Tag: Alytus

  • Japonijos dovana Alytui: Jotvingių gimnaziją pasiekė Taiko būgnai ir naujas švietimo bendradarbiavimo etapas

    Alytaus Jotvingių gimnazija sulaukė simbolinės dovanos iš Japonijos – mokyklai perduoti Taiko būgnai, kurie taps nauju impulsu kultūriniams ir edukaciniams mainams. Dovaną gimnazijai įteikė Fukujamos Hitotsubaši jaunesnioji vidurinė mokykla, o ceremonija virto platesnio Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimo akcentu.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerė Kristina Daugelevičienė, mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė ir gausi Japonijos delegacija. Tarp svečių buvo Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Fukujamos mieste Shigehiro Komaru, Fukujamos universiteto prezidentas Toshiyuki Sato, buvęs Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda bei Fukujamos Hitotsubaši mokiniai.

    Pasak Alytaus mero, ryšiai su Japonija prasidėjo nuo siekio užmegzti draugystę ir per kelerius metus išaugo į nuoseklų švietimo bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, kad mokinių vizitai ir planuojami mainai padeda jaunimui geriau pažinti pasaulį, ugdyti kalbinius ir tarpkultūrinius įgūdžius bei kurti tvarius ryšius.

    „Džiugu, kad ši draugystė perauga į prasmingą švietimo bendradarbiavimą, o mokinių mainai atveria naujas patirtis ir platesnį pasaulio pažinimą“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Minint 35-ąsias Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių metines, tokios iniciatyvos įgauna papildomą prasmę. Regionų partnerystė vis dažniau tampa praktiniu diplomatijos pagrindu, kai bendradarbiavimas vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir miestų, mokyklų bei universitetų lygiu.

    Susirinkusiuosius pasveikino ir Japonijos ambasadorius Shinsuke Shimizu, akcentavęs regioninio bendradarbiavimo svarbą bei padėkojęs konsului Shigehiro Komaru už pastangas stiprinant partnerystes. Ceremonijoje taip pat išskirtas ir Alytaus savivaldybės vaidmuo, padedant užtikrinti, kad ryšiai su Japonija būtų tęstiniai.

    Švietimo ryšius papildo ir konkretūs ištekliai: Shigehiro Komaru gimnazijai atvežė 100 Komaru fondo knygų. Tai japonų kalbos pradžiamoksliai ir pratybos, kurios sustiprina mokinių galimybes mokytis kalbos nuosekliai, o ne vien epizodiškai per renginius.

    Gimnazijoje vykusio tarpkultūrinio tilto „Obuolys ir Taiko“ metu pristatyta ir meninė programa. Jotvingių gimnazijos dramos studija Taškas parodė spektaklį Obuolio istorija, o svečiai iš Fukujamos surengė Taiko būgnų pasirodymą, leidusį iš arti pajusti tradicinės Japonijos ritmikos ir sceninės disciplinos ypatumus.

    Taiko būgnai Japonijoje siejami su kolektyviniu muzikavimu, ritmu grįsta fizine išraiška ir bendruomeniškumu, todėl dovana turi ir aiškią edukacinę kryptį. Gimnazijai tai gali tapti priemone plėsti neformalaus ugdymo veiklas, stiprinti tarpkultūrinį dialogą ir kurti naujas mokinių iniciatyvas, paremtas bendradarbiavimu su partneriais užsienyje.

  • „Dekofloros“ įkūrėja Vida Alesienė: kaip gėlės Alytuje tapo jaukumo ir miesto grožio vizitine kortele

    Alytuje aštuonerius metus veikianti floristikos ir dekoro studija „Dekoflora“ šiandien daugeliui siejasi ne tik su puokštėmis, bet ir su platesne idėja – kurti miestui jaukumą, estetiką ir gerą emociją. Studijos įkūrėja Vida Alesienė sako, kad gėlės jos gyvenime nuo vaikystės buvo ir grožio, ir savotiškos emocinės terapijos dalis.

    „Esu savo miesto patriotė. Norisi skleisti grožį ir pozityvą, kad kuo daugiau svečių atvyktų į Alytų ir pamatytų, koks jis gražus ir žalias“, – sakė Vida Alesienė.

