CP v2

Tag: Alytaus miesto savivaldybė

  • Kryželiu išsiuvinėta tremties ir kūrybos istorija: Alytuje atidaryta Danutės Macikonienės paroda

    Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmo aukšto galerijoje pristatyta Danutės Macikonienės kryželiu siuvinėtų darbų paroda. Ekspozicija kviečia pažvelgti ne tik į kruopščius paveikslus, bet ir į gyvenimo patirtis, kurios juose atsispindi per spalvas, motyvus ir pasirinktą tematiką.

    Parodos autorė gimė 1946 metų vasario 17 dieną Radvilonių kaime, Veisėjų krašte. 1949 metų kovą, būdama trejų, kartu su šeima ji buvo ištremta į Sibirą, kur prabėgo apie dešimt jos vaikystės metų.

    Amatas, gimęs tremtyje

    Būtent tremtyje Danutė Macikonienė pirmą kartą išmoko siuvinėti kryželiu. Vaikystėje įgytas įgūdis vėliau tapo vienu svarbiausių jos kūrybos atramos taškų, o ankstyvieji darbai iki šiol turi ypatingą simbolinę reikšmę.

    Viena iš ryškiausių istorijų parodoje susijusi su pirmuoju autorės siuviniu, kuris, pasak jos artimųjų, sugrįžo į Lietuvą kartu su šeima. Tokie darbai tampa ne tik rankdarbiu, bet ir asmeninės atminties dokumentu, išsaugančiu tai, ko neįmanoma papasakoti keliais sakiniais.

    Sugrįžimas į Alytų ir kūrybos tęstinumas

    1959 metais šeimai sugrįžus į Lietuvą, o nuo 1960 metų apsigyvenus Alytuje, siuvinėjimas kurį laiką buvo likęs nuošalyje. Tačiau prieš maždaug tris dešimtmečius Danutė Macikonienė prie kryželio grįžo iš naujo, ir tai tapo nuosekliu, ilgalaikiu kūrybiniu keliu.

    Parodoje matyti įvairios temos ir motyvai, kuriuos autorė rinkosi bėgant metams: nuo gamtos vaizdų iki dekoratyvesnių kompozicijų. Kryželiu siuvinėti paveikslai reikalauja ypatingo tikslumo, nes galutinis rezultatas formuojamas tūkstančiais smulkių dygsnių, o spalvų perėjimai priklauso nuo kantraus darbo ritmo.

    Atidarymo metu autorė pabrėžė, kad jai visi darbai vienodai brangūs, todėl išskirti vieną mylimiausią būtų sunku.

    „Visi paveikslai man brangūs, kiekvienas siuvinėtas su malonumu“, – sakė Danutė Macikonienė.

    Darbai, iškeliavę į žmonių namus

    Dalis per daugelį metų sukurtų siuvinių tapo dovanomis artimiesiems, giminėms ir draugams, todėl parodoje atsiskleidžia ir bendrystės aspektas. Tokie darbai dažnai gyvena šeimų namuose kaip prisiminimas, perduodamas kartu su istorijomis apie jų atsiradimą.

    Kita dalis kūrinių liko autorės namuose, o kai kurie dar laukia įrėminimo ir progos būti parodyti. Šiemet Danutė Macikonienė paminėjo 80 metų jubiliejų ir simboliškai pažymėjo apie tris dešimtmečius trunkantį sugrįžimą į nuolatinę kūrybą.

    Paroda Alytuje tampa proga pamatyti, kaip asmeninė patirtis gali virsti tylia, bet įtaigia vizualia kalba. Tai ekspozicija apie kruopštumą, ištvermę ir kūrybą, kuri sugeba išlaikyti atmintį ne vien nuotraukose ar dokumentuose, bet ir siūlo bei drobės struktūroje.

  • Valstybės kontrolės auditas: Alytaus apskrityje kultūrinėse veiklose dalyvauja per 70 proc. senjorų

    Valstybės kontrolės 2026 metų balandį paskelbtame audite Aktyvaus senėjimo skatinimas fiksuota, kad Alytaus apskritis išsiskiria visos šalies mastu pagal senjorų įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą. Audito duomenimis, kultūrinėse veiklose čia dalyvauja daugiau nei 7 iš 10 vyresnio amžiaus gyventojų.

