Tag: Amazon Web Services

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Milijardai į duomenų centrus: „Google“, „Amazon“ ir „Apple“ švenčia, „Microsoft“ ir „Meta“ nerimsta

    Didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai vėl pakurstė diskusiją: ar pasaulis neperkaista nuo investicijų į duomenų centrus, ar tai neišvengiama kova dėl pozicijų DI eroje. Rinka šįkart pasiuntė gana aiškų signalą: tie, kurie sugeba paversti skaičiavimo galią pajamomis, dažniau sulaukia palankesnės reakcijos.

    Pastaraisiais mėnesiais daugiausia dėmesio sulaukė „Alphabet“ (valdanti „Google“), „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „Meta“ planai didinti kapitalo išlaidas. Didelė dalis šių investicijų nukreipiama į duomenų centrus, lustų infrastruktūrą, tinklų plėtrą ir energijos tiekimo bei aušinimo sprendimus.

    Rinkos žinutė: skaičiavimo galia brangsta

    Praktikoje DI plėtra reiškia paprastą dalyką: reikia daugiau skaičiavimo resursų. Šiandien daugelis įmonių susiduria su ribota galimybe greitai gauti reikiamus grafikos procesorius ir kitą įrangą, todėl duomenų centrų plėtra tampa ne tik strateginiu, bet ir operaciniu iššūkiu.

    „Mūsų debesijos pajamos būtų buvusios didesnės, jei turėtume daugiau skaičiavimo pajėgumų“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Toks vertinimas atspindi bendrą rinkos problemą: paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai kelia ir paslaugų kainas, ir investicijų apimtis. Dėl šios priežasties analitikai vis dažniau vertina ne tik pačias išlaidas, bet ir tai, ar įmonė turi aiškų kelią, kaip pajėgumus pavers į stabilų pinigų srautą.

    Kas laimi iš investicijų į DI?

    „Google“ atveju investuotojai palankiai reagavo į „Google Cloud“ augimą ir bandymus glaudžiau integruoti DI sprendimus į paiešką bei kitas paslaugas. Debesijos verslas laikomas vienu tiesiausių kanalų, kaip infrastruktūros išlaidos gali grįžti per prenumeratas ir įmonių kontraktus.

    „Amazon“ dažnai vertinama per „Amazon Web Services“ prizmę, nes būtent ši veikla tradiciškai generuoja didžiausią pelningumą. Jei debesijos augimas spartėja, rinkai lengviau pateisinti didesnes investicijas į naujus duomenų centrus, tinklus ir nuosavus lustus.

    „Apple“ situacija kitokia: bendrovė paprastai investuoja mažiau į viešą debesiją, tačiau turi milžinišką įrenginių ekosistemą ir sparčiai augantį paslaugų segmentą. Dalis rinkos stebėtojų pabrėžia, kad „Apple“ DI strategija labiau remiasi integracija į įrenginius ir paslaugas, o ne varžymusi dėl debesijos lyderystės.

    Kodėl „Microsoft“ ir „Meta“ spaudžiamos?

    „Microsoft“ stiprybė išlieka įmonių programinė įranga ir „Azure“ platforma, tačiau investuotojai jautriai reaguoja į neapibrėžtumą, kiek dar gali tekti didinti išlaidas infrastruktūrai. Be to, rinkoje keliami klausimai, kaip greitai DI funkcijos bus sėkmingai monetizuotos, kad kompensuotų didėjančią savikainą.

    „Meta“ problema – kitokia: bendrovė neturi tokio masto debesijos paslaugų verslo, kuris leistų tiesiogiai parduoti skaičiavimo galią išoriniams klientams. Todėl investicijų į duomenų centrus grąža labiau priklauso nuo reklamos pajamų ir nuo to, ar DI realiai pagerins turinio rekomendacijas, auditorijos išlaikymą ir reklamos efektyvumą.

    Diskusija apie galimą burbulą dažnai lyginama su 2000-ųjų pradžios technologijų pakilimu, tačiau dabartinis ciklas turi esminį skirtumą: didžioji dalis investicijų sutelkta į įmones, kurios jau turi milžinišką vartotojų bazę, stiprius pinigų srautus ir aiškius produktus. Vis dėlto rizika išlieka, jei investicijos bus didinamos greičiau nei pajamos, o DI paslaugų kainodara ir paklausa rinkoje nusistovės lėčiau nei tikėtasi.

