CP v2

Tag: Amazon

  • „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ prabilo apie sekimo nuorodas: kodėl „Amazon“ atidarymas kai kuriems virto reklamos schema?

    „Motorola“ pateikė paaiškinimą dėl atvejų, kai daliai JAV vartotojų „Amazon Shopping“ programėlė „Moto“ telefonuose buvo atidaroma ne tiesiogiai, o trumpam nukreipiant per žiniatinklio sekimo nuorodą. Bendrovė teigia, kad tai buvo nenumatytas elgesys, o nustatymai jau pakoreguoti.

    Pasak „Motorola“, problemą sukėlė programėlių paieškos ir pasiūlymų funkcija, integruota į „Moto App Launcher“ ir susieta su „Smart Feed“ sprendimu. Tikslas esą buvo padėti greičiau rasti ir paleisti jau įdiegtas programėles, tačiau daliai vartotojų „Amazon Shopping“ paleidimas trumpam aktyvuodavo naršyklės langą su sekimo parametrais.

    „Nustačius problemą, nedelsdami ištaisėme nukreipimo konfigūraciją. Vartotojai dabar gali tikėtis, kad visos įdiegtos programėlės bus paleidžiamos tiesiogiai, kaip ir numatyta“, – sakė „Motorola“.

    Bendrovė pabrėžė, kad jai svarbi vartotojų patirtis, privatumas ir platformos integralumas, todėl sistema bus toliau stebima. Taip pat teigiama, kad įmonė siekia skaidriai bendradarbiauti su tyrėjais, kad galimos spragos būtų greitai identifikuojamos ir šalinamos.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: net ir oficialiai telefonuose diegiamos papildomos funkcijos, ypač susijusios su turinio rekomendacijomis ar paieška, gali turėti reklamos technologijų komponentų. Tokie komponentai kartais naudoja sekimo nuorodas ar partnerystės parametrus, kurie padeda matuoti srautą ir priskirti konversijas, o vartotojams tai gali atrodyti kaip slapta reklamos schema.

    Nors „Motorola“ nepateikė detalaus techninio paaiškinimo, kodėl nukreipimas apskritai atsirado, ekspertai tokiais atvejais dažnai mini neteisingai sukonfigūruotus peradresavimus, klaidas atnaujinimuose ar nepakankamą testavimą. Privatumo požiūriu svarbiausia, kad programėlių paleidimas vyktų be perteklinių tarpininkų ir kad vartotojai aiškiai žinotų, kokie duomenys ir kokiais tikslais gali būti apdorojami.

  • Įtarimai dėl „Motorola“: telefonai gali nukreipti „Amazon“ paspaudimus ir pelnytis slapta

    Įtarimai dėl „Motorola“: telefonai gali nukreipti „Amazon“ paspaudimus ir pelnytis slapta

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse kilo įtarimų, kad kai kurie „Motorola“ telefonai gali perimti vartotojų paspaudimus į „Amazon“ ir nukreipti juos per tarpinį adresą, taip pridedant partnerystės nuorodos kodą. Vartotojui tai iš pirmo žvilgsnio beveik nepastebima, tačiau tokia schema leidžia uždirbti komisinius nuo pirkinių.

    Apie galimą praktiką pranešta po to, kai vienas vartotojas, tirdamas tinklo užklausas savo įrenginyje, pastebėjo ryšį su domenu devicenative.com. Teigiama, kad nukreipimus galėjo vykdyti iš anksto įdiegta programėlė „Smart Feed“, susieta su naujesniu jos atnaujinimu.

    Publikacijose nurodoma, kad nukreipus į „Amazon“ prie nuorodos esą atsiranda partnerystės identifikatorius, kuris, kaip teigiama, gali būti susietas su trečiąja šalimi. Dėl to kyla klausimų, ar tai yra teisėta reklaminė integracija, programėlės klaida, ar galimas piktavališkas pakeitimas, pavyzdžiui, tiekimo grandinės ar atnaujinimo kompromitavimas.

    Kas čia kelia didžiausią riziką?

    Pagrindinė problema yra skaidrumas ir vartotojo sutikimas. Jei nuorodos perrašomos be aiškaus paaiškinimo, tai gali būti vertinama kaip vartotojo srauto monetizavimas, galintis prieštarauti privatumo ir sąžiningos komercinės praktikos principams, ypač jei vartotojas nežino, kad jo veiksmai panaudojami komisinių generavimui.

