Tag: Amazon

  • Robertas Pattinsonas oficialiai tapo naujuoju Džeimsu Bondu: sprendimą paskelbė „Amazon“

    Britų aktorius Robertas Pattinsonas oficialiai tapo naujuoju Džeimsu Bondu. Apie sprendimą pirmadienį, 2026 metų lapkričio 16 dieną, paskelbė „Amazon“.

    Kaip pranešama, naujiena buvo patvirtinta 16.00 val. Lietuvos laiku, o aktoriaus nuotrauka pasirodė oficialioje Džeimso Bondo paskyroje socialiniuose tinkluose.

    Pattinsonas, plačiajai auditorijai geriausiai pažįstamas iš „Saulėlydžio“ („Twilight“) filmų serijos, taip pat „Betmeno“ („The Batman“) ir „Odisėjos“ („The Odyssey“), perima agento 007 vaidmenį po Danielio Craigo.

    Kas taps naujuoju Bondu, buvo aktyviai svarstoma nuo 2021 metais pasirodžiusio filmo „Nėra laiko mirti“ („No Time to Die“). Pastaraisiais metais tarp minimų kandidatų vis dažniau skambėjo būtent Pattinsono pavardė, o dabar spekuliacijos baigtos.

    Sprendimas – po penkerių metų laukimo

    Nuo paskutinio D. Craigo filmo praėjo penkeri metai, todėl žinia gerbėjams tapo ilgai laukta. „Amazon“ pasirinkimas galutinai užbaigė diskusijas, kas perims vieną garsiausių vaidmenų kino istorijoje.

    Skelbiama, kad kartu su Pattinsono pristatymu socialiniuose tinkluose pasirodė trumpas vaizdo įrašas su užrašu, patvirtinančiu jo „tapatybę“.

    Ką apie tai sako pats Pattinsonas

    Aktorius po paskelbimo pateikė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad galimybė įkūnyti agentą 007 jam yra išskirtinis įvertinimas.

    Vis dėlto tekste pateikta citata nėra atkurta pilnai – nurodoma tik tai, kad Pattinsonas išreiškė džiaugsmą ir dėkingumą už jam patikėtą vaidmenį.

    Denis Villeneuve režisuos naują filmą

    Pranešime taip pat minimas režisierius Denis Villeneuve, kuris kurs kitą Džeimso Bondo dalį. Jis teigiamai atsiliepė apie Pattinsono pasirinkimą, tačiau tiksli jo citata tekste taip pat nepateikiama.

    Pattinsonas taps septintuoju aktoriumi, įkūnijusiu Bondą oficialioje filmų serijoje. Iki šiol agentą 007, be D. Craigo, yra vaidinę ir tokie kino vardai kaip Seanas Connery, Rogeris Moore’as bei Pierce’as Brosnanas.

  • „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    „Alphabet“ ir „Amazon“ nuvylė rinkas: DI bumo euforiją keičia baimė, griūva technologijų akcijos

    Technologijų sektorių pasaulio biržose supurtė nauja nusivylimą sukėlusių ketvirtinių rezultatų banga: investuotojai ėmė agresyviau pardavinėti su dirbtiniu intelektu siejamas bendroves, o nuotaikas temdo ir augančios investicijų sąnaudos. Spaudimą sustiprino signalai, kad reklamos ir debesijos augimas ne visur pateisina lūkesčius, nors kapitalo išlaidos DI infrastruktūrai toliau didėja.

    Rinkų dėmesio centre atsidūrė „Amazon“ ataskaita, kuri, kaip skelbiama, nepasiekė analitikų prognozių pagal pelną ir pajamas. Papildomai investuotojus nuvylė „Intel“ ateities gairės, kuriose minėta silpnesnė asmeninių kompiuterių procesorių paklausa bei tiekimo grandinės iššūkiai.