    Galiausiai, investuotojams vis svarbiau ne pati išlaidų suma, o efektyvumas: ar papildomi duomenų centrų pajėgumai taps naujomis prenumeratomis, debesijos kontraktais ir didesnėmis maržomis. Tie, kurie tą sugeba įrodyti skaičiais, kol kas turi pranašumą.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • „Google“ debesija šovė į viršų: DI bumas aplenkė „Microsoft“ ir „Amazon“ lūkesčius

    „Google“ debesija šovė į viršų: DI bumas aplenkė „Microsoft“ ir „Amazon“ lūkesčius

    Viešųjų debesijos paslaugų rinkos lyderiai „Google“, „Microsoft“ ir „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus, tačiau labiausiai išsiskyrė „Google Cloud“ augimas. Analitikai tokį šuolį sieja su įmonių investicijomis į dirbtinio intelekto paslaugas, modelius ir jiems reikalingą infrastruktūrą.

    Rinkos tyrimų bendrovės Synergy Research Group vertinimu, debesijos infrastruktūros išlaidos per ketvirtį pasiekė 129 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 120 mlrd. eurų. Tyrėjai prognozuoja, kad augimą artimiausiais metais toliau skatins DI, plečiantis jo panaudojimo scenarijams nuo duomenų analizės iki automatizuoto klientų aptarnavimo.

    „Google Cloud“ rekordas

    „Google Cloud“ pajamos išaugo 63 proc. ir pasiekė 20,03 mlrd. JAV dolerių, arba apie 18,6 mlrd. eurų. Tai sparčiausias šio verslo segmento augimas nuo tada, kai „Google“ pradėjo viešai išskirti debesijos rezultatus.

    „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai investuotojams pabrėžė, kad įmonių DI sprendimai pirmą kartą tapo pagrindiniu „Google Cloud“ augimo varikliu. Jis taip pat nurodė, kad pajamos iš produktų, kuriuose naudojami „Google“ generatyvinio DI modeliai, šoktelėjo 800 proc.

    „Mūsų įmonių DI sprendimai pirmą kartą tapo pagrindiniu debesijos augimo varikliu“, – sakė Sundaras Pichai.

    „Amazon“ ir „Microsoft“ taip pat augo

    „Amazon“ debesijos padalinys AWS, kuris išlieka didžiausias rinkoje, pajamas padidino 28 proc. iki 37,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 34,9 mlrd. eurų. „Amazon“ vadovas Andy Jassy teigė, kad klientų naudojimas DI sprendimų kūrimui skirtame „Bedrock“ per ketvirtį smarkiai išaugo, o didesnis „tokenų“ vartojimas rodo spartėjantį realių projektų diegimą.

    „Microsoft“ pranešė, kad „Azure“ ir kitos debesijos paslaugos augo 40 proc. Bendrovės vadovas Satya Nadella pažymėjo, kad klientų, per „Microsoft“ platformą diegiančių „OpenAI“ ir „Anthropic“ modelius, skaičius per ketvirtį padvigubėjo, o tai atspindi didėjančią DI paklausą verslo segmentuose.

    DI bumas didina investicijų kainą

    Spartėjantis DI diegimas reiškia ir milžiniškas sąnaudas: didieji rinkos žaidėjai investuotojams signalizuoja apie rekordiškai dideles kapitalo investicijas į duomenų centrus, tinklus ir specializuotą aparatinę įrangą. Skaičiuojama, kad bendra planuojamų investicijų suma šiemet gali siekti beveik 600 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 555 mlrd. eurų.

    Be to, konkurenciją didina vadinamieji neodebesijos tiekėjai, kurie siūlo specializuotą infrastruktūrą DI skaičiavimams. Synergy Research Group vertinimu, tokie žaidėjai jau užima apie 5 proc. rinkos, o jų augimą skatina įmonių siekis greičiau gauti didelės galios skaičiavimo resursus.