    Verslo kelias prasidėjo po to, kai baigėsi darbas Alytaus medvilnės kombinate ir teko iš naujo ieškoti krypties. Pasak pašnekovės, meilė augalams augo kartu su šeima ir kasdienybe, o pirmi rimtesni žingsniai floristikos link buvo darbas salone „Gėlių sala“, kur per 15 metų sukaupta patirtis padėjo subręsti savam sumanymui.

    Kurdama „Dekoflorą“ ji turėjo aiškią viziją: vietą, į kurią žmogus užsuka ne tik nusipirkti gėlių, bet ir nusiraminti. Pašnekovė pabrėžia, kad floristo darbas, nors neretai iš šalies atrodo paprastas, iš tiesų reikalauja kūrybos, psichologinio jautrumo ir didelio pasirengimo piko laikotarpiams.

    Kas keičiasi floristikos rinkoje

    Pastaraisiais metais floristikos ir dekoro paslaugos Lietuvoje vis dažniau persikelia iš vienkartinio pirkimo į pilno sprendimo modelį: klientai tikisi, kad vienoje vietoje gaus ne tik puokštę, bet ir šventės ar erdvės dekorą, fotosienelę, dovanų supakavimą bei nuomojamą inventorių. „Dekoflora“ būtent taip ir dirba, derindama floristiką su interjero detalėmis, autoriniais darbais ir renginių estetika.

    Vida Alesienė pastebi ir ryškią stiliaus kryptį: madingas paprastumas, natūralumas, sezoninės gėlės, lauko augalai. Vis dažniau gręžiamasi į tai, kas primena močiutės darželį, o šventėse populiarėja miško ir kaimiško stiliaus sprendimai, kuriuose dominuoja medis, švelnios spalvos ir subtilūs raštai.

    Didžiausi iššūkiai ir įsimintiniausi darbai

    Pasak studijos įkūrėjos, kūrybiniai užsakymai dažnai tampa ir techniniu išbandymu. Vienas sudėtingiausių darbų buvo pakabinamas augalų sietynas Alytaus „Regitroje“, kurį teko įrengti maždaug šešių metrų aukštyje, naudojant lynus ir tvirtinimo sprendimus.

    „Priimdama užsakymus niekada negalvoju, kad nepavyks. Gal todėl man ir patinka vis nauji iššūkiai“, – sakė Vida Alesienė.

    Įsitraukimas į miesto gyvenimą jai taip pat svarbi darbo dalis: nuo bendruomeninių iniciatyvų iki simbolinių miesto projektų. Kaip vieną artimiausių širdžiai ji mini didelį drugelį Vaikų globos savaitei ir projektą „Pasimatuok sparnus“, kuriam kūrė dekorą su ypatingu jausmu.

    Kas, pasak floristės, dažnai pamirštama

    Vida Alesienė sako, kad žmonės ne visada supranta, jog floristas nėra tik gėlių pardavėjas. Tai kūrėjas, kuriam tenka atsakomybė ne tik už estetiką, bet ir už tai, kokią žinutę puokštė ar dekoras perduoda proga, erdve ar nuotaika.

    Paklausta apie įkvėpimo stoką, pašnekovė pripažįsta, kad kūrybinės kančios dažniausiai ateina su nuovargiu, todėl paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas atgauti jėgas jai yra poilsis. O kalbėdama apie Alytų ji išskiria Žaliąją gatvę ir sakurų alėją bei neslepia norinti mieste matyti dar daugiau gėlių, nes vasara trumpa, o spalvų norisi kuo ilgiau.

  • Alytuje startuoja mokymai apie projektinį mąstymą: kam jie skirti ir ką per 3 dienas gaus dalyviai

    Alytaus verslo konsultacinis centras kviečia į praktinius mokymus Projektinis mąstymas Alytuje. Programa orientuota į žmones, svarstančius apie verslo kūrimą, veiklos plėtrą ar konkretaus projekto įgyvendinimą.

