Tag: Alyvuogių aliejus

  • Pajuodęs ir matinis juodas plautuvės paviršius? Blizgesį gali grąžinti paprasta alyvuogių aliejaus plėvelė

    Juodos ar grafito spalvos plautuvės atrodo itin stilingai, tačiau laikui bėgant jų paviršius neretai praranda sodrią spalvą ir tampa matinis. Ant tamsios dangos greitai išryškėja šviesios dėmės, nubėgimai ir apnašos, todėl net prižiūrima kriauklė ima atrodyti „pavargusi“.

    Dažniausiai tai nutinka dėl kieto vandens ir mineralinių nuosėdų, kurios ypač matomos ant tamsių paviršių. Situaciją gali pabloginti ir netinkamai parinktos valymo priemonės ar šiurkštūs šveitikliai.

    Tokios plautuvės (ypač kompozitinės ar granitinės) laikomos atspariomis, bet jų estetika reikalauja šiek tiek daugiau disciplinos kasdienėje priežiūroje. Jei po kelių savaičių naudojimo pastebite pablukimą ar baltą apnašą, tai dar nereiškia, kad paviršius negrįžtamai sugadintas.

    Vienas paprastų būdų vizualiai atgaivinti spalvą ir suteikti lengvo blizgesio – panaudoti virtuvėje dažnai turimą produktą: alyvuogių aliejų. Svarbiausia tai daryti saikingai ir ant visiškai švaraus, sauso paviršiaus.

    Kodėl tamsios plautuvės praranda blizgesį?

    Pagrindinis kaltininkas dažniausiai yra kietas vanduo: jame esantys mineralai, pirmiausia kalcis ir magnis, nusėda ant sienelių ir palieka baltą apnašą. Ant juodos ar grafito spalvos ji pastebima akimirksniu.

    Prie matinio vaizdo prisideda ir kasdieniai nešvarumai: riebalai po gaminimo, maisto likučiai, ne iki galo nuskalautas indų ploviklis. Net jei plautuvė plaunama dažnai, netinkama priežiūra gali tik paryškinti dėmes.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kuo valote. Per agresyvi buitinė chemija gali ilgainiui pažeisti paviršiaus struktūrą, o kieti šveitimo padeliai palieka mikroskopinių įbrėžimų, kurie „sugaudo“ apnašas ir optiškai blankina spalvą.

    Alyvuogių aliejus – greitas būdas atgaivinti vaizdą

    Šis metodas veikia paprastai: keli aliejaus lašai sukuria ploną apsauginę plėvelę, kuri vizualiai paryškina tamsią spalvą ir suteikia švelnų blizgesį. Ypač geras efektas pastebimas tada, kai paviršius atrodo stipriai išblukęs.

    Pirmiausia plautuvę reikėtų kruopščiai nuplauti švelnia valymo priemone, kad neliktų riebalų ir apnašų. Tuomet viską nuskalaukite vandeniu ir labai gerai nusausinkite minkšta šluoste – aliejus turi būti tepamas tik ant sauso paviršiaus.

    Kai plautuvė sausa, užlašinkite truputį alyvuogių aliejaus ant švarios mikropluošto šluostės ir plonu, tolygiu sluoksniu įtrinkite paviršių. Pabaigoje sausa šluostės dalimi nupoliruokite, kad neliktų pertekliaus.

    Saikas čia būtinas: per daug aliejaus gali palikti lipnumo pojūtį ir greičiau „pritraukti“ dulkes bei nešvarumus. Prieš bandant pirmą kartą pravartu peržvelgti konkretaus gaminio gamintojo priežiūros rekomendacijas.

    Kasdienė priežiūra, kuri padeda išvengti apnašų

    Norint, kad tamsi plautuvė kuo ilgiau išliktų estetiška, praverčia paprasti įpročiai: reguliariai plauti, po naudojimo nusausinti ir vengti stiprios chemijos. Nusausinimas ypač svarbus – taip sumažinama mineralinių dėmių tikimybė.

    Alyvuogių aliejus šiuo atveju gali tapti ne kasdieniu valymo, o greitu „atnaujinimo“ žingsniu, kai norisi atgauti sodresnę spalvą ir blizgesį be papildomų išlaidų.

  • Keptos bulvės kaip kepsninėje: traški oda ir puri šerdis su keliais paprastais triukais

    Keptos bulvės kepsninėse dažnai būna išskirtinės – su traškia, „pūslelėta“ odele ir minkštu, puriu vidumi. Nors namuose tai pakartoti ne visada paprasta, keli aiškūs žingsniai leidžia priartėti prie restorano rezultato.

    Pagrindinis triukas – gausiai įtrinti bulvės odelę alyvuogių aliejumi ir druska. Druska padeda ištraukti drėgmės perteklių, o tai prisideda prie puresnės tekstūros, tuo metu aliejus suteikia skonio ir padeda odelei gražiau apskrusti.

