CP v2

Tag: Alkoholio vartojimas

  • Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Prancūzijoje alus aplenkė vyną: pirmą kartą istorijoje pasikeitė populiariausias gėrimas

    Istorinis lūžis Prancūzijoje

    Prancūzijoje fiksuojamas netikėtas, bet reikšmingas vartojimo pokytis: alus pirmą kartą aplenkė vyną ir tapo dažniau vartojamu alkoholiniu gėrimu. Tai simboliškas posūkis šaliai, kurios tapatybė dešimtmečiais siejama su vynuogynais, regionais ir vyno kultūra.

    Naujausi duomenys rodo, kad 2025 metais Prancūzijoje buvo suvartota apie 22,1 mln. hektolitrų alaus. Tuo metu vyno suvartojimas siekė apie 22 mln. hektolitrų, o tai reiškia, kad skirtumas nedidelis, tačiau istorinis.

    Ką rodo skaičiai ir ką jie reiškia

    Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos OIV skaičiavimai atskleidžia, kad vyno vartojimas Prancūzijoje nusileido iki žemiausio lygio nuo 1957 metų. Nors toks kritimas iš dalies gali reikšti mažėjantį bendrą alkoholio vartojimą, vyno sektoriui tai yra rimtas signalas.

    Aludarių asociacijos Brasseurs de France pateikiami skaičiai leidžia matyti ne tik vienkartinį šuolį, bet ir platesnę kryptį. Alaus rinka šalyje plečiasi, daugėja mažųjų bravorų, o vartotojai vis dažniau renkasi įvairesnius stilius ir mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus.

    Kodėl prancūzai keičia įpročius

    Viena priežasčių – kintanti kasdienybė: vynas tradiciškai siejamas su valgymu prie stalo ir 0,75 litro buteliu, o tokio pobūdžio vakarienės daugeliui tampa retesnės. Alus dažniau pasirenkamas neformalesnėse situacijose, pavyzdžiui, stebint sporto rungtynes ar susitinkant su draugais.

    Kita reikšminga priežastis – kaina. Gyvenimo brangimas keičia vartojimo pasirinkimus, ypač tarp jaunesnių žmonių, o alus paprastai yra lengviau įperkamas nei kokybiškas vynas. Be to, dalis vartotojų sąmoningai renkasi mažesnės alkoholio koncentracijos gėrimus ir mažina bendrą suvartojamo alkoholio kiekį.

    „2025 metų duomenys rodo sektorių, kuris reaguoja į JAV tarifų politikos poveikį realiuoju laiku, bet kartu prisitaiko prie ilgalaikių klimato ir vartojimo pokyčių“, – sakė OIV generalinis direktorius Johnas Barkeris.

    Prancūzija vis dar išlieka didžiausia vyno vartotoja Europoje, todėl vyno kultūra niekur nedingsta. Tačiau nauji skaičiai rodo, kad šalies gėrimų žemėlapis pamažu persibraižo, o alus iš „alternatyvos“ vis dažniau tampa įprastu pasirinkimu.

    Specialistai pabrėžia, kad augant diskusijoms apie sveikatą ir atsakingą vartojimą, tokie pokyčiai gali tęstis. Vis dėlto tai nereiškia vien tik vieno gėrimo pergalės prieš kitą – greičiau ženklas, kad prancūzų vartojimo kultūra darosi įvairesnė ir labiau priklausoma nuo ekonominių bei socialinių realijų.

  • Liga vystosi tyliai ir naikina kepenis: gydytojai įvardijo dažniausias fibrozės priežastis

    Liga vystosi tyliai ir naikina kepenis: gydytojai įvardijo dažniausias fibrozės priežastis

    Kepenų fibrozė – tai procesas, kai dėl ilgalaikio pažeidimo kepenyse ima kauptis randinis, jungiamasis audinys. Iš pradžių organizmas taip bando „užlopyti“ žalą, tačiau užsitęsus uždegimui randėjimas ima keisti kepenų struktūrą ir silpnina jų funkciją.

    Svarbu tai, kad fibrozė nėra atskira liga – dažniausiai tai pasekmė, rodanti, jog kepenis ilgą laiką veikė žalingas veiksnys. Ankstyvose stadijose pokyčiai dar gali būti pristabdomi, o kai kuriais atvejais – iš dalies ir grįžtami, jei pašalinama priežastis.

    Kas dažniausiai sukelia kepenų fibrozę

    Viena pagrindinių priežasčių – ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuris toksiškai veikia kepenų ląsteles ir palaiko lėtinį uždegimą. Laikui bėgant tai gali vesti į pažengusią fibrozę ir cirozę, net jei žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

    Vis dažniau fibrozė siejama ir su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kurią skatina antsvoris, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas bei atsparumas insulinui. Ši būklė pastaraisiais metais tampa viena dažniausių lėtinių kepenų ligų priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

    Dar viena reikšminga grupė – lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C. Negydomos infekcijos gali metų metus „tyliai“ žaloti kepenis ir didinti cirozės bei kepenų vėžio riziką, todėl ankstyvas nustatymas ir gydymas turi lemiamą reikšmę.

    Fibrozę gali skatinti ir autoimuninės ligos, kai imuninė sistema klaidingai puola kepenų audinį, pavyzdžiui, autoimuninis hepatitas ar pirminis sklerozuojantis tulžies latakų uždegimas. Tokiais atvejais itin svarbi nuolatinė specialisto priežiūra ir gydymo režimo laikymasis.