    Mokymų tikslas – padėti dalyviams aiškiai suformuluoti idėją, ją patikrinti su potencialiais klientais ir pasiruošti realiems veiksmams. Vietoje abstrakčios teorijos žadama dirbti su metodais, kurie taikomi inovacijų kūrime, projektų valdyme ir prototipavime.

    Kas vyks per tris dienas

    Organizatorių teigimu, per tris susitikimus dalyviai pereis pagrindinius etapus nuo idėjos iki pirmųjų sprendimų patikrinimo. Dėmesys skiriamas problemos apibrėžimui, vertės pasiūlymui, verslo modelio logikai ir idėjos pristatymui.

    Praktinė dalis apima idėjų generavimą, prototipų kūrimą ir testavimą su auditorija, kad būtų galima greičiau suprasti, kas veikia, o kur reikia korekcijų. Toks požiūris dažnai taikomas ankstyvose verslo stadijose, kai svarbiausia yra ne spėlionės, o duomenimis paremti sprendimai.

    Lektoriai ir mokymų turinys

    Mokymus ves keli ekspertai iš akademinės ir inovacijų praktikos aplinkos. Tarp minimų lektorių yra dr. Rūta Čiutienė, dr. Artūras Jakubavičius ir dr. Vitalija Venskuvienė, dirbantys su projektų valdymu, inovacijomis ir Lean principais.

    Pagal pateiktą planą, pirmoji diena skirta inovacijų kūrimo logikai ir kliento poreikių analizei, antroji – idėjų generavimui ir pristatymo parengimui, trečioji – prototipavimui ir testavimui. Tokia struktūra leidžia dalyviams nuosekliai pamatyti visą kelią nuo sumanymo iki pirmų patikrinimų.

    Vieta, kaina ir registracija

    Mokymai vyks Alytuje, Vilniaus gatvėje 35, numatyta galimybė prisijungti ir nuotoliu per „Zoom“. Organizatoriai nurodo, kad dalyvio kaina siekia 30 eurų už visą trijų dienų programą.

    Vietų skaičius ribotas, todėl norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto. Dėl registracijos galima kreiptis el. paštu arba telefonu, kuriuos pateikia Alytaus verslo konsultacinis centras.

    „Nenorime, kad žmonės užstrigtų idėjų stadijoje – mokymų esmė yra paversti sumanymą konkrečiu planu ir pirmu testu, kurį galima atlikti čia ir dabar“, – teigia mokymų organizatoriai.

  • Alytaus Dainavos progimnazijoje – civilinės saugos pratybos: kaip mokykla ruošėsi ekstremaliai situacijai

    Alytaus Dainavos progimnazijoje surengtos civilinės saugos pratybos, kurių metu mokiniai ir darbuotojai praktiškai pasitikrino, kaip veikia reagavimo į ekstremalias situacijas tvarka. Tokie mokymai skirti ne tik formaliai įvykdyti reikalavimus, bet ir įtvirtinti aiškius veiksmus, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Pratybų metu įstaiga paprastai išbando perspėjimo signalus, evakuacijos maršrutus ir susirinkimo vietų logiką, taip pat atsakomybių pasiskirstymą tarp personalo. Praktika rodo, kad būtent šios detalės lemia, ar realios grėsmės atveju žmonės juda kryptingai, o ne pasimeta koridoriuose.

    Kas tikrinama per pratybas?

    Mokyklose civilinės saugos pratybos dažniausiai apima evakuaciją ir elgesį gaisro ar dūmų plitimo atveju, tačiau scenarijai gali būti platesni. Vertinama, ar informacija pasiekia klases, ar veikia vidaus komunikacija, ar mokytojai gali greitai suskaičiuoti mokinius ir perduoti duomenis atsakingiems asmenims.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip pratybose dalyvaujantys vaikai supranta instrukcijas: ar žino, kodėl negalima grįžti pasiimti daiktų, kodėl svarbu laikytis srauto, neblokuoti laiptinių ir išlaikyti ramybę. Reguliarus kartojimas padeda sumažinti paniką ir ugdo įprotį klausyti nurodymų.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Lietuvoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremalioms situacijoms, o mokyklos laikomos viena svarbiausių vietų, kur formuojami baziniai saugaus elgesio įgūdžiai. Švietimo įstaigos yra didelio žmonių srauto objektai, todėl aiški evakuacijos disciplina ir iš anksto suderintos procedūros turi tiesioginę įtaką saugumui.