    Dar vienas netikėtas patarimas – nebūtinai reikia badyti bulves šakute. Nors daug receptų tai siūlo, kepant lėtai orkaitėje garai bulvės viduje gali būti naudingi: jie prisideda prie švelnesnio, minkštesnio rezultato.

    Svarbu neperlenkti lazdos: jei garų išleisite per daug, vidus gali išsausėti ir tapti miltingas. Tad jei visgi norisi saugumo, užtenka vos kelių dūrių, o ne daugybės skylučių per visą bulvę.

    Kaip kepti, kad oda būtų traški

    Norint kepsninėms būdingo efekto, bulvių nevertėtų vynioti į foliją. Folija sulaiko drėgmę, todėl odelė labiau „garinasi“ nei traškėja.

    Jeigu yra galimybė, bulves rekomenduojama kepti tiesiai ant orkaitės grotelių, o ne ant skardos. Taip karštis lengviau cirkuliuoja aplink visą bulvę ir odelė apskrunda tolygiau.

    Šis būdas reikalauja laiko: bulvėms prireiks bent valandos aukštoje temperatūroje (ne mažesnėje nei 400 laipsnių pagal Farenheitą). Išimti verta tik tada, kai bulvės suminkštėja, o odelė tampa traški.

    „Steakhouse“ gudrybės puresniam vidui

    Dar vienas restoranuose pasitaikantis triukas – iškepus bulvę ją numesti iš nedidelio aukščio ant lentelės ar lėkštės. Taip „sukratomas“ vidus, ir tekstūra gali tapti puresnė.

    Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą bulvių rūšį: geriausiai tinka krakmolingos, mažiau drėgmės turinčios bulvės, pavyzdžiui, russet tipo, o ne vaškinės raudonosios.

    Reikšmės turi ir druska – stambesni kristalai gali suteikti malonų traškumą. Kai kurie vietoje aliejaus odelę tepa lašinukų riebalais, o kiti renkasi jautienos taukus, kad traškumas būtų dar ryškesnis.

    Kuo pagardinti, kad neprarastumėte balanso

    Klasikiniai priedai – sviestas, grietinė, šoninė, sūris ar svogūnų laiškai. Visgi čia lengva persistengti: per daug priedų gali užgožti pačios bulvės skonį ir sugadinti traškios odelės efektą.

    Jei norisi „kepsninės“ patirties namuose, tokias bulves galima patiekti greta kepsnio. Tuomet paprastas patiekalas tampa artimesnis tam, ką daugelis prisimena iš restoranų.

  • Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija nuo 2026 metų lapkričio įpareigojo alyvuogių aliejaus spaudyklas laikinai sulaikyti 12 proc. savo produkcijos ir ją sandėliuoti, taip mažinant pasiūlą rinkoje. Šis sprendimas turėtų reikšti, kad iš rinkos bus „išimta“ apie 188 000 tonų alyvuogių aliejaus.

    Apie šią priemonę pranešė „Euronews“, nurodydama, kad sprendimas paskelbtas Ispanijos oficialiajame valstybės leidinyje. Jis taikomas kiekvieno mėnesio gamybos apimtims, kurias spaudyklos deklaruoja pačios.

    Priemonės esmė paprasta: dalis aliejaus vietoj pardavimo turi būti padėta į saugyklas – pačių gamintojų patalpose arba trečiųjų šalių sandėliuose. Tai pirmas kartas, kai Ispanija taiko tokį reguliavimo mechanizmą.

    Numatyta, kad į saugyklas nukreiptas aliejus rinkos nepasieks iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos – sezono pabaigos. Sprendimas netaikomas spalio ir ankstesnių mėnesių produkcijai.

    Sprendimą paskatino gausesnis derlius ir didelės atsargos

    Ispanijos institucijos argumentuoja, kad šį sezoną šalis tikisi gausaus derliaus, o alyvuogių aliejaus atsargos jau ir taip yra didelės. Rezoliucijoje nurodoma, kad sezono pradžios atsargos siekė 357 040 tonų.

    Taip pat pateikiama gamybos prognozė – 1 602 596 tonos. Esant tokiai pasiūlai, kyla rizika, kad gamintojų kainos toliau kris.

    Tekste pažymima, kad ankstyvą lapkritį gamintojai už aukščiausios rūšies alyvuogių aliejų (extra virgin) gaudavo apie 3 eurus už kilogramą – mažiau nei maždaug 4 eurus prieš metus.

    Pagal nustatytą taisyklę vyriausybė gali taikyti priemonę, kai sezono pradžios atsargų ir prognozuojamos gamybos suma yra bent 20 proc. didesnė už šešių ankstesnių sezonų vidurkį. Šį kartą sąlyga, kaip nurodoma, buvo įvykdyta.

