CP v2

Tag: Andalūzija

  • Ispanijoje nubrėžė raudoną liniją: per ją – 400 eurų bauda ir taškai, vairuotojai sukrėsti

    Ispanijoje nubrėžė raudoną liniją: per ją – 400 eurų bauda ir taškai, vairuotojai sukrėsti

    Andalūzijoje, pietų Ispanijoje, kelių saugumo priemonės sugriežtintos neįprastu būdu – tam tikruose ruožuose greta ištisinės ašies linijos atsirado ryški raudona juosta. Ji skirta atkreipti dėmesį į ypač pavojingas vietas, kuriose vairuotojai vis dar ryžtasi rizikingiems manevrams.

    Naujas ženklinimas atsirado kelyje A-355, jungiančiame Cártama ir Marbellą. Šis kelias, atidarytas 2014 metais, buvo planuotas maždaug 7 000 automobilių srautui per parą, tačiau dabar juo važiuoja apie 20 000 transporto priemonių, o didelę dalį sudaro sunkvežimiai.

    Didelis sunkiojo transporto kiekis provokuoja lengvųjų automobilių vairuotojus lenkti ten, kur tam nėra saugių sąlygų. Nors ištisinė linija formaliai signalizuoja ribojimą, praktikoje jos nepakako, kad būtų sustabdytas pavojingas važiavimas į priešpriešinę eismo juostą.

    Maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coín papildomai nubrėžta stora raudona linija, kuri turi stipresnį vizualinį ir psichologinį poveikį. Raudona spalva keliuose įprastai siejama su draudimu ir pavojumi, todėl tikimasi, kad vairuotojai instinktyviai bus atsargesni.

    Vietos institucijos akcentuoja, kad tai tik dalis priemonių. Taip pat planuojama diegti švieslentes, rodančias artėjančių automobilių greitį ir primenančias leistiną ribą, o rizikingiausiuose taškuose svarstomos ir greičio kontrolės priemonės.

    Už raudonos linijos ignoravimą Ispanijoje numatyta 400 eurų bauda ir 4 baudos taškai. Palyginimui, Lietuvoje už važiavimą per ištisinę liniją dažniausiai taikoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai, tačiau bausmės dydis paprastai mažesnis nei Ispanijoje.

    Svarbi detalė – vien ištisinė linija pati savaime ne visada reiškia absoliutų draudimą lenkti, tačiau ji draudžia ją kirsti. Praktikoje saugiausias pasirinkimas tokiose atkarpose yra apskritai atsisakyti lenkimo, nes dauguma pavojingų situacijų kyla būtent tada, kai vairuotojai bando „tilpti“ į ribotą matomumą ar per trumpą tarpą tarp transporto priemonių.

  • Grietinė nebereikalinga: pomidorų salotos kaip Andalūzijoje iškart pakelia vasaros meniu

    Karštomis dienomis pietų Ispanijoje žmonės dažnai renkasi ne sunkų maistą, o greitai paruošiamus patiekalus, kurie gaivina ir padeda atgauti jėgas. Vienas tokių pasirinkimų yra pipirrana – Andalūzijos pomidorų salotos, kurios dėl savo paprastumo ir ryškaus skonio pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria ir kitų šalių virtuvėse.

    Pipirrana kilusi iš Jaéno provincijos Andalūzijoje. Istoriškai tai buvo paprastas ūkininkų ir laukuose dirbančių žmonių valgis, kai per kaitrą reikėjo ir pasisotinti, ir papildyti skysčių bei mineralų atsargas. Patiekalas remiasi sezoninėmis daržovėmis ir alyvuogių aliejumi, o valgomas gerai atvėsintas.

    Pipirrana: kas tai per patiekalas

    Šios salotos dažniausiai ruošiamos iš prinokusių pomidorų, agurko, žaliosios paprikos, raudonojo svogūno ir česnako. Skonį sujungia alyvuogių aliejus ir raudonojo vyno actas, o būdingą pietietišką charakterį suteikia žiupsnelis kumino.

    Skirtinguose regionuose receptas gali šiek tiek kisti, tačiau pagrindinė idėja išlieka ta pati: kuo paprastesni, kuo kvapnesni produktai ir kuo mažiau terminio apdorojimo. Dėl to pipirrana ypač priklauso nuo daržovių brandos, todėl geriausiai pavyksta vasaros sezono metu.

    Kaip pasigaminti namuose

    Jums prireiks dviejų didelių pomidorų, didesnio agurko, vidutinio raudonojo svogūno, didelės žaliosios paprikos, dviejų česnako skiltelių, žiupsnelio kumino, druskos, alyvuogių aliejaus ir raudonojo vyno acto. Svogūną verta supjaustyti smulkiai ir trumpai pamirkyti vandenyje, kad skonis būtų švelnesnis.

    Pomidorus, agurką ir papriką supjaustykite didesniais gabalėliais, česnaką susmulkinkite ir viską sumaišykite dubenyje. Atskirai sutrinkite česnaką su kuminu, druska ir keliais lašais aliejaus, o tuomet pastą įmaišykite į aliejaus ir acto padažą.

    Užpilkite padažą ant daržovių ir gerai išmaišykite, tuomet uždenkite ir dėkite į šaldytuvą. Šios salotos ryškiausiai atsiskleidžia po bent 30 minučių, kai skoniai susijungia, o patiekalas tampa gaiviai vėsus.

    Su kuo valgyti ir kaip patiekti

    Pipirrana dažnai pateikiama kaip užkandis arba lengvas pietų patiekalas, ypač valgant lauke. Ji tinka prie žuvies ar jūros gėrybių, tačiau lygiai taip pat gali būti valgoma viena, kai norisi ko nors lengvo.

    Salotas patogu patiekti su skrudinta duona, kurią galima įtrinti česnaku. Taip pat įprasta palikti dubenyje susikaupusį aromatingą padažą ir jį „surinkti“ duona, o patį patiekalą valgyti šaukštu.

  • Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Pietų Ispanijoje, Granados apylinkėse, rugpjūčio viduryje užfiksuota intensyvi seisminė seka vėl pakurstė klausimą, ar šaliai gresia didelis žemės drebėjimas. Per maždaug 10 dienų registruota daugiau nei 1 000 smūgių, o du stipriausi siekė 4,8 magnitudės.

    Skelbiama, kad dalis drebėjimų buvo seklūs, todėl juos pajuto gyventojai šimtuose vietovių. Virpesiai fiksuoti ne tik Andalūzijoje, bet ir kai kuriose Mursijos, Kastilijos ir La Mančos teritorijose bei Madrido regione.

    IGME-CSIC geologas Raúl Pérez López pabrėžia, kad pietų ