CP v2

Tag: Amunicijos gamyba

  • Gynybos pramonės bumas Lenkijoje: Silezija gali tapti svarbia gamybos ir tiekimo baze

    Kas keičiasi gynybos sektoriuje?

    Europoje augant gynybos biudžetams, vis didesnę reikšmę įgauna ne vien ginkluotės pirkimai, bet ir gebėjimas ją gaminti, modernizuoti bei aptarnauti vietoje. Lenkijoje šią kryptį sustiprina sprendimai, plečiantys priemones, skirtas pritraukti investicijas į pramonę.

    Nuo 2025 metų liepos 11 dienos ginklų, amunicijos ir sprogmenų gamintojai gali pretenduoti į paramą per Lenkijos investicijų zonos mechanizmą. Praktikoje tai reiškia galimybę gauti pelno mokesčio lengvatą, susietą su konkrečia nauja investicija ir aiškiais reikalavimais, o ne automatinį finansavimą visiems.

    Augantys biudžetai ir Silezijos šansas

    Europos Sąjungos valstybės gynybai skiria vis daugiau lėšų, o tai kuria paklausą technikai, komponentams, šaudmenims ir pramoninėms paslaugoms. Kartu didėja konkurencija dėl užsakymų, todėl pranašumą įgyja regionai, turintys parengtą pramonės bazę ir darbuotojų kompetencijas.

    Silezija išsiskiria tuo, kad regione veikia tiek tradicinės sunkiosios pramonės, tiek automobilių pramonės įmonės ir jų tiekėjai. Šias kompetencijas galima pritaikyti karinei gamybai, ypač ten, kur reikalinga metalo apdirbimo, suvirinimo, mechanikos, automatikos, kokybės kontrolės ir gamybos inžinerijos patirtis.

    Konkrečios investicijos jau startuoja

    Katovicų specialioji ekonominė zona skelbia matanti ryškiai išaugusį gynybos sektoriaus įmonių susidomėjimą investicinės paramos sprendimais. Tai svarbu ne tik gynybos gamintojams, bet ir subrangovams, kurie tiekia detales, mazgus, konstrukcijas ar teikia pramonines paslaugas.

    Vienu iš apčiuopiamų pavyzdžių tapo investicija Semianovicų Šlionski mieste, kur įmonei „Rosomak“ buvo suteiktas sprendimas dėl investicijos, siekiančios apie 13 milijonų eurų. Projektas apima gamybos pajėgumų didinimą, įskaitant 4×4 transporto priemonių gamybos liniją, suvirinimo procesų robotizavimą ir gamybos skaitmeninimą.

    Dvigubos paskirties gamyba ir darbo rinka

    Gynybos pramonės plėtra vis dažniau remiasi dvigubos paskirties logika, kai civilinėse grandinėse sukauptos technologijos ir procesai pritaikomi kariniams užsakymams. Tai leidžia greičiau didinti pajėgumus, nes ne viską reikia kurti nuo nulio.

    Regionams, kuriuose dalis sektorių išgyvena transformaciją ar lėtėjimą, gynybos užsakymai gali tapti alternatyva darbuotojams ir tiekėjams. Vis dėlto, ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kiek vietinės įmonės bus įtrauktos į tiekimo grandines, ar pajėgs laikytis terminų, sertifikavimo ir kokybės standartų.

    „Svarbu, kad šios investicijos kurtų šalies gamybinius pajėgumus, o tai, kas pagaminama virš vidaus poreikio, galėtų būti parduodama užsienio rinkose“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafalas Želaznas.

    Eksporto perspektyva čia tampa esmine: vidaus poreikiai gali paskatinti gamybos plėtrą, tačiau stabilumą užtikrina gebėjimas konkuruoti tarptautiniuose konkursuose. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama investicijoms į automatizavimą, skaitmeninimą ir produktyvumą.

  • Lenkijos gynybos ministerija spartina investicijas: PGZ teiks naujus prašymus ir žada aktyviai naudotis lengvatomis

    Lenkijoje įsigaliojusi speciali tvarka, skirta strateginėms gynybos investicijoms, pradeda veikti ir pramonėje. Lenkijos gynybos ministerija rugsėjo viduryje pirmą kartą suteikė daliai projektų statusą, kuris leidžia greičiau pradėti statybas ir supaprastina administracines procedūras.

    Pirmieji sprendimai pritaikyti keturioms valstybės valdomos Lenkijos ginkluotės grupės PGZ įmonėms. Tarp jų – „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“, o paties koncerno vadovybė skelbia, kad tai tik pradžia.

    Daugiau prašymų ir spartesnės procedūros

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius teigia, kad grupė ir jos įmonės rengia naujus prašymus dėl analogiškų sprendimų. Jo teigimu, mechanizmas svarbus todėl, kad sutrumpina laiką iki realių darbų pradžios, o gynybos pramonėje kiekviena savaitė gali turėti reikšmės.

