CP v2

Tag: Alytaus miesto savivaldybė

  • Alytaus taryba: kur kreiptis, darbo laikas ir svarbiausi kontaktai gyventojams

    Alytaus miesto savivaldybės taryba yra biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė paskirtis – savivaldos sprendimų priėmimas ir vietos bendruomenės interesų atstovavimas. Gyventojams dažniausiai aktualiausia praktinė informacija: kur įstaiga įsikūrusi, kaip susisiekti ir kada priimami lankytojai.

    Taryba dirba adresu Pulko g. 21, Alytus, LT-62141. Įstaigos duomenys saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre, įstaigos kodas 188 718 528.

    Su taryba galima susisiekti telefonu (+370 315) 69 019 arba el. paštu info@arsa.lt. Šie kontaktai paprastai naudojami bendroms užklausoms, dokumentų pateikimo derinimui ir informacijos apie paslaugas ar priėmimo tvarką gavimui.

    Darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos. Pietų pertrauka yra nuo 12.00 iki 12.45 valandos, todėl planuojant skambučius ar vizitą verta į tai atsižvelgti.

    Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie slapukų naudojimą ir privatumo nuostatas. Pažymima, kad būtini slapukai užtikrina bazinį svetainės veikimą, o kitos slapukų kategorijos gali būti išjungtos, tačiau tuomet dalis funkcijų gali neveikti.

  • Alytiškių iniciatyvos: 9 projektai jau atrinkti, iki birželio 15 dieną gyventojai kviečiami balsuoti

    Alytaus miesto savivaldybė baigė bendruomeninių projektų, vadinamų alytiškių iniciatyvomis, paraiškų priėmimą ir vertinimą. Šiemet atrinktos devynios idėjos, dėl kurių įgyvendinimo spręs patys miesto gyventojai.

    Balsuoti kviečiami alytiškiai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus mieste. Sprendimus gyventojai gali priimti iki birželio 15 dieną, balsavimas vyksta savivaldybės nurodytoje elektroninėje platformoje.

    Kas pateko į balsavimą?

    Šių metų sąraše yra keturi mažos apimties projektai ir penki didelės apimties. Dalis idėjų orientuota į vaikų ir jaunimo užimtumą, kita dalis – į viešųjų erdvių patrauklumą ir bendruomenės susitikimų vietas.

    Tarp mažesnių projektų numatytos naujos kaimynystės erdvės, vaikų žaidimų ir laisvalaikio zonų atnaujinimas, taip pat Likiškių parke siūloma FPV dronų trasa. Jazminų parke siūloma kurti bendruomenės ir kūrybos erdvę su scena ir aktyvaus laisvalaikio zona.

    Dideli projektai: nuo skulptūros iki sporto trasų

    Didelės apimties projektų idėjos apima infrastruktūrą ir traukos objektus įvairioms amžiaus grupėms. Tarp jų – skulptūrinė kompozicija prie Mažosios Dailidės ežerėlio, modernaus riedlenčių parko ir kalnų dviračių trasų įrengimas.

    Taip pat siūloma sukurti žaliąją juostą, kuri padėtų mažinti triukšmą ir oro taršą, bei papildomos iniciatyvos jaunimui Alytaus skate parke. Jazminų parkui pateikta idėja įrengti išskirtinę gigantiško drugelio erdvę, skirtą žaidimams ir pažinimui.

    Kaip skaičiuojami balsai?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už tris kiekvienos kategorijos projektus. Nebūtina rinktis abiejų kategorijų – galima balsuoti tik mažos arba tik didelės apimties projektuose.

    Jeigu žmogus balsuoja elektroniniu būdu kelis kartus, galioja paskutinis pateiktas balsas. Jei pateikiamas ir elektroninis, ir popierinis balsas, skaičiuojamas elektroninis, o užpildžius kelias popierines korteles balsai neįskaitomi.

    Šios iniciatyvos – viena iš dalyvaujamojo biudžeto formų, kai gyventojai tiesiogiai sprendžia, kurioms idėjoms skirti savivaldybės lėšas. Praktika Lietuvoje pastaraisiais metais plečiasi, o daugiausia dėmesio dažniausiai sulaukia projektai, kurie greitai pagerina kasdienę aplinką: parkus, žaidimų aikšteles, sporto erdves ir bendruomenės susitikimų vietas.

