Tag: Alkoholio vartojimas

  • NTAKD ataskaita: alkoholis traukiasi, bet narkotikų vartojimas auga – ką rodo 2026 metų duomenys

    Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvoje išlieka viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir saugumo temų, kuriai reikia nuoseklios, duomenimis grįstos politikos. Naujausi rodikliai rodo ir teigiamus pokyčius, ir augančias rizikas, ypač susijusias su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pristatė 2026 metais parengtą leidinį „Psichoaktyviosios medžiagos: tendencijos ir pokyčiai 2026 m.“. Jame apžvelgiami vartojimo paplitimo pokyčiai, jų poveikis bendruomenei ir sritys, kuriose, pasak ekspertų, būtini papildomi sprendimai.

    Leidinyje pateikiama ilgalaikių stebėsenos duomenų apžvalga rodo, kad alkoholio vartojimo paplitimas mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų dalis sumenko nuo 85,1 proc. 2004 metais iki 74,8 proc. 2026 metais, ir tai yra mažiausias fiksuotas lygis per visą stebėjimo laikotarpį.

    Kartu fiksuojami ir rūkymo įpročių pokyčiai: mažėja per dieną surūkomų cigarečių skaičius, o metusių rūkyti dalis auga. 2026 metais rūkantys gyventojai per dieną vidutiniškai surūkė 12 cigarečių, kai 2004 metais vidurkis siekė 13,5, o sėkmingai metusių rūkyti dalis padidėjo nuo 38,5 proc. iki 42,5 proc.

    Departamentas atkreipia dėmesį, kad tabako ir nikotino produktų pasirinkimai vis labiau skiriasi pagal amžių. Įprasti tabako gaminiai dažniau pasirenkami vyresnių gyventojų, o elektroninės cigaretės labiau paplitusios 15–34 metų amžiaus grupėje, todėl prevencijai būtina taikyti tikslines priemones skirtingoms auditorijoms.

    Didžiausiu iššūkiu įvardijami narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pokyčiai. 2026 metais bent kartą gyvenime šias medžiagas vartojusių 15–64 metų gyventojų dalis, palyginti su 2021 metais, padidėjo nuo 14,1 proc. iki 24,2 proc., o vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių, nors ir augo, didėjo nežymiai.

    „Duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta teigiamų pokyčių – mažėja alkoholio vartojimo paplitimas, daugėja sėkmingai metusių rūkyti gyventojų. Tačiau kartu matome ir naujų iššūkių: ypač svarbu atkreipti dėmesį į augantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą bei besikeičiančius jaunų žmonių tabako gaminių pasirinkimo įpročius“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė.

    Pasak departamento, situacijos vertinimas remiasi įvairių institucijų teikiamais duomenimis ir tarpžinybiniu bendradarbiavimu, nes psichoaktyviųjų medžiagų tema apima sveikatos priežiūrą, švietimą, socialinę politiką ir teisėsaugą. Tokia stebėsena leidžia tiksliau matyti, kuriose grandyse prevencija veikia, o kur reikalingas papildomas dėmesys, ypač kalbant apie jaunimo įpročius ir su narkotikais susijusias rizikas.

  • Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Kodėl rizika didėja su amžiumi?

    Krūties vėžys yra viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų, o riziką lemia ne vienas veiksnys. Įtakos turi genetika, hormonų pokyčiai, aplinka ir kasdieniai įpročiai, todėl vieno universalaus paaiškinimo nėra.

    Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išlieka amžius: daugiausia atvejų nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau liga pasitaiko ir jaunesnėms. Dėl to profilaktika ir dėmesys pokyčiams organizme aktualūs dar iki menopauzės.

    Du veiksniai, kuriuos verta suvaldyti

    Naujausiose tarptautinėse rekomendacijose ir epidemiologiniuose tyrimuose dažniausiai kartojasi du modifikuojami rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas ir antsvoris. Abu jie siejami su didesne krūties vėžio tikimybe, nors tai nereiškia, kad liga išsivystys kiekvienai moteriai, turinčiai šiuos įpročius.