    Po pranešimų smarkiai krito pagrindinių sektoriaus įmonių akcijos: „Alphabet“ vertė biržoje susitraukė daugiau nei 12 proc., „Amazon“ po prekybos sesijos smuko daugiau nei 7 proc., o „Intel“ prarado apie 23 proc. Technologijų indeksas „Nasdaq“ sesiją baigė daugiau nei 1 proc. minuse, rodydamas, kad investuotojai vis mažiau atlaidūs prastesnėms ataskaitoms.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, kur jautriai reaguoja puslaidininkių gamintojai ir tiekėjai. Skelbiama, kad Pietų Korėjos lustų gamintoja SK hynix krito daugiau nei 7 proc., „Samsung“ akcijos smuko apie 3 proc., o Taivano TSMC neteko apie 1,9 proc. vertės.

    Japonijoje nuosmukį fiksavo puslaidininkių sektoriaus bendrovės: Kioxia prarado daugiau nei 7 proc., o „Advantest“ ir „SoftBank“ smuko beveik 6 proc. Plačiau regione taip pat raudonavo akcijų indeksai, nes technologijų sektorius yra viena svarbiausių Azijos eksporto ir investicijų grandžių.

    DI investicijų bumas kelia klausimų

    Analitikai pabrėžia, kad rinkos nervingumas kyla ne vien dėl trumpalaikio pajamų svyravimo. Investuotojai vis dažniau klausia, kada milžiniškos investicijos į duomenų centrus, DI lustus ir energijai imlią infrastruktūrą pradės duoti apčiuopiamą grąžą, ypač kai skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    „Šis rezultatų sezonas DI žaidėjams buvo negailestingas, nes rinkoje daugėja kalbų apie burbulą ir infliacijos rizikas“, – sakė „Floodlines Research“ analitikė Anna Wu.

    Jos teigimu, pagrindinė baimė yra ne tai, kad DI paklausa jau sustojo, o tai, kad brangesnis finansavimas ir didesnė kredito rizika galiausiai gali priversti didžiuosius debesijos paslaugų teikėjus lėtinti plėtrą. Būtent šios įmonės šiandien yra didžiausios naujos skaičiavimo galios pirkėjos, todėl jų sprendimai tiesiogiai veikia visą tiekimo grandinę.

    Nuotaikų kontrastas ypač ryškus, nes dar savaitės pradžioje rinkas džiugino įspūdingi kai kurių žaidėjų skaičiai. SK hynix buvo pranešusi, kad veiklos pelnas pašoko 632 proc., o DI bendrovė „Anthropic“ IPO dokumentuose nurodė pirmojo pusmečio pajamų šuolį apie 1 300 proc., kas trumpam atgaivino tikėjimą sparčiu komercializavimu.

    Nafta brangsta dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Rizikos apetitas slopo ne tik technologijų sektoriuje: investuotojai stebi ir geopolitiką, kuri daro įtaką energetikos kainoms. Skelbiama, kad baimės dėl galimo JAV ir Irano santykių paaštrėjimo kilstelėjo naftos kainas, o „Brent“ rūšies nafta artėjo prie 120 JAV dolerių už barelį ribos.

    Kadangi atsiskaitymai tarptautinėje naftos rinkoje dažniausiai vyksta JAV doleriais, ši kaina europiečiams reikštų apie 110 eurų už barelį, priklausomai nuo euro ir dolerio kurso. Brangstanti nafta didina spaudimą infliacijai, todėl rinkos jautriau vertina įmonių pelningumą ir planuojamas išlaidas.

    Tuo pat metu kriptovaliutų rinka taip pat patyrė smūgį: bitkoino kaina per dieną smuko apie 5 proc. iki maždaug 76 400 JAV dolerių, tai yra apie 70 000 eurų, fiksuodama žemiausią lygį per maždaug mėnesį.

    Šį kritimą lydėjo pranešimai apie didelio masto incidentą kriptovaliutų biržoje „Binance“. Bendrovė nurodė, kad paveiktas lėšas dalinai pavyko įšaldyti ir akcentavo, jog vartotojų pinigai yra saugūs, tačiau pati situacija padidino rizikos vengimą visame sektoriuje.

    Valiutų rinkoje investuotojai taip pat reagavo į centrinių bankų signalus: Japonijos jena stiprėjo po to, kai Japonijos bankas paliko palūkanų normas nepakeistas ir pažymėjo, kad infliacija viršijo 2 proc. tikslą. Tokie pranešimai rinkoms primena, kad finansavimo kaina gali išlikti aukšta ilgiau, o tai ypač jautru kapitalui imlioms DI investicijoms.