    „Šiuo mechanizmu naudosimės labai aktyviai, nes nuolat rengiame naujus investicinius projektus ir pereiname į jų sprendimų bei įgyvendinimo etapą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Konkrečių projektų, kuriems suteiktas statusas, nei PGZ, nei ministerija detaliai neįvardijo. Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendimai susiję ne su viena atskira investicija, o su kelių projektų paketais, priklausomai nuo įmonės.

    Kas keičiasi pramonei ir valstybei

    Pagal šią tvarką statusą gavusios investicijos gali būti pradėtos greičiau, nes trumpėja leidimų ir derinimų grandinė. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko administraciniams procesams ir daugiau galimybių sparčiai didinti gamybos pajėgumus.

    PGZ vadovas kaip pavyzdį yra minėjęs „Mesko“ planus plėsti amunicijos gamybos infrastruktūrą, įskaitant 155 milimetrų artilerijos šaudmenų komponentus. Šis kalibras yra NATO standartas, todėl gamybos plėtra tiesiogiai siejama su tiekimo saugumu ir pramoniniu savarankiškumu.

    Tokie sprendimai vertinami platesniame kontekste: po Rusijos karo prieš Ukrainą Europos šalys didina gynybos biudžetus, o gamybos „butelio kakleliu“ vis dažniau tampa ne finansavimas, o pajėgumai, žaliavos ir leidimų procesai. Todėl spartinimo priemonės tampa vienu iš būdų greičiau užpildyti sandėlius ir vykdyti ilgalaikius kontraktus.

    Specialioji tvarka ir jos ribos

    Gynybos investicijų spartinimą įtvirtino Lenkijos teisės aktas, taikomas strateginėms ir klestinčioms gynybos bei viešojo saugumo reikmėms. Jis taip pat siejamas su Nacionaline atgrasymo ir gynybos programa Tarcza Wschód, orientuota į infrastruktūrą prie sienos su Rusija ir Baltarusija.

    Numatyta, kad dalis procedūrų gali būti supaprastintos, tačiau investicijos vis tiek turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, ypač tais atvejais, kai galimas poveikis saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000. Taip pat akcentuojama, kad tokie projektai paprastai įgyvendinami valstybės valdomuose ar jos kontroliuojamuose sklypuose.

    PGZ siunčia signalą, kad šia sistema ketina naudotis nuosekliai, o tai gali reikšti tolesnį Lenkijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų augimą. Atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, tokie sprendimai tampa ne tik administracine naujove, bet ir strateginiu instrumentu, leidžiančiu greičiau paversti planus realiais pajėgumais.

  • Lenkijos Niewiadów Polska Grupa Militarna turi naują vadovą: lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos etapas

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė Niewiadów Polska Grupa Militarna paskyrė naują prezidentą, o ankstesnis vadovas lieka dirbti valdyboje. Bendrovė pranešė, kad prezidento pareigas perėmė Andrzejus Kensbokas, o iki šiol įmonei vadovavęs Adamas Januszko tapo viceprezidentu.

    Įmonės valdybą sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Kartu su Adamu Januszko šias pareigas eina Zygmuntas Spychała ir Radomiras Woźniakas, o pagrindinis akcentas artimiausiu metu siejamas su gamybos plėtra Niewiadówo vietovėje.

    Lūžis 155 mm amunicijos projekte

    Bendrovė nurodo, kad prieš ją prasideda esminis 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų ir paleidimo etapas. Pasak įmonės, pirmosios dvi gamybos linijos jau pristatytos ir pradėtos montuoti, o tikslas yra pereiti nuo diegimo prie pramoninės gamybos.

    155 mm artilerijos šaudmenys per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos gynybos pramonės prioritetų, nes šis kalibras yra plačiai naudojamas NATO standartą taikančiose pajėgose. Dėl išaugusios paklausos regiono šalys siekia didinti vietinę gamybą ir trumpinti tiekimo grandines.

    „Prieš mus lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos statybų etapas. Pirmosios dvi linijos jau pristatytos ir vyksta jų montavimas, o pramoninės gamybos startas yra būtinas Lenkijos ir Europos saugumui“, – sakė Andrzejus Kensbokas.

    Naujojo vadovo patirtis

    Andrzejus Kensbokas turi daugiau kaip 30 metų patirtį strateginio valdymo, įmonių finansų ir didelių pramoninių investicijų projektuose. Anksčiau jis vadovavo Polska Grupa Zbrojeniowa, o vėliau dirbo KGHM Polska Miedź finansų viceprezidentu ir buvo susijęs su tarptautinėmis grupės veiklomis.