  • „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ tolsta nuo „Microsoft“: įtartinas posūkis į „Amazon“ keičia DI galių balansą

    „OpenAI“ plečia savo DI modelių prieinamumą „Amazon Web Services“ (AWS) infrastruktūroje, o tai rinkoje vertinama kaip ryškus signalas, kad bendrovės santykiai su „Microsoft“ tampa vis mažiau išskirtiniai. Nors „OpenAI“ vadovė Denise Dresser teigia, kad šie sprendimai nesusiję, analitikai mato aiškią kryptį į platesnę partnerių ekosistemą.

    Pastaraisiais mėnesiais „OpenAI“ ir „Microsoft“ ryšys keitėsi keliais etapais: nuo ilgą laiką dominavusio „Azure“ kaip pagrindinės platformos iki lankstesnės schemos, kai modeliai ir API produktai gali būti teikiami per daugiau nei vieną debesijos tiekėją. Tai reiškia mažiau apribojimų klientams, kurie jau yra investavę į AWS, ir daugiau derybinės galios pačiai „OpenAI“.

    Kas pasikeitė „Microsoft“ sandoryje

    Pagal viešai aptartus pokyčius, „Microsoft“ nebeturi išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o pajamų pasidalijimo sąlygos taip pat peržiūrimos. Kartu „Microsoft“ nebėra vienintelis kanalas trečiųjų šalių API produktams, kurie naudoja „OpenAI“ technologiją, todėl įmonių klientai gali rinktis jiems patogiausią infrastruktūrą.

    „Šie du dalykai niekaip nesusiję“, – sakė Denise Dresser.

    Vis dėlto rinkos dalyviai tokį paaiškinimą vertina atsargiai, nes pokyčiai įvyko vienas po kito: pirmiausia atnaujintas bendradarbiavimo modelis su „Microsoft“, o netrukus paskelbta apie reikšmingą plėtrą AWS aplinkoje. Praktinis rezultatas paprastas: „OpenAI“ produktai tampa lengviau pasiekiami milžiniškai AWS klientų bazei.

    Kodėl AWS „OpenAI“ tampa patrauklesnė

    Debesijos rinkoje „Amazon“ ir „Microsoft“ konkuruoja dėl didžiausių įmonių projektų, ypač tų, kurie reikalauja didžiulių skaičiavimo pajėgumų DI mokymui ir diegimui. „OpenAI“ sprendimas atverti modelius AWS reiškia, kad įmonės, turinčios ilgalaikes AWS sutartis, gali sparčiau diegti pažangius generatyvinius sprendimus be migracijos į „Azure“.

    DI paklausa taip pat išryškino kitą realybę: pasaulinė skaičiavimo infrastruktūra yra ribota, o didžiausios laboratorijos siekia užsitikrinti kuo daugiau pajėgumų ir alternatyvų. Dėl to bendradarbiavimas su keliais debesijos tiekėjais tampa ne išimtimi, o nauja norma, ypač kai įmonių klientai nori pasirinkimo, stabilumo ir kainodaros lankstumo.

    „Microsoft“ taip pat diversifikuoja modelius

    Ši dinamika veikia abiem kryptimis. „Microsoft“ pastaruoju metu vis aktyviau integruoja ne tik „OpenAI“ technologiją, bet ir kitų kūrėjų modelius, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir galėtų pasiūlyti daugiau scenarijų verslo klientams.

    Galiausiai tai virsta platesne tendencija: didieji debesijos tiekėjai nori turėti prieigą prie skirtingų pažangių modelių, o modelių kūrėjams reikia kelių infrastruktūros partnerių, kad augimas nesustotų dėl pajėgumų ar komercinių apribojimų. Todėl, net jei „OpenAI“ ir „Microsoft“ santykiai tampa laisvesni, abi pusės išlieka viena kitai svarbios.

  • „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų padalinys nustebino rinką: AWS pardavimai šoktelėjo 28 proc., o DI lenktynės aštrėja

    „Amazon“ debesų kompiuterijos padalinys „Amazon Web Services“ (AWS) 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksavo 28 proc. pajamų augimą ir viršijo analitikų prognozes. Bendrovė pranešė, kad AWS pajamos pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 25,8 mlrd. eurų.

    Šis rezultatas išryškina, kad debesų infrastruktūros paklausa išlieka aukšta, o ypač sparčiai auga DI skaičiavimo resursų poreikis. AWS toliau išlieka vienu svarbiausių „Amazon“ pelno variklių, nes didelė dalis grupės veiklos maržos generuojama būtent šiame segmente.