  • Skambus „Karščio 2“ tęsinys vėl stringa: filmavimas nukeltas, premjera gali nusikelti iki 2028 metų

    Michaelas Mannas jau daugiau nei dešimtmetį vysto filmo „Karštis“ tęsinį „Karštis 2“, tačiau projektą vėl pasivijo naujas vėlavimas. Aktorius Stephenas Grahamas viešai užsiminė, kad filmavimo darbai, kurie anksčiau buvo planuojami lapkritį, dabar tikėtina startuos tik 2027 metų sausį.

    Toks grafiko pasikeitimas nėra vien techninė detalė. Kuo vėliau pradedami pagrindiniai filmavimo darbai, tuo labiau slenka ir postprodukcijos terminai, o tai didina tikimybę, kad filmo pasirodymas kino teatruose nusikels į 2028 metų pabaigą.

    Kas jau žinoma apie aktorius

    „Karštis 2“ iš anksto traukia dėmesį dėl aktorių pasirinkimų, kurie turėtų atnaujinti ikoninius 1995 metų filmo personažus. Skelbiama, kad Leonardo DiCaprio turėtų įkūnyti Chrisą Shiherlį, o Christianas Bale’as – Vincentą Hanną, kurį pirmajame filme vaidino Alas Pacino.

    Stephenas Grahamas turėtų perimti Neilo McCauley vaidmenį, kurį originale atliko Robertas De Niro. Viešai taip pat minimi Adam Driveris ir Ebonas Mossas-Bachrachas, nors dalis pavardžių rinkoje vis dar įvardijamos kaip nepatvirtintos.

    Prie projekto „gandų“ fazės prisidėjo ir aktorė Inde Navarrette, kuri patvirtino dalyvavusi perklausoje, bet pasiūlymo prisijungti negavusi. Tokie epizodai rodo, kad atranka dar gali keistis iki pat realios filmavimo pradžios.

    Biudžetas ir studijų spaudimas

    „Karštis 2“ jau anksčiau susidūrė su biudžeto iššūkiais, nes režisierius, kaip pranešta, siekė itin didelės sumos. Holivude pastaraisiais metais ryškėja tendencija brangius suaugusiųjų auditorijai skirtus kriminalinius filmus finansuoti atsargiau, o studijos dažniau renkasi aiškesnį komercinį modelį.

    Galiausiai projektą finansuoti ėmėsi „Amazon“, o viešojoje erdvėje minėtas maždaug 150 milijonų eurų dydžio biudžetas. Net ir turint finansavimą, tokios apimties filmams vėlavimus dažnai lemia grafikai, lokacijų logistika, komandos užimtumas ir postprodukcijos pajėgumų planavimas.

    Ko tikėtis iš istorijos

    Skirtingai nei įprasti tęsiniai, „Karštis 2“ remiasi Michaelio Manno ir Meg Gardiner 2022 metais išleistu romanu. Pasakojimas jungia tęsinio ir priešistorės linijas, todėl filme numatomi grįžimai į jaunesnius personažų gyvenimo etapus, o tai natūraliai plečia vaidmenų spektrą.

    Apie scenarijų jau sklando itin palankūs atsiliepimai iš jį skaičiusių kino industrijos žmonių. Vis dėlto iki tol, kol filmavimo kameros realiai įsijungs, didžiausias klausimas išlieka vienas: ar projektui pavyks išlaikyti tempą ir neprarasti momentum, kai rinka tampa vis griežtesnė dideliems autoriniams kriminaliniams filmams.

  • Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    DI sandoris Berlyne

    Berlyne vykusiame investicijų forume Vokietijos federalinė vyriausybė susitarė dėl bendradarbiavimo su „Nvidia“ dirbtinio intelekto srityje. Apie sandorį pranešta po viešų „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pareiškimų, kad Vokietija DI lenktynėse atsilieka.

    Žiniasklaidos teigimu, valstybė į projektą ketina investuoti devynženklę sumą eurais. Tai reikštų šimtus milijonų eurų, kuriuos planuojama nukreipti į ekosistemą, apimančią skaičiavimo infrastruktūrą, taikomuosius DI sprendimus ir partnerystes su pramone.