    Toks rodiklis siejamas ne su pavienėmis iniciatyvomis, o su nuosekliu savivaldybių, kultūros įstaigų ir bendruomenių darbu. Auditoriai taip pat pažymi bendrą problemą Lietuvoje: tik 2 iš 60 savivaldybių yra numačiusios specialias priemones, nukreiptas būtent į senjorų kultūrinį aktyvumą.

    Kodėl Alytaus senjorai tokie aktyvūs

    Alytuje senjorai dažnai renkasi ne tik būti žiūrovais, bet ir patys dalyvauti veiklose: mokytis, kurti, sportuoti ir jungtis į bendruomenes. Šis įsitraukimas mažina socialinę atskirtį, stiprina ryšius ir padeda spręsti vienišumo problemą, kuri vyresniame amžiuje tampa ypač jautri.

    Miesto savivaldybė pastaraisiais metais didino finansavimą kultūros sričiai. Skelbiama, kad 2022 metais kultūrai buvo skirta 2,9 mln. eurų, o 2026 metais suma išaugo iki 4,1 mln. eurų, tai yra apie 40 proc. augimas.

    Didžiausias šuolis fiksuojamas lėšose, skirtose pačiai kultūrinei veiklai: nuo beveik 300 000 eurų iki daugiau nei 890 000 eurų. Tai rodo kryptį investuoti ne tik į pastatus ar išlaikymą, bet ir į renginių turinį, edukacijas bei įtrauktį.

    Kas siūloma: nuo teatro iki skaitmeninių įgūdžių

    Alytaus miesto teatras senjorams siūlo daugiau nei kelias veiklas ar pavienius renginius: repertuare nurodoma bent dešimt vyresnio amžiaus žmonėms tinkamų spektaklių, o bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Taip pat vykdomas projektas Gyvenimo scena – senjorų įtrauktis į Alytaus miesto bendruomenę, orientuotas į kūrybines dirbtuves ir bendrą rezultatą.

    Alytaus kultūros centras reguliariai rengia senjorams skirtus šokius, kurie tapo atpažįstamu formatu ir pritraukia ne tik nuolatinius dalyvius. Tokios veiklos svarbios dėl paprastos priežasties: jos sukuria progą susitikti, pajudėti ir išlaikyti socialinį ritmą.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje dėmesys skiriamas ir praktiniams įgūdžiams, įskaitant skaitmeninį raštingumą. Senjorams siūlomi susitikimai, edukacijos, medijų ir informacinio raštingumo užsiėmimai, kurie padeda saugiau naudotis internetu ir kasdienėmis paslaugomis.

    Kino teatras „Dainava“ taip pat taiko senjorams palankesnes sąlygas, o savivaldybės iniciatyva rengiami nemokami seansai sulaukia didelio susidomėjimo. Nurodoma, kad 2026 metais suplanuoti penki tokie seansai, o salė paprastai būna pilna.

    Aktyvus senėjimas neapsiriboja kultūra

    Kultūrinis aktyvumas Alytuje glaudžiai siejamas su mokymusi ir sveikatingumu. Senjorai dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, kuriose populiarios šokių, dailės, kalbų ir kompiuterinio raštingumo programos, o kai kuriuose užsiėmimuose kasmet dalyvauja keli šimtai žmonių.

    Sveikatinimo srityje organizuojamos reguliarios mankštos, vykdomos prevencinės programos ir teikiamos psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos. Papildomą bendruomenės trauką kuria ir Trečiojo amžiaus universitetas, „Bočių“ draugija bei kitos organizacijos, kurios užtikrina nepertraukiamą veiklų pasiūlą.

    Fizinio aktyvumo iniciatyvos apima lengvatines sąlygas lankytis baseine, mankštas kelis kartus per savaitę, sporto renginius ir stovyklas, į kurias senjorai kviečiami atvykti kartu su anūkais. Tokie sprendimai vienu metu sprendžia dvi užduotis: gerina sveikatą ir skatina kartų ryšį.

    Audito išvados ir Alytaus pavyzdys rodo, kad senjorų įtrauktis yra pasiekiama, kai paslaugos pritaikomos pagal realius poreikius, o veiklos vyksta nuosekliai. Tai taip pat primena, kad aktyvus senėjimas priklauso ne tik nuo asmeninės motyvacijos, bet ir nuo miesto politikos, infrastruktūros bei bendruomenės stiprumo.

    „Matydami, kokie yra aktyvūs Alytaus senjorai, siekiame jiems suteikti kuo daugiau galimybių saviraiškai, pasiūlyti įvairių prasmingo laisvalaikio formų, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir bendruomene bei padėti išvengti vienatvės“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė.