    AWS veiklos pelnas per ketvirtį augo apie 23 proc. ir sudarė maždaug 12,4 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei tikėjosi rinka, ir dar kartą patvirtina, kad didelio masto debesų platformos geba didinti apimtis išlaikydamos stiprų pelningumą.

    Vis dėlto konkurencinė aplinka ryškiai keičiasi. „Microsoft“ trečiadienį skelbė, kad „Azure“ ir kitų debesų paslaugų pajamos augo 40 proc., o „Alphabet“ teigė, jog „Google Cloud“ pajamos kilo maždaug 63 proc., todėl kova dėl įmonių klientų ir DI projektų tampa vis intensyvesnė.

    DI investicijos ir partnerystės

    Ketvirčio metu „OpenAI“ paskelbė planuojanti išplėsti esamus įsipareigojimus AWS infrastruktūrai: bendra suma per aštuonerius metus turėtų padidėti apie 88,2 mlrd. eurų. Kartu nurodyta, kad „Amazon“ planuoja investuoti apie 44,1 mlrd. eurų į „OpenAI“.

    Dar viena reikšminga kryptis yra „Amazon“ stiprinamas bendradarbiavimas su „Anthropic“. Bendrovė sutiko papildomai investuoti iki maždaug 22,1 mlrd. eurų, papildydama ankstesnes, apie 7,1 mlrd. eurų siekusias investicijas, taip didindama DI infrastruktūros pajėgumus ir strateginę įtaką šiame sektoriuje.

    Šios investicijos atspindi platesnę tendenciją: debesų tiekėjai ne tik nuomoja skaičiavimo resursus, bet ir siekia prisirišti didžiausias DI laboratorijas ilgam laikui. Tokie susitarimai paprastai apima ne vien serverių pajėgumus, bet ir bendrą produktų vystymą, modelių diegimą bei komercinius pasidalijimo mechanizmus.

    „OpenAI“ modeliai ateina į „Bedrock“

    AWS pozicijas DI rinkoje papildomai sustiprino sprendimas „OpenAI“ modelius pateikti per „Amazon Bedrock“ paslaugą, skirtą DI agentams ir programoms kurti. Tai įvyko po to, kai „OpenAI“ pranešė, kad „Microsoft“ nebeteks vienintelio debesų tiekėjo statuso tam tikriems skaičiavimo darbams.

    Toks pokytis signalizuoja, kad didieji DI kūrėjai nori mažinti priklausomybę nuo vieno partnerio ir diversifikuoti infrastruktūrą. Įmonėms tai gali reikšti platesnį modelių pasirinkimą vienoje platformoje, greitesnį diegimą ir daugiau derybinės galios dėl kainodaros.

    AWS taip pat paskelbė planuojanti siūlyti debesų paslaugas, paremtas mažos delsos „Cerebras“ lustų sprendimais. Tai rodo augantį poreikį specializuotai DI aparatinės įrangos ekosistemai, kurioje greitis, energijos sąnaudos ir pralaidumas tampa kritiniais veiksniais.

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad debesų paslaugų augimą vis labiau stumia DI: nuo modelių mokymo iki agentų ir automatizavimo diegimo įmonių procesuose. Dėl to AWS, „Microsoft“ ir „Google“ varžybos persikelia iš tradicinės infrastruktūros į plataus spektro DI platformų mūšį, kuriame laimi tas, kas pasiūlo daugiau modelių, įrankių ir patikimesnį mastelį.

  • „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ po rekordinio ketvirčio stebina rinką: analitikai kelia kainos tikslą ir mato naują variklį

    „Amazon“ akcijos šoktelėjo po to, kai bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Pajamos per metus paaugo 17 proc. ir pasiekė apie 160,2 mlrd. eurų, o tai viršijo analitikų prognozes. Grynas pelnas vienai akcijai pagal GAAP standartą taip pat buvo gerokai didesnis, nei laukta.

    Didžiausias dėmesys šįkart teko „Amazon Web Services“ (AWS) segmentui, kurio augimas, anot pateiktų duomenų, paspartėjo iki 28,4 proc. AWS pajamos sudarė apie 33,2 mlrd. eurų, o tai tapo sparčiausiu šio padalinio augimu per kelis pastaruosius metus. Investuotojams tai svarbu, nes būtent debesijos paslaugos tradiciškai generuoja didžiausias maržas.