    Kita rizika yra saugumo aspektas: papildomas tarpinis nukreipimas didina atakos paviršių. Net jei tikslas yra partnerystės pajamos, tokie peradresavimai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kai teisėtas mechanizmas gali būti perimtas ir panaudotas kenkėjiškiems nukreipimams ar sekimui.

    Ką daryti „Motorola“ telefonų savininkams?

    Kol nėra oficialaus ir išsamaus paaiškinimo, vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, rekomenduojama peržiūrėti, kokios iš anksto įdiegtos programėlės turi interneto prieigą ir foninio veikimo teises. Jei įrenginyje naudojama „Smart Feed“, praktiškas žingsnis gali būti jos išjungimas arba sustabdymas, jei tokia galimybė numatyta sistemoje.

    Taip pat verta sekti, ar gamintojas pateikia atnaujinimus ir paaiškinimus, nes tokie atvejai paprastai sprendžiami programinės įrangos pataisomis. Jei yra įtarimų dėl neįprasto elgesio, papildomai gali padėti naršyklės privatumo nustatymai ir reklamos sekimą ribojančios priemonės, tačiau jos ne visada sustabdo programėlių lygio peradresavimus.

    Kol kas viešojoje erdvėje pateikiami duomenys rodo labiau fragmentišką vaizdą: dalis bandymų tariamai atkartoti elgesį kituose įrenginiuose nedavė identiško rezultato. Dėl to neatmetama nei specifinė konfigūracija tam tikruose modeliuose, nei regioniniai ar serverio pusės nustatymai, kurie gali įjungti ar išjungti tokį nukreipimą.

  • „Audible“ klaida „Android“ telefone ryja gigabaitus: net išjungtas mobilus ryšys nepadeda

    „Audible“ klaida „Android“ telefone ryja gigabaitus: net išjungtas mobilus ryšys nepadeda

    <p„Audible“ naudotojai pastaruoju metu praneša apie itin nemalonų sutrikimą „Android“ programėlėje: per kelias dienas ji gali sunaudoti kelis ar net keliasdešimt gigabaitų mobiliojo interneto, nors įprasti įpročiai nesikeitė. Dalis žmonių teigia, kad duomenų suvartojimas šoktelėjo iki 15–20 gigabaitų ir daugiau.

    Problemos esmė ta, kad, sprendžiant iš vartotojų liudijimų, programėlė gali nepaisyti nustatymo atsisiųsti turinį tik per belaidį ryšį. Tai reiškia, kad garsinės knygos ar susiję failai gali būti persiunčiami per mobilųjį ryšį net tada, kai vartotojas sąmoningai pasirinko riboti atsisiuntimus.

    „Per kelias dienas „Audible“ išnaudojo visą mano mėnesio duomenų limitą, nors nieko nekeitiau ir buvau įjungęs atsisiuntimą tik per belaidį ryšį“, – rašė vienas vartotojas.

    Vartotojai nurodo, kad sutrikimas siejamas su konkrečia programėlės versija, dažniausiai minima 26.19.13. Kol kas nėra aišku, ar problema pasireiškia visiems, tačiau pranešimų apimtis leidžia įtarti sisteminį gedimą, o ne pavienius atvejus.

    Neoficialiai keliama versija, kad duomenų šuolius gali lemti sinchronizavimo ir licencijų patikros procesai, dėl kurių programėlė esą pakartotinai persisiunčia jau turimas garsines knygas. Tokiu atveju net ir trumpas prisijungimas prie mobiliojo ryšio gali tapti brangus, ypač jei telefone nustatytos automatinės fono veiklos.

    Kol pataisymas dar neaiškus, vartotojams, kurie nori išvengti netikėto duomenų sunaudojimo, verta laikinai imtis papildomų priemonių. Praktikoje tai dažniausiai reiškia mobiliojo interneto leidimų apribojimą pačioje „Android“ sistemoje konkrečiai „Audible“ programėlei, taip pat atnaujinimų stebėjimą ir programėlės versijos pakeitimą, jei pasirodo naujesnis leidimas su pataisymu.