  • Darbdaviams dar paliko laiko: pratęstas paraiškų terminas į Jaunimo vasaros užimtumo programą

    Alytaus miesto savivaldybė pratęsė paraiškų priėmimo terminą darbdaviams, norintiems dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Programa skirta tam, kad moksleiviai ir jaunimas vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o darbdaviai galėtų lengviau pritraukti sezoninių darbuotojų.

    Iniciatyva planuojama įgyvendinti liepos–rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė derinama individualiai sudarant darbo sutartį. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbiausias programos tikslas yra realus įsitraukimas į darbo rinką, o ne trumpalaikė veikla be aiškių pareigų ir atsakomybių.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Paraiškas kviečiami teikti Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa orientuota į vietos darbdavius, kuriems vasaros laikotarpiu dažnai išauga pagalbinių ar sezoninių darbų poreikis.

    Įdarbinami gali būti 14–19 metų Alytaus mieste gyvenamąją vietą deklaravę ir besimokantys jaunuoliai. Taip pat numatyta galimybė įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius ar negalią turinčius jaunuolius, kad vasaros darbas taptų įtraukesnis ir labiau prieinamas.

    Kompensacija darbdaviams ir ribojimai

    Savivaldybė darbdaviams kompensuos iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, o kompensacija bus mokama iki 2 mėnesių. Likusią darbo užmokesčio dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o suma bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du jaunuolius. Taip pat nurodoma, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, darbdaviai, susiję su jaunuoliais artimais giminystės ryšiais, ir subjektai, turintys įsiskolinimų savivaldybei.

    Ką svarbu padaryti iki termino pabaigos

    Norint dalyvauti programoje, darbdaviui reikia susirasti jaunuolį arba jaunuoliui rasti darbdavį, užpildyti paraišką ir ją pateikti Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviams verta iš anksto apsibrėžti aiškias užduotis, darbo grafiką ir atsakingą asmenį, kuris padės jaunam darbuotojui įsilieti į darbą.

    Paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2026 metais gegužės 12 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais, o sprendimus dėl dalyvavimo ir finansavimo darbdaviai turėtų planuoti kuo anksčiau, kad įdarbinimas galėtų sklandžiai startuoti vasaros pradžioje.

  • Alytuje ieškota sprendimų, kaip kultūrą padaryti prieinamesnę: ką žada savivaldybė ir įstaigos

    Gegužės 6 dieną Alytaus miesto teatre įvyko tarpinstitucinis susitikimas, kuriame aptarta, kaip mieste nuosekliai didinti kultūros renginių ir erdvių prieinamumą žmonėms su negalia. Prie vieno stalo susėdo savivaldybės, kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo įvardyti svarbiausius poreikius ir praktines kliūtis, su kuriomis dalyviai susiduria kasdien. Akcentuota, kad prieinamumas apima ne tik patekimą į pastatą, bet ir galimybę pilnavertiškai dalyvauti miesto šventėse, spektakliuose, parodose bei bendruomenės veiklose.

    Prieinamumas yra daugiau nei rampa

    Diskusijose daug dėmesio skirta fizinės aplinkos pritaikymui, patogiems judėjimo maršrutams, sanitarinių patalpų ir įėjimų sprendimams, taip pat renginių logistikai. Dalyviai pabrėžė, kad net ir pritaikyta infrastruktūra ne visada užtikrina patirtį, jei iš anksto neapgalvojami srautai, personalo pasirengimas ir aiškios nuorodos.

    Ne mažiau svarbia tema tapo informacijos prieinamumas. Kalbėta apie aiškius renginių aprašymus, išankstinę informaciją apie sąlygas, suprantamą komunikaciją bei sprendimus, kurie padėtų žmonėms planuoti dalyvavimą be papildomo streso.

    Kas dalyvavo ir ką sutarta daryti toliau

    Susitikime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus, Alytaus miesto teatro, Alytaus kultūros centro, Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos, Alytaus kraštotyros muziejaus ir VšĮ „Alytaus telekinas“ atstovai. Taip pat į diskusiją įsitraukė organizacijos, atstovaujančios žmonėms su judėjimo, klausos ir regos negalia, bei asmenų su negalia interesams mieste atstovaujantys bendruomenių lyderiai.