    „Mums skaudu matyti, kaip ekonomiškai stipri šalis atsilieka. Tiesiog imkitės darbo“, – sakė Jensenas Huangas.

    Pažadai iki 2028 metų

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad forume iki 2028 metų gauti įsipareigojimai siekia 800 milijardų eurų. Į susitikimą atvyko apie 200 įmonių vadovų, o pagrindinė žinia buvo aiški: Vokietija siekia greičiau didinti investicijas į strategines technologijas ir pramonės konkurencingumą.

    Politinis signalas sutampa su platesnėmis Europos pastangomis stiprinti technologinį suverenumą, ypač debesijos ir didelio našumo skaičiavimų srityse. Būtent skaičiavimo pajėgumai, energijos prieinamumas ir duomenų reguliavimas šiandien laikomi kritiniais DI ekonomikai.

    „Amazon“ planuoja 16 mlrd. eurų

    Forume taip pat paskelbta, kad „Amazon“ 2027 metais planuoja apie 16 milijardų eurų investicijų Vokietijoje. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta „AWS“ duomenų centrų plėtrai, o investicijų kryptis rodo, kad DI ir debesijos paslaugų paklausa Europoje toliau auga.

    „Amazon“ nurodė, kad Vokietijoje jos debesijos padalinyje jau dirba apie 3 000 darbuotojų. Plėtra siejama su didėjančiu įmonių poreikiu apdoroti duomenis regione, laikytis ES reguliavimo ir turėti pakankamai skaičiavimo resursų DI modeliams.

    Duomenys tampa ekonomikos kuru

    „Nvidia“ pabrėžia, kad duomenys turėtų būti vertinami kaip nacionalinis išteklius, kurį svarbu panaudoti vietoje kuriant kompetencijas ir produktyvumą. Skelbiama, kad projekte gali dalyvauti apie keliolika Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“, „Audi“ ir Freiburge įsikūrusi DI startuolė „Black Forest Labs“.

    Friedrichas Merzas ragino įmones atverti pramonės duomenis dirbtiniam intelektui, kad būtų galima išlaikyti konkurencingumą, ypač automobilių ir gamybos sektoriuose. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį saugioms duomenų erdvėms, standartizacijai ir aiškioms taisyklėms, kas ir kaip gali naudoti jautrią pramoninę informaciją.

    „Vokiečiai laikomi darbštūs, anksti eina miegoti ir keliasi prieš saulėtekį. Kai susitariame dėl terminų, jų laikomės“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Tuo pat metu Vokietijos ekonominės perspektyvos, vertinant tarptautines prognozes, pastaruoju metu kiek pagerėjo. Ar didžiųjų technologijų bendrovių investicijos taps tvariu augimo varikliu, priklausys nuo to, kaip greitai šalis sugebės išplėsti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ir parengti DI talentų rinką.

  • „Amazon“ prieš šventes JAV samdys per 300 000 laikinų darbuotojų: augs valandinis atlygis

    „Amazon“ paskelbė planuojanti artėjant šventiniam sezonui Jungtinėse Valstijose pasamdyti daugiau nei 300 000 laikinų darbuotojų savo pagrindiniame logistikos ir vykdymo tinkle. Tai maždaug 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o kompanija akcentuoja, kad taip ruošiasi didesniam užsakymų srautui.

    Bendrovės teigimu, sezoniniams darbuotojams vidutinė pradinė valandinė alga kils iki 20 JAV dolerių, tai yra apie 19 eurų. Taip pat numatomi papildomi priedai už naktines pamainas ir darbą per šventes, kurie tokiais laikotarpiais tampa viena svarbiausių priemonių pritraukti darbuotojus.

    Pilnu etatu dirbantys darbuotojai, remiantis viešai skelbtais įmonės įkainiais, kai kuriais atvejais gali uždirbti iki 24 JAV dolerių už valandą, arba apie 22 eurus. „Amazon“ taip pat mini sveikatos draudimo galimybes, kurių kaina, priklausomai nuo plano, prasideda nuo 5 JAV dolerių per savaitę, tai yra apie 5 eurus.

