CP v2

Tag: Amazon Web Services

  • Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Skandalas dėl filmo apie „OpenAI“: „Amazon“ atsitraukė po 46 mlrd. eurų sandorio, bet jį perėmė „Neon“

    Nepriklausomas platintojas „Neon“ įsigijo režisieriaus Luca Guadagnino dramą „Artificial“, pasakojančią apie Samą Altmaną ir „OpenAI“. Sandoris įvyko po to, kai „Amazon MGM Studios“ netikėtai atsisakė beveik užbaigto projekto.

    Holivude šis sprendimas siejamas su „Amazon“ ir „OpenAI“ strategine partneryste, kurios vertė siekia apie 46 mlrd. eurų. Nors „Amazon“ tvirtino, kad filmui tiesiog labiau tiktų kitas platintojas, industrijoje tai vertinama kaip interesų konflikto ir reputacijos rizikos klausimas.

    Kas pasakojama filme „Artificial“

    Juostoje Andrew Garfieldas vaidina Samą Altmaną, Monica Barbaro – buvusią „OpenAI“ technologijų vadovę Mirą Murati, o Yura Borisovas – vieną iš įkūrėjų Ilyą Sutskeverį. Filme taip pat rodomas Elonas Muskas, kurį įkūnija Ike Barinholtzas.

    Siužeto ašis – 2023 metais įvykęs chaotiškas savaitgalis, kai „OpenAI“ valdyba atleido Altmaną, tačiau po kelių dienų jis buvo grąžintas į pareigas. Šis epizodas laikomas vienu ryškiausių DI industrijos valdymo krizės pavyzdžių, parodžiusiu, kokia trapi gali būti pusiausvyra tarp inovacijų, saugumo ir verslo interesų.

    Kodėl „Amazon“ pasitraukė

    „Amazon MGM Studios“ atsisakymas įvyko netrukus po to, kai „Amazon“ ir „OpenAI“ paskelbė apie kelių etapų partnerystę, kurios bendra vertė vertinama apie 46 mlrd. eurų. Pagal viešai aptarinėjamas sąlygas dalis investicijų siejama su pasiektais technologiniais rodikliais ir galimu „OpenAI“ akcijų platinimu biržoje.

    Partnerystė sustiprino ir technologinę priklausomybę, nes „OpenAI“ plečia infrastruktūrą debesijos paslaugose, o „Amazon Web Services“ tampa vienu svarbiausių kanalų, per kuriuos įmonės gali pasiekti „OpenAI“ verslo sprendimus. Tokiame fone filmas, galintis nepalankiai vaizduoti pagrindinius veikėjus, „Amazon“ tampa ypač jautriu reputaciniu klausimu.

    „Amazon“ viešai neigė, kad sprendimą lėmė filmo tema ar galimai nepalankus Altmano portretas. Vis dėlto industrijoje tai vertinama kaip signalas, kad didžiųjų technologijų ir pramogų verslo sandoriai vis dažniau daro tiesioginę įtaką turinio sprendimams.

    Neon planai ir platesnis kontekstas

    „Neon“ pranešė ketinanti stumti „Artificial“ į apdovanojimų sezoną, o premjeros vieta ir laikas dar derinami. Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas autorinio kino rinkoje ir dažnai rizikuoja su aštresnėmis, visuomenę skaldančiomis temomis.

    Testinėse peržiūrose filmas apibūdinamas kaip niūrus ir keliantis nerimą dėl žmonijos ateities, o pagrindiniai technologijų pasaulio veikėjai esą vaizduojami mažai simpatiškai. Tai atitinka platesnę tendenciją, kai DI bumas žadina ne tik susižavėjimą, bet ir augantį visuomenės klausimą, kas iš tiesų valdo transformuojančias technologijas ir kokia kaina jos diegiamos.

    Pats režisierius Luca Guadagnino viešai yra sakęs, kad istorija atspindi didesnį procesą, kai nedidelė technologijų lyderių grupė įgauna neproporcingą įtaką. Ši įtampa tarp kūrybinės laisvės, investuotojų interesų ir technologijų milžinų galios, panašu, taps viena svarbiausių temų ne tik kine, bet ir viešojoje politikoje artimiausiais metais.

    „OpenAI“ tuo metu ruošiasi galimam įžengimui į biržą, o rinkoje svarstoma, kad įmonės vertė galėtų siekti apie 745 mlrd. eurų. Jei taip įvyktų, tai būtų vienas didžiausių technologijų sektoriaus akcijų platinimų istorijoje, dar labiau padidinantis spaudimą tiek „OpenAI“ vadovybei, tiek jos partneriams.