    Susitikimo dalyviai sutiko, kad didžiausią vertę kuria nuolatinis grįžtamasis ryšys: tik reali patirtis leidžia įvertinti, ar sprendimai veikia praktikoje. Kultūros įstaigų atstovai išreiškė pasirengimą glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, o pastarosios pasidalijo konkrečiomis įžvalgomis, kurios gali būti pritaikomos planuojant renginius ir atnaujinant erdves.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti bendrą darbą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų Alytaus kultūrinės aplinkos atvirumą visiems miesto gyventojams ir svečiams. Pabrėžta, kad nuoseklus prieinamumo gerinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis koordinavimo tarp skirtingų institucijų ir aiškių prioritetų.

  • Alytuje įsigalioja architektūros kokybės gairės: aiškesnės taisyklės projektams ir fasadų keitimui

    Alytaus miesto savivaldybės taryba 2026 metais balandžio 30 dieną sprendimu patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires visoje savivaldybės teritorijoje. Dokumentas apibrėžia, pagal kokius kriterijus mieste bus vertinami urbanistiniai, architektūriniai ir žemėtvarkos sprendiniai.

    Gairėse įvardijama, kas Alytuje laikoma vertybėmis ir kokių sprendimų siekiama, taip pat nurodoma, kas miesto aplinkoje netoleruojama ar neskatinama. Savivaldybė pabrėžia, kad šis įrankis turėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę miesto raidą ir gerinti viešosios erdvės bei statinių estetinę kokybę.

    Kas keičiasi projektų vertinime?

    Praktikoje gairės skirtos suvienodinti projektų vertinimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis iš anksto apibrėžtais kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Tai turėtų didinti sprendimų priėmimo aiškumą, mažinti ginčų riziką ir sudaryti labiau prognozuojamas sąlygas projektuotojams.

    Gairių taikymo naudotojai įvardijami plačiai: savivaldybė, architektai ir projektuotojai, regioninė architektūros taryba, taip pat visuomenė. Savivaldybei tai tampa papildomu pagrindu argumentuoti sprendimus, o gyventojams lengviau suprasti, kodėl vieni sprendiniai palaikomi, kiti koreguojami.

    Dėmesys fasadams ir smulkiems pakeitimams

    Vienas svarbiausių akcentų gyventojams ir daugiabučių administratoriams – tvarkos pokyčiai dėl darbų, kurie anksčiau dažnai būdavo atliekami be detalesnio derinimo. Nurodoma, kad nuo šiol su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi privaloma derinti ir tuos projektus, kurių anksčiau nereikėjo derinti.

    Tarp tokių atvejų minimi kondicionierių įrengimas, balkonų stiklinimas, fasadų spalvinių sprendinių pakeitimai ir panašūs iš pirmo žvilgsnio nedideli darbai. Derinimas numatomas pateikiant paprastos rašytinės formos prašymą ir schemą, todėl siekiama suderinti greitesnę procedūrą su aiškesne miesto estetikos kontrole.

    Kodėl savivaldybės diegia tokias gaires?

    Lietuvoje daugėja praktikos, kai savivaldybės aiškiau apibrėžia architektūros kokybės kriterijus, kad sprendiniai būtų vertinami nuosekliai, o miesto vaizdas nekistų chaotiškai dėl pavienių nekoordintuotų pakeitimų. Dažniausiai tokie dokumentai aktualūs ne tik dideliems projektams, bet ir kasdieniams fasadų sprendiniams, kurie ilgainiui lemia bendrą kvartalų kokybę.

    Alytaus atveju gairės turėtų tapti orientyru tiek naujiems statiniams, tiek esamų pastatų atnaujinimui, kai keičiami vizualiai reikšmingi elementai. Savivaldybė tikisi, kad tai prisidės prie darnesnės urbanistinės raidos ir didesnio pasitikėjimo sprendimų priėmimo procesu.

  • Savivaldybė vėl priima „Tau, Alytau“ paraiškas: kam skiriamas finansavimas ir iki kada suspėti

    Alytaus miesto savivaldybė pakartotinai paskelbė kvietimą teikti projektinės iniciatyvos „Tau, Alytau“ paraiškas. Finansavimas skirtas kultūros ir švietimo krypties projektams, kurie prisideda prie miesto bendruomenės įsitraukimo ir paslaugų prieinamumo.

    Ši iniciatyva siejama su Alytaus miesto savivaldybės strateginio veiklos plano Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programos priemonėmis. Praktikoje tai reiškia, kad remiamos idėjos turi turėti aiškią naudą miestui, skatinti bendruomeniškumą ir stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.