    Reikšmingą įtaką rezultatų dinamikai turėjo ir vienkartiniai veiksniai. Bendrovė nurodė, kad pelną padidino iki mokesčių gautas apie 14,8 mlrd. eurų neoperacinis prieaugis, susijęs su investicija į „Anthropic“. Dėl to dalis rinkos dalyvių vertino, kad lyginamasis efektas nėra visiškai „švarus“, tačiau veiklos pelningumo tendencija vis tiek išliko palanki.

    Debesija ir reklama tempia pelningumą

    „Amazon“ veiklos pelnas per metus ūgtelėjo 30 proc. ir siekė apie 21,0 mlrd. eurų, taip pat pranokdamas prognozes. Rinkai svarbu tai, kad pelningumas gerėjo ne vien debesijos segmente, bet ir pagrindinėse prekybos operacijose Šiaurės Amerikoje bei tarptautinėse rinkose.

    Papildomą impulsą suteikė aukštos maržos pajamų srautai, ypač reklamos paslaugos ir trečiųjų šalių pardavėjų aptarnavimas. Pastaraisiais metais „Amazon“ reklama tampa vienu svarbiausių stabilaus pelningumo ramsčių, nes leidžia efektyviau monetizuoti milžinišką pirkėjų srautą platformoje.

    Investicijos į lustus ir DI infrastruktūrą

    Bendrovė akcentuoja ir savo vidinių lustų portfelį, įskaitant „Graviton“, „Trainium“ ir „Nitro“. Skelbiama, kad šios krypties metinis pajamų tempas viršijo apie 17,6 mlrd. eurų, o tai rodo didėjantį klientų interesą alternatyvoms brangiai DI infrastruktūrai, ypač kai pasaulyje auga skaičiavimo resursų paklausa.

    „Amazon“ pabrėžia, kad ryšiai su DI ekosistemos žaidėjais stiprėja, o bendrovė siekia išlaikyti lankstumą tiek dėl savo lustų, tiek dėl partnerystės su „Nvidia“. Generalinis direktorius Andy Jassy investuotojams signalizavo, kad klientų pasirinkimas išliks platus, o bendrovė sieks būti platforma, kurioje veikia skirtingi sprendimai.

    Taip pat išsiskyrė užsakymų portfelio rodiklis: AWS sutarčių ir įsipareigojimų apimtis ketvirčio pabaigoje pasiekė apie 321,1 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad šis skaičius dar neatskleidžia viso masto, nes į jį neįtraukiami kai kurie neseniai paskelbti susitarimai.

    Prognozės ir 2026 metų išlaidų planas

    Antrajam ketvirčiui „Amazon“ pateikė optimistiškas pardavimų gaires: tikimasi 16–19 proc. metinio augimo, o pardavimai, bendrovės vertinimu, turėtų siekti apie 171,2–175,6 mlrd. eurų. Veiklos pelnas prognozuojamas maždaug 17,6–21,1 mlrd. eurų intervale.

    Kapitalo investicijos per ketvirtį sudarė apie 39,0 mlrd. eurų, o metinis planas paliktas nepakitęs ir siekia apie 176,5 mlrd. eurų. Dalis išlaidų siejama su DI duomenų centrų plėtra, o taip pat su „Project Kuiper“ palydovinio interneto programa, kuriai tenka augančios sąnaudos.

    Po šių rezultatų dalis analitikų pakėlė „Amazon“ akcijos kainos tikslą, argumentuodami, kad bendrovė vienu metu gerina efektyvumą prekybos versle ir išnaudoja DI paklausą debesijos infrastruktūroje. Vis dėlto rinkos dėmesys išlieka sutelktas į tai, ar sparčios investicijos ir toliau atsipirks maržų augimu, o vienkartiniai pelno veiksniai neužgoš pagrindinės veiklos kokybės.

  • „Amazon“ pribloškė rinkas: pelnas viršijo lūkesčius, AWS šovė į viršų, DI sąnaudos kelia įtampą

    „Amazon“ pribloškė rinkas: pelnas viršijo lūkesčius, AWS šovė į viršų, DI sąnaudos kelia įtampą

    „Amazon“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų prognozes tiek pagal pajamas, tiek pagal pelną. Rinkos reakcija buvo greita: bendrovės akcijos po prekybos valandų kilo daugiau nei 4 proc., nors prekyba buvo nepastovi.

