Tag: Alzheimerio liga

  • AI-built molecular atlas maps Alzheimer’s brain beyond amyloid plaques, pointing to overlooked metabolic shifts

    AI-built molecular atlas maps Alzheimer’s brain beyond amyloid plaques, pointing to overlooked metabolic shifts

    Researchers at Rice University have created a label-free molecular atlas of the Alzheimer’s brain in an animal model, using laser-based imaging paired with artificial intelligence. The work aims to clarify how the disease emerges and spreads beyond what standard pathology typically captures.

    The study used hyperspectral Raman imaging, an advanced form of Raman spectroscopy that reads chemical fingerprints in tissue without dyes or fluorescent tags. By scanning brain slices at high resolution, the team generated a detailed chemical map designed to reflect the brain’s native state.

    What the imaging revealed

    Analysis indicated that Alzheimer’s-linked chemical changes were not limited to amyloid plaques. Instead, the alterations appeared across multiple brain regions, with uneven patterns that could help explain why symptoms develop gradually and differ between individuals.

    To handle the large dataset, the researchers applied both unsupervised and supervised machine learning methods. Unsupervised tools grouped tissue by molecular similarity, while supervised models helped distinguish Alzheimer’s-affected samples from controls across different regions.

    Metabolic signals in key regions

    Beyond protein-related pathology, the maps pointed to broader metabolic differences, including shifts in cholesterol and glycogen signals. The strongest contrasts were reported in brain regions central to memory and cognition, including the hippocampus and cortex.

    The authors argue that these molecular patterns support a wider view of Alzheimer’s as a disorder involving disrupted brain structure and energy balance, not only plaque formation. They say a whole-brain, label-free approach could help surface changes that targeted assays might miss.

    While the findings are based on an animal model and would need validation in human tissue, the researchers suggest the approach could eventually inform earlier detection strategies and more region-specific treatment research. The study was published in ACS Applied Materials and Interfaces with support from U.S. federal research funders.

  • Loss of Smell May Signal Early Alzheimer’s: New Study Points to an Immune Trigger

    Loss of Smell May Signal Early Alzheimer’s: New Study Points to an Immune Trigger

    A subtle decline in the sense of smell could be among the earliest detectable changes linked to Alzheimer’s disease, potentially emerging well before clear memory problems. New research from Germany suggests the shift may be driven by the brain’s immune cells damaging key odor-processing connections.

    The study, led by scientists at the German Center for Neurodegenerative Diseases (DZNE) and Ludwig Maximilian University of Munich, focuses on microglia, immune cells that help maintain brain health. Researchers report that in early Alzheimer’s, microglia may begin dismantling nerve fibers needed for normal smell perception.

    How the brain’s smell circuit changes

    The team examined communication between the olfactory bulb, which processes odor signals, and the locus coeruleus, a brainstem region involved in sensory regulation and other core functions. Long nerve fibers from the locus coeruleus help tune activity in the olfactory bulb, supporting normal smell processing.

    According to the researchers, early Alzheimer’s-related alterations make these fibers appear abnormal to microglia. In response, microglia break down the connections, which could help explain why smell deficits can appear early in the disease course.

    An eat-me signal on neurons

    The study points to changes in the nerve fiber membrane as a likely trigger. A molecule called phosphatidylserine, typically kept on the inner side of the cell membrane, was observed on the outside, where it can act as an immune cue.

    Microglia are known to respond to this kind of signal during normal synaptic pruning, a process that removes unused or impaired connections. The researchers suggest that in early Alzheimer’s, abnormal neuron activity may prompt this membrane shift, leading microglia to remove fibers that are still needed.

    Evidence from mice, tissue, and PET scans

    To support the mechanism, the scientists combined results from Alzheimer’s-like mouse models with analyses of human brain tissue and PET imaging data from people diagnosed with Alzheimer’s or mild cognitive impairment. Together, these lines of evidence point to immune-driven damage occurring at an early stage.