    Tokie atvejai primena, kad net ir įjungti programėlės nustatymai ne visada užtikrina apsaugą, jei atsiranda programinis gedimas. Mobiliojo ryšio planuose, kur taikomi griežti limitai, kelių gigabaitų netikėtas vartojimas gali greitai peržengti mėnesio ribas ir sukelti papildomų mokesčių ar ryšio sulėtinimą.

  • Kobo netikėtai pabrangino skaitykles: kainos kyla net senesniems modeliams, pirkėjai piktinasi

    Kobo netikėtai pabrangino skaitykles: kainos kyla net senesniems modeliams, pirkėjai piktinasi

    Elektroninių knygų skaityklių gamintojas „Kobo“ JAV ir Kanadoje pakėlė kelių populiarių įrenginių kainas. Pokytis ypač erzina pirkėjus dėl to, kad brangsta ne naujos kartos, o jau kurį laiką rinkoje esantys modeliai.

    Labiausiai kainos palietė „Kobo Clara BW“, „Kobo Clara Colour“ ir „Kobo Libra Colour“. Tokie pakėlimai, nors ir atrodo nedideli, pigesnių įrenginių segmente turi didelę įtaką galutiniam pirkėjo sprendimui.

    Kiek pabrango ir ką tai reiškia

    Pagal viešai skelbtą informaciją, „Kobo Clara BW“ kaina pakilo nuo maždaug 130 eurų iki maždaug 150 eurų, „Kobo Clara Colour“ nuo maždaug 150 eurų iki maždaug 170 eurų. „Kobo Libra Colour“ pabrango labiausiai: nuo maždaug 215 eurų iki maždaug 245 eurų.

    Kainos perskaičiuotos apytiksliai pagal įprastus valiutų kursų santykius, todėl skirtingose parduotuvėse jos gali skirtis. Vis dėlto bendra tendencija aiški: už tą patį įrenginį tenka mokėti daugiau, nors jo techninė bazė iš esmės nepasikeitė.

    Galimos brangimo priežastys

    Rinkoje dažnai minimi du veiksniai: prekybos tarifai ir komponentų, ypač atminties bei kaupiklių, kainų svyravimai. Pastaraisiais metais atminties lustų paklausą smarkiai veikė duomenų centrų plėtra ir su DI susijęs pajėgumų pirkimas, o tai persiduoda ir į vartotojų elektroniką.

    Be to, kainų skirtumai tarp JAV ir Kanados leidžia spėti, kad dalį pokyčių gali lemti skirtingi mokesčiai ar importo sąlygos. Galutinę kainą pirkėjams dažnai didina ne vien gamintojo sprendimas, bet ir tiekimo grandinės bei logistikos kaštai.

    Prastas laikas, kai „Kindle“ gerbėjai ieško alternatyvų

    „Kobo“ daugeliui laikomas pagrindiniu „Amazon“ „Kindle“ konkurentu, todėl brangimas įvyksta nepalankiu momentu. Pastaruoju metu „Amazon“ sprendimai dėl senesnių „Kindle“ palaikymo ir programinės įrangos atnaujinimų sulaukė kritikos, o dalis vartotojų pradėjo dairytis kitų platformų.

    Tačiau brangesnės „Kobo“ skaityklės silpnina argumentą, kad verta pereiti į kitą ekosistemą, ypač tiems, kurie skaičiuoja biudžetą. Kai bazinis „Kindle“ dažnai parduodamas su didelėmis nuolaidomis, vartotojams paprasčiau rinktis pigesnį įrenginį ir likusius pinigus skirti el. knygoms.

    „Kobo“ gerbėjams papildomą nusivylimą kelia ir tai, kad kainos kyla modeliams, kurie jau nebėra naujiena. Tokiais atvejais pirkėjai tikisi arba aiškaus techninio atnaujinimo, arba agresyvesnės kainos, o ne brangimo be apčiuopiamos naudos.

  • Jeffas Bezosas siūlo nulinį pajamų mokestį mažiau uždirbantiems JAV: ką tai pakeistų

    „Amazon“ valdybos pirmininkas Jeffas Bezosas paragino panaikinti federalinį pajamų mokestį apatinei JAV mokesčių mokėtojų pusei. Verslininko teigimu, mažas pajamas gaunantys žmonės į federalinį biudžetą įneša palyginti nedidelę dalį, todėl šią naštą, jo manymu, būtų galima visiškai nuimti.

