Tag: Alfa linoleno rūgštis

  • Šaukštelis linų sėmenų aliejaus į kavą: daugiau omega-3, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Šaukštelis linų sėmenų aliejaus į kavą: daugiau omega-3, bet svarbu nepadaryti klaidos

    Linų sėmenų aliejus, įmaišytas į rytinę kavą, skamba neįprastai, tačiau toks derinys vis dažniau minimas kaip paprastas būdas papildyti mitybą nesočiosiomis riebalų rūgštimis. Didžiausias šio aliejaus privalumas – jame gausu alfa-linoleno rūgšties (ALA), priklausančios omega-3 šeimai.

    ALA yra nepakeičiama riebalų rūgštis, kurios organizmas pats nepasigamina, todėl ją reikia gauti su maistu. Apie tai, kad omega-3 svarbios ir smegenų veiklai, primena ir JAV portalas „SheFinds“, cituodamas dietetikę Catherine Gervacio.

    Vis dėlto vien tik kavos pagardinimas aliejumi nėra stebuklingas sprendimas. Pačiame tekste pabrėžiama, kad nėra pakankamai įrodymų, jog toks įprotis savaime padeda nuo vadinamosios „smegenų miglos“ – reikšmę turi visa mityba ir bendras maistinių medžiagų kiekis.

    Linų sėmenų aliejus gali būti naudingas tiems, kurie retai valgo žuvį arba jos visiškai atsisakė. Tačiau verta žinoti esminį skirtumą tarp augalinių ir jūrinių omega-3 šaltinių.

    Augalinė omega-3 nėra tas pats, kas žuvyje

    Žuvyse daugiausia randamos omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA, o DHA yra svarbi nervų ląstelių membranų dalis. Organizmas gali dalį ALA paversti į EPA ir DHA, tačiau šis procesas vyksta ne itin efektyviai.

    Dėl to linų sėmenų aliejus nelaikomas visaverčiu žuvies pakaitalu būtent EPA ir DHA požiūriu. Tiems, kurie nevalgo žuvies produktų, tekste minimi ir mikroalgų aliejai – kaip tiesioginis DHA, o kai kuriuose preparatuose ir EPA, šaltinis.

    Be omega-3, linų sėmenų aliejuje yra ir kitų nesočiųjų riebalų rūgščių – omega-6 (linolo) bei omega-9 (oleino). Jų vieta mityboje siejama su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata, ypač kai sotieji riebalai keičiami nesočiaisiais.

    Kaip dėti į kavą, kad nepakenktumėte aliejui

    Pradžiai siūloma labai paprasta taisyklė – pakanka vieno arbatinio šaukštelio. Reikėtų nusiteikti, kad riebalai kavoje nesusimaišys taip, kaip pienas ar cukrus.

    Svarbiausia – nepilti aliejaus į verdančią kavą. Dėl aukštos temperatūros daugiapolinesočiosios riebalų rūgštys yra jautresnės oksidacijai, todėl geriau palaukti, kol gėrimas pastebimai atvės.

    Tekste taip pat primenama, kad šalto spaudimo linų sėmenų aliejus netinka kepimui. Jį rekomenduojama laikyti šaldytuve, geriausia tamsiame butelyje, ir laikytis gamintojo nurodyto galiojimo termino.

    Ne tik kavai: kur dar praverčia linų sėmenų aliejus

    Dar viena praktinė detalė – vienas arbatinis šaukštelis turi apie 40 kcal, todėl didinti kiekio paprastai nereikia, ypač jei racione jau yra kitų sveikųjų riebalų šaltinių.

    Galiausiai pabrėžiama, kad kava nėra vienintelis būdas vartoti linų sėmenų aliejų: jį galima dėti į jogurtą, avižinę košę, sumuštinių užtepėles ar salotas. Naudą lemia pats produktas ir bendra mityba, o ne tai, kad jis sumaišytas su kofeinu.

  • Šio aliejaus jokiu būdu nekaitinkite: net virš 100 laipsnių jis gali tapti kenksmingas

    Linų sėmenų aliejus dažnai vadinamas vienu vertingiausių dėl didelio alfa linoleno rūgšties (ALA) kiekio. Tai omega-3 grupės polinesočioji riebalų rūgštis, kurios organizmas pats nepasigamina, todėl ją svarbu gauti su maistu.

    Vis dėlto šis aliejus turi aiškią taisyklę: jis netinka kepimui ir jokiai intensyviai kaitrai. Specialistai pabrėžia, kad kaitinant jautrūs riebalai greitai oksiduojasi, o per aukšta temperatūra gali paskatinti nepageidaujamų junginių susidarymą.

    Kodėl linų aliejaus nekepinti?

    Linų sėmenų aliejus dažniausiai spaudžiamas šaltuoju būdu, todėl jo stiprybė yra būtent vartojimas be terminio apdorojimo. Pakaitintas jis praranda dalį savybių, dėl kurių ir pasirenkamas kasdienėje mityboje.

    Praktikoje tai reiškia, kad keptuvėje ar orkaitėje šis aliejus nėra tinkamas pasirinkimas. Jei norisi riebalų kepimui, paprastai renkamasi kaitrai atsparesnius aliejus, o linų paliekamas vartoti šaltai.

    Kaip vartoti kasdien?

    Linų sėmenų aliejus geriausiai tinka šaltiems patiekalams: salotoms, užtepėlėms, daržovių dubenėliams. Juo galima pagardinti jau paruoštą maistą, pavyzdžiui, košes, sriubas trintas iki kremo ar makaronus, kai patiekalas jau atvėsęs iki šilto.

    Kai kuriems priimtina išgerti arbatinį šaukštelį aliejaus, tačiau dažniau jis įmaišomas į padažą ar užpilą. Skoniui sušvelninti tinka maišymas su citrinos sultimis ar medumi, taip gaunamas paprastas užpilas salotoms.

    Laikymas ir galiojimas

    Šis aliejus greitai genda, nes yra ypač jautrus šviesai ir šilumai. Paprastai jo galiojimas trumpas, dažnai siekia maždaug 3–6 mėnesius nuo išspaudimo datos, todėl pirkdami verta patikrinti ne tik galiojimą, bet ir spaudimo datą.

    Linų sėmenų aliejų rekomenduojama laikyti šaldytuve, tamsiame butelyje ir sandariai užsuktą. Jei kvapas tampa aitrokas, primena kartumą ar žuvį, tai gali būti ženklas, kad aliejus apkarso ir vartoti jo nebereikėtų.

    Vartojant saikingai, linų sėmenų aliejus gali prisidėti prie subalansuotos mitybos, nes riebalai padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: šį aliejų rinkitės ne kepimui, o šaltam pagardinimui.