  • Alytuje apdovanoti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: 636 dalyviai ir aiškūs rekordai

    Alytaus miesto savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodžiusiems dalyviams. Šiemet tvaraus gyvenimo ir atliekų tvarkymo žinias pasitikrino 636 alytiškiai, o prizus pelnė 52 dalyviai, suklydę nė karto arba padarę tik vieną klaidą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas tampa ne tik žinių patikrinimu, bet ir praktiniu postūmiu keisti kasdienius įpročius. Rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas vartojimas yra tiesiogiai susiję su savivaldybių išlaidomis atliekų tvarkymui, taršos mažinimu ir žiedinės ekonomikos tikslais.

    Kas šiemet išsiskyrė?

    Daugiausia dalyvių šiemet subūrė Adolfo Ramanausko-Vanago ir Putinų gimnazijos: per abi įstaigas egzamine dalyvavo 349 žmonės. Tai rodo, kad mokyklos išlieka viena svarbiausių grandžių, formuojant rūšiavimo ir atsakingo vartojimo įpročius šeimose.

    Teisingai į visus 20 klausimų atsakė trys dalyviai: mokytoja Jolita Noruvienė, gimnazistai Nojus Selemonavičius ir Simas Kristupas Jasas. Dar kelių dešimčių dalyvių rezultatai buvo beveik maksimalūs, o tai, pasak rengėjų, rodo augantį praktinį supratimą, ką ir kur mesti.

    „Kiekvienais metais Alytuje atliekų rūšiavimas gerėja po 10 proc. Bet visada norisi, kad būtų dar geriau ir efektyviau“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo ir vicemerė Kristina Daugelevičienė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik gerinti statistinius rodiklius, bet ir mažina kasdienėje buityje daromas klaidas, kai atliekos patenka į netinkamus konteinerius.

    Egzamino reikšmė ir platesnis kontekstas

    „Atliekų kultūros“ egzaminas yra nacionalinė iniciatyva, vykstanti nuo 2020 metais, ir kasmet pritraukianti tūkstančius dalyvių visoje Lietuvoje. Jo esmė paprasta: kuo aiškiau žmonės supranta rūšiavimo taisykles, tuo mažiau atliekų užteršiama, o daugiau jų galima perdirbti arba panaudoti pakartotinai.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne vien konteinerių ar infrastruktūros trūkumas, bet ir rūšiavimo kokybė. Net nedidelės klaidos, pavyzdžiui, netinkamai išrūšiuotos pakuotės ar užterštos antrinės žaliavos, gali sumažinti perdirbamumo galimybes ir didinti atliekų tvarkymo kaštus.

    Kas organizuoja iniciatyvą?

    „Atliekų kultūros“ egzamino organizatorius yra UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, o projekto globėja – Aplinkos ministerija. Partneriai apima Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei regioninius atliekų tvarkymo centrus, tarp jų – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą.

    Organizatorių teigimu, viena stipriausių projekto pusių yra tai, kad žinios greitai „persikelia“ į namus. Vaikai, išmokę taisykles mokyklose ir per egzaminą, dažnai tampa pagrindiniais šeimos edukatoriais ir skatina tėvus bei senelius rūšiuoti teisingiau.

    „Didžiausi edukatoriai, kaip matome, yra vaikai, jie parneša žinias į namus ir skatina mus, suaugusius, atsakingai elgtis“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.

  • Gegužės 25 dieną Alytuje – mokymai daugiabučių bendrijoms: ką būtina žinoti apie valdymą

    Gegužės 25 dieną Alytuje rengiami mokymai daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkams ir valdybos nariams. Renginyje bus aptariami bendrijų valdymo, veiklos organizavimo ir praktiniai kasdienio administravimo klausimai.

    Mokymai vyks Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje, Rotušės aikštėje 4, pirmame aukšte. Dalyvių registracija pradedama 15.30 valandą, todėl atvykstantiems rekomenduojama suplanuoti laiko atvykimui ir registracijai.

    Mokymus ves lektorius Marius Žvinklis. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi bendrijų vadovams, kurie sprendžia gyventojų lūkesčių derinimo, dokumentų tvarkymo, sprendimų priėmimo ir atsakomybės pasidalijimo klausimus.