    Didelė dalis atvejų nustatoma ir toms moterims, kurioms nepavyksta identifikuoti aiškių keičiamų rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių. Tai svarbus priminimas, kad prevencija mažina riziką, bet jos visiškai nepašalina.

    Alkoholis laikomas kancerogenu, o ryšys su krūties vėžiu vertinamas kaip priklausomas nuo suvartojamo kiekio. Specialistai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu onkologiniu požiūriu.

    Alkoholio žala siejama su biologiniais mechanizmais: organizme jis virsta junginiais, galinčiais pažeisti ląstelių DNR, taip pat gali keisti hormonų pusiausvyrą. Krūties audiniui ypač svarbūs estrogenai, todėl hormoniniai pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių.

    Svoris ir menopauzė: kodėl tai svarbu?

    Antras svarbus veiksnys yra didesnė kūno masė ir nutukimas, ypač po menopauzės. Riebalinis audinys nėra vien energijos atsarga: jis dalyvauja hormonų apykaitoje ir gali didinti estrogenų kiekį, o tai siejama su kai kurių krūties vėžio formų rizika.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad rizika gali augti palaipsniui, kai su amžiumi didėja kūno masės indeksas. Gydytojai pabrėžia, kad net nuosaikūs, ilgalaikiai pokyčiai dažnai duoda didesnę naudą nei trumpalaikės griežtos dietos.

    Fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl svorio kontrolės. Reguliarus judėjimas siejamas su geresniu medžiagų apykaitos profiliu, mažesniu uždegiminių procesų fonu ir palankesne hormonų pusiausvyra, todėl rekomenduojamas kaip viena iš prevencijos krypčių.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gyvenimo etapų skirtumus: įpročiai dažnai susiformuoja ankstyvoje ir vidurinėje suaugystėje, maždaug nuo 30 iki 50 metų. Šis laikotarpis laikomas patogiu laiku peržiūrėti alkoholio vartojimą, mitybą, miegą ir fizinį krūvį.

    Ne visus rizikos veiksnius įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, amžių, dalį genetinių priežasčių ar šeimos ligų istoriją. Vis dėlto gydytojai ragina sutelkti dėmesį į tai, ką galima kontroliuoti, ir nepamiršti ankstyvos diagnostikos bei reguliarių patikrų pagal amžių ir individualią riziką.

    Atsiradus naujiems simptomams, pavyzdžiui, apčiuopiamam guzeliui, odos ar spenelio pakitimams, neįprastoms išskyroms ar ilgiau trunkančiam skausmui, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas nustatymas išlieka vienas svarbiausių veiksnių, gerinančių gydymo rezultatus.

  • Priklausomybė moterims kerta skaudžiau: kodėl jos tyli ilgiau ir pagalbos ieško per vėlai

    Kodėl moterys rečiau kreipiasi?

    Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.

    Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.

    „Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.

    Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

    Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.

    Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.

    Emocijos, trauma ir atkryčio rizika

    Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.

    „Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.

    Kai pagalba pritaikyta moterims

    Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.

    Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.

    „Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.

    Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.

    Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis ir kaip padeda specialistai

    Atvira savaitė su specialistais

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena, o šia proga Priklausomybės ligų specialistų asociacijos nariai inicijuoja atvirą savaitę „Pagalba arčiau“.

    Rugsėjo 21–26 dienomis gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis priklausomybių konsultanto konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų, tiek ieškantiems aiškesnio kelio, kur ir kokios pagalbos galima gauti.

    Kokiais atvejais verta kreiptis?

    Konsultacijos orientuotos į žmones, susiduriančius su alkoholio vartojimo, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimo problemomis. Taip pat jos aktualios tiems, kurie pastebi rizikingą elgesį, bet dar nėra tikri, ar tai jau priklausomybė.

