CP v2

Tag: Albumų apžvalgos

  • „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    „The Rolling Stones“ albumas Foreign Tongues: ambicingas sugrįžimas ir netikėtas šūvis į ateitį

    Naujas albumas be nostalgijos

    „The Rolling Stones“ pristatė naują albumą Foreign Tongues ir dar kartą paneigė prielaidą, kad veteranų leidiniai neišvengiamai virsta pagarbiomis retrospektyvomis. Vietoj saugios kelionės per praeitį grupė renkasi gyvą, šiandien skambantį roko įrašą, kuriame daugiau impulso nei sentimentų.

    Po 2023 metais išleisto Hackney Diamonds, kuris buvo sutiktas kaip kūrybinio atgimimo ženklas, Foreign Tongues skamba dar tvirčiau ir užtikrinčiau. Šįkart akcentas krenta į didesnes melodijas, ryškesnius gitarų rifus ir aiškiai suvaldomą energiją, kuri dažnai asocijuojama su jaunesnių grupių ambicijomis.

    Jaggerio balsas ir grupės pagreitis

    Vienas ryškiausių albumo aspektų yra Micko Jaggerio vokalas, kuris, sprendžiant iš įrašo, išlaikė ir atpažįstamą manierą, ir jėgą. Tai ypač juntama dainose, kuriose jis grįžta prie aštresnės, labiau „kandančios“ intonacijos, bet kartu išlieka muzikalus ir tikslus.

    Ronnie Woodas ir Keithas Richardsas čia gauna daugiau erdvės gitaroms, o aranžuotės dažnai kuriamos taip, kad dainos judėtų pirmyn be užsitęsiančių įžangų. Albumas nuo pradžios deklaruoja tempą ir jo nemažina: tai labiau koncertinė, dinamiška roko plokštelė nei studijinis prisiminimų albumas.

    Svečiai, politinės užuominos ir silpnesnės vietos

    Foreign Tongues turi keletą daug dėmesio sulaukusių svečių pasirodymų, tačiau jie labiau papildo bendrą paveikslą, o ne perbraižo dainas. Kai kuriose kompozicijose girdėti ir socialinės ar politinės užuominos, kurios dera prie „Stones“ tradicijos nevengti aktualijų, bet nepaverčia albumo pamokslu.

    Vis dėlto ne viskas vienodai stipru: keli sprendimai, ypač kai kurios švelnesnės, saldesnės stilistikos dainos, skamba mažiau įtikinamai ir tarsi bando atkartoti ankstesnius grupės hitų receptus. Tačiau bendrame kontekste tai nepakeičia įspūdžio, kad albumas yra vientisas, nuosekliai sukonstruotas ir gerai „suklijuotas“ kaip leidinys.

    Prodiusavimo prasme Foreign Tongues skamba šiuolaikiškai, švariai ir pakankamai „kietai“, kad neprarastų roko aštrumo. Šis balansas leidžia albumui išlikti prieinamam platesnei auditorijai, bet kartu neatrodyti nušlifuotam iki sterilumo.

    „Ar norite šokti, kol įlūš stogas, o gitaros klyks ir choras vis tiek dainuos“, – skamba laisvai perteikiama Jaggerio teksto mintis vienoje ryškiausių albumo vietų.

    Galutinis įspūdis aiškus: Foreign Tongues yra žingsnis pirmyn po Hackney Diamonds ir priminimas, kad „The Rolling Stones“ vis dar remiasi ne vien reputacija. Tai albumas, kuris, nepaisant kelių blankesnių momentų, išlaiko pagreitį ir labiausiai įtikina tada, kai grupė tiesiog groja taip, lyg jai dar būtų ką įrodyti.

  • Foo Fighters grįžta su albumu „Your Favorite Toy“: ką apie jį sako kritikai ir fanams būtini įrašai

    Foo Fighters grįžta su albumu „Your Favorite Toy“: ką apie jį sako kritikai ir fanams būtini įrašai

    Praėjus trejiems metams po emocingai įvertinto albumo „But Here We Are“, grupė Foo Fighters pristatė dvyliktąjį studijinį darbą „Your Favorite Toy“. Naujas leidinys žymi dar vieną etapą po netekčių, kurios pastaraisiais metais stipriai pakeitė grupės vidų ir skambesio kryptį.

