūkį, bet ir sistemines kliūtis, kurios riboja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.
„Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis. Tai įrankis išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o norintiems – ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Audite pabrėžiama, kad mokymasis gali mažinti ir vienišumą, kuris, vertinant pateikiamus duomenis, paliečia reikšmingą dalį senjorų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog vienišumo rizika per retai tampa aiškiai pamatuojamu prioritetu strateginiuose dokumentuose, nors ji tiesiogiai susijusi su vyresnio amžiaus žmonių psichologine gerove.
Mokymosi krepšelis senjorams neprieinamas
Vienas ryškiausių audito akcentų – vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 eurų mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Tai reiškia, kad daliai norinčiųjų mokytis tenka rinktis tik nemokamas iniciatyvas arba mokėti savo lėšomis.
Valstybės kontrolės vertinimu, tai mažina sistemos teisingumą ir prieinamumą, nes finansinė kliūtis labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius, socialiai pažeidžiamus ar atokesnėse vietovėse gyvenančius senjorus. Audite taip pat nurodoma, kad iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus dažniausiai pateko tik susimokėję patys.
Tarptautiniame kontekste situacija taip pat išsiskiria ne Lietuvos naudai. Valstybės kontrolė remiasi EBPO duomenimis, pagal kuriuos mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 34 proc., o atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Kur gyveni, lemia ir galimybes
Auditas išryškino ir teritorinę nelygybę: mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis ir savivaldybių praktika. Vertinant pateiktus dokumentus, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė savivaldybėse atliekama retai, o poreikiai sistemingai vertinami tik pavieniais atvejais.
Svarbią nišą užpildo trečiojo amžiaus universitetai, tačiau jų pasiekiamumas skiriasi kartais. Skirtingose savivaldybėse jų veiklose dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai rodo, kad gyvenamoji vieta iš esmės gali nulemti, ar senjoras turės realių galimybių mokytis.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad trečiojo amžiaus universitetuose dažniau siūlomos sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklos, tačiau skaitmeninis ir finansinis raštingumas išlieka mažiau išplėtotos sritys. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau viešųjų ir privačių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o gebėjimas jomis naudotis tampa kasdiene būtinybe.
Finansavimo stabilumas – dar viena problema. Didelė dalis trečiojo amžiaus universitetų nurodo, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti patalpas ir įrangą, ypač kaimiškose vietovėse, todėl mokymų pasiūla ir kokybė priklauso nuo vietinių išteklių bei projektinių galimybių.
Ką siūlo Valstybės kontrolė
Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į mokymosi veiklas. Tarp siūlomų sprendimų – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą per „Kursuok“ ir aiškiau prioritetizuoti aktyviam senėjimui pritaikytas mokymosi programas.
Taip pat siūloma keisti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį, daugiau orientuojantis į žmogų ir jo pasirinkimą, o ne vien į projektinį finansavimą. Kartu rekomenduota nuosekliau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes ir jų naudą kasdieniam savarankiškumui, emocinei būklei bei dalyvavimui darbo rinkoje.
Ministerija savo pozicijoje nurodė, kad dalies rekomendacijų įgyvendinimas šiuo metu susiduria su papildomų asignavimų poreikiu. Taip pat pažymėta, jog ne dėl visų informavimo priemonių numatomi aiškiai pamatuojami rezultatai, todėl Valstybės kontrolė ragina sprendimus susieti su konkrečiais tikslais ir poveikio vertinimu.
Leave a Reply