    Kurios sritys laikomos prioritetinėmis

    Kvietime numatyti du prioritetai, pagal kuriuos teikiamos paraiškos. Pirmasis prioritetas orientuotas į įtraukios kultūros skatinimą, kad renginiai ir veiklos būtų pasiekiami platesniam gyventojų ratui.

    Antrasis prioritetas skirtas vaikų ir moksleivių laisvalaikio užimtumo organizavimui. Tokie projektai paprastai vertinami pagal tai, kaip jie prisideda prie prasmingų veiklų po pamokų, kompetencijų ugdymo ir saugios aplinkos kūrimo.

    Iki kada ir kaip pateikti paraišką

    Paraiškas reikia pateikti iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15.45 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad po termino pateiktos paraiškos nenagrinėjamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama dokumentus susiplanuoti iš anksto.

    Teikdami paraišką pareiškėjai sutinka, kad su ja susijusi informacija gali būti skelbiama Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Tai įprasta praktika, užtikrinanti didesnį viešumą ir skaidrumą, kai skirstomos savivaldybės lėšos.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl kvietimo sąlygų ir paraiškų teikimo konsultuoja Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyrius. Tikslesnė informacija teikiama savivaldybės oficialiuose kanaluose, kuriuose skelbiami kvietimo dokumentai ir atsakingi kontaktai.

    Rengiant paraišką verta aiškiai aprašyti veiklas, tikslinę auditoriją, planuojamus rezultatus ir biudžeto pagrįstumą. Savivaldybių finansuojamuose kvietimuose dažnai lemiamą reikšmę turi projekto tęstinumas, partnerystės ir tai, kaip bus matuojamas realus poveikis bendruomenei.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.

  • Alytaus mokiniai iškeitė klasę į Žuvintą: gamtos pamokos, kurias prisimena ilgiau

    Alytaus miesto mokiniai šį pavasarį dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir išvykose į Žuvinto biosferos rezervatą. Čia jie ne tik susipažįsta su paukščiais ir šlapžemių ekosistemomis, bet ir praktiškai mokosi, kaip veikia saugomos teritorijos bei kodėl jos svarbios biologinei įvairovei.

    Į vieną iš pažintinių kelionių šią savaitę vyko Alytaus Likiškėlių progimnazijos mokiniai. Ekskursijos metu vaikai stebėjo po žiemos sugrįžusius paukščius, klausėsi pasakojimų apie Žuvinto gamtos vertybes ir rezervato raidą, o taip pat grožėjosi ežero panorama nuo apžvalgos vietų.

    Išvykos planuojamos visą balandžio mėnesį ir tęsiasi pirmosiomis gegužės dienomis, todėl galimybę apsilankyti Žuvinte turės daugiau mokinių grupių. Tokia nuosekli programa padeda mokytojams pamokų turinį perkelti į realią aplinką, kur lengviau susieti teoriją su tuo, ką mokiniai mato ir patiria patys.

    Programą koordinuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, kviesdamas miesto mokyklas į aplinkosauginio švietimo veiklas. Ekskursijas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centre rengia Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, o dalyvauti pakviesti šešiolikos Alytaus švietimo įstaigų mokiniai ir juos lydintys mokytojai.

    Žuvinto biosferos rezervatas laikomas viena svarbiausių Lietuvos paukščių ir šlapžemių buveinių, todėl edukacijos čia ypač aktualios pavasarį, migracijos ir perėjimo laikotarpiu. Specialistai pabrėžia, kad gyvas kontaktas su gamta stiprina mokinių aplinkosauginį raštingumą, skatina atsakingą elgesį ir padeda suprasti, kodėl gamtosaugos taisyklės reikalingos ne „dėl tvarkos“, o dėl ilgalaikio poveikio ekosistemoms.

  • Alytaus Žaliasis choras po TV projekto sulaukė miesto įvertinimo: 3 000 eurų čekis ir nauji kvietimai

    LNK projekte „Didysis chorų mūšis“ dalyvavęs Alytaus Žaliasis choras sulaukė išskirtinio dėmesio ne tik televizijos žiūrovų, bet ir miesto vadovų. Alytiškių kolektyvas buvo apibūdintas kaip turintis savitą veidą, kuriantis brandžiai ir išlaikantis intelektualią kryptį.

    Po projekto choras buvo pasveikintas Alytaus miesto savivaldybėje, kur jam įteiktas 3 000 eurų vertės čekis ir dovanos choristams. Susitikime dalyvavo meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė ir mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė.