    Ką tai reiškia alyvuogių aliejaus kainoms

    Tokio sprendimo tikslas – sumažinti aliejaus kiekį rinkoje ir taip apsaugoti gamintojus nuo dar didesnio kainų spaudimo. Kitaip tariant, tai bandymas stabilizuoti situaciją, kai pasiūla smarkiai išauga.

    Pastaraisiais metais alyvuogių aliejaus kainos buvo smarkiai šokusios į viršų po sausrų ir karščio bangų, kurios mažino derlių. Kai gamyba ėmė atsigauti, kainos pradėjo leistis.

    Ispanija yra didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje. Šalies žemės ūkio ministerijos vertinimu, Ispanijai gali tekti apie 45 proc. pasaulinės gamybos ir apie 70 proc. ES gamybos, nors šie rodikliai kinta priklausomai nuo derliaus.

    Rinką papildo ir didelis sandoris: planuojamas „Deoleo Holding“ perėmimas

    Sprendimas dėl sandėliavimo paskelbtas tuo metu, kai sektoriuje vyksta ir stambus įsigijimo sandoris. Skelbiama, kad Ispanijos bendrovės „Dcoop“ ir „Acesur“ susitarė įsigyti „Deoleo Holding“, priklausančią biržoje kotiruojamai alyvuogių aliejaus grupei „Deoleo“.

    „Deoleo“ save pristato kaip didžiausią pasaulyje alyvuogių aliejaus prekės ženklų bendrovę, jai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Carbonell“ ir „Hojiblanca“.

    Sandoriu visa „Deoleo Holding“ vertė įvertinta 520 mln. eurų, įskaitant skolą. Susitarimas apima 91,99 proc. akcijų paketą, įskaitant ir visą „Deoleo“ turimą 50,99 proc. dalį.

    Jei prisijungs likę akcininkai, pirkėjai galėtų perimti 100 proc. Įsigijimui dar reikės reguliuotojų leidimų ir „Deoleo“ akcininkų balsavimo.

    Po pranešimo apie sandorį „Deoleo“ akcijos ketvirtadienį užsidarė 21,1 proc. žemiau. Taip pat nurodoma, kad prieš tai vyko kelių mėnesių derybos ir buvo pateiktas konkuruojantis Ispanijos „Migasa“ ir Italijos „Coricelli“ pasiūlymas.

  • 5 svarbiausi Viduržemio jūros dietos produktai, siejami su mažesniu uždegimu

    Lėtinis uždegimas organizme siejamas su rimtomis sveikatos problemomis – nuo širdies ligų iki 2 tipo diabeto ar kai kurių onkologinių susirgimų. Nors trumpalaikis (ūmus) uždegimas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, ilgai trunkantis gali tapti žalingas.

    Gera žinia ta, kad gyvenimo būdas, įskaitant mitybą, gali turėti įtakos uždegiminiams procesams. Vienas dažniausiai minimų mitybos modelių šioje srityje – Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindas yra tradiciniai Viduržemio jūros regiono šalių valgymo įpročiai.

    Kaip rašo „EatingWell“, yra nemažai mokslinių duomenų, jog ši dieta siejama su mažesniais uždegimo žymenų rodikliais. Be bendro mitybos modelio, dėmesio sulaukia ir konkretūs produktai, dažnai esantys šios dietos pagrindu.

    Toliau – penki Viduržemio jūros dietai būdingi produktai, kurie įvairiuose šaltiniuose minimi kaip galintys prisidėti prie mažesnio uždegimo, bei keli praktiški patarimai, kaip juos įtraukti į kasdienį valgiaraštį.

    Alyvuogių aliejus, lašiša ir ankštiniai

    Pirmasis produktas – aukščiausios kokybės pirmo spaudimo alyvuogių aliejus. Jis laikomas vienu Viduržemio jūros dietos pagrindų, o jo sudėtyje esantys polifenoliai ir mononesočiosios riebalų rūgštys siejami su palankiu poveikiu uždegiminiams procesams.

    Alyvuogių aliejų paprasta naudoti kasdien: tinka kepimui ar daržovių troškinimui, taip pat salotų padažams. Rekomenduojama rinktis būtent pirmo spaudimo variantą ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje, kad ilgiau išliktų kokybiškas.

    Antrasis produktas – lašiša. Ji dažnai išskiriama dėl omega-3 riebalų rūgščių (EPA ir DHA), kurios dalyvauja organizmo reakcijose, susijusiose su uždegimo reguliavimu.

    Lašiša neretai kainuoja brangiau, tačiau paprasti receptai gali padėti išlaikyti bendrą patiekalo kainą mažesnę – pavyzdžiui, kepta lašiša su citrina, žolelėmis, daržovėmis ir pilno grūdo garnyru.