    Pagalba skirta ir artimiesiems, kuriuos neramina šeimos nario ar draugo vartojimas, nuotaikų svyravimai, finansinės ar santykių problemos. Praktikoje dažnai būtent artimieji pirmieji ieško informacijos, kaip kalbėtis ir kaip paskatinti kreiptis pagalbos.

    Kaip vyksta konsultacijos?

    Patyrę konsultantai konsultuos telefonu, nuotoliu, el. paštu ir gyvai, priklausomai nuo žmogaus situacijos bei galimybių. Tokia forma leidžia pagalbą pasiekti ir mažesnių miestų gyventojams, ir tiems, kuriems svarbus anonimiškumas.

    Konsultacijų metu paprastai įvertinama situacija, aptariami vartojimo ar lošimo rizikos ženklai, motyvacija keisti elgesį ir realūs pirmieji žingsniai. Žmogui taip pat paaiškinama, kokios paslaugos gali būti reikalingos toliau, pavyzdžiui, gydytojo psichiatro konsultacija, psichologinė pagalba ar ilgalaikės programos.

    „Pagalbos prašymas nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais“, – sako priklausomybių srityje dirbantys konsultantai.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos progresavimą ir sumažinti pasekmes sveikatai, santykiams bei finansams. Net viena konsultacija gali padėti susidėlioti planą, kaip elgtis toliau ir kur kreiptis dėl tęstinės pagalbos.

  • Startuoja „Pagalba arčiau“: specialistai ragina neatidėlioti ir pasitikrinti, kur kreiptis pagalbos

    Priklausomybių ligų specialistų asociacijos iniciatyva „Pagalba arčiau“ siekia priminti, kad pagalba dėl alkoholio, narkotikų ar kitų priklausomybių yra pasiekiama, o kreiptis galima nelaukiant krizės. Organizatoriai pabrėžia, kad ankstyvas pokalbis su specialistu dažnai padeda išvengti sunkesnių pasekmių žmogui ir jo artimiesiems.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad priklausomybės dažnai prasideda nepastebimai, o pirmieji signalai gali būti miego sutrikimai, darbingumo kritimas, konfliktai šeimoje, impulsų kontrolės problemos ir didėjantis poreikis vartoti. Didelė dalis žmonių pagalbos nesikreipia dėl gėdos jausmo ar baimės būti pasmerktiems, todėl iniciatyvos tikslas yra mažinti stigmas ir skatinti rinktis gydymą.

    „Kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai sprendimas pasirūpinti savo sveikata ir saugumu“, – sako iniciatyvos organizatoriai.

    Pasak priklausomybių gydymo praktikos, vienas efektyviausių žingsnių yra aiškus pagalbos kelias: nuo šeimos gydytojo ar psichikos sveikatos centro iki specializuotų priklausomybės ligų paslaugų. Į pagalbą įeina konsultacijos, detoksikacija, medikamentinis gydymas, psichoterapija ir ilgalaikė atkryčio prevencija, o svarbią dalį sudaro ir artimųjų įtraukimas.

    Iniciatyvos „Pagalba arčiau“ komunikacijoje taip pat akcentuojama, kad priklausomybės neretai susijusios su gretutiniais psichikos sveikatos sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija, todėl reikalingas kompleksinis įvertinimas. Specialistai ragina neapsiriboti vien valios pastangomis ir kreiptis į profesionalus, kurie parenka gydymo planą pagal individualią situaciją.

    Organizatoriai primena, kad skubios pagalbos reikia, jei žmogus praranda sąmonę, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, įtariamas perdozavimas ar kyla savižalos rizika. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o vėliau pasirūpinti tęstine pagalba ir gydymo tęstinumu.

  • Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Nemokamos priklausomybių konsultacijos visoje Lietuvoje: kur kreiptis per „Pagalba arčiau“ savaitę

    Rugsėjo 21 dieną Lietuvoje minima Priklausomybių konsultanto diena. Šia proga Priklausomybių ligų specialistų asociacija skelbia atvirą savaitę „Pagalba arčiau“, kuri vyks rugsėjo 21–26 dienomis.

    Iniciatyvos metu gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis individualiomis konsultacijomis. Jos skirtos tiek patiriantiems sunkumų dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ar lošimo, tiek nerimaujantiems dėl artimojo elgesio.

    Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės dažnai vystosi palaipsniui, o kreiptis pagalbos verta dar tuomet, kai problema atrodo valdoma. Ankstyvas pokalbis su konsultantu gali padėti įvardyti rizikas, įvertinti situaciją šeimoje ir pasirinkti tinkamiausius tolimesnius žingsnius.

    Per atvirą savaitę konsultacijos vyks įvairiais būdais: telefonu, nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu ir gyvai. Organizatoriai akcentuoja, kad konsultacijos yra konfidencialios, o pokalbio formatą galima pasirinkti pagal žmogaus galimybes ir savijautą.

    Tokios konsultacijos paprastai apima pradinį situacijos įvertinimą, motyvacijos stiprinimą, informacijos suteikimą apie gydymo ir psichosocialinės pagalbos galimybes. Taip pat aptariama, kaip artimieji gali reaguoti į priklausomybę neperimdami atsakomybės ir kartu išlaikydami aiškias ribas.

    Dalyviams rekomenduojama iš anksto susirasti konsultantų kontaktus ir nurodytus laikus, kad būtų lengviau pasirinkti tinkamą specialistą bei bendravimo būdą. Organizatoriai primena, kad net vienas pokalbis gali tapti svarbiu lūžiu, ypač jei iki šiol pagalbos buvo vengiama.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą „Pagalba arčiau“ ir konsultacijų grafiką skelbiama asociacijos interneto svetainėje prikl.lt.

  • Tyrimas nustebino: alkoholio mažėja, bet narkotikų patirtį turi jau kas ketvirtas

    Naujausias reprezentatyvus 2026 metais atliktas tyrimas rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paveikslas Lietuvoje keičiasi nevienodai. Alkoholį vartojančių gyventojų dalis mažėja, tačiau daliai žmonių ryškėja nesaika, o narkotikų vartojimo patirtis auga sparčiai.

    Apklausoje dalyvavo 4 670 15–64 metų Lietuvos gyventojų, duomenys rinkti nuo sausio 21 dienos iki kovo 29 dienos. Tokia imtis leidžia gana tiksliai vertinti bendras šalies tendencijas ir atskirų amžiaus grupių skirtumus.

    Alkoholio mažiau, bet nesaika auga

    Tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo 74,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 57,5 proc. Abu rodikliai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo, todėl bendras vartojimas traukiasi.

    Vis dėlto fiksuojama ir kita kryptis: daugėja tų, kurie vienu kartu išgeria didelius kiekius. Šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų bent kartą per savaitę vartoja 11,2 proc. 15–64 metų gyventojų, kai 2021 metais tokių buvo 7,1 proc.

    „Vertinant situaciją būtina atsižvelgti ne tik į vartojimo paplitimą, bet ir į vartojimo įpročius“, – teigiama tyrimo pristatyme.

    Tyrėjai taip pat nurodo, kad alkoholio vartojimo pradžios amžiaus mediana 2026 metais siekė 18 metų ir nuo 2004 metų iš esmės nekinta. Tai signalizuoja, kad prevencijos priemonės turi būti orientuotos ne tik į vartojimo mažinimą, bet ir į rizikingo elgesio mažinimą.

    Narkotikų patirtis šoktelėjo

    Ryškiausias pokytis matomas narkotikų srityje: 24,2 proc. 15–64 metų gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2021 metais tokių buvo 14,1 proc., todėl augimas per penkerius metus yra reikšmingas.

    Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojo 5,8 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 2,6 proc. gyventojų. Nors šie rodikliai, palyginti su 2021 metais, didėjo mažiau nei vartojimo per gyvenimą paplitimas, tendencija išlieka į viršų.

    Duomenys rodo ir ryškų lyčių skirtumą: bent kartą gyvenime narkotikus vartoję nurodė 35,6 proc. vyrų ir 14,3 proc. moterų. Tokie skirtumai svarbūs planuojant tikslines prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones.

    Nikotino produktai keičia rūkymo įpročius

    Tabako gaminių paplitimas išlieka didelis: 73,3 proc. gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję tabako gaminių, 49,3 proc. tai darė per pastaruosius 12 mėnesių, o 44,5 proc. – per pastarąsias 30 dienų. Tačiau struktūra kinta, nes vis daugiau vartojimo persikelia į naujus nikotino gaminius.

    Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime yra vartoję 31,3 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 14,7 proc. Jauniausioje suaugusiųjų grupėje pokytis ypač ryškus: tarp 15–34 metų gyventojų per pastarąsias 30 dienų elektronines cigaretes vartojo 28,3 proc., kai 35–64 metų grupėje – 7,4 proc.

    Kaitinamojo tabako gaminius bent kartą gyvenime yra vartoję 23,8 proc. gyventojų, o per pastarąsias 30 dienų – 9,1 proc. Tarp 15–34 metų gyventojų pastarasis rodiklis siekia 14,2 proc., todėl specialistai šią grupę vertina kaip didžiausios rizikos dėl priklausomybės formavimosi ir ilgalaikių įpročių įsitvirtinimo.

    Tyrime taip pat akcentuojama, kad rinkoje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant sintetinius kanabinoidus ir sintetinius katinonus. Pasak specialistų, dalis tokių medžiagų gali būti platinamos internetu, o didžiausia rizika kyla dėl neaiškios sudėties ir koncentracijos, kas didina apsinuodijimo bei perdozavimo tikimybę.

    Apibendrindami tyrėjai pabrėžia, kad vien bendro vartojimo mažėjimo nepakanka vertinant realią situaciją. Duomenys rodo poreikį derinti prevenciją, ankstyvąją pagalbą ir žalos mažinimą, atsižvelgiant į amžiaus grupes, vartojimo formas ir sparčiai besikeičiančią produktų pasiūlą.

  • Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Kada verta kreiptis?

    Priklausomybė dažnai paliečia ne tik patį žmogų, bet ir šeimą, santykius bei kasdienį gyvenimą. Susidūrus su rizikingu ar žalingu alkoholio vartojimu, kitomis priklausomybėmis ar nerimaujant dėl artimojo, svarbu nelaukti, kol situacija taps kritinė.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus pasinaudoti priklausomybių konsultanto paslaugomis. Kreiptis galima ir tada, kai žmogus tik abejoja dėl savo vartojimo įpročių ar ieško aiškaus plano, nuo ko pradėti pokyčius.

    Kuo padeda priklausomybių konsultantas?

    Konsultacijos metu įvertinami su vartojimu ar priklausomybe susiję sunkumai, aptariami rizikos veiksniai ir realūs keitimo žingsniai. Daug dėmesio skiriama motyvacijai, praktiniams sprendimams ir saugiam, žmogui priimtinam pokyčių tempui.

    Priklausomybių konsultantas taip pat suteikia informaciją apie gydymo ir pagalbos galimybes, prireikus padeda nukreipti į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas paslaugas. Svarbi dalis yra palaikymas tiems, kurie jau keičia elgesį ar sveiksta po atkryčių.

    Pagalba skirta ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, kuriems tenka emocinė įtampa, kaltės jausmas ar nežinojimas, kaip kalbėtis ir nustatyti ribas. Konsultacijos gali padėti geriau suprasti priklausomybės mechanizmus ir pasirinkti konstruktyvų elgesį šeimoje.