    Pratybos taip pat leidžia identifikuoti praktinius trūkumus, kurių neparodo vien dokumentai: per siauri srautai koridoriuose, neaiškiai pažymėtos kryptys, per tylūs signalai ar skirtingai interpretuojamos komandos. Po mokymų įstaigos paprastai peržiūri vidaus taisykles, atnaujina planus ir, jei reikia, organizuoja papildomus instruktažus.

    Ką verta žinoti tėvams ir mokiniams?

    Tėvams svarbu pasidomėti, ar mokykla turi aiškias susirinkimo vietas ir kaip informuojama bendruomenė, jei įvyksta reali situacija. Mokiniams pagrindinė taisyklė išlieka paprasta: klausyti mokytojo nurodymų, judėti kartu su klase, nenaudoti lifto, neatsiskirti ir nesigrįžti atgal.

    Civilinės saugos pratybos Alytaus Dainavos progimnazijoje yra priminimas, kad pasirengimas prasideda nuo kasdienių įgūdžių ir aiškių susitarimų. Kuo daugiau praktikos, tuo mažiau improvizacijos prireikia tada, kai situacija tampa tikra.

  • Dzūkijos mokyklos Gatvės akcija Alytuje: kaip mokiniai per savaitę įtraukė miestą į tvarumo idėjas

    Gegužės 4–8 dienomis Alytuje Dzūkijos mokykla surengė Gatvės akciją, kurią pati bendruomenė pristatė kaip simbolinę dovaną miestui. Kelias dienas mokiniai išėjo į viešąsias erdves ne reklamuotis, o kalbėtis su žmonėmis, dalintis savo kūryba ir priminti, kad bendrystę kuria maži, kasdieniai gestai.

    Akcijos metu mokiniai ruošė ir dovanojo alytiškiams pačių kurtus atvirukus, o susitikimai miesto gatvėse virto trumpais, bet prasmingais pokalbiais. Tokios iniciatyvos mokykloms svarbios ne tik kaip bendruomeniškumo pamoka, bet ir kaip praktinis pilietiškumo ugdymas, kai vaikai mokosi drąsiai bendrauti, pristatyti idėjas ir išgirsti kitą.

    Prie veiklų aktyviai prisidėjo Mokinių taryba, kuri kalbino sutiktus gyventojus ir kvietė dalyvauti improvizuotoje viktorinoje apie Dzūkijos mokyklą. Ši dalis tapo savotišku grįžtamuoju ryšiu: mokiniai sužinojo, ką miestas apie juos jau girdėjęs, o tie, kurie atsakymų nežinojo, gavo progą sužinoti vietoje.

    Mokyklos aplinkoje taip pat atsirado ryškių akcentų: mokiniai gamino didelius gėlių žiedus ir jais papuošė mokyklos pievelę. Kūrybinė instaliacija veikė kaip vizualus ženklas, kad mokykloje vyksta atvira, į miestą nukreipta iniciatyva, o pati erdvė kviečia stabtelėti ir pasidomėti.

    Šių metų Gatvės akcija turėjo ir aiškų tvarumo dėmenį. Dzūkijos mokykla pabrėžė esanti tvarumo lyderė, o iniciatyvą papildė Tvarumo mainų mugė, kurioje mokiniai atsinešė dar tinkamus naudoti, bet jiems nebereikalingus daiktus ir juos iškeitė ar perdavė kitiems.

    Mainų mugės idėja atliepė vis dažniau švietime akcentuojamą kryptį, kai tvarumas aiškinamas ne vien kaip teorija, bet kaip praktiškai išbandomas įprotis. Daiktų pakartotinis panaudojimas ir dalijimasis padeda mažinti perteklinį vartojimą, o vaikams tai tampa suprantamu pavyzdžiu, kaip sprendimai namuose ar mokykloje veikia aplinką.