    „Filmą apie tai, kas valdo transformuojančią technologiją, galiausiai pradėjo valdyti ta pati realybė, apie kurią jis pasakoja“, – sakė vienas iš projekto kūrybai artimų šaltinių.

  • Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Antradienio popietę Lenkijoje užfiksuotas plataus masto ryšio sutrikimas, palietęs tiek mobiliojo interneto vartotojus, tiek populiarias paslaugas. Dalis žmonių pranešė apie nesklandumus naudojantis „Netflix“, „Google“ ir kitomis platformomis.

    Daugiausia nusiskundimų fiksuota dėl mobiliojo ryšio, ypač „Play“ tinkle, taip pat nesklandumų patyrė „Orange“ klientai. Sutrikimas buvo staigus ir vienu metu pasireiškė skirtingose paslaugose, todėl vartotojai jį pajuto kaip bendrą interneto sulėtėjimą ar neveikimą.

    Kas sukėlė sutrikimą?

    Pagal viešai pateiktą „Amazon Web Services“ informaciją, incidentas buvo susijęs su padidėjusiu tinklo paketų praradimu, kuris paveikė AWS Direct Connect ryšį viename iš Varšuvos duomenų centro mazgų. Tokie sutrikimai ypač greitai išplinta, kai daugybė paslaugų remiasi tais pačiais ryšio keliais.

    Šiuo atveju problema siejama ir su interneto srauto mainų infrastruktūra, kai vieno mazgo gedimas gali turėti grandininį efektą. Dėl to vienu metu gali sutrikti tiek debesijos paslaugomis besinaudojančios programos, tiek operatorių tinklų dalys, kurios priklauso nuo išorinių ryšio grandžių.

    Kiek truko ir ką verta žinoti?

    „Amazon Web Services“ nurodė, kad sutrikimas truko keliasdešimt minučių, o paslaugos palaipsniui grįžo į įprastą būseną. Vis dėlto dalis vartotojų dar kurį laiką galėjo jausti epizodinius sulėtėjimus, kol tinklo maršrutai ir talpyklos pilnai stabilizavosi.

    Šis atvejis dar kartą primena, kokia priklausoma šiuolaikinė skaitmeninė ekosistema yra nuo kelių didžiausių debesijos tiekėjų ir pagrindinių srauto mainų taškų. Net trumpalaikis gedimas gali paveikti transliacijų platformas, darbo įrankius, žaidimus ir dalį verslo sistemų, kurios kasdien veikia realiuoju laiku.

    Kol kas atskirų operatorių oficialūs paaiškinimai dėl poveikio jų tinklams nebuvo plačiai paskelbti, tačiau incidento pobūdis rodo, kad problemos galėjo būti susijusios ne tik su vietiniu ryšiu, bet ir su tarptinkline infrastruktūra. Jei po tokių įvykių ryšys trumpam „šokinėja“, tai dažniausiai susiję su srauto perskirstymu ir kelių atstatymu.

  • „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    „Voxmind“ pritraukė apie 640 000 eurų: „Microsoft“ ir AWS traukiasi, balso biometrikai atsiveria niša

    Londone įsikūręs balso biometrikos ir „deepfake“ aptikimo startuolis „Voxmind“ užbaigė ikipradinį finansavimo etapą ir pritraukė apie 640 000 eurų. Raundui vadovavo „Ascension Ventures“, taip pat prisidėjo verslo angelai ir Kembridžo investuotojų tinklo nariai.

    Investicija skelbiama tuo metu, kai įmonių autentifikavimo rinka patiria pokytį: didieji debesijos tiekėjai atsitraukia nuo dalies balso biometrikos paslaugų. Dėl to organizacijos, kurios rėmėsi tokiomis priemonėmis, ieško alternatyvų, ypač augant balsu paremtų sukčiavimo schemų rizikai.

    Didžiųjų debesijų spragos efektas

    „Microsoft“ pranešė 2025 metų rugsėjį išjungsianti „Azure Speaker Recognition“. Tuo metu AWS nurodė, kad „Voice ID“ palaikymas baigsis 2026 metų gegužę, o tai reiškia, kad dvi iš trijų didžiųjų debesijos bendrovių traukiasi iš šios nišos.

    Toks poslinkis ypač jautrus kontaktų centrams, telekomunikacijų bendrovėms, įrangos gamintojams ir finansų sektoriui, kur balso kanalai vis dar plačiai naudojami klientų identifikavimui. Kartu didėja spaudimas diegti sprendimus, kurie gebėtų atskirti tikrą žmogaus balsą nuo dirbtinai sugeneruotų klastočių.