    Trečioji grupė – pupelės ir lęšiai. Ankštiniai dažnai naudojami sriubose, troškiniuose ar salotose, o jų sudėtyje esanti ląsteliena, augaliniai baltymai ir polifenoliai minimi kaip derinys, galintis būti svarbus žarnyno mikrobiotai ir uždegimo reguliavimui.

    Praktinis patarimas – dažnai į meniu įtraukti ankštinių porciją, pavyzdžiui, į salotas dėti avinžirnių, į daržovių sriubą – baltųjų pupelių, o virtus lęšius sumaišyti su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis. Patogus pasirinkimas ir konservuotos pupelės – jei įmanoma, verta rinktis be pridėtinės druskos arba prieš vartojant nuskalauti.

    Graikiniai riešutai ir uogos

    Ketvirtasis produktas – graikiniai riešutai. Jie taip pat išsiskiria ląstelienos, polifenolių ir augalinės kilmės omega-3 (ALA) deriniu. Minimas ir tyrimas, kuriame vyresnio amžiaus žmonėms graikinių riešutų vartojimas buvo siejamas su mažesniais kai kuriais uždegimo žymenimis, nors pabrėžiama, kad ne visuose tyrimuose rezultatai būna vienodi.

    Porcija paprastai nėra didelė – apie saujelę. Riešutais galima pagardinti košes, salotas, įmaišyti į padažus ar valgyti su vaisiais kaip užkandį.

    Penktoji kategorija – uogos: mėlynės, braškės, avietės, gervuogės. Jos vertinamos dėl polifenolių, įskaitant antocianinus, kurie suteikia ryškią spalvą, ir siejamos su antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis.

    Uogas galima rinktis šviežias arba šaldytas (be pridėtinio cukraus): dėti į kokteilius, maišyti su natūraliu jogurtu, berti ant košės ar naudoti kaip desertų dalį.

    Viduržemio jūros dieta – ne tik lėkštėje

    Svarbu tai, kad Viduržemio jūros „dieta“ dažnai apibūdinama kaip platesnis gyvenimo būdas, o ne vien produktų sąrašas. Prie palankesnės savijautos gali prisidėti ir įpročiai, tokie kaip reguliarus judėjimas, kokybiškas miegas, valgymas be nuolatinių trikdžių ir bendravimas valgant.

    Nors vienas produktas savaime problemų neišsprendžia, mitybos modelis, kuriame dominuoja daržovės, ankštiniai, žuvis, riešutai, uogos ir kokybiški riebalai, dažnai minimas kaip palankus pasirinkimas siekiant mažinti lėtinio uždegimo rizikos veiksnius.

  • 8 kasdieniai įpročiai po 60-ies, siejami su geresne smegenų sveikata ir ilgaamžiškumu

    Ilgesnis gyvenimas pats savaime nėra tikslas – daugeliui svarbiau išlikti savarankiškiems, judriems ir išsaugoti aštrų protą. Specialistai pabrėžia, kad tam didžiausią įtaką daro kasdieniai pasirinkimai, o ne „stebuklingi“ papildai ar brangūs sprendimai.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje aptariami įpročiai, ypač aktualūs sulaukus 60-ies. Dėmesys siūlomas ne vien gyvenimo trukmei, bet ir vadinamajai sveiko gyvenimo trukmei – metams, kuriuos žmogus praleidžia geros savijautos.

    Tarp svarbiausių krypčių išskiriama mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir socialiniai ryšiai. Kai kurie šių įpročių siejami su mažesne demencijos rizika ar geresniais kognityviniais rodikliais, tačiau pabrėžiama, kad tai dažniausiai yra sąsajos, o ne tiesioginis priežasties ir pasekmės įrodymas.

    Vis dėlto bendra žinutė paprasta: net ir nedideli pokyčiai, daromi nuosekliai, gali padėti išlaikyti geresnę savijautą vyresniame amžiuje – nuo tvirtesnių raumenų iki stabilesnės kasdienės rutinos.

    Mitybos įpročiai, kuriuos siūlo stiprinti

    Viena dažniausiai minimų rekomendacijų – dažniau rinktis lapines daržoves. Špinatai, lapiniai kopūstai ar rukola siejami su smegenų sveikatai svarbiomis maistinėmis medžiagomis, o į kasdienį racioną juos siūloma įtraukti paprastai: į kokteilius, kiaušinienę, sriubas ar sumuštinius.

    Taip pat akcentuojamos ankštinės daržovės – pupelės, lęšiai, avinžirniai. Jos įvardijamos kaip nebrangus ir sotus augalinių baltymų bei skaidulų šaltinis, galintis dažniau pakeisti dalį mėsos patiekaluose.

    Dar vienas dažnai aptariamas pasirinkimas – alyvuogių aliejus vietoje sviesto ar kitų kietųjų riebalų. Publikacijoje minimas tyrimas, kuriame didesnis alyvuogių aliejaus vartojimas buvo siejamas su mažesne demencijos sukelto mirtingumo rizika.