    Dienų ciklą užbaigusi Gatvės akcija Dzūkijos mokykloje tapo ir viešu mokinių pasiekimu, ir bendruomenės santykio su miestu stiprinimu. Mokykla akcentuoja, kad svarbiausia buvo ne renginio mastas, o tiesioginis ryšys: nuo atviruko iki pokalbio, nuo instaliacijos iki daikto, kuriam suteikiamas antras gyvenimas.

  • Pojūčių naktis Alytuje: Muziejų nakties programa nuo edukacijų iki koncertų ir paskaitos

    Alytuje gegužės 23 dieną vyks Pojūčių naktis, kviečianti į Muziejų nakties renginius, kuriuose dėmesys skiriamas klausai, uoslei, regai, skoniui ir lytėjimui. Organizatoriai žada vakarą, kuriame kultūra patiriama ne tik žiūrint į eksponatus, bet ir dalyvaujant gyvai.

    Programoje numatytos ekskursijos mieste, edukacijos muziejuose, kūrybinės dirbtuvės, koncertai ir paskaita. Renginiai vyks keliose vietose, tarp jų Alytaus kraštotyros muziejuje, Archeologijos muziejuje, miesto centre bei Audiovizualiųjų menų centre.

    Kas laukia programoje?

    Nuo 17 valandos prasidės registracijos reikalaujančios veiklos: edukacija Archeologijos muziejuje ir ekskursija po miestą, skirta tarpukario Alytui. Vakare numatytos kūrybinės veiklos Alytaus kraštotyros muziejuje, taip pat du edukaciniai užsiėmimai parodoje „Fragmentai“ su tapytoja Gabriele Venckute.

    Vėliau programą tęs sceniniai renginiai: Andriaus Kaniavos monospektaklis „Tūla ir kiti“, paremtas Jurgio Kunčino kūrybos motyvais. Muzikinę dalį papildys kanklininkės Erikos Astrauskės koncertas, o nakties pabaigoje suplanuotas koncertas „Pasveikinimas Alytui“.

    Uoslės tema ir registracija

    Vienas ryškesnių vakaro akcentų – paskaita „Atrask uoslės galią“, kurioje dėmesys bus sutelktas į kvapų reikšmę kasdienybėje ir pojūčių pažinime. Šiai paskaitai, kaip ir daliai kitų užsiėmimų, būtina išankstinė registracija, todėl vietų skaičius gali būti ribotas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visi renginiai nemokami, tačiau dalis jų suplanuoti konkrečiais laiko intervalais, tad verta iš anksto susidėlioti maršrutą. Kadangi veiklos vyksta skirtingose erdvėse, patogiausia planuoti vakarą taip, kad tarp renginių liktų laiko persikėlimui.

    Kodėl Muziejų naktis pritraukia žmones?

    Muziejų naktis Europoje ir Lietuvoje kasmet suburia lankytojus dėl išskirtinio formato: muziejai ir kultūros erdvės siūlo specialias programas, kurios dažnai skiriasi nuo įprastų ekspozicijų lankymo. Praktinės edukacijos, gyvi pasirodymai ir teminės ekskursijos tampa proga muziejų patirti kitaip.

    Pojūčių nakties idėja atliepia ir platesnę tendenciją kultūroje, kai vis daugiau dėmesio skiriama patyrimui, įtraukimui ir įvairioms auditorijoms. Tai ypač aktualu šeimoms, jaunimui ir tiems, kurie į muziejų dažniau ateina dėl renginio, o ne vien dėl ekspozicijos.

  • Alytaus gimtadienio eisena „Žalia banga“: organizatoriai kviečia registruotis ir ruoštis žaliais akcentais

    Alytus birželio 12–14 dienomis minės 445-ąjį miesto gimtadienį, o viena laukiamiausių šventės dalių ir šiemet bus eisena „Žalia banga“. Ji planuojama birželio 12 dieną ir tradiciškai suburia miesto įstaigas, organizacijas, bendruomenes, įmones, kolektyvus bei visus Alytų mylinčius žmones.

    Organizatoriai skelbia dalyvių registraciją ir ragina nedelsti, kad būtų galima sklandžiai suplanuoti eisenos rikiuotę, maršruto organizavimą ir saugumą. Registracijos nuorodos viešai neskelbiamos straipsnyje, tačiau ją įprastai pateikia Alytaus miesto savivaldybės kanalai.