    Kaip veikia „Voxmind“ sprendimas

    „Voxmind“ įkurta 2024 metų sausį. Bendrovė teigia sukūrusi patentavimo procese esantį fonemų dažnio išgavimo variklį, kuris analizuoja žmogaus balso aparato biomechaniką ir fizinius signalo požymius, labiau susijusius su anatomija nei su kalba.

    Pasak įmonės, toks metodas leidžia sprendimą pritaikyti įvairioms kalboms, o „deepfake“ aptikimas pasiekia 99,8 proc. tikslumą per trumpiau nei 3 sekundes. „Voxmind“ taip pat pabrėžia, kad sprendimas gali veikti su mažesniais resursais, jam nereikia vaizdo plokštės, o kai kuriais scenarijais jis gali būti diegiamas be nuolatinės debesijos jungties.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    Startuolis nurodo, kad sprendimas numato kelis diegimo kelius: įrenginyje veikiantį SDK įrangos gamintojams, integracijas kontaktų centrų ir vieningų komunikacijų platformoms bei debesijos API įmonėms ir finansinių technologijų sektoriui. Bendrovė taip pat teigia jau turinti OEM susitarimą su vienu komunikacijų aparatinės įrangos tiekėju, kad jos balso biometrikos modulis būtų integruotas į įmonių IP telefonus.

    Gautas kapitalas, pasak „Voxmind“, bus skirtas komercinei plėtrai finansų, telekomunikacijų ir kontaktų centrų segmentuose, sprendimo optimizavimui veikimui galiniuose įrenginiuose bei ISO 27001 sertifikavimui. Įmonė mini aštuonių mėnesių terminą šiam saugumo standartui įgyvendinti.

    „Mes kūrėme šiai architektūrai dar prieš atsirandant spragai: fizika paremtas, įrenginyje veikiantis sprendimas, diegiamas bet kur. Dabar mūsų tikslas yra tą spragą užpildyti“, – sakė „Voxmind“ įkūrėjas ir vadovas Jai Keerthi.

    „Balsas yra paskutinė nešifruota įmonių saugumo riba, o generatyvusis dirbtinis intelektas kardinaliai pakėlė rizikos kartelę. „Voxmind“ fizika paremtas metodas, diegimas įrenginyje ir jau turimas OEM pėdsakas suteikia struktūrinį pranašumą, kurį labai sunku atkartoti“, – sakė „Ascension Ventures“ atstovas Toyosi Ogedengbe.

  • „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ ruošia DI lustų sandorį su „Anthropic“: po 4,4 mlrd. eurų investicijos – naujas posūkis

    „Microsoft“ derasi su DI bendrove „Anthropic“ dėl galimo jos pačios kurtų specializuotų DI lustų tiekimo, patvirtino su situacija susipažinę šaltiniai. Jei susitarimas įvyktų, tai būtų reikšmingas žingsnis „Microsoft“ bandant konkuruoti su „Amazon“ ir „Google“ DI infrastruktūros rinkoje.

    Kalbama apie „Microsoft“ „Maia“ šeimos lustus, kurie skirti dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir paleisti duomenų centruose. Bendrovė sausio mėnesį pristatė antros kartos „Maia 200“ procesorių, tačiau jo prieinamumas per „Azure“ klientams kol kas išlieka ribotas.

    Pasak šaltinių, galutinis susitarimas dar nėra pasiektas, o derybos gali užtrukti. „Anthropic“ šio klausimo nekomentavo, „Microsoft“ į užklausą iš karto neatsakė.

    Praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ paskelbė investuosianti į „Anthropic“ 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,4 mlrd. eurų. Tuo pat metu „Anthropic“ įsipareigojo „Azure“ debesijos paslaugoms išleisti 30 mlrd. JAV dolerių, arba apie 26,4 mlrd. eurų, taip dar labiau pririšdama savo plėtrą prie skaičiavimo pajėgumų.

    „Anthropic“ poreikis skaičiavimo resursams pastaruoju metu auga ypač sparčiai, didėjant jos „Claude“ asistento ir programavimo įrankių naudojimui. Bendrovės vadovai viešai yra pripažinę, kad patiria skaičiavimo pajėgumų trūkumą, o tai DI sektoriuje tampa konkurenciniu barjeru net ir gerai finansuojamiems žaidėjams.

    Šią savaitę paaiškėjo ir dar vienas signalas, kiek brangiai kainuoja DI skaičiavimai: „Anthropic“ įsipareigojo iki 2029 metų gegužės kas mėnesį mokėti po 1,25 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,1 mlrd. eurų, už skaičiavimo galią. Tokie mastai rodo, kad vien modelių kūrimas vis labiau tampa infrastruktūros ir kapitalo lenktynėmis.