    „Choras tapo tuo, kas suvienijo miestą. Jūsų pasirodymai subūrė alytiškius, leido didžiuotis savo miestu ir parodė, kiek daug talento turime Alytuje“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis.

    Pasak savivaldybės atstovų, projektas chorui tapo ne vien televizine patirtimi, bet ir postūmiu dar aktyvesnei kūrybinei veiklai. Tokie formatai dažnai padeda kolektyvams praplėsti auditoriją, o kartu sužadina didesnį miestų ir bendruomenių įsitraukimą į kultūros iniciatyvas.

    Žaliajame chore susibūrė įvairių sričių alytiškiai: vokalistai, teatralai, šokėjai ir jaunieji atlikėjai. Tarp choristų minimi Laura Misiukevičiūtė, Vakarė Jarmalavičiūtė, Meda Diraitė, Darvinas Tamulynas, Orestas Vyšniauskas, Konradas Pukinskas, Vytenis Grigūnas, Jonė Kastenskaitė, Tėja Krisiulevičiūtė, Saulė Sukackaitė, Nojus Baliūnas, Darija Ciūnytė, Agota Saulevičiūtė, Bella Kracewicz ir Gustas Nikulinas.

    Choro kapitonas yra Darius Mileris (Nojus), choro vadovė ir kūrybinio proceso vedlė – Aušra Saulevičiūtė, vokalo mokytoja – Vakarė Jarmalavičiūtė, o komandos atrama įvardijama Greta Žogelytė. Susitikimo metu vadovė su nariais dalijosi emocijomis ir iššūkiais, kuriuos teko įveikti ruošiant pasirodymus.

    Skelbiama, kad Alytaus Žaliasis choras tęs veiklą ir artimiausiu metu planuoja koncertus Alytuje. Taip pat teigiama, jog kolektyvas jau sulaukė kvietimų pasirodyti ir kituose Lietuvos miestuose, todėl TV projekto patirtis gali virsti ilgalaike koncertine kryptimi.

  • Alytaus savivaldybė kviečia darbdavius įdarbinti jaunimą vasarą: kompensuos iki 60 proc. algos

    Alytaus miesto savivaldybė kviečia darbdavius teikti paraiškas dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje. Iniciatyvos tikslas – sudaryti daugiau galimybių moksleiviams ir jaunimui vasarą įgyti pirmąją darbo patirtį bei lengviau apsispręsti dėl ateities profesijos.

    Programa planuojama įgyvendinti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o konkreti įdarbinimo trukmė bus nustatoma darbdavio ir jaunuolio susitarimu. Įdarbinimas vykdomas sudarant darbo sutartį, todėl jaunam žmogui tai tampa ne tik praktika, bet ir reali darbo rinkos patirtis su aiškiomis pareigomis bei atsakomybėmis.

    Dalyvauti kviečiami Alytuje veiklą vykdantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai verslai. Programa skirta 14–19 metų jaunuoliams, kurie Alytaus mieste yra deklaravę gyvenamąją vietą ir mokosi, taip pat gali būti įtraukiami specialiųjų ugdymosi poreikių turintys ar negalią turintys jauni žmonės.

    Savivaldybė numato darbdaviams kompensuoti dalį darbo užmokesčio – iki 60 proc. minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą jaunuolį, kompensaciją taikant iki 2 mėnesių laikotarpiui. Likusią dalį, ne mažiau kaip 40 proc., turės padengti darbdavys, o kompensacija bus skaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Vienam darbdaviui numatyta kompensacija ne daugiau kaip už du įdarbintus jaunuolius. Taip pat pabrėžiama, kad programoje negali dalyvauti savivaldybės įstaigos, o darbdaviai negali būti susiję su įdarbinamu jaunuoliu artimais giminystės ryšiais ir turi neturėti įsiskolinimų savivaldybei.

    Norint dalyvauti programoje, darbdavys turi susirasti jaunuolį arba jaunuolis turi susitarti su darbdaviu, užpildyti paraišką ir ją pateikti savivaldybės administracijai. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 7 dienos imtinai, o paskutinė registravimo diena – 2026 metų gegužės 8 dieną.

    Savivaldybė nurodo, kad ši iniciatyva naudinga abiem pusėms: darbdaviai gali lanksčiau planuoti vasaros darbus ir prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo, o jaunuoliai gauna progą legaliai įsidarbinti, sustiprinti darbo įgūdžius ir aiškiau pamatyti realius skirtingų profesijų reikalavimus.