    Darbo rinka ir spaudimas atlygiams

    Šventinis laikotarpis JAV tradiciškai yra intensyviausias mažmeninės prekybos ir siuntų pristatymo sezonas, todėl logistikos grandinėje smarkiai išauga trumpalaikės darbo jėgos poreikis. Tokiu metu dėl tų pačių darbuotojų konkuruoja tiek e. prekybos, tiek kurjerių ir sandėliavimo sektoriaus darbdaviai, o atlygio kėlimas tampa tiesiogine konkurencijos priemone.

    „Amazon“ sprendimas didinti sezoninių darbuotojų skaičių rodo ir platesnę tendenciją: net ir vartojimui tampant jautresniam kainoms, pirkėjų lūkesčiai dėl greito pristatymo nesumažėjo. Bendrovė viešai pabrėžia siekį išlaikyti pristatymo terminus ir operacinį patikimumą, nes būtent šventiniu laikotarpiu vėlavimai labiausiai kainuoja reputacijai.

    1,5 mlrd. dolerių planas atlygiams

    Kompanija taip pat pranešė įsipareigojanti skirti 1,5 mlrd. JAV dolerių atlyginimų didinimui, tai yra apie 1,4 mlrd. eurų. Įmonės vertinimu, įskaičiavus papildomas išmokas ir priedus, kai kuriose pozicijose bendra valandinė kompensacija gali pasiekti iki 32 JAV dolerių, arba apie 30 eurų.

    Rinkos analitikų vertinimu, didesnės investicijos į atlygius ir darbo jėgą trumpuoju laikotarpiu didina kaštus, tačiau gali atsipirkti per klientų lojalumą ir efektyvesnį užsakymų įvykdymą. „Amazon“ atveju tai ypač aktualu konkurencinėje aplinkoje, kur pristatymo greitis ir tikslumas išlieka vienu pagrindinių pranašumų.

  • Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Po riaušių – spaudimas platformoms

    Prancūzijos valdžia po savaitgalį kilusių riaušių ir plėšimų paragino internetines perpardavimo platformas nedelsiant šalinti skelbimus, kuriuose gali būti siūlomos vogtos prekės. Šalies skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Henanff teigė, kad socialiniuose tinkluose jau plinta ekrano nuotraukos su įtartinais pasiūlymais.

    Pasak jos, po neramumų atsiradę skelbimai kelia riziką ne tik nukentėjusiems verslams, bet ir pirkėjams, kurie gali neįtardami įsigyti neteisėtai gautą turtą. Ministerija pabrėžė, kad platformos privalo reaguoti operatyviai, nelaukdamos atskirų institucijų prašymų.

    Į susitikimą pakviestos didžiosios bendrovės

    Prancūzijos komercijos ministerijos teigimu, į derybas buvo pakviesti šešių platformų atstovai, taip pat Prancūzijos elektroninės prekybos asociacija Fevad. Tarp pakviestųjų minimos „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“.

    Susitikimas surengtas dalyvaujant Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų pareigūnams. Valdžia siekia, kad platformos ne tik pašalintų įtartinus skelbimus, bet ir aktyviai bendradarbiautų, kai reikia identifikuoti pardavėjus bei rinkti įrodymus galimam baudžiamajam persekiojimui.

    Verslų nuostoliai ir kontrolės griežtinimas

    Prancūzijos institucijos skelbia, kad per neramumus buvo apgadinta daugiau nei 3 000 verslų, dalis jų patyrė plėšimus. Tokiose situacijose vogtos prekės dažnai greitai atsiduria antrinėje rinkoje, todėl valstybės spaudimas perpardavimo platformoms tampa viena pagrindinių priemonių stabdyti nelegalią prekybą.

    Šis žingsnis dera su platesne Europos Sąjungos kryptimi didinti platformų atsakomybę už turinį ir prekybą internete, ypač kai kalbama apie neteisėtas prekes. Praktikoje tai reiškia stipresnę skelbimų moderaciją, greitesnį reagavimą į pranešimus ir glaudesnį keitimąsi informacija su teisėsauga.

    „Iš šio savaitgalio kilusios vogtos prekės kai kuriose platformose siūlomos parduoti, todėl tikimės, kad skelbimai bus pašalinti nedelsiant“, – sakė Anne Le Henanff.