    Iki šiol „Anthropic“ daugiausia rėmėsi „Nvidia“ grafikos procesoriais, tačiau lygiagrečiai diversifikuoja tiekėjus. Balandžio mėnesį bendrovė paskelbė apie 10 metų trukmės planą naudoti „Amazon Web Services“ „Trainium“ lustus, kurio vertė viršija 100 mlrd. JAV dolerių, arba apie 88 mlrd. eurų, o anksčiau pranešė ir apie „Google“ debesijos TPU lustų naudojimą.

    „Microsoft“ savo ruožtu siekia įrodyti, kad gali pasiūlyti konkurencingą alternatyvą trečiųjų šalių lustams. „Microsoft“ vadovas Satya Nadella balandį teigė, kad „Maia 200“ suteikia daugiau nei 30 proc. geresnį žetonų skaičių vienam doleriui, palyginti su naujausiais bendrovės naudojamais sprendimais, o lustai jau veikia „Microsoft“ duomenų centruose Arizonoje ir Ajovoje.

    Jei „Anthropic“ pradėtų naudoti „Microsoft“ lustus, tai būtų svarbi reputacinė pergalė „Maia“ programai ir „Azure“ ekosistemai. Kartu tai dar labiau paaštrintų konkurenciją tarp didžiųjų debesijos tiekėjų, kurie DI bumo metu kovoja ne tik dėl klientų, bet ir dėl kritiškai svarbaus komponento, skaičiavimo galios.

  • „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    „Cerebras“ IPO sudrebino Volstritą: kas slypi už DI lustų milžinės šuolio ir 88 mlrd. eurų vertės

    Debiutas, prilygintas technologijų gigantams

    DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ po debiuto biržoje atsidūrė tarp ryškiausių pastarųjų metų technologijų IPO. Pirmos prekybos dienos pabaigoje įmonės vertė siekė apie 88 mlrd. eurų, o akcijos pabrango maždaug 68 proc.

    Tokia rinkos reakcija „Cerebras“ priartino prie retų atvejų, kai naujokai Volstrite jau pirmą dieną peržengia simbolinę 100 mlrd. JAV dolerių ribą. Istoriškai panašiais mastais buvo vertinamos tik kelios bendrovės, tarp jų „Meta“ ir „Alibaba“.

    Skaičiai: mažesnės pajamos, bet dideli pažadai

    Skirtingai nei ankstesni technologijų rinkos favoritai, „Cerebras“ į biržą atėjo turėdama gerokai mažesnę apyvartą. Įmonė skelbė, kad 2025 metais jos pajamos siekė apie 510 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 470 mln. eurų.

    Rinkos dalyviai šį skirtumą aiškina ne dabartiniu mastu, o DI infrastruktūros paklausos banga ir lūkesčiais, kad specializuotų lustų bei skaičiavimo pajėgumų poreikis artimiausiais metais augs sparčiau nei daugelyje kitų technologijų segmentų.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir „Amazon“: kodėl tai svarbu

    Investuotojų optimizmą papildė ir nauji kontraktai. Pranešta, kad 2026 metų sausį „Cerebras“ pasirašė daugiametę sutartį su „OpenAI“, kurios vertė viršija 20 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18 mlrd. eurų.

    Taip pat minima partnerystė su „Amazon“ debesijos padaliniu „Amazon Web Services“. Tokie susitarimai rinkoje vertinami kaip signalas, kad DI modelių kūrėjai ir debesijos platformos ieško alternatyvų bei papildomų pajėgumų šalia dominuojančių lustų tiekėjų.

    Ką tai reiškia IPO rinkai ir DI sektoriui

    „Cerebras“ šuolis atgaivino kalbas, kad po atsargesnio laikotarpio technologijų IPO rinka vėl gali įsibėgėti. Analitikai svarsto, kad sėkmingas debiutas gali padrąsinti ir kitas dideles privačias bendroves, ypač susijusias su DI modeliais, debesija ir puslaidininkiais.

    Tuo pačiu toks vertinimas kelia ir rizikų klausimą: kai rinkos kapitalizacija auga greičiau nei pajamos, investuotojai tampa ypač jautrūs užsakymų tvarumui, maržoms ir realiam pajėgumų panaudojimui. DI infrastruktūros lenktynėse rinkos nuotaikos gali keistis greitai, ypač atsiradus naujiems konkurentams ar pasikeitus reguliavimo bei eksporto taisyklėms.