    Praktikoje bendrijų valdyme dažniausiai iškyla problemos dėl aiškių procedūrų trūkumo ir sklandžios komunikacijos su gyventojais. Mokymai paprastai padeda susidėlioti darbo eigą, išgryninti sprendimų priėmimo logiką ir išvengti situacijų, kai darbai stringa dėl neapibrėžtų atsakomybių.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus su bendrijos veikla susijusius asmenis, kuriems aktualu efektyviau planuoti darbus ir stiprinti bendrijos valdymo kompetencijas. Tokie mokymai taip pat naudingi naujai išrinktiems pirmininkams ar valdybos nariams, kurie siekia greičiau įsigilinti į praktinius veiklos aspektus.

  • Alytaus gimtadienio eisena „Žalia banga“: organizatoriai kviečia registruotis ir ruoštis žaliais akcentais

    Alytus birželio 12–14 dienomis minės 445-ąjį miesto gimtadienį, o viena laukiamiausių šventės dalių ir šiemet bus eisena „Žalia banga“. Ji planuojama birželio 12 dieną ir tradiciškai suburia miesto įstaigas, organizacijas, bendruomenes, įmones, kolektyvus bei visus Alytų mylinčius žmones.

    Organizatoriai skelbia dalyvių registraciją ir ragina nedelsti, kad būtų galima sklandžiai suplanuoti eisenos rikiuotę, maršruto organizavimą ir saugumą. Registracijos nuorodos viešai neskelbiamos straipsnyje, tačiau ją įprastai pateikia Alytaus miesto savivaldybės kanalai.

    Šių metų šventę lydės Alytaus himno eilutė „Žalio krašto, žalia ir širdis“, todėl eisenos dalyviai kviečiami pasirinkti žalius akcentus ir kurti bendrą vizualinę nuotaiką. Organizatoriai taip pat skatina atsinešti kūrybiškų idėjų, kurios išryškintų kolektyvų tapatybę ir prisidėtų prie bendros šventės atmosferos.

    Eisenos metu žadama muzika, pramogos ir netikėti akcentai visame maršrute, todėl dalyvius kviečiama keliauti iki pat finišo. Pasak organizatorių, būtent vientisas eisenos „pulsas“ leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir išlaikyti renginio ritmą nuo pradžios iki pabaigos.

    Kaip ir ankstesniais metais, po šventės planuojama išrinkti ir apdovanoti originaliausiai bei kūrybiškiausiai eisenai pasiruošusius dalyvius. Tai tampa papildoma paskata ne tik pasipuošti, bet ir apgalvoti aiškią idėją, kuri būtų atpažįstama žiūrovams.

    Per miesto gimtadienio savaitgalį Alytuje numatomi ir kiti renginiai: koncertai, mugė, sporto veiklos, pramogos šeimoms, maisto erdvės ir įvairūs susitikimai skirtingose miesto vietose. Organizatoriai kviečia susiplanuoti laiką ir į šventę įsitraukti kelioms dienoms, o ne tik vienam renginiui.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Pratęstas terminas Alytuje: darbdaviai iki gegužės 15 dienos dar gali teikti paraiškas programai

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyva skirta padėti jaunuoliams vasarą įgyti pirmosios darbo patirties ir geriau suprasti, kaip veikia darbo rinka.

    Programa numatyta liepos ir rugpjūčio mėnesiams, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama darbdaviui ir jaunuoliui sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis leidžia darbą pritaikyti prie realių organizacijų poreikių ir jaunuolių galimybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programos tikslas – kad darbdaviai suteiktų jaunimui aiškias, saugias ir mokymuisi naudingas užduotis, atitinkančias amžių ir darbo teisės reikalavimus.

    Į programą gali būti įtraukiami 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems ar negalią turintiems jauniems žmonėms.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Darbdaviams kompensuojama iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją skiriant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turi padengti darbdavys, o kompensacija skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Savivaldybė nurodo, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, taip pat turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 15 dienos imtinai. Norint dalyvauti, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susirasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai.

    Savivaldybė informuoja, kad paraiškos gali būti pateikiamos elektroniniu paštu arba pristatomos į priimamąjį Rotušės aikštėje. Daugiau informacijos teikiama nurodytais kontaktais savivaldybėje.