    The findings also connect to a growing push for earlier diagnosis, as newer Alzheimer’s treatments are generally aimed at earlier phases of the disease. Researchers say a better understanding of smell-related changes could help identify people who should receive further testing before cognitive symptoms become pronounced.

    Smell loss can have many causes, including aging, infections, allergies, and other neurological conditions, so it is not a stand-alone diagnostic sign. Still, the study strengthens the case that changes in olfaction may offer a practical early clue worth taking seriously in Alzheimer’s research and clinical follow-up.

  • Johns Hopkins study spotlights hydrogen sulfide signaling as a potential new target in Alzheimer’s research

    Johns Hopkins study spotlights hydrogen sulfide signaling as a potential new target in Alzheimer’s research

    Researchers at Johns Hopkins Medicine report that a newly funded study by the National Institutes of Health is helping advance a potential new approach to Alzheimer’s disease treatment. The focus is a protein in the brain that produces a small but important gas.

    The protein, called Cystathionine γ-lyase, or CSE — best known for generating hydrogen sulfide, the gas that smells like rotten eggs — appears to play a key role in how memory forms. The findings come from experiments in genetically engineered mice, according to study leader Bindu Paul, M.S., Ph.D., associate professor of pharmacology, psychiatry and neuroscience at the Johns Hopkins University School of Medicine.

    The research, published in Proceedings of the National Academy of Sciences, aims to better understand how this protein works and whether boosting its activity could help protect brain cells and slow neurodegenerative diseases such as Alzheimer’s.

    Hydrogen Sulfide May Protect Brain Cells

    Earlier studies suggested that hydrogen sulfide can help protect neurons in mice. However, the gas is toxic in large amounts, which makes it unsafe to deliver directly to the brain. Scientists are instead trying to understand how to safely maintain the extremely small levels naturally present in neurons.

    The new findings show that mice engineered to lack the CSE enzyme develop problems with memory and learning. These mice also show increased oxidative stress, DNA damage and weakened blood-brain barrier integrity — all features commonly associated with Alzheimer’s disease, says Paul, the study’s corresponding author.

    Building on Years of Research

    The current work builds on earlier research led by Solomon Snyder, M.D., D.Sc., D.Phil., professor emeritus of neuroscience, pharmacology, and psychiatry. In 2014, his team reported that CSE supported brain health in mice with Huntington’s disease. The researchers used mice lacking the CSE protein, first developed in 2008 when the protein was linked to blood vessel function and blood pressure regulation.

    In 2021, the group found that CSE was not functioning properly in mice with Alzheimer’s disease, and that very small injections of hydrogen sulfide helped protect brain function.

    Those earlier studies focused on mice with additional genetic mutations tied to neurodegenerative diseases. The latest research isolates the role of CSE itself.

    “This most recent work indicates that CSE alone is a major player in cognitive function and could provide a new avenue for treatment pathways in Alzheimer’s disease,” says co-corresponding author Snyder, who retired from the Johns Hopkins Medicine faculty in 2023.

    Memory Loss Linked to CSE Deficiency

    To better understand how CSE affects memory, scientists compared mice lacking the protein with normal mice using the same strain developed in 2008. They tested spatial memory (ability to remember directions and follow cues) using a setup called the Barnes maze.

    In this test, mice learn to escape a bright light by finding a hidden shelter. At two months old, both normal mice and those lacking CSE performed similarly, locating the shelter within three minutes. By six months, however, the CSE-deficient mice struggled to find the escape route, while normal mice continued to succeed.

    “The decline in spatial memory indicates a progressive onset of neurodegenerative disease that we can attribute to CSE loss,” says first author Suwarna Chakraborty, a researcher in Paul’s lab.

    Brain Changes Mirror Alzheimer’s Disease

    The researchers also examined how the absence of CSE affects the brain at a cellular level. The hippocampus, a region critical for learning and memory, relies on the formation of new neurons. Disruptions in this process are a known feature of neurodegenerative diseases.