    Interviu CNBC laidoje „Squawk Box“ jis pabrėžė, kad turtingiausias 1 proc. mokesčių mokėtojų sumoka apie 40 proc. visų surenkamų pajamų mokesčių, o apatinė pusė, jo teigimu, sudaro apie 3 proc. Anot J. Bezoso, šis skaičius neturėtų būti 3 proc., jis turėtų būti nulis.

    „Mes neturėtume prašyti šios slaugytojos iš Kvynso siųsti pinigų į Vašingtoną. Jie turėtų jai atsiųsti atsiprašymą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Verslininkas pateikė hipotetinį pavyzdį apie medicinos darbuotoją, uždirbančią 75 000 JAV dolerių per metus, tai yra apie 69 000 eurų. Pasak jo, net ir keli tūkstančiai eurų per metus tokioje pajamų grupėje yra juntama suma šeimos biudžetui, o federaliniam biudžetui tai esą yra nedidelė dalis.

    J. Bezosas taip pat kalbėjo apie augančią ekonominę atskirtį, kai daliai gyventojų sekasi labai gerai, o kita dalis susiduria su kasdienėmis išlaidomis. Tokią situaciją jis apibūdino kaip dviejų ekonomikų istoriją, kurioje skirtingos pajamų grupės patiria nevienodą spaudimą.

    Kas būtų, jei mokestis taptų nulis?

    Nulinis federalinis pajamų mokestis apatinei pusei mokesčių mokėtojų reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, jei kitur nebūtų kompensuojama. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnį deficitą, didesnę skolą arba poreikį kelti kitus mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo ar darbo jėgos apmokestinimą kitose grandyse.

    Kita vertus, mažesni mokesčiai žemesnių pajamų grupėms paprastai didina disponuojamas pajamas ir vartojimą, nes tokios šeimos didesnę papildomų pajamų dalį išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tai gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti vidaus paklausą, tačiau ilgalaikis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų subalansuotos viešosios finansų sistemos pajamos.

    Kodėl tema vėl iškilo dabar?

    JAV mokesčių politika pastaraisiais metais yra vienas karščiausių debatų laukų, ypač diskutuojant apie viduriniosios klasės pajamas, infliaciją ir pragyvenimo kainą. Energetikos ir transporto išlaidos dažnai neproporcingai smarkiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, todėl siūlymai mažinti mokesčius šiai grupei periodiškai sugrįžta į politinę darbotvarkę.

    Vis dėlto J. Bezosas nepateikė konkretaus plano, kaip tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti teisėkūros keliu ir kokiais mechanizmais būtų užtikrintas biudžeto stabilumas. Dėl to jo siūlymas kol kas labiau atrodo kaip krypties signalas apie prioritetus, o ne detalus reformos projektas.

    Kokie būtų politiniai barjerai?

    Federalinio pajamų mokesčio pakeitimai JAV paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų Kongrese, nes bet koks didesnis pajamų mažinimas turi aiškiai įvardytą kompensavimo planą. Realistiškai tokia iniciatyva greičiausiai būtų svarstoma kartu su kitais pakeitimais, pavyzdžiui, mokesčių tarifų perbraižymu, lengvatomis šeimoms ar kreditais mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

    Ekonomistų diskusijose panašūs pasiūlymai dažnai vertinami per du kriterijus: socialinį teisingumą ir biudžeto tvarumą. Dėl to net ir populiariai skambanti idėja gali įstrigti, jei neatsakoma, kas tiksliai padengtų netektas įplaukas ir kaip tai atsilieptų viešosioms paslaugoms.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani sukirto su „Amazon“ įkūrėju Jeffu Bezosu dėl mokesčių

    Niujorko meras Zohranas Mamdani viešai sureagavo į „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso skeptiškus pareiškimus apie turtingųjų apmokestinimą ir jo naudą dirbantiesiems. Šis apsižodžiavimas išryškino augančią įtampą tarp miesto siekio didinti biudžeto pajamas ir verslo lyderių raginimų keisti mokesčių naštą kitu būdu.

    Interviu metu J. Bezosas teigė, kad net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius tai esą nepadėtų konkrečiam mokytojui Kvynse. Jis pabrėžė, kad problema, jo manymu, slypi ne atskirų milijardierių mokestiniuose įnašuose, o sistemoje, kuri nepakankamai palanki mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    „Pažįstu kelis mokytojus Kvynse, kurie su tuo kategoriškai nesutiktų“, – sakė Zohranas Mamdani.