    Bendrovė nurodė, kad vienai akcijai tenkantis pelnas siekė apie 2,44 euro, kai rinkoje buvo laukta maždaug 1,44 euro. Pajamos sudarė apie 159,6 mlrd. eurų ir buvo didesnės už prognozuotus maždaug 155,9 mlrd. eurų.

    Didžiausiu akcentu tapo debesijos padalinys Amazon Web Services, kurio pardavimai išaugo 28 proc. ir pasiekė apie 33,1 mlrd. eurų. Tai spartžiausias AWS augimas per daugiau nei trejus metus ir aiškus signalas, kad įmonės debesijos paslaugų paklausa išlieka labai aukšta.

    Ne mažiau svarbus buvo reklamos verslas, kuris taip pat pranoko lūkesčius. Reklamos pajamos augo 24 proc. ir siekė apie 15,2 mlrd. eurų, o tai rodo, kad „Amazon“ vis sėkmingiau monetizuoja savo prekybos platformos srautą.

    DI investicijos vis brangesnės

    Kartu su įspūdingais skaičiais investuotojai atidžiai stebi ir sąnaudų pusę, ypač susijusią su dirbtiniu intelektu. „Amazon“ ir kitos didžiosios technologijų bendrovės pastaraisiais ketvirčiais intensyviai didina investicijas į duomenų centrus, lustus ir infrastruktūrą, kad patenkintų DI paslaugų paklausą.

    Bendrovė nurodė, kad nekilnojamojo turto ir įrangos sąnaudos per ketvirtį pasiekė apie 38,9 mlrd. eurų ir buvo didesnės nei laukta. Tuo pat metu laisvas pinigų srautas per pastaruosius dvylika mėnesių smuko iki maždaug 1,1 mlrd. eurų, tai yra 95 proc. mažiau nei prieš metus, daugiausia dėl DI investicijų.

    „Esame vienų didžiausių mūsų gyvenimo lūžių viduryje, esame gerai pasirengę lyderystei ir labai optimistiškai žiūriu į tai, kas laukia mūsų klientų ir „Amazon“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Palydovinis ryšys ir didžiausi sandoriai

    Kapitalo išlaidų augimą didina ir investicijos į palydovinio interneto projektą, kuriuo „Amazon“ siekia pasiūlyti ryšį iš kosmoso. Bendrovė planuoja komercinę paslaugos pradžią 2026 metų trečiąjį ketvirtį, o tam reikės gaminti daugiau palydovų ir užsitikrinti papildomus raketų paleidimus.

    Įmonė taip pat paskelbė apie planus įsigyti „Globalstar“ sandoriu, vertinamu maždaug 10,2 mlrd. eurų, tai būtų vienas didžiausių „Amazon“ įsigijimų istorijoje. Bendrovė akcentavo, kad sandoris svarbus dėl pasaulinio dažnių spektro ir technologinių kompetencijų, reikalingų tiesioginiam ryšiui su įrenginiais.

    „Amazon“ teigė, kad dabartiniam ketvirčiui prognozuoja 170,6–175,0 mlrd. eurų pardavimų, kai rinka laukė apie 165,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat numatė 17,6–21,1 mlrd. eurų veiklos pelną, o prognozės buvo maždaug ties 19,9 mlrd. eurų.

    Ką rodo rezultatai rinkai

    Šie rezultatai sustiprina „Amazon“ poziciją kaip vienos svarbiausių debesijos ir skaitmeninės reklamos žaidėjų, o AWS augimas rodo, kad įmonė išlieka vienu pagrindinių kanalų, per kuriuos verslai diegia DI sprendimus. Tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: kova dėl DI pajėgumų reikalauja milžiniškų investicijų, kurios trumpuoju laikotarpiu spaudžia pinigų srautus.

    Investuotojams artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus du dalykai: ar AWS išlaikys pagreitį, ir ar DI infrastruktūros investicijos pradės atsipirkti per didesnes maržas bei naujas paslaugas. Kol kas „Amazon“ siunčia žinutę, kad augimą mato ne tik debesijoje, bet ir reklamoje, prekyboje bei ryšio infrastruktūroje.