Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.
Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.
Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.
Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.
„Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.
Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.
Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.
Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.
Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.
Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.
Leave a Reply