    Šių metų šventę lydės Alytaus himno eilutė „Žalio krašto, žalia ir širdis“, todėl eisenos dalyviai kviečiami pasirinkti žalius akcentus ir kurti bendrą vizualinę nuotaiką. Organizatoriai taip pat skatina atsinešti kūrybiškų idėjų, kurios išryškintų kolektyvų tapatybę ir prisidėtų prie bendros šventės atmosferos.

    Eisenos metu žadama muzika, pramogos ir netikėti akcentai visame maršrute, todėl dalyvius kviečiama keliauti iki pat finišo. Pasak organizatorių, būtent vientisas eisenos „pulsas“ leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą ir išlaikyti renginio ritmą nuo pradžios iki pabaigos.

    Kaip ir ankstesniais metais, po šventės planuojama išrinkti ir apdovanoti originaliausiai bei kūrybiškiausiai eisenai pasiruošusius dalyvius. Tai tampa papildoma paskata ne tik pasipuošti, bet ir apgalvoti aiškią idėją, kuri būtų atpažįstama žiūrovams.

    Per miesto gimtadienio savaitgalį Alytuje numatomi ir kiti renginiai: koncertai, mugė, sporto veiklos, pramogos šeimoms, maisto erdvės ir įvairūs susitikimai skirtingose miesto vietose. Organizatoriai kviečia susiplanuoti laiką ir į šventę įsitraukti kelioms dienoms, o ne tik vienam renginiui.

  • Pilietinio pasipriešinimo diena Alytuje: Romo Kalantos atminimas priminė, kad laisvė nėra duotybė

    Pilietinio pasipriešinimo dieną Alytuje, Romo Kalantos skverelyje, surengtas minėjimas, skirtas laisvės simboliu tapusio Romo Kalantos atminimui. Renginys tradiciškai vyko Vinco Krėvės gatvėje, šalia namo, kuriame vaikystę praleido R. Kalanta.

    Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės vadovai ir administracijos atstovai, taip pat miesto bendruomenė. Skambėjusios kalbos ir meninė programa pabrėžė ne tik istorinę atmintį, bet ir šiandienos pilietinių pasirinkimų svarbą.

    „Laisvė nėra duotybė. Mes turime už ją kovoti. Šiandien, stovėdami po saugiu dangumi, galime džiaugtis, tačiau visai šalia vyksta pavojingi dalykai. Todėl labai norisi palinkėti kiekvienam sustoti ir pagalvoti, o kas ta laisvė yra man“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Kristina Daugelevičienė.

    Meninėje programoje skambėjo Darijos Ciūnytės dainos, gitara jai pritarė Ugnius Šerkšnas, pasirodė Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Boružėlė“. Laisvės simboliu tapusį R. Kalantą įtaigiai įkūnijo Nojus Baliūnas.

    Minėjime buvo prisimintas Alytuje gimęs R. Kalanta, jo idealizmas ir laisvės troškimas, taip pat sovietmečiu tiesą rinkęsi žmonės. Prisiminimais dalijosi įvykių liudininkai Vytautas Stanevičius (Vytautas San Simnas) ir Gintautas Unguraitis-Dzilbus.

    Kas nutiko 1972 metais?

    1972 metais gegužės 14 dieną Kaune devyniolikmetis R. Kalanta pasirinko kraštutinę protesto formą prieš sovietinį režimą. Kauno miesto sodelyje, prie tuometinio muzikinio teatro, jis apsipylė degiu skysčiu ir sušuko Laisvę Lietuvai.

    Smarkiai apdegęs jaunuolis buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau mirė 1972 metais gegužės 15 dieną anksti ryte. Priešmirtinė žinutė užrašų knygelėje „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ tapo ryškiu okupacinės sistemos pasmerkimu.

    Kauno protestai ir jų reikšmė

    Sovietų valdžiai paankstinus laidotuves ir bandant sumažinti susibūrimų riziką, Kaune kilo spontaniški protestai. Jaunimas rinkosi miesto centre, nešė gėles į susideginimo vietą, skandavo laisvės šūkius ir atvirai reiškė nepritarimą režimui.