    Using biochemical and analytical methods, the team found that proteins involved in neurogenesis were reduced or missing in mice without CSE.

    With high powered electron microscopes, the scientists observed structural damage in the brains of these mice. They found large breaks in blood vessels, indicating harm to the blood-brain barrier, another hallmark of Alzheimer’s disease. In addition, newly formed neurons had difficulty reaching the hippocampus, where they normally contribute to memory formation.

    “The mice lacking CSE were compromised at multiple levels, which correlated with symptoms that we see in Alzheimer’s disease,” says co-first author Sunil Jamuna Tripathi, a researcher in Paul’s lab.

    Toward New Alzheimer’s Treatments

    Alzheimer’s disease affects more than 6 million people in the United States, according to the U.S. Centers for Disease Control and Prevention, and the number continues to grow. Currently, no treatments have been consistently shown to stop or slow the disease.

    The researchers say that targeting CSE and its production of hydrogen sulfide could offer a new path for developing therapies aimed at protecting brain function and slowing disease progression.

    Funding and Research Contributors

    Funding support for this research was provided by the National Institutes of Health (1R01AG071512, P50 DA044123,1R21AG073684, O1AGs066707, U01 AG073323, AG077396, NS101967, NS133688, P01CA236778), the Department of Defense (HT94252310443), the American Heart Association, AHA-Allen Initiative in Brain Health and Cognitive Impairment, the Solve ME/CFS Initiative, the Catalyst Award from Johns Hopkins University, the Valour Foundation, the Wick Foundation, Department of Veterans Affairs Merit Award (I01BX005976), the Louis Stokes Cleveland Department of Medical Affairs Veterans Center, the Mary Alice Smith Funds for Neuropsychiatry Research, the Lincoln Neurotherapeutics Research Fund, the Gordon and Evie Safran Neuropsychiatry Fund; and the Leonard Krieger Fund of the Cleveland Foundation.

    In addition to Paul, Snyder, Chakraborty and Tripathi, contributors included Richa Tyagi and Benjamin Orsburn from Johns Hopkins; Edwin Vázquez-Rosa, Kalyani Chaubey, Hisashi Fujioka, Emiko Miller and Andrew Pieper of Case Western University; Thibaut Vignane and Milos Filipovic from Leibniz Institute for Analytical Sciences, Germany; Sudarshana Sharma from Hollings Cancer Center; Bobby Thomas from Darby Children’s Research Institute and the Medical University of South Carolina, and Zachary Weil and Randy Nelson from West Virginia University School of Medicine.

  • Rutgers study suggests internalized stress could speed memory decline in older Chinese Americans

    Rutgers study suggests internalized stress could speed memory decline in older Chinese Americans

    Stress that people keep to themselves may be quietly linked to faster memory decline in older Chinese Americans, according to new research from Rutgers Health. The findings add detail to how emotional strain can shape brain aging in a population often underrepresented in dementia studies.

    The study, published in The Journal of Prevention of Alzheimer’s Disease, analyzed how social and behavioral factors relate to changes in memory over time. Researchers focused on Chinese adults aged 60 and older, noting that more tailored evidence is needed as the older Asian American population grows.

    What internalized stress looks like

    In the research, internalized stress referred to turning distress inward, including feelings such as hopelessness and absorbing stressful experiences rather than expressing or resolving them. The team reported that this pattern showed the clearest association with worsening memory across multiple assessments.

    The authors also pointed to cultural and life circumstances that can intensify hidden strain, including pressure to appear resilient and the practical stressors many older immigrants face. Language barriers, social isolation and adapting to different norms can compound stress over time.

    Evidence drawn from a major cohort

    To examine long-term patterns, the researchers used data from the Population Study of ChINese Elderly, a large community-based cohort in the Chicago area. The dataset followed more than 1 500 participants through interviews conducted from 2011 to 2017.

    Alongside internalized stress, the team evaluated neighborhood cohesion and external stress relief factors. Those measures did not show the same clear relationship with memory changes as internalized stress did, underscoring the potential importance of how stress is processed emotionally.