    Mokesčių debatai įgauna pagreitį

    J. Bezosas taip pat siūlė reikšmingai sumažinti federalinį pajamų mokestį žemiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Jo argumentas grindžiamas tuo, kad didžiausią dalį pajamų mokesčių surinkimo užtikrina aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, o apatinė pajamų dalis sumoka palyginti nedaug.

    Kita vertus, miesto vadovybė akcentuoja, kad vien mokesčių lengvatos neatsako į klausimą, kaip finansuoti viešąsias paslaugas, švietimą ir infrastruktūrą. Niujorke pastaraisiais metais nuolat ryškėja įperkamumo krizė, o išlaidos būstui ir kasdienėms paslaugoms didina spaudimą savivaldybės biudžetui.

    Prabangiems antriesiems būstams – nauja idėja

    Z. Mamdani kartu su Niujorko valstijos gubernatore Kathy Hochul remia siūlymą įvesti vadinamąjį antrųjų prabangių būstų mokestį. Jis būtų taikomas brangiems antriesiems būstams, kurių vertė siekia apie 4 600 000 eurų ar daugiau, siekiant surinkti papildomų pajamų miesto reikmėms.

    Skaičiavimuose minėta, kad toks mokestis galėtų generuoti maždaug 460 000 000 eurų per metus, tačiau miesto kontrolieriaus vertinimu reali suma gali būti mažesnė. Priežastis paprasta: turto savininkai, reaguodami į naują mokestinę tvarką, gali keisti elgseną, pavyzdžiui, parduoti turtą ar koreguoti jo naudojimą.

    J. Bezosas interviu metu pripažino, kad toks prabangių antrųjų būstų apmokestinimas jam atrodo priimtinas. Vis dėlto vieša jo polemika su meru parodė, kad platesnis turtingųjų apmokestinimo klausimas išlieka politiškai ir ekonomiškai itin jautrus, ypač miestui bandant suderinti socialinius įsipareigojimus ir investuotojų lūkesčius.

  • Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Trumpo sandoriai šokiruoja: ataskaita atskleidė šimtus milijonų eurų „Nvidia“ ir „Microsoft“ akcijose

    Ataskaita: tūkstančiai sandorių per 3 mėnesius

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktos finansinių sandorių deklaracijos atskleidė itin aktyvią prekybą vertybiniais popieriais 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Dokumentuose nurodoma daugiau nei 3 700 atskirų sandorių, o kiekvieno jų vertė pateikiama rėžiais, o ne tiksliomis sumomis.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendra visų šių operacijų vertė vertinama maždaug nuo 200 mln. iki 700 mln. eurų. Didžiausia pirkimų ir pardavimų dalis buvo susijusi su technologijų sektoriumi.

    Kur investuota: „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“

    Dokumentuose matyti stambūs sandoriai su tokių technologijų bendrovių vertybiniais popieriais kaip „Nvidia“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“. Tarp reikšmingesnių taip pat minimos „ServiceNow“, „Adobe“, „Oracle“, „Broadcom“, „Texas Instruments“ ir „Dell“.

    Dalis operacijų pateko į vadinamąjį didelės vertės intervalą, kai vieno sandorio suma siekė nuo maždaug 1 mln. iki 5 mln. eurų. Kai kurie pardavimai, vertinami dar didesniais rėžiais, taip pat buvo susiję su technologijų bendrovėmis.

    Sutapimai su naujienomis ir skaidrumo klausimai

    Dalis sandorių laiko prasme sutapo su reikšmingomis žiniomis apie bendroves, kurių vertybiniai popieriai buvo perkami ar parduodami. Toks sutapimas savaime neįrodo pažeidimų, tačiau sustiprina visuomenės dėmesį interesų konflikto ir skaidrumo temoms.

    Pačiose deklaracijose nenurodoma, ar prezidentas sandorius inicijavo asmeniškai. Kai kurie įrašai pažymėti kaip nepageidauti, tačiau viešoje medžiagoje nepaaiškinama, ką tiksliai reiškia toks statusas ir kaip jis taikomas praktikoje.