    „Rinka šiuo metu perka ne vien šiandienos finansinius rodiklius, o ateities DI skaičiavimo paklausą ir gebėjimą ją patikimai patenkinti“, – sako rinkos analitikai.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai vėl pakurstė diskusiją: ar pasaulis neperkaista nuo investicijų į duomenų centrus, ar tai neišvengiama kova dėl pozicijų DI eroje. Rinka šįkart pasiuntė gana aiškų signalą: tie, kurie sugeba paversti skaičiavimo galią pajamomis, dažniau sulaukia palankesnės reakcijos.

    Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio sulaukė „Alphabet“ (valdanti „Google“), „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Meta“ planai didinti kapitalo išlaidas. Didelė dalis šių investicijų nukreipiama į duomenų centrus, lustų infrastruktūrą, tinklų plėtrą ir energijos tiekimo bei aušinimo sprendimus.

    Rinkos žinutė: skaičiavimo galia brangsta

    Praktikoje DI plėtra reiškia paprastą dalyką: reikia daugiau skaičiavimo resursų. Šiandien daugelis įmonių susiduria su ribota galimybe greitai gauti reikiamus grafikos procesorius ir kitą įrangą, todėl duomenų centrų plėtra tampa ne tik strateginiu, bet ir operaciniu iššūkiu.

    „Mūsų debesijos pajamos būtų buvusios didesnės, jei turėtume daugiau skaičiavimo pajėgumų“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Toks vertinimas atspindi bendrą rinkos problemą: paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai kelia ir paslaugų kainas, ir investicijų apimtis. Dėl šios priežasties analitikai vis dažniau vertina ne tik pačias išlaidas, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų kelią, kaip pajėgumus pavers į stabilų pinigų srautą.

    Kas laimi iš investicijų į DI?

    „Google“ atveju investuotojai palankiai reagavo į „Google Cloud“ augimą ir bandymus glaudžiau integruoti DI sprendimus į paiešką bei kitas paslaugas. Debesijos verslas laikomas vienu tiesiausių kanalų, kaip infrastruktūros išlaidos gali grįžti per prenumeratas ir įmonių kontraktus.

    „Amazon“ dažnai vertinama per „Amazon Web Services“ prizmę, nes būtent ši veikla tradiciškai generuoja didžiausią pelningumą. Jei debesijos augimas spartėja, rinkai lengviau pateisinti didesnes investicijas į naujus duomenų centrus, tinklus ir nuosavus lustus.

    „Apple“ situacija kitokia: bendrovė paprastai investuoja mažiau į viešą debesiją, tačiau turi milžinišką įrenginių ekosistemą ir sparčiai augantį paslaugų segmentą. Dalis rinkos stebėtojų pabrėžia, kad „Apple“ DI strategija labiau remiasi integracija į įrenginius ir paslaugas, o ne varžymusi dėl debesijos lyderystės.

    Kodėl „Microsoft“ ir „Meta“ spaudžiamos?

    „Microsoft“ stiprybė išlieka įmonių programinė įranga ir „Azure“ platforma, tačiau investuotojai jautriai reaguoja į neapibrėžtumą, kiek dar gali tekti didinti išlaidas infrastruktūrai. Be to, rinkoje keliami klausimai, kaip greitai DI funkcijos bus sėkmingai monetizuotos, kad kompensuotų didėjančią savikainą.

    „Meta“ problema – kitokia: bendrovė neturi tokio masto debesijos paslaugų verslo, kuris leistų tiesiogiai parduoti skaičiavimo galią išoriniams klientams. Todėl investicijų į duomenų centrus grąža labiau priklauso nuo reklamos pajamų ir nuo to, ar DI realiai pagerins turinio rekomendacijas, auditorijos išlaikymą ir reklamos efektyvumą.

    Diskusija apie galimą burbulą dažnai lyginama su 2000-ųjų pradžios technologijų pakilimu, tačiau dabartinis ciklas turi esminį skirtumą: didžioji dalis investicijų sutelkta į įmones, kurios jau turi milžinišką vartotojų bazę, stiprius pinigų srautus ir aiškius produktus. Vis dėlto rizika išlieka, jei investicijos bus didinamos greičiau nei pajamos, o DI paslaugų kainodara ir paklausa rinkoje nusistovės lėčiau nei tikėtasi.

    Galiausiai, investuotojams vis svarbiau ne pati išlaidų suma, o efektyvumas: ar papildomi duomenų centrų pajėgumai taps naujomis prenumeratomis, debesijos kontraktais ir didesnėmis maržomis. Tie, kurie tą sugeba įrodyti skaičiais, kol kas turi pranašumą.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.