    Why the findings matter now

    The researchers emphasized that internalized stress is potentially modifiable, which may open doors for prevention-focused support. They argued that culturally sensitive approaches could help identify distress that is easy to miss and may influence cognitive health.

    While the study does not prove that stress causes dementia, it strengthens the case that emotional well-being and brain health are closely connected. The authors said the results could inform community programs and clinical screening that better fit the experiences of aging Chinese American adults.

  • Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Ekspertai įspėja: demencijos šaknys – vaikystėje, o rizika auga dar iki 40-ies

    Demencija dažnai siejama su senatve, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad rizikos veiksniai gali pradėti kauptis gerokai anksčiau – nuo nėštumo, kūdikystės ir vaikystės iki jauno suaugusiojo amžiaus. Mokslininkai pabrėžia, kad dalį šių veiksnių galima keisti, todėl prevencija turėtų prasidėti ne tada, kai atsiranda simptomai, o daug anksčiau.

    Naujesniuose darbuose nagrinėjama, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos siejasi su vėlesne smegenų sveikata. Tyrėjai mini, kad kai kurie gimimo ir šeimos planavimo veiksniai, pavyzdžiui, gimdymas vyresniame amžiuje ar mažesni tarpai tarp gimdymų, gali būti susiję su šiek tiek padidėjusia demencijos rizika vėliau, nors tai nereiškia tiesioginės priežasties.

    Kodėl svarbūs pirmieji gyvenimo metai?

    Mokslininkai vis dažniau remiasi ilgalaikiais stebėjimais, kurie rodo, kad kognityviniai gebėjimai vaikystėje gali būti susiję su kognityvinių funkcijų lygiu vyresniame amžiuje. Kitaip tariant, dalis skirtumų tarp žmonių gali būti matomi dar ankstyvame amžiuje, o ne vien atsirasti dėl spartesnio blogėjimo senstant.

    Pastebima ir tai, kad smegenų vaizdinimo tyrimuose kai kurie pokyčiai, siejami su vėlesne demencija, gali labiau atitikti ankstyvuoju laikotarpiu patirtas rizikas nei vien dabartinius įpročius. Dėl to vis dažniau kalbama apie demencijos prevenciją kaip apie viso gyvenimo tikslą.

    Rizikos veiksniai jaunystėje: ne vien alkoholis

    Tyrėjai, vertinantys 18–39 metų amžiaus grupę, išskiria ir su gyvenimo būdu susijusias rizikas: žalingą alkoholio vartojimą, rūkymą, mažą fizinį aktyvumą bei socialinę izoliaciją. Šie veiksniai svarbūs tuo, kad dažnai įsitvirtina būtent jaunystėje ir vėliau tampa sunkiau pakeičiami.

    Kita dalis rizikų susijusi su sveikatos būkle ir aplinka: galvos traumos, oro tarša, prastesnė klausa ar rega, taip pat mažesnis išsilavinimo lygis. Prie riziką didinančių būklių dažnai minimi nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis ir depresija, nes jos gali ilgainiui veikti kraujagyslių ir smegenų sveikatą.

    Ką siūlo ekspertai ir kas dar tiriama?

    Specialistai pabrėžia, kad vien žinoti rizikas nepakanka, todėl siūloma veikti keliais lygiais. Individualiai tai reiškia ankstyvą švietimą apie smegenų sveikatą, o bendruomenėse ir valstybiniu mastu – nuoseklias prevencines priemones, kurios padėtų mažinti žalingų įpročių paplitimą ir didinti sveikatai palankios aplinkos prieinamumą.