    „Vinted“ ir „eBay“ atsakymai

    Su Vilniuje įsikūrusia platforma „Vinted“ susisiekus žiniasklaidai, bendrovė teigė taikanti nulinės tolerancijos politiką ir aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga bei Prancūzijos institucijomis. Pasak platformos, komandos ėmėsi veiksmų identifikuoti ir šalinti skelbimus, kurie gali būti susiję su vogtomis prekėmis, taip pat sustiprino įtartinų pasiūlymų stebėseną.

    „eBay“ nurodė negalinti patvirtinti, kad po savaitgalio įvykių reikšmingai išaugo su vagystėmis galimai susijusių skelbimų skaičius. Platforma pažymėjo, kad naudoja proaktyvius technologinius įrankius, padedančius aptikti bandymus prekiauti vogtomis prekėmis.

  • Prime Video tyliai paleido, o dabar sprogsta: 134 min. „Agent Zeta“ tapo pasauliniu hitu

    Veiksmo trileriai vėl išgyvena pakilimą, tačiau žiūrovai vis dažniau renkasi ne tik Holivudo vardus. „Amazon“ platformoje „Prime Video“ šiemet į viršūnes iššovė ispaniška juosta „Agent Zeta“, kuri, nepaisant kuklesnės reklamos, nuolat grįžta į žiūrimiausių neangliškų filmų sąrašus.

    Filmas trunka apie 134 minutes ir buvo išleistas 2026 metų kovo mėnesį. Nors daliai auditorijos reikalingi subtitrai, tai nesutrukdė „Agent Zeta“ tapti vienu stabiliausių platformos hitų, ypač rinkose, kur neangliškas turinys jau seniai nebe niša, o kasdienybė.

    Kodėl „Agent Zeta“ traukia žiūrovus

    Siužetas prasideda nuo koordinuotų išpuolių, per kuriuos žūsta, atrodytų, tarpusavyje nesusiję asmenys, dirbę diplomatinėse atstovybėse. Netrukus paaiškėja, kad taikiniais tapo buvę slaptos operacijos Kolumbijoje dalyviai, o nusikaltimai veda prie seniai slėptos istorijos.

    Pagrindinis herojus Zeta gyvena atsiskyręs ir rūpinasi sergančia motina, tačiau yra įtraukiamas į misiją apsaugoti paskutinį likusį operacijos narį. Kartu su agente Alfa jis ima įtarti, kad partnerė žino daugiau, nei turėtų, o tai pamažu atveria didesnį sąmokslo mastą.

    Aktorius, kuris meta iššūkį žanro ikonoms

    Pagrindinį vaidmenį atlieka ispanų aktorius Mario Casas, žinomas iš ankstesnių trilerių ir dramų. Šį kartą jis kuria agentą, kurio profesionalumas susiduria su asmenine našta, o įtampa filme statoma ne vien ant susišaudymų, bet ir ant moralinių pasirinkimų.

    „Tai filmas, kuriame veiksmas nėra vien triukšmas, o herojus turi ką prarasti“, – taip „Agent Zeta“ dažnai apibūdina dalis žiūrovų socialiniuose tinkluose, akcentuodami emocinį svorį ir finalinį siužeto posūkį.

    Platesnė tendencija: neangliški hitai

    „Prime Video“ ir kitos didžiosios platformos pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į vietos rinkoms kuriamą turinį, kuris vėliau sėkmingai keliauja per pasaulį. Prie šio pokyčio prisideda algoritminės rekomendacijos, geresnė subtitrų bei įgarsinimo kokybė ir žiūrovų įprotis išbandyti naujus regionus bei kalbas.

    „Agent Zeta“ sėkmė rodo, kad šiandien vien stipraus prekės ženklo ar garsios franšizės nebepakanka. Žiūrovai nori aiškios intrigos, įsimenančio pagrindinio veikėjo ir tempo, kuris išlaiko dėmesį iki pat pabaigos, net jei filmas neturi tradicinės kino teatrų kampanijos.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: DI agentai keistų apsipirkimą internetu

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X pareiškė neatmetantis galimybės kurti „Amazon“ konkurentą, jei bendrovė riboja „Grok“ botų veiklą. Pasak jo, tokie ribojimai trukdytų DI įrankiams klientų vardu atlikti pirkimus internetu.