    Uogos išskiriamos kaip vaisiai, ypač dažnai aptariami su smegenų sveikata siejamose mitybos kryptyse. Straipsnyje nurodoma, kad reguliarus mėlynių vartojimas kai kuriuose tyrimuose siejamas su geresne epizodine ir su kalba susijusia atmintimi vyresniame amžiuje.

    Užkandžiams siūloma dažniau rinktis riešutus, o ne traškučius ar kitus sūrius užkandžius. Aptariami tyrimai, kuriuose riešutų vartojimas vyresniame amžiuje siejamas su mažesne demencijos, silpnumo ar ankstyvos mirties rizika, o atskirame tyrime minimas ir žemės riešutų sviesto vartojimas, sietas su fizinės funkcijos rodiklių pagerėjimu.

    Judėjimas, ryšiai ir miegas – kasdieniai „ramščiai“

    Fizinis aktyvumas įvardijamas kaip vienas svarbiausių sveiko senėjimo elementų. Kaip paprastas startas minimas ėjimas – siūloma pradėti nuo realiai įgyvendinamų pasivaikščiojimų ir didinti krūvį palaipsniui.

    Publikacijoje aptariama metaanalizė, kurioje daugiau žingsnių per dieną siejosi su mažesne mirtingumo rizika, o ryšys, pasak autorių, apie 60 metų ir vyresniems žmonėms mažėjo ties maždaug 6 000–8 000 žingsnių riba. Taip pat minimas tyrimas, kuriame apie 9 800 žingsnių siejosi su mažesne demencijos rizika, bet nauda buvo matoma ir esant mažesniam žingsnių skaičiui.

    Greta ėjimo pabrėžiama ir jėgos treniruočių svarba: jos siejamos su geresne pusiausvyra, eisena ir gebėjimu lengviau atlikti kasdienius judesius, pavyzdžiui, atsistoti nuo kėdės.

    Ne mažiau dėmesio skiriama socialiniams ryšiams. Minima didelės apimties metaanalizė, kurioje socialinė izoliacija ir vienatvė buvo siejamos su didesne bet kokios priežasties mirtingumo rizika, todėl siūloma sąmoningai planuoti bendras veiklas – pasivaikščiojimus, klubus, savanorystę ar užsiėmimus.

    Galiausiai, akcentuojamas reguliarus miegas: svarbu ne tik trukmė, bet ir pastovus ritmas. Straipsnyje minimas tyrimas, kuriame taisyklingesni miego įpročiai siejosi su mažesniu mirtingumu, o kitame – trumpas miegas vidutiniame amžiuje buvo siejamas su didesne vėlesne demencijos rizika.

  • Sviestas ar alyvuogių aliejus: tyrimai rodo, kuris pasirinkimas palankesnis širdžiai

    Sviestas ar alyvuogių aliejus: tyrimai rodo, kuris pasirinkimas palankesnis širdžiai

    Sviestas daugeliui tebėra kasdienis pasirinkimas – jis keliauja ant sumuštinių, į kepinius ir įvairius patiekalus. Vis dažniau keliama dilema, ar dėl širdies sveikatos verta jį dažniau keisti alyvuogių aliejumi.

    Skirtumą pirmiausia lemia riebalų sudėtis. Svieste gausu sočiųjų riebalų rūgščių, o jų perteklius mityboje gali didinti MTL (LDL) cholesterolio kiekį kraujyje.

    Padidėjęs LDL siejamas su aterosklerozės vystymusi ir didesne infarkto bei insulto rizika. Tuo tarpu alyvuogių aliejuje dominuoja mononesotieji riebalai, kurie, sočiuosius pakeitus jais, gali palankiau veikti lipidų profilį, ypač LDL rodiklį.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad sviestas automatiškai tampa „draudžiamu“ produktu. Daug svarbiau – kiek jo vartojama ir koks yra bendras mitybos kontekstas.

    Ką rodo didelės apimties analizė

    2025 metais žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtoje analizėje, apėmusioje daugiau nei 221 tūkst. suaugusiųjų, didesnis sviesto vartojimas buvo siejamas su didesne ankstyvos mirties rizika, o didesnis augalinių aliejų vartojimas – su mažesne rizika.

    Tyrėjai taip pat įvertino, kad 10 gramų sviesto per dieną pakeitus tokiu pat kiekiu augalinių aliejų, tai buvo susiję su maždaug 17 proc. mažesne mirties rizika.

    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai buvo stebimasis tyrimas. Tokie rezultatai rodo ryšį, bet savaime neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės mechanizmo.

    PREDIMED ir Viduržemio jūros dietos nauda

    Riebalų pasirinkimo svarbą išryškina ir PREDIMED tyrimas. Jame nustatyta, kad Viduržemio jūros dieta, papildyta ypač tyru alyvuogių aliejumi (extra virgin) arba riešutais, buvo susijusi su retesniais rimtais širdies ir kraujagyslių įvykiais.