    Randėjimą gali lemti ir retesni metaboliniai ar genetiniai sutrikimai, susiję su per dideliu medžiagų kaupimu organizme, pavyzdžiui, geležies ar vario apykaitos problemos. Nors šios būklės pasitaiko rečiau, jos gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus, jei laiku nediagnozuojamos.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai bei toksinės medžiagos, ypač jei jie vartojami ilgai arba be gydytojo priežiūros. Medikai pabrėžia, kad savarankiškas didelių dozių nuskausminamųjų, neaiškios kilmės papildų ar anabolinių medžiagų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių kepenims.

    Kodėl simptomų galima nepastebėti

    Didžiausia problema ta, kad fibrozė ilgą laiką gali nepasireikšti specifiniais požymiais. Žmogus kartais jaučia tik bendrą nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar diskomfortą pilvo srityje, todėl pokyčiai neretai nustatomi atsitiktinai.

    Pažengus fibrozės procesui, didėja cirozės rizika, o cirozė gali komplikuotis kepenų nepakankamumu ir reikšmingai padidinti kepenų vėžio tikimybę. Dėl šios priežasties ypač svarbu neatidėlioti ištyrimo, jei yra rizikos veiksnių.

    Diagnostika ir ką galima padaryti

    Įprastai pradedama nuo kraujo tyrimų, vertinant kepenų fermentus, tačiau normalūs rodikliai ne visada reiškia, kad fibrozės nėra. Vis dažniau taikomi neinvaziniai metodai, pavyzdžiui, kepenų elastografija, kuri leidžia įvertinti kepenų standumą ir netiesiogiai – randėjimo laipsnį.

    Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma kepenų biopsija, nors ji atliekama rečiau nei anksčiau. Taktika parenkama individualiai, įvertinus riziką, gretutines ligas ir kitų tyrimų rezultatus.

    Gydymo esmė – pašalinti kepenų pažeidimo priežastį: atsisakyti alkoholio, kontroliuoti kūno masę ir cukraus apykaitą, gydyti virusinius hepatitus, koreguoti vaistų vartojimą. Vieno universalaus vaisto fibrozės „panaikinimui“ nėra, todėl gydymas orientuotas į ligos priežastį ir kepenų būklės stabilizavimą.

    Mityba ir gyvenimo būdas turi didelę reikšmę, ypač esant suriebėjusių kepenų ligai. Tyrimai rodo, kad sumažinus kūno masę maždaug 10 proc. gali pastebimai gerėti kepenų būklė, o vienu geriausiai ištirtų pasirinkimų laikoma Viduržemio jūros dieta, siejama su mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.

    Profilaktikai svarbu reguliariai tikrintis, jei yra antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar įprotis vartoti alkoholį. Taip pat reikšminga vakcinacija nuo hepatito B, atsargus elgesys siekiant išvengti hepatito C užsikrėtimo ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.

  • Alytuje vyks atviras susitikimas apie priklausomybes: mentorius Eugenijus Šnipas dalinsis keliu į pokytį

    Gegužės 18 dieną 17.15 valandą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks atviras susitikimas apie priklausomybes ir realius žingsnius, padedančius keisti gyvenimą. Į renginį kviečia laisvės nuo priklausomybių mentorius, projekto „Laisvas protas“ autorius ir iniciatyvos „500 km laisvės“ iniciatorius Eugenijus Šnipas.

    Organizatorių teigimu, susitikime bus kalbama paprastai ir konkrečiai apie tai, su kuo susiduria žmonės, bandantys atsisakyti žalingų įpročių. Dėmesys skiriamas ne teorijai, o kasdienėms situacijoms, vidiniams mechanizmams ir tam, kaip išvengti dažniausių atkryčio spąstų.

    Asmeninė patirtis ir praktinis požiūris

    Eugenijus Šnipas viešai dalijasi savo patirtimi, kaip jam pavyko atsisakyti priklausomybių alkoholiui, rūkymui ir lošimams. Pasak jo, svarbiausia ne vien valios pastangos, o gebėjimas suprasti, kas iš tiesų vyksta žmogaus viduje ir kokie įpročiai palaiko priklausomybę.

    Renginyje žadama kalbėti apie pirmuosius signalus, rodančius, kad problema gilėja, ir apie tai, kodėl vien tik pažadas sau dažnai neveikia. Taip pat aptariama, kaip aplinka, stresas, miegas ir kasdienė rutina gali daryti įtaką sprendimams.

    „500 km laisvės“: kelionė per miestus

    Susitikimo kontekstas siejamas su iniciatyva „500 km laisvės“ – tai kelionė pėsčiomis per Lietuvą, kurios metu mentorius sustoja skirtinguose miestuose ir kviečia žmones į atvirus pokalbius. Idėja paremta siekiu kalbėti apie priklausomybes be gėdos ir stigmos, kad pagalbos paieška taptų įprasta, o ne išimtis.

    Anot organizatorių, tokie susitikimai skirti ne tik tiems, kurie patys susiduria su priklausomybėmis, bet ir artimiesiems, norintiems geriau suprasti, kaip palaikyti žmogų neperimant atsakomybės už jo sprendimus. Renginys pristatomas kaip atviras ir nemokamas.

    Susitikimas vyks Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, Seirijų gatvėje 2. Organizatoriai ragina atvykti visus, kuriems aktuali priklausomybių tema, ir tuos, kurie ieško aiškių, praktiškų atsakymų, nuo ko pradėti pokytį.