    Reaguodamas į diskusiją apie tariamą „Amazon“ blokavimą, Muskas užsiminė, kad alternatyvi e. prekybos platforma galėtų atsirasti kaip atsakas į rinkoje įsigalinčias taisykles. Kol kas tai yra viešas signalas, o ne konkretus projekto planas, tačiau tema iš karto sukėlė didesnį susidomėjimą technologijų ir prekybos sektoriuose.

    Kas yra „Grok“ ir kur link juda

    „Grok“ kuriamas kaip DI asistentas, gebantis ieškoti pasiūlymų internete, lyginti kainas ir techninius parametrus skirtingose platformose. Kita natūrali tokios sistemos kryptis yra pirkinių užsakymas kliento vardu, įskaitant automatizuotą atsiskaitymo ir pristatymo proceso inicijavimą.

    Toks modelis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai technologijų bendrovės kuria vadinamuosius skaitmeninius agentus, galinčius atlikti užduotis nuo paieškos iki užsakymo patvirtinimo. Verslui tai žada patogumą vartotojui, bet kartu kelia klausimų dėl duomenų, atsakomybės už klaidas ir sąžiningos konkurencijos.

    Kodėl e. prekybai tai jautru

    Jei DI agentai pradeda apsipirkti vietoje žmonių, keičiasi pati e. prekybos ekonomika. Mažėja tiesioginių vartotojų apsilankymų svetainėse, o kartu gali silpnėti tradicinės reklamos įtaka, nes sprendimus vis dažniau priima ne žmogus, o algoritmas, vertinantis kainą, pristatymo terminą ir patikimumą.

    Dėl to platformos gali būti suinteresuotos riboti automatizuotą srautą arba nukreipti DI integracijas į joms palankesnius kanalus. Praktikoje tai reiškia didėjančią įtampą tarp platformų, siekiančių išlaikyti kontrolę, ir DI kūrėjų, norinčių, kad agentai galėtų veikti laisviau.

    Didžiausias barjeras būtų logistika

    Naujai e. prekybos platformai neužtektų vien technologinio sprendimo ir patogios vartotojo patirties. Pagrindinis iššūkis būtų tiekėjų pritraukimas ir klientų įpročių pakeitimas, nes vartotojai dažniausiai lieka ten, kur pasiūla didžiausia, o grąžinimas ir aptarnavimas patikimiausi.

    Dar sudėtingesnė dalis yra logistika: sandėliavimas, pristatymo greitis, grąžinimų valdymas ir klientų aptarnavimo standartai. Būtent čia „Amazon“ pranašumas tradiciškai laikomas vienu stipriausių, todėl bet kuris konkurentas turėtų investuoti ne tik į DI, bet ir į realaus pasaulio infrastruktūrą.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: kodėl DI agentų pirkimai gali perbraižyti e. prekybą

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X leido suprasti svarstantis galimybę kurti „Amazon“ konkurentą. Jo komentaras pasirodė reaguojant į įrašus, kad „Amazon“ esą blokuoja „Grok“ automatizuotus įrankius, galinčius vartotojų vardu atlikti pirkimus.

    „Galbūt turėtume sukurti „Amazon“ konkurentą“, – rašė Elonas Muskas.

    „Grok“ pozicionuojamas kaip sprendimas, galintis internete ieškoti pasiūlymų ir palyginti kainas bei parametrus skirtingose platformose. Kitas žingsnis, apie kurį viešai kalba rinka, yra automatizuotas užsakymo pateikimas ir atsiskaitymo inicijavimas vartotojo vardu.

    Toks posūkis dera su sparčiai ryškėjančia tendencija, kai DI pagrindu veikiantys skaitmeniniai agentai perima dalį rutininių užduočių, įskaitant apsipirkimą. Technologijų bendrovės investuoja į agentines sistemas, nes jos gali sumažinti laiką, kurį žmogus praleidžia naršydamas prekių katalogus, ir pirkimą paversti kelių komandų procesu.