    Administracijos pozicija ir galiojančios taisyklės

    Baltųjų rūmų atstovas viešame komentare teigė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo fonde, kurį valdo jo vaikai. Administracija pabrėžė, kad interesų konflikto nėra.

    JAV prezidentams nėra draudžiama turėti akcijų ar jomis prekiauti einant pareigas, tačiau taikomi deklaravimo reikalavimai. Šios formos paprastai apima sandorius, viršijančius nustatytą ribą, o dalis turto kategorijų, pavyzdžiui, tam tikri fondai ar JAV iždo priemonės, gali būti nedeklaruojamos atskirų sandorių lygiu.

  • Amazon atšaukė Žiedų valdovo MMO: ką tai reiškia žaidėjams ir kokių planų turi „Amazon Games“?

    Amazon atšaukė Žiedų valdovo MMO: ką tai reiškia žaidėjams ir kokių planų turi „Amazon Games“?

    „Amazon“ sustabdė dar vieną ambicingą projektą: „Amazon Game Studios“ nebetęsia planuoto MMORPG pagal J. R. R. Tolkieno pasaulį. Nors žaidimas buvo pristatytas kaip ankstyvos stadijos kūrinys, realios pažangos, sprendžiant iš industrijos signalų, taip ir nebuvo pasiekta.

    Apie projektą plačiau prabilta 2023 metais, kai „Amazon“ kartu su „Embracer Group“ paskelbė kuriantys internetinį vaidmenų žaidimą, skirtą kompiuteriams ir konsolėms. Tąkart pabrėžta, kad tai ankstyvas etapas, tačiau licencijos svoris ir lūkesčiai rinkoje buvo milžiniški.

    MMORPG segmentas pastaraisiais metais tapo vienu rizikingiausių: brangios gyvos paslaugos reikalauja nuolatinio turinio, stabilios žaidėjų bazės ir patikimos techninės infrastruktūros. Net sėkmingai startavę projektai dažnai susiduria su staigiu aktyvumo kritimu, o tai verčia leidėjus mažinti apimtis arba visai stabdyti vystymą.

    Industrijos šaltinių teigimu, „Amazon“ projektą viešai pristatė itin greitai, vos gavusi licenciją, kai tuo metu dar nebuvo suformuota pilnavertė kūrėjų komanda ir aiški gamybos kryptis. Esą ilgą laiką prie idėjos dirbo tik nedidelė grupė, todėl didesnis pagreitis taip ir neįsibėgėjo.

    Vėliau, kai „Amazon Game Studios“ ėmė pertvarkyti vidinius prioritetus, dalis resursų buvo perstumdyta, o bendras dėmesys sutelktas į portfelio peržiūrą. Tokiais atvejais pirmiausia nukenčia brangiausi ir daugiausiai neapibrėžtumo turintys projektai, ypač tie, kuriems dar toli iki aiškios išleidimo datos.

    „Mūsų kūrybinė komanda ir toliau ieško galimybių sukurti įtraukiantį žaidimą, kuris deramai atspindėtų Tolkieno pasaulį“, – sakė „Amazon Game Studios“ vadovas Jeffas Gattis.

    Ši formuluotė reiškia, kad licencijos atsisakyta nėra: veikiau atsitraukta nuo konkretaus MMO formato, o teisės gali būti panaudotos kitokiam žanrui ar mažesnės rizikos projektui. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau renkasi vieno žaidėjo arba riboto internetinio pobūdžio žaidimus, kuriuos paprasčiau išleisti ir palaikyti nei milžiniškas MMORPG ekosistemas.

    „Amazon Game Studios“ viešai taip pat akcentuoja didesnį dėmesį dirbtinis intelektas sprendimams ir efektyvesnei gamybai. Žaidimų industrijoje DI dažniausiai siejamas su testavimo automatizavimu, turinio prototipavimu ar kūrėjų darbo įrankiais, tačiau tai nereiškia, kad vien technologija gali išspręsti žanro problemas, kai svarbiausia lieka turinio kokybė ir bendruomenės išlaikymas.

    Žaidėjams ši žinia pirmiausia reiškia viena: artimiausiu metu naujo didelio Žiedų valdovo MMORPG iš „Amazon“ tikėtis neverta. Tačiau „Amazon“ palikta užuomina apie kitus sprendimus rodo, kad Tolkieno pasaulis jų planuose dar gali sugrįžti, tik jau kitu pavidalu.