    Šie duomenys dera su bendra rekomendacijų kryptimi: dažniau rinktis augalinius riebalus, o sočiuosius riebalus vartoti saikingai.

    Vien LDL skaičiaus neužtenka

    Nors LDL cholesterolis yra reikšmingas aterosklerozės rizikos veiksnys, vien jo rodiklis neleidžia tiksliai įvertinti bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

    Vertinant riziką atsižvelgiama ir į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų ligas bei šeiminę širdies ligų istoriją. Dėl to du žmonės su panašiu LDL lygiu gali turėti labai skirtingą tikimybę patirti infarktą ar insultą.

    Taip pat nėra vienos universalios „teisingos“ LDL vertės visiems – tikslai priklauso nuo individualios rizikos.

    Širdies ligų prevencijoje svarbi ne tik mityba: reikšmę turi ir fizinis aktyvumas, svorio kontrolė bei kitų rizikos veiksnių stebėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę.

    Kai kuriems žmonėms net ir koregavus mitybą bei įvedus reguliarų judėjimą gali nepavykti pasiekti tikslinių cholesterolio rodiklių – tuomet prireikia medikamentinio gydymo, dažniausiai statinų.

    Taigi sviesto keitimas alyvuogių aliejumi gali būti vienas iš širdžiai palankesnių žingsnių, bet geriausią naudą duoda kompleksinis požiūris: mityba, judėjimas ir rizikos veiksnių kontrolė.

  • Pietūs pagal Viduržemio jūros dietą per 10 minučių: paprasta formulė be recepto

    Viduržemio jūros dietos įkvėptus pietus galima susikomplektuoti greičiau nei per 10 minučių – ir tam nebūtinas konkretus receptas. Idėja paprasta: pasirinkti kelis kasdienius produktus ir sudėlioti juos pagal aiškią schemą.

    Taip patogu tada, kai laiko mažai, o norisi sočių ir maistingų pietų namuose ar darbovietėje. Kaip rašo „EatingWell“, dietos privalumas – lankstumas: galima derinti tai, ką turite šaldytuve ar spintelėje.

    Šios mitybos pagrindas – viso grūdo produktai, daržovės ir vaisiai, ankštiniai, riešutai, liesesni baltymų šaltiniai, šiek tiek pieno produktų bei alyvuogių aliejus. Ilgainiui toks pasirinkimas dažnai siejamas su palankesniais širdies ir medžiagų apykaitos rodikliais.

    Specialistai siūlo į pietų dėžutę žiūrėti kaip į „suderink ir pritaikyk“ užduotį: užtenka keturių žingsnių – pagrindo, baltymų, daržovių ir skonį užbaigiančių priedų.

    1 žingsnis: pagrindą kurkite iš viso grūdo produktų

    Viduržemio jūros mityboje svarbi vieta tenka viso grūdo produktams – jie suteikia skaidulų ir padeda patiekalui ilgiau išlikti sočiam. Pietums dažniausiai pakanka vienos ar dviejų porcijų.

    Patogu rinktis jau išvirtus kruopų likučius ar greitai paruošiamas alternatyvas. Tinka, pavyzdžiui, bolivinė balanda, kuskusas, bulguras, avižos, taip pat viso grūdo duona ar pita.

    2 žingsnis: pridėkite baltymų, bet neapsunkinkite patiekalo

    Baltymai šioje mityboje svarbūs, tačiau jų vaidmuo kitoks nei „didkepsnio lėkštėje“. Dažnai siūloma baltymus rinktis iš kelių šaltinių ir turėti jų atsargų namuose.

    Greitam variantui tinka ankštiniai iš skardinės (pupelės, lęšiai), konservuota žuvis, taip pat likusi kepta vištiena ar žuvis. Iš pieno produktų dažnai pasirenkamas graikiško tipo jogurtas ar sūris, pavyzdžiui, feta ar mocarela, o dar vienas patogus sprendimas – virti kiaušiniai ar humusas.

    3 žingsnis: „užauginkite“ porciją daržovėmis (ir, jei norisi, vaisiais)

    Daržovių čia siūloma negailėti – jos suteikia apimties, skonio ir maistinių medžiagų, o pietūs tampa spalvingesni. Jei mėgstate, šalia gali atsirasti ir vaisių – tai paprastas būdas patiekalui suteikti natūralaus saldumo.

    Laiką taupo jau supjaustytos daržovės, pavyzdžiui, agurkai, pomidorai ar paprikos. Greitam surinkimui tinka ir iš anksto keptos daržovės (baklažanai, cukinijos, brokoliai), taip pat stiklainiuose ar skardinėse esantys artišokai ar keptos paprikos, o bazę galima papildyti lapiniais žalumynais – rukola ar špinatais.