    Kartu akcentuojama, kad dalis galimų rizikos veiksnių dar tik vertinami ir reikalauja daugiau duomenų. Tarp jų minimas itin perdirbtas maistas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, ilgas laikas prie ekranų, lėtinis stresas ir mikroplastikų poveikis, tačiau šiose srityse mokslinė bendruomenė dar ieško aiškesnių atsakymų.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: kuo anksčiau pradedama rūpintis miego kokybe, fiziniu aktyvumu, širdies ir kraujagyslių rodikliais, klausa, rega bei psichikos sveikata, tuo daugiau šansų sumažinti demencijos riziką vėlesniais dešimtmečiais. Tai ypač aktualu jaunimui, nes būtent šiame etape formuojasi įpročiai, kurie gali lemti ilgalaikes pasekmes.

  • Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Mokslininkai perspėja: omega-3 kapsulės kai kuriems gali spartinti atminties silpnėjimą

    Omega-3 maisto papildai daugelio siejami su širdies ir smegenų sveikata, tačiau naujesni duomenys verčia šį įsitikinimą vertinti atsargiau. Mokslininkai perspėja, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių, turinčių genetinę Alzheimerio ligos riziką, šie papildai gali būti susiję su spartesniu pažinimo funkcijų prastėjimu.

    Nauja analizė, paremta Alzheimerio ligos neurovizualizacijos iniciatyvos duomenimis, apėmė daugiau nei 800 vyresnio amžiaus dalyvių. Tyrėjai lygino žmones, vartojusius omega-3 kapsules, su nevartojusiais ir stebėjo atminties, dėmesio bei kalbos gebėjimų pokyčius per laiką.

    Didžiausias skirtumas išryškėjo tarp asmenų, turinčių APOE ε4 genotipo variantą, siejamą su didesne demencijos rizika. Šioje grupėje omega-3 papildus vartoję dalyviai vidutiniškai greičiau prarado balus Mini protinės būklės tyrime, kuris plačiai taikomas kognityvinių funkcijų pokyčiams vertinti.

    „Mūsų rezultatai meta iššūkį nuomonei, kad omega-3 yra vienodai naudingas visiems, ir rodo, kad reikia atsargesnio vertinimo“, – teigė tyrimo autoriai.

    Svarbu pabrėžti, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo priežastinio ryšio. Be to, dalyvių populiacija turėjo savitų bruožų, todėl išvadas reikia taikyti apdairiai ir patvirtinti kitais, griežtesnio dizaino tyrimais.

    Įdomu tai, kad spartesnis pažinimo prastėjimas nebuvo aiškiai susietas su tipiniais Alzheimerio ligos biologiniais žymenimis, tokiais kaip amiloido sankaupos ar kiti struktūriniai pokyčiai. Tyrėjai kelia hipotezę, kad reikšmę gali turėti subtilūs nervinių jungčių, vadinamosios sinapsinės funkcijos, pokyčiai.

    Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau akcentuojama, kad omega-3 poveikis gali priklausyti nuo dozės, vartojimo trukmės, pradinio mitybos raciono ir individualios rizikos profilio. Kai kurių apžvalginių darbų išvados rodo, kad mažesnės dozės gali būti siejamos su nauda, o didesnės, pavyzdžiui, viršijančios 1 500 miligramų per dieną, kai kuriems asmenims gali nebebūti palankios.

    Specialistai pabrėžia ir praktinį aspektą: jei tikslas yra didinti omega-3 suvartojimą, dažnai pirmiau rekomenduojama koreguoti mitybą, o ne aklai remtis kapsulėmis. Riebi žuvis, kai kurios sėklos ir riešutai omega-3 suteikia kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis, o perteklių pasiekti paprastai sunkiau nei vartojant koncentruotus papildus.

    Gydytojai primena, kad maisto papildai nėra neutralūs ir gali sąveikauti su vaistais ar netikti tam tikroms būklėms. Jei šeimoje yra Alzheimerio ligos atvejų, žinoma genetinė rizika ar jau juntami atminties sutrikimai, prieš pradedant vartoti omega-3 tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu ir aptarti dozę bei tikslą.

    Tyrėjai ragina ateityje atlikti daugiau atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kurie leistų aiškiau nustatyti, kam omega-3 gali būti naudingas, o kam reikėtų atsargumo. Kol kas bendras signalas aiškus: kalbant apie smegenų sveikatą, universalių sprendimų nėra, o papildų vartojimas turėtų būti individualizuotas.