  • Alytaus delegacija Oulu: ką URBACT Ateities STEAM miestai perima iš Suomijos inovacijų ekosistemos

    2026 metų gegužės 6–8 dienomis Alytaus miesto savivaldybės delegacija lankėsi Oulu mieste Suomijoje, kur vyko tarptautinio URBACT programos tinklo Ateities STEAM miestai partnerių susitikimas. Vizite dalyvavo 3 projekto darbo grupės nariai ir 4 URBACT vietos veiklos grupės atstovai, siekę pasisemti praktinių sprendimų, kaip miestuose stiprinti STEAM ugdymą ir skaitmenines kompetencijas.

    URBACT tinklo tikslas yra padėti Europos miestams diegti integruotas miesto plėtros praktikas, paremtas bendrakūra ir vietos partnerių įtraukimu. Ateities STEAM miestai orientuojasi į talentų pritraukimą ir išlaikymą, inovacijų skatinimą bei skaitmeninimo sprendimus, kad švietimo, verslo ir savivaldos veiksmai kurtų apčiuopiamą naudą miesto konkurencingumui.

    STEAM ir miesto konkurencingumas

    Susitikime Oulu daug dėmesio skirta STEAM kaip ilgalaikės miesto vystymo krypties vaidmeniui, kai ugdymas siejamas su darbo rinkos poreikiais ir inovacijų politika. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti mokyklų, neformaliojo ugdymo, aukštojo mokslo ir įmonių bendradarbiavimą, kad mokymasis būtų grindžiamas realiais iššūkiais ir praktiniais projektais.

    Oulu pavyzdys aktualus miestams, kurie siekia auginti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos segmentus ir konkuruoti dėl specialistų. Tokiuose modeliuose svarbi ne viena pavienė iniciatyva, o nuosekli ekosistema, kai inovacijų infrastruktūra, talentų ugdymas ir savivaldybės sprendimai veikia kaip viena sistema.

    Kas pristatyta Oulu mieste

    Renginio metu Alytaus ir kitų partnerių atstovai susipažino su Oulu iniciatyvomis, kurios jungia miestą, universitetus ir verslą. Programoje vyko ekspertinės diskusijos ir praktiniai susitikimai, o patirtis pristatyta per temines veiklas, įskaitant Amazing North – Tool Camp ir STEAM Summit.

    Taip pat aptartos kryptys, kurios pastaraisiais metais ypač išryškėjo Europos miestuose: duomenimis grįsti miesto sprendimai, dirbtinis intelektas, išmaniųjų miestų taikymai bei eksperimentinės urbanistinės iniciatyvos. Technologijų kontekste minėtos ir ateities ryšio technologijos, tokios kaip 6G, kurios ilgainiui gali keisti pramonės, viešųjų paslaugų ir švietimo skaitmeninimo galimybes.

    Ką tai gali reikšti Alytui

    Alytaus delegacijai vizitas suteikė galimybę sustiprinti ryšius su partneriais ir įsivertinti, kokie sprendimai galėtų būti pritaikomi vietos kontekste. URBACT metodika paprastai orientuota į tai, kad po tarptautinių mainų miestai grįžta prie konkrečių veiksmų planų, kuriuose aiškiai apibrėžiami prioritetai, partneriai ir įgyvendinimo žingsniai.

    Praktinė šių patirties mainų vertė siejama su gebėjimu STEAM ugdymą integruoti į miesto plėtrą taip, kad jis būtų matomas ne tik mokyklose, bet ir inovacijų, investicijų pritraukimo bei talentų politikos sprendimuose. Tokia kryptis gali padėti kurti tvaresnę, inovacijoms atviresnę ir ateities iššūkiams geriau pasirengusią miesto bendruomenę.

  • Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nuo 2026-ųjų: kas gali tapti partneriais ir ką tai reiškia

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įgyvendinimą administruos Jaunimo reikalų agentūra. Tai reiškia, kad būtent ši institucija koordinuos procesus, susijusius su alternatyviosios tarnybos organizavimu ir partnerių įtraukimu.

    Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba skirta Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti tarnybos, susijusios su ginklų, specialiųjų priemonių ar prievartos naudojimu. Ši konstitucinė prievolė įgyvendinama civiliniu būdu, tačiau išlieka valstybės nustatyta pareiga prisidėti prie krašto apsaugos sistemos.

    Nustatyta alternatyviosios tarnybos trukmė yra 12 mėnesių. Praktikoje tai paprastai reiškia visus metus trunkantį įsipareigojimą atlikti visuomenei reikalingas funkcijas institucijose ar organizacijose, kurios gali priimti tarnybą atliekančius asmenis.

    Kas gali tapti partneriais?

    Jaunimo reikalų agentūra kviečia organizacijas teikti prašymus, kad jų veikloje būtų sudarytos sąlygos atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Partneriais dažniausiai tampa viešosios įstaigos ar organizacijos, kurių veikla susijusi su viešuoju interesu ir kurios gali užtikrinti aiškias užduotis bei priežiūrą.

    Partnerystė reiškia ne tik norą prisidėti prie valstybės sistemos, bet ir atsakomybę už sklandų tarnybos atlikimo organizavimą: nuo darbo vietos ir funkcijų apibrėžimo iki kasdienės veiklos koordinavimo. Tokios vietos ypač aktualios savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, kurioms dažnai trūksta žmogiškųjų resursų.

    Kaip vyks įtraukimas ir konsultacijos?

    Siekiant pasirengti pokyčiams, organizacijoms siūloma teikti nustatytos formos prašymą dėl galimybės jų organizacijoje atlikti Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis žingsnis padeda įvertinti realų poreikį, galimybes ir būsimų vietų skaičių.

    Taip pat numatytos konsultacijos institucijoms ir organizacijoms, kurios nori aiškiau suprasti procedūras, reikalavimus ir praktinius įgyvendinimo aspektus. Pavyzdžiui, 2026 metų gegužės 13 dieną 11.00 valandą planuojama konsultacija dėl Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose.

    Ką verta žinoti prieš teikiant prašymą?

    Organizacijoms, svarstančioms tapti partneriais, rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokias funkcijas galėtų patikėti tarnybą atliekantiems asmenims ir kaip užtikrintų priežiūrą. Kuo aiškesnis veiklų aprašymas ir atsakomybių paskirstymas, tuo sklandesnis būna integravimas į kasdienę veiklą.

    Teisinį alternatyviosios tarnybos pagrindą apibrėžia Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Praktiniai sprendimai, įskaitant partnerių atranką ir darbo organizavimą, bus derinami per Jaunimo reikalų agentūros administruojamas procedūras.

  • Alytuje startavo „Alytus bėga“: olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė kviečia prisijungti

    Alytuje startavo naujas fizinio aktyvumo projektas „Alytus bėga“, kurio veidu tapo alytiškė olimpietė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Iniciatyvą finansuoja Alytaus miesto savivaldybė, o jos tikslas – sudaryti kuo paprastesnes sąlygas miestiečiams reguliariai judėti ir stiprinti sveikatą.

    Projekto formatas aiškus: atviros fizinio rengimo ir bėgimo treniruotės vyksta du kartus per savaitę, todėl prisijungti gali tiek pradedantieji, tiek jau bėgiojantys. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių nereikalaujama siekti rekordų – svarbiausia nuoseklumas, saugus krūvis ir gera savijauta.

    Pirmasis užsiėmimas pritraukė 38 dalyvius, o šis skaičius simboliškai sutapo su olimpietės užimta 38 vieta 2016 metais Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse moterų maratone. Anot iniciatyvos rengėjų, toks sutapimas tapo papildomu postūmiu bendruomenei: kiekvienas čia turi savo startą ir savo tempą.

    Projektas orientuotas ne vien į bėgimą, bet ir į bendrą fizinį pasirengimą, taisyklingą judėjimo techniką bei krūvio valdymą, kas ypač aktualu pradedantiesiems. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje investuoja į prieinamą judėjimą lauke, nes reguliari fizinė veikla siejama su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir lėtinio streso rizika.

    Į treniruotes kviečiami visi norintys prisijungti antradieniais ir ketvirtadieniais. Organizatoriai ragina ateiti net ir abejojant savo forma – dažniausiai didžiausia kliūtis būna ne fizinis pasirengimas, o pirmas žingsnis.