    4 žingsnis: užbaikite skonį riebalais ir tekstūra

    Vienas ryškiausių Viduržemio jūros dietos akcentų – alyvuogių aliejus. Jis dažnai tampa padažo pagrindu, o kartu su citrina ar žolelėmis gali pakeisti sudėtingesnius, riebesnius užpilus.

    Skonį ir sotumą sustiprina riešutai bei sėklos, taip pat tahini, actas, alyvuogės ar nedidelis kiekis sūrio. Tokie priedai suteikia traškumo ir padeda išlaikyti patiekalą įdomų net tada, kai ingredientai kartojasi.

    Ką šioje schemoje siūloma riboti

    Nors pabrėžiama, kad griežtų draudimų nėra, kai kurie produktai į Viduržemio jūros dietos dvasią įsipaišo prasčiau. Tarp jų minimos perdirbtos mėsos (vytinti gaminiai, dešros), taip pat sunkūs, kreminiai padažai.

    Dar viena grupė – rafinuoti angliavandeniai: vietoje jų rekomenduojama dažniau rinktis viso grūdo ar daigintų grūdų produktus, kurie suteikia daugiau skaidulų.

    Greitų pietų idėjos, kai norisi konkretaus pavyzdžio

    Jei sunku pradėti, specialistai pataria pietų per daug nekomplikuoti: skardinė avinžirnių ar pupelių, pomidorai, rukola, užpilas iš alyvuogių aliejaus ir citrinos, o viršuje – kapotos pistacijos ar kiti riešutai.

    Tarp kitų greitų variantų minimi avinžirnių dubenėlis su bolivine balanda, agurkais, pomidorais, alyvuogėmis ir feta; lęšių bei fetos salotos su žalumynais; lašišos pita su lapiniais kopūstais ir pomidorais. Taip pat siūlomas kaprio stiliaus suktinukas su mocarela, pomidorais ir baziliku arba tuno makaronų salotos su viso grūdo makaronais.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: laikykitės keturių žingsnių, o ingredientus keiskite pagal tai, ką turite po ranka – taip pietūs gimsta greitai ir be „tobulo“ recepto.

  • Dermatologai įspėja: šaltyje rankos trūkinėja dar greičiau – padeda 10 min. šiltos „alyvuogių aliejaus“ vonelės

    Atvėsus orams daugelis pastebi, kad rankų oda ima sausėti, šerpetoti ir skilinėti ties krumpliais. Tai ne tik kosmetinė problema: įtrūkimai gali skaudėti, kraujuoti ir tapti vartais infekcijoms. Vienas paprastų namų būdų sumažinti tempimą ir atkurti odos barjerą – trumpa šilta vonelė su „alyvuogių aliejumi“.

    Šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras mažina odos drėgmę, o dažnas rankų plovimas bei dezinfekantai tirpdo natūralius lipidus. Dėl to silpnėja apsauginis odos barjeras, rankos greičiau parausta, peršti, atsiranda šiurkštumas. Žiemą situaciją dažnai pablogina ir buitiniai valikliai, ypač jei tvarkomasi be pirštinių.

    Dermatologai pabrėžia, kad ilgai trunkantis rankų sausumas kartais signalizuoja ir odos ligas, pavyzdžiui, dirginamąjį ar alerginį kontaktinį dermatitą, taip pat atopinį dermatitą. Jei įtrūkimai kartojasi, atsiranda šlapiavimas, pūliavimas, stiprus niežėjimas ar skausmas, vien namų priemonių gali nepakakti. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamos priežiūros ir gydymo taktikos.

    Kaip atlikti aliejaus vonelę?

    Švelniai pašildykite „alyvuogių aliejų“ taip, kad jis būtų maloniai šiltas, bet nekaitintų. Tada panardinkite švarias rankas 10 minučių, o po procedūros nusausinkite švelniai, netrinant. Likusį ploną sluoksnį galima įmasažuoti į odą, ypač ties įtrūkimais ir krumpliais.

    Tokia vonelė veikia kaip emolientas: riebalai padeda papildyti odos lipidus ir laikinai sumažina vandens netekimą. Šiluma suminkština suragėjusį sluoksnį, todėl oda trumpam tampa elastingesnė ir mažiau tempia. Vis dėlto ilgalaikiam rezultatui svarbiausia ne vienkartinė procedūra, o nuosekli kasdienė priežiūra.

    Ką dar verta keisti kasdienybėje?

    Rankų būklę dažniausiai pagerina paprasti įpročiai: drungnas vanduo vietoj karšto, švelnus prausiklis ir kremas po kiekvieno plovimo. Jei naudojami dezinfekantai, po jų taip pat pravartu atkurti odos barjerą kremu. Tvarkantis su chemija ar ilgiau būnant lauke, verta rinktis apsaugines pirštines, kad oda mažiau kontaktuotų su dirgikliais.

    Jei įtrūkimai gilūs, padeda storesnės tekstūros emolientai ir apsauginiai barjeriniai tepalai, ypač prieš miegą. Tačiau jei žaizdelės negyja, plinta paraudimas, juntamas pulsavimas ar atsiranda karščiavimas, tai gali būti infekcijos požymiai. Tokiu atveju delsimas gali kainuoti ilgiau trunkantį gydymą.

  • Graikės močiutės šią užtepėlę verda iš žirnių nuolat: kreminė, nors be grietinėlės

    Nors pavadinimas fava daugeliui asocijuojasi su pupomis, Graikijoje taip vadinama kreminė ankštinių užtepėlė, gaminama iš skirtingų žirnių ar kitų ankštinių. Santorinyje ypač vertinama vietinė geltonųjų žirnių atmaina, tačiau panašų rezultatą namuose galima išgauti ir iš įprastų skaldytų žirnių.

    Užtepėlės paslaptis slypi lėtame virime: žirniai ilgiau kaitinami su svogūnu, česnaku ir lauro lapu, kol visiškai sukrenta. Tokiu būdu masė tampa aksominė ir soti net nenaudojant grietinėlės, o skonis išryškėja vien iš daržovių ir prieskonių.

    Patogiausia favai rinktis geltonuosius skaldytus žirnius, nes jie greitai suminkštėja ir turi švelnų, šiek tiek salstelėjusį poskonį. Tinka ir žalieji skaldyti žirniai, tik tuomet užtepėlė bus tamsesnė ir ryškesnio skonio, o tekstūra gali būti kiek grūdėtesnė.

    Kai kuriuose Graikijos namuose favą verda ir iš džiovintų pupų ar smulkiosios lęšių rūšies, tačiau joms dažniau reikia ilgesnio virimo, o kartais ir mirkymo. Avinžirniai taip pat suteikia kremiškumą, bet skonis labiau primins humusą nei tradicinę favą.

    Skaldytų žirnių mirkyti nereikia, tačiau juos verta kelis kartus perplauti, kol vanduo taps beveik skaidrus. Tai padeda sumažinti krakmolo perteklių ir išgauti švaresnį skonį bei tolygesnę konsistenciją.

    Klasikinis patiekimas Graikijoje paprastas: ant viršaus užpilama gero alyvuogių aliejaus, uždedama plonai pjaustyto raudonojo svogūno, kartais įdedama kaparėlių ar pabarstoma šviežiomis žolelėmis. Favą įprasta valgyti su pita ar kitu šviežiu duonos kepiniu, tačiau ji tinka ir kaip užtepėlė daržovėms, prie keptų patiekalų ar kaip alternatyva humusui.

  • Itališkas schiacciata užkariauja virtuves: plonesnė už focaccia ir tobula sumuštiniams

    Toskanoje gimęs schiacciata – itališkas paplotėlis, kurio pavadinimas reiškia „suplotas“. Istoriškai jis buvo kepamas iš likusios duonos tešlos, ją pirštais stipriai suspaudžiant skardoje, kad susidarytų būdingos duobutės. Jos kepant sulaiko daugiau alyvuogių aliejaus ir druskos, todėl kepinys tampa išraiškingo skonio.

    Nors iš pirmo žvilgsnio schiacciata primena focaccia, tai ne tas pats. Schiacciata paprastai būna plonesnė, labiau iškepta ir traškesnė, o jos minkštimas ne toks purus ir aukštas. Dėl to perpjovus ji neužgožia įdaro ir ypač tinka sumuštiniams.

    Šiuolaikinėje itališkų sumuštinių kultūroje schiacciata dažnai derinama su pesto, stracciatella sūriu, mortadella, vytintu kumpiu ar daržovėmis. Populiarumą lemia ir praktiškumas: plonesnė tešla greičiau apskrunda, o kepinį patogu pjaustyti, sluoksniuoti ir neštis kaip užkandį.

    Norint išgauti autentišką tekstūrą, tešlai įprastai naudojamas didesnis vandens kiekis – apie 75–80 proc. hidratacija. Tokia tešla būna lipnesnė, tačiau būtent ji padeda susiformuoti oro pūslelėms ir suteikia traškų paviršių. Dažniausiai pasirenkami smulkūs kvietiniai miltai, pavyzdžiui, itališki tipo 00, arba duonos kepimui tinkami miltai.

    Iškepus schiacciata verta bent 15 minučių atvėsinti ant grotelių, kad pluta sutvirtėtų, o vidus neprarastų struktūros. Tuomet paplotį galima perpjauti horizontaliai ir užpildyti mėgstamais itališkais priedais. Taip paruoštas kepinys tinka tiek greitiems pietums, tiek vakarėlio užkandžiams.