    Taip pat jis yra ėjęs pareigas Agencja Rozwoju Przemysłu, dirbęs infrastruktūros sektoriuje bei vadovavęs stebėtojų taryboms. Tarptautinės vadybos patirties, įmonės teigimu, jis įgijo dirbdamas „PepsiCo“ ir strateginių konsultacijų bendrovėje „Bain & Company“.

    Finansiniai rezultatai ir augimo kaina

    Įmonė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį konsoliduotos pajamos augo 59,5 proc., iki maždaug 10,3 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pajamos siekė apie 6,5 mln. eurų, todėl augimas išlieka ryškus.

    Vis dėlto kartu didėjo ir nuostoliai: EBITDA nuostolis sudarė apie 14,2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 14,0 mln. eurų. Tokie skaičiai dažnai lydi intensyvią investicijų fazę, kai kaštai patiriami anksčiau, nei projektai pradeda generuoti stabilias pajamas.

    Bendrovė tikisi, kad pramoninės gamybos paleidimas taps svarbiu lūžio tašku, leidžiančiu sustiprinti pozicijas tiek Lenkijos ginkluotosiose pajėgose, tiek platesnėje sąjungininkų tiekimo grandinėje. Rinkoje konkurencija auga, tačiau poreikis 155 mm šaudmenims išlieka vienas didžiausių.

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.

  • Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Įtartinas objektas nukrito netoli amunicijos gamyklos: generolas įspėja apie rimtą spragą

    Lenkijoje, netoli Tarnawa-Kolonia vietovės, nukritęs nenustatytas objektas sukėlė naują diskusijų bangą apie šalies oro erdvės saugumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Atsargos generolas Leonas Komornickis atkreipė dėmesį, kad įvykio vieta nėra atsitiktinė, nes netoliese vyksta strategiškai svarbi gynybos pramonės plėtra.

    Pasak generolo, Tarnawa-Kolonia yra maždaug 30 kilometrų atstumu nuo Krasniko, kur plečiami pajėgumai artilerijos amunicijai gaminti. Jo vertinimu, tai taktiškai ir operaciškai reikšminga zona, todėl incidentas kelia klausimų, ar pakankamai efektyviai saugomi objektai, svarbūs nacionalinei gynybai.

    Kas statoma Krasnike

    Generolas siejo incidentą su Krasnike veikiančios bendrovės „MESKO“ objektu, priklausančiu Lenkijos ginkluotės grupei. Ten vykdoma modernizacija ir naujų gamybos pajėgumų kūrimas, orientuotas į 155 mm artilerijos amunicijos korpusus, kurie svarbūs tiek nacionalinėms, tiek sąjungininkų tiekimo grandinėms.

    Viešai skelbta, kad projektas yra plataus masto amunicijos gamybos didinimo programos dalis, o po darbų pabaigos numatomi gerokai didesni gamybos mastai. 155 mm kalibras tapo vienu kritinių NATO standartų, todėl investicijos į tokias linijas Europoje spartėja, siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir trumpinti tiekimo terminus.

    Kodėl tai jautru dabar

    Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos regiono valstybės, stiprina oro gynybą ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, nes grėsmių spektras išsiplėtė nuo raketų iki įvairių tipų bepiločių orlaivių. Net ir vienkartinis objektų įskridimas ar nekontroliuojamas kritimas šalia gynybos pramonės ar energetikos infrastruktūros vertinamas kaip rimtas signalas peržiūrėti reagavimo procedūras.

    „Tai ne atsitiktinė vieta, o teritorija šalia kritiškai svarbios investicijos, todėl klausimas turi būti keliamas apie apsaugos veiksmingumą“, – sakė Leonas Komornickis.

    Jis taip pat priminė ankstesnę kritiką dėl to, kiek laiko objektas galėjo būti Lenkijos oro erdvėje, jei tai buvo sparnuotoji raketa arba dronas. Tokiais atvejais net kelių minučių delsa gali būti lemiama, ypač kai netoli yra karinei logistikai ir gamybai svarbūs objektai.

    Kokie klausimai lieka atviri

    Kol kas viešai nėra pateikta galutinė informacija, kas tiksliai nukrito ir iš kur objektas atskrido, todėl diskusijos dėl incidento priežasčių ir atsakomųjų veiksmų tęsiasi. Tuo pat metu įvykis išryškino bendrą regiono tendenciją: augant gynybos pramonės pajėgumams, lygiagrečiai turi būti stiprinama ir jų fizinė bei oro erdvės apsauga.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad šiuolaikinėje karo realybėje taikiniais tampa ne tik fronto infrastruktūra, bet ir gamybos grandinės, sandėliai, logistikos mazgai bei technologiniai objektai. Dėl to investicijos į radarų tinklus, priešlėktuvines sistemas, ryšių atsparumą ir greitesnį sprendimų priėmimą tampa tokios pat svarbios kaip ir pačios gamyklos.