    Kam skirta ir kaip užsiregistruoti?

    Paslaugos teikiamos asmenims nuo 18 metų. Konsultacijos yra nemokamos, anonimiškos ir konfidencialios, o gydytojo siuntimo nereikia.

    Būtina išankstinė registracija telefonu +370 670 33057. Konsultacijos vyksta adresu Malūno g. 2, Zarasai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda išvengti gilesnių sveikatos, finansinių ir santykių krizių. Net vienas pokalbis gali padėti aiškiau įsivardyti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

  • Airiška ar Kentukio kava: vienas ingredientas viską pakeičia – ekspertai paaiškina skirtumą

    Airiška kava ir vadinamoji Kentukio kava iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik identiški gėrimai: stipri juoda kava, saldiklis ir švelnus grietinėlės sluoksnis. Vis dėlto esminis skirtumas slypi alkoholyje, kuris lemia ne tik skonį, bet ir gėrimo charakterį bei aromatų paletę.

    Airiškos kavos pagrindas yra airiškas viskis, tradiciškai siejamas su Airija ir dažnai pateikiamas kaip klasikinis šalto sezono arba šventinių vakarų kokteilis. Istoriškai airiška kava siejama su Airijos vakarais ir svetingumo kultūra, o vėliau receptas paplito tarptautiniu mastu, ypač JAV.

    Kentukio kavoje vietoje airiško viskio naudojamas burbonas. Burbonas yra viskio rūšis, tačiau ne kiekvienas viskis yra burbonas, todėl skonis natūraliai skirsis net ir laikantis panašaus recepto.

    Kodėl burbonas keičia skonį

    Burbonas paprastai pasižymi saldesnėmis natomis, kuriose dažniau juntama vanilė, karamelė, ąžuolas ir švelnūs prieskoniai. Dėl to Kentukio kava dažnai skamba apvaliau ir saldžiau, o airiškas viskis gali suteikti sausumo, grūdiškumo ar ryškesnio prieskoningumo.

    Svarbu ir tai, kad burbonas nebūtinai turi būti pagamintas Kentukyje, nors šis JAV regionas istoriškai ir kultūriškai labiausiai siejamas su burbono gamyba. Būtent dėl šios asociacijos gėrimas ir įgavo Kentukio kavos pavadinimą.

    Kas lemia gerą rezultatą namuose

    Abiem atvejais kokteilio sėkmę labiausiai nulemia kavos kokybė ir stiprumas: per silpna kava „paskęsta“ alkoholyje, o per karti gali užgožti grietinėlės švelnumą. Dažniausiai rekomenduojama rinktis sodresnį, ryškesnio kūno kavos plikymą, kad išliktų balansas.

    Praktikoje receptas nėra akmenyje iškaltas: žmonės eksperimentuoja su saldikliais, pavyzdžiui, cukrumi ar sirupais, ir su grietinėlės pateikimu. Vis dėlto alkoholis išlieka pagrindinė ašis, pagal kurią lengviausia atskirti, ar puodelyje yra airiška, ar Kentukio kava.

    Specialistai primena, kad tai yra alkoholiniai gėrimai, todėl svarbiausia – saikas ir atsakingas vartojimas. Tiek airiška, tiek Kentukio kava gali būti malonus pasirinkimas ypatingai progai, tačiau kasdieniu įpročiu geriau jos nepaversti.

  • Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Pasaulio čempionato finalas gali smogti širdžiai: kardiologas įvardijo 3 simptomus

    Finalo įtampa gali kainuoti sveikatą

    Pasaulio futbolo čempionato finalas daugeliui yra emocijų viršūnė, tačiau medikai primena: intensyvus stresas daliai žiūrovų gali tapti rimtų širdies sutrikimų priežastimi. Kardiologai pabrėžia, kad rizika didėja ne visiems, o pirmiausia žmonėms, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų ar jų rizikos veiksnių.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad didelio intensyvumo rungtynės gali būti susijusios su dažnesniais ūmiais širdies įvykiais, įskaitant miokardo infarktą ir aritmijas. Vienas plačiai cituojamų darbų, atliktų po 2006 metų čempionato Vokietijoje, fiksavo, kad per šeimininkų rungtynes širdies ir kraujagyslių skubios pagalbos atvejų buvo kelis kartus daugiau nei įprastai.

    Kodėl organizmas finalą „priima“ kaip grėsmę?

    Ispanų kardiologas José Abellán aiškina, kad finalo metu patiriamas jaudulys kūnui gali priminti pavojingą situaciją. Tokiais momentais suaktyvėja streso hormonų išsiskyrimas, o tai lemia širdies darbo padažnėjimą ir kraujospūdžio kilimą.

    Streso reakcija taip pat gali didinti kraujo krešumo tendenciją, o tai ypač svarbu žmonėms, kurių kraujagyslės jau pažeistos aterosklerozės. Sveikam žmogui tokia trumpalaikė reakcija dažniausiai baigiasi be pasekmių, tačiau sergantiesiems ji gali tapti „paskutiniu lašu“, išprovokuojančiu ūmų įvykį.

    „Jei mano širdies ir kraujagyslių sveikata optimali, greičiausiai nieko nenutiks. Tačiau žmogui, kurio sveikata jau pažeista, stiprus stresas gali suveikti kaip įvykio paleidiklis“, – sakė José Abellán.

    Kam patariama būti ypač atsargiems?

    Didžiausia rizika siejama su žmonėmis, kurie yra patyrę infarktą, turi įstatytus stentus, serga hipertenzija, cukriniu diabetu, turi padidėjusį cholesterolį ar anksčiau buvo diagnozuotos aritmijos. Pasak specialistų, šiai grupei svarbu ne tik pats mačas, bet ir tai, kas jį lydi.

    Gausios vaišės, riebus ar sūrus maistas, alkoholis, rūkymas, miego trūkumas ir ilgas sėdėjimas gali veikti kartu su emociniu krūviu. Kardiologai atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį šventinį širdies sindromą, kai po gausesnio alkoholio vartojimo išryškėja širdies ritmo sutrikimai, dažniausiai prieširdžių virpėjimas.

    Trys simptomai, kurių ignoruoti negalima

    Trumpalaikis širdies plakimo padažnėjimas ar rankų prakaitavimas finalo metu gali būti įprasta reakcija į įtampą. Tačiau medikai ragina nenumoti ranka į požymius, kurie būdingi ūmiems širdies ir kraujagyslių sutrikimams.

    Pirmasis įspėjimas yra staigus dusulys, ypač jei jis atsiranda ramybės būsenoje. Antrasis signalas yra stiprūs, užsitęsę permušimai ar širdies plakimas, kuris nepraeina ir nurimus emocijoms.

    „Svarbiausias simptomas yra spaudžiantis krūtinės skausmas. Jei staiga atrodo, kad ant krūtinės uždėtas svoris, skausmas plinta į petį, kaklą ar nugarą ir kartu atsiranda prakaitavimas, tai nėra vien nervai“, – sakė José Abellán.

    Specialistai pabrėžia, kad esant tokiems simptomams delsti negalima. Laiku kreipiantis į medikus, širdies įvykių gydymas dažnai būna gerokai sėkmingesnis, o komplikacijų rizika mažesnė.

    Nors futbolas pats savaime infarkto nesukelia, rizika išauga, kai susideda keli veiksniai: lėtinės ligos, didelis emocinis stresas, alkoholis ir persivalgymas. Todėl medikų patarimas paprastas: finalą verta žiūrėti ramiau, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir maistu, o turint sveikatos problemų iš anksto pasitarti su gydytoju dėl asmeninės rizikos.