    Tačiau ši kryptis kelia įtampą e. prekybos ekosistemoje. Jei pirkimus inicijuotų agentai, o ne žmonės, mažėtų „rankinių“ apsilankymų srautai, o kartu ir reklamos parodymai bei įsitraukimas, nuo kurių priklauso dalis platformų pajamų.

    Net jei konkurento idėja kol kas tėra vieša užuomina, realiai sukurti pasaulinio masto e. prekybos platformą reikštų daugiau nei technologinį sprendimą. Svarbiausia būtų pritraukti pardavėjus, užtikrinti kainodaros konkurencingumą, suvaldyti grąžinimus ir klientų aptarnavimą, taip pat įtikinti pirkėjus keisti įpročius.

    Didžiausias iššūkis tokioje rinkoje tradiciškai yra logistika: sandėliavimas, paskutinės mylios pristatymas ir greitas užsakymų įvykdymas. „Amazon“ pranašumas remiasi būtent infrastruktūra ir tiekimo grandinės mastu, todėl bet kuri nauja platforma, norinti konkuruoti globaliai, turėtų spręsti šią užduotį nuo pirmos dienos.

    Muskui priklausančios įmonės jau yra parodžiusios gebėjimą greitai kurti didelio masto produktus ir infrastruktūrą, tačiau e. prekybos sėkmę lemia ne vien technologija. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Grok“ ir panašūs agentai gaus platesnę prieigą prie prekybos sistemų, ar platformos stiprins apsaugas nuo automatizuotų pirkimų.

  • „Amazon“ vėl mažina darbuotojų skaičių: apie 1 000 etatų atiteks DI sprendimams

    „Amazon“ patvirtino naują darbuotojų mažinimo bangą padalinyje, kuris atsakingas už elektroninės prekybos aptarnavimą. Bendrovė nurodo, kad dalis funkcijų bus perorganizuota, o kai kuriuos kasdienius procesus planuojama vis plačiau automatizuoti pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus.

    Skelbiama, kad apie 1 000 darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Indijoje jau gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą iki spalio pabaigos. Tai liečia biuro pozicijas pagrindinėje „Amazon“ mažmeninės prekybos grandyje, dažnai vadinamoje Stores.

    DI perima dalį biuro darbų

    Pasak įmonės, pakeitimai susiję su veiklos modelio peržiūra: siekiama supaprastinti procesus ir greičiau įgyvendinti prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad užduotys, kurios anksčiau būdavo atliekamos rankiniu būdu, vis dažniau perkeliamos į automatizuotas sistemas.

    „Pakeitėme kai kurias Stores veiklos dalis, nes manome, kad tokia struktūra leis geriau įgyvendinti mūsų prioritetus“, – sakė „Amazon“ atstovas.

    Įmonė pabrėžia, kad mažinimas nėra vienkartinis sprendimas, o platesnės transformacijos dalis. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija optimizuoti komandų dydį ir investuoti į automatizavimą, ypač ten, kur daug pasikartojančių užduočių.

    Ką sako vadovybė ir kas laukia toliau

    „Dirbtinis intelektas laikui bėgant turės įtakos užimtumui, ir viskas rodo, kad ateinančiais metais įmonė veiks su mažesniu darbuotojų skaičiumi“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Tuo pačiu „Amazon“ pabrėžia, kad dalyje rinkų ir padalinių samda tęsiasi, ypač logistikos grandyje, kur sezoniškumas ir pirkėjų srautai lemia didesnį laikinų darbuotojų poreikį. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos logiką: biuro funkcijos dažniau automatizuojamos, o fizinės operacijos sandėliuose išlieka mišrios, derinant žmones ir robotizaciją.

    Lenkijoje pateiktais duomenimis, „Amazon“ šalyje veikia nuo 2014 metų ir turi 12 logistikos centrų bei korporacinius biurus. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad paraleliai su procesų automatizavimu toliau investuoja į infrastruktūrą, tačiau administracinių funkcijų modelis keičiamas sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas dažniausiai pirmiausia paliečia klientų aptarnavimo, vidinių operacijų koordinavimo, turinio aprašymų kūrimo ir rutininių analitinių užduočių sritis. Tokiuose procesuose automatizavimas leidžia didinti našumą, bet kartu kelia spaudimą darbuotojų skaičiui ir reikalauja naujų kompetencijų.