    „But Here We Are“, išleistas 2023 metais, tapo pirmuoju įrašu po ilgamečio būgnininko Tayloro Hawkinso mirties 2022 metais. Albumas buvo sutiktas kaip atviras, gedulą ir pyktį į muziką verčiantis darbas, daugelio kritikų pavadintas vėlyvos karjeros sugrįžimu į aukščiausią formą.

    „Your Favorite Toy“ žada kitokį toną: daugiau energijos, mažiau konceptualaus sunkio ir aiški grįžimo prie ištakų ambicija. Klausantis pirmųjų kūrinių ryškėja dvi kryptys: viena vertus, tai griežtas, tiesmukas rokas su stambiomis gitaromis, kita vertus, daliai klausytojų gali pritrūkti netikėtumo, kuriuo išsiskyrė ankstesnis albumas.

    Didžiausias pasikeitimas sudėtyje – naujas būgnininkas Ilanas Rubinas, anksčiau grojęs Nine Inch Nails. Jo partijos albume vertinamos kaip vienas stipriausių elementų: jos tikslios, energingos ir suteikiančios dainoms dinamikos, ypač greitesniuose numeriuose.

    Vis dėlto bendras kritikų tonas nėra vienareikšmis. Nors „Your Favorite Toy“ giriamas už gyvą, neperkrautą skambesį ir trumpą, koncentruotą trukmę, dalis apžvalgininkų akcentuoja tekstų nelygumus ir per didelį pažįstamumą, lyginant su tuo, ką grupė pasiekė ankstesniuose karjeros pikuose.

    Kur albume daugiausia jėgos?

    „Your Favorite Toy“ labiausiai veikia tada, kai Foo Fighters nesiekia didelių deklaracijų ir leidžia kalbėti ritmui bei rifams. Greitesniuose kūriniuose atsiranda punkui artimas užtaisas, o gitarinis darbas ir būgnai išlaiko įtampą nuo pradžios iki pabaigos.

    Tokio tipo dainos primena, kodėl grupė ilgus metus buvo laikoma viena patikimiausių stadioninio roko jėgų: aiški melodija, chorai, kuriuos lengva „pasigauti“, ir aranžuotės, kurios skamba taip, lyg būtų skirtos scenai.

    Ką prisiminti iš ankstesnių įrašų?

    Kalbant apie esminius Foo Fighters albumus, dažniausiai pirmiausia minimas „The Colour And The Shape“ iš 1997 metų. Jis laikomas vienu ryškiausių devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio roko dokumentų, su tokiais kūriniais kaip „Everlong“ ir „Monkey Wrench“.

    Tarp fanų favoritų taip pat dažnai atsiduria „There Is Nothing Left To Lose“ iš 1999 metų, kuriame grupė pasuko radijui draugiškesne kryptimi, tačiau išlaikė emocinį svorį. Vėlesnėje diskografijoje svarbi vieta tenka „Wasting Light“ iš 2011 metų, kuris buvo įrašytas analogiškai ir daugeliui tapo geriausiu vėlesnio laikotarpio darbu.

    Į platesnį kontekstą dera įtraukti ir debiutinį „Foo Fighters“ iš 1995 metų, kuris iš esmės buvo Dave’o Grolho vieno žmogaus projektas. O „But Here We Are“ iš 2023 metų išliks kaip kertinis įrašas, apibendrinantis gedulo ir atsitiesimo temą, kuri neišvengiamai lydi ir naują albumą.

    Verdiktas: kam skirtas „Your Favorite Toy“?

    „Your Favorite Toy“ tiksliausiai apibūdina grįžimą prie paprastesnės formulės: trumpas, greitas ir į koncertus orientuotas albumas. Jis gali patikti tiems, kurie iš Foo Fighters tikisi energingo roko be didelių eksperimentų ir nori dar vienos aiškios, „be triukų“ plokštelės.

    Kita vertus, ieškantys to paties emocinio gylio ir kūrybinės rizikos, kurią grupė demonstravo 2023 metais, gali pasigesti ilgiau išliekančio įspūdžio. Tačiau kaip naujas etapas su atsinaujinusia sudėtimi, „Your Favorite Toy“ parodo, kad Foo Fighters vis dar turi parako ir aiškiai žino, kaip skambėti didelėse scenose.

    Foo Fighters albumas „Your Favorite Toy“ jau pasiekiamas skaitmeninėse muzikos platformose ir fiziniu formatu.