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.

  • Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Alzheimerio liga dažniausiai siejama su progresuojančiu atminties ir kitų pažintinių funkcijų silpnėjimu, tačiau daliai vyresnio amžiaus žmonių aptinkami būdingi ligos požymiai smegenyse nepasireiškia simptomais. Tyrėjai tokį reiškinį vadina besimptome Alzheimerio ligos forma, o jos priežastys iki šiol buvo neaiškios.

    Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų komanda, pasitelkusi didelės apimties genetinių duomenų analizę ir eksperimentus su pelėmis, nustatė galimą molekulinį mechanizmą, kuris gali sieti Alzheimerio baltymų sankaupas su kognityviniu nuosmukiu. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Acta Neuropathologica Communications.

    Remiantis ankstesniais pomirtinių smegenų tyrimais, apie 20–30 proc. vyresnių suaugusiųjų gali turėti Alzheimerio ligai būdingas amiloido beta plokšteles ir tau baltymo sankaupas, bet gyvenime nepatirti ryškaus atminties ar mąstymo sutrikimo. Šis atsparumas laikomas vienu svarbiausių raktų ieškant prevencijos ir ankstyvos diagnostikos sprendimų.

    Komanda iš pradžių pritaikė DI paremtą analizę, kuri iš tūkstančių pomirtinių žmogaus smegenų mėginių genetinių ir molekulinių duomenų suformavo Alzheimerio ligai būdingą genų tinklo „piršto atspaudą“. Vėliau šis „piršto atspaudas“ buvo tikrinamas su laboratorinėmis pelėmis, įskaitant gyvūnus, kuriems išsivysto į Alzheimerį panaši patologija.

    Modeliavimas išskyrė baltymą chromograniną A kaip vieną svarbiausių šio tinklo „mazgų“. Kai tyrėjai išvedė peles, kurios neturėjo chromogranino A, gyvūnams vis tiek formavosi Alzheimerio ligai būdingos baltymų sankaupos, tačiau ryškių atminties ir mokymosi sutrikimų nebuvo arba jie buvo gerokai silpnesni.

    „Net kai smegenyse matomi aiškūs Alzheimerio ligos požymiai, dalis žmonių išlieka mintinai aštrūs“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkas Sushil Mahata.

    Tyrimas atkreipė dėmesį ir į lyčių skirtumus. Pasak autorių, patinams chromogranino A neturėjimas labiau siejosi su atsparumu simptomams, o patelėms fiksuota ir mažiau su liga susijusios smegenų pažaidos požymių, tačiau tiksli šio skirtumo priežastis kol kas neaiški.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar nėra tiesioginis pagrindas gydymui žmonėms, nes tyrimas remiasi modeliais ir biologinių žymenų analize. Vis dėlto atradimas stiprina hipotezę, jog kai kurie baltymai gali veikti kaip tarpinė grandis, sustiprinanti toksinį amiloido beta ir tau poveikį nervų ląstelėms, o jų reguliavimas ateityje galėtų tapti prevencinių strategijų kryptimi.

    Pastaraisiais metais Alzheimerio srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ligą sukeliančioms grandims, bet ir natūraliems smegenų atsparumo mechanizmams. Lygiagrečiai sparčiai vystomi kraujo tyrimai, galintys aptikti su amiloidu ir tau susijusius žymenis dar prieš simptomus, o tai didina tikimybę, kad ateities prevencija bus paremta ankstyva rizikos įvertinimo ir individualizuotos intervencijos kombinacija.

    Tyrėjai taip pat nurodo interesų konfliktų svarbą: dalis autorių yra susiję su bendrove, kuri vysto chromogranino A krypties tyrimus. Dėl to, vertinant perspektyvas, ypač svarbūs nepriklausomi pakartotiniai tyrimai ir patvirtinimas žmonių klinikiniuose duomenyse.