    1972 metais gegužės 18–19 dienomis protestai išaugo į masines demonstracijas, sutraukusias tūkstančius žmonių. Istorikų vertinimu, tai buvo vieni didžiausių antisovietinių neramumų tuometinėje Sovietų Sąjungoje, parodę, kad visuomenės baimė nėra amžina.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    R. Kalantos istorija šiandien dažnai minima kalbant apie pilietinę drąsą ir atsakomybę, kuri lydi laisvę. Minėjimuose akcentuojama, kad pilietinis pasipriešinimas nebūtinai reiškia radikalius veiksmus, tačiau visada prasideda nuo vertybinio pasirinkimo nepritarti neteisybei.

    Minėjimą Alytuje organizavo Alytaus miesto savivaldybė ir Alytaus kultūros centras, o po renginio alytiškiai buvo pakviesti į teminę ekskursiją. Ją vedė Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

  • Alytaus jauniai Lenkijos taurės etape iškovojo sidabrą: kas lėmė pergalingą žygį iki finalo

    Lešno mieste Lenkijoje surengtame atvirame tarptautiniame kanupolo turnyre „Kvisos taurė“ kartu vyko ir Lenkijos taurės antrojo etapo varžybos. Jose sėkmingai pasirodė Alytaus sporto centro jaunių komanda Alytaus SC-AVJRK, U-14 amžiaus grupėje iškovojusi sidabro medalius.

    U-14 varžybose rungėsi 9 komandos, o alytiškiai grupės etapą pradėjo užtikrintai, iškovodami dvi pergales ir užimdami pirmąją vietą. Toks startas leido komandai įgyti palankesnę poziciją tolesnėms kovoms dėl aukščiausių vietų etape.

    Antrajame ture Alytaus SC-AVJRK tęsė pergalių seriją ir laimėjo dar dukart, įveikdami bendraamžius iš Kaniovo bei šeimininkų komandą iš Lešno. Šios pergalės atvėrė kelią į pusfinalį, kuriame alytiškiai susitiko su Trakų ekipa ir iškovojo bilietą į finalą.

    Finale Alytaus komanda susidūrė su itin pajėgiais varžovais iš Chošno ir patyrė pirmąjį pralaimėjimą turnyre. Vis dėlto pasiektas rezultatas reiškė, kad antrajame Lenkijos taurės etape alytiškiai tapo vicečempionais ir į Alytų parsivežė sidabro medalius.

    Komandoje žaidė kapitonas ir vienas lyderių Adrijus Baranauskas, Rokas Supranavičius, Armandas ir Eilandas Sakalauskai, Motiejus Vaičiulis, Gustas Radžius bei Benas Malinauskas. Trenerių darbą atliko Ričardas Nekriošius ir Kęstutis Dambrauskas, o A. Baranauskas šioje amžiaus grupėje buvo antras pagal pelnytus įvarčius.

    Jaunių U-18 ir moterų grupėje antrajame divizione varžėsi 11 komandų iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos, suskirstytų į tris grupes. Alytaus jauniai A grupėje pralaimėjo Pragos komandai ir Čekijos U-18 rinktinei, su pirma Chošno komanda sužaidė lygiosiomis ir grupėje liko ketvirti.

    Vėliau alytiškiai tęsė kovą dėl 10-osios vietos ir paskutinėse rungtynėse įveikė antrą Chošno komandą, galutinėje įskaitoje užimdami dešimtą vietą. Klubas pabrėžia, kad Alytaus U-18 sudėtis buvo labai jauna, ją sudarė 15–17 metų sportininkai, todėl turnyras tapo svarbia patirtimi ateičiai.

    Vyrų varžybose dalyvavo alytiškis Karolis Latauskas, atstovavęs SET Kaniovo komandai, kuri galutinėje įskaitoje užėmė trečią vietą. K. Latauskas tapo rezultatyviausiu žaidėju, pelnęs 15 įvarčių, o dar du alytiškiai Nojus Serkovas ir Mindaugas Diksa žaidė KTW Kališo ekipoje, kuri turnyrą baigė aštuntoje vietoje.

    Komanda taip pat padėkojo palaikymo komandai ir informaciniams rėmėjams: „Alytaus gidas“, „Alytaus laikas“, „Alytaus naujienos“, Sportas.info, Alytusplius, radijui FM99 ir Dzūkijos TV. Šis startas Alytaus jaunimui tapo svarbiu žingsniu, stiprinant kanupolo tradiciją ir konkurencingumą tarptautinėse varžybose.

  • Kultūros forumas Alytuje: kas laukia dalyvių ir kodėl šiemet jis žada daugiau nei tik pranešimus

    2026 metais gegužės 21 dieną Alytaus kultūros centre vyksiantis Kultūros forumas sieks suburti kultūros lauko profesionalus, kūrėjus, menininkus ir visus, kuriems aktuali miesto kultūrinė raida. Organizatoriai renginį pristato kaip praktinę susitikimo ir idėjų mainų erdvę, kurioje svarbiausia ne formalios kalbos, o gyvas dialogas.

    Forumo programa orientuota į patirtis ir sprendimus: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir diskutuoti, megzti ryšius bei ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Pastaraisiais metais tokie renginiai vis dažniau tampa vieta, kur gimsta tarpsektorinės iniciatyvos, o kultūra vis plačiau siejama su švietimu, bendruomenių įtrauktimi ir miesto tapatybės stiprinimu.

    Ko tikėtis programoje?

    Skelbiama, kad pranešimus skaitys kultūros lauko atstovai, tarp jų Agnė Pinigienė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir kiti. Renginio turinys paprastai kuriamas taip, kad būtų aktualus skirtingoms auditorijoms: nuo kultūros organizacijų vadovų ir projektų rengėjų iki kūrėjų, dirbančių su auditorijų plėtra ar edukacija.

    Aktualumo šiemet prideda ir platesnės tendencijos: kultūros sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, partnerystėms, komunikacijai skaitmeninėje erdvėje, taip pat auditorijų įtraukimui ne vien renginių metu, bet ir per ilgalaikius procesus. Daugelyje Lietuvos miestų kultūros įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip tapti atviresnėmis bendruomenėms, o ne vien renginių „vitrina“.

    Organizatorių akcentas – bendrystė

    Forumo idėja siejama su noru sukurti saugią erdvę profesiniam pokalbiui ir refleksijai: kuo šiandien gyvena kultūros organizacijos, kokių kompetencijų trūksta, kaip keičiasi žiūrovo lūkesčiai. Tokie klausimai aktualūs ne tik didiesiems centrams, bet ir regionams, kur kultūros infrastruktūra dažnai atlieka platesnę socialinę funkciją.

    „Kultūros forumas – tai ne tik renginys. Tai galimybė susitikti, išgirsti vieniems kitus, pasidalyti patirtimi ir išsinešti naują požiūrį į savo veiklą“, – sako Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė.

    Anot jos, šiltuoju metų laiku dalis kultūrinių veiklų persikelia į miesto erdves, todėl atsiveria daugiau galimybių pokalbiams, diskusijoms ir kūrybinėms paieškoms. Praktikoje tai reiškia ir kitokį kultūros centro vaidmenį: jis tampa ne tik scena, bet ir platforma susitikimams bei idėjų inkubavimui.

    „Kartais bendruomenės tariasi, ko galėtų ieškoti drauge, kartais atranda seniai pamirštas tiesas ir iš naujo prikelia jų vertę šiandienai. Svarbiausia, kad norime klausytis, mokytis, siūlyti ir kurti kartu“, – teigia J. Kričenaitė.

    Kaip dalyvauti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas skirtas ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir aktyviai dalyvauti, todėl verta iš anksto įsivertinti, kokių temų ar kontaktų ieškoma. Tokiuose susitikimuose dažnai didžiausią vertę sukuria ne scena, o diskusijos pertraukų metu ir naujai užsimezgusios partnerystės.

    Dalyvavimo detalės ir registracija paprastai pateikiamos Alytaus kultūros centro komunikacijos kanaluose. Renginio organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus, nes programos akcentai ir pranešėjų sąrašas, artėjant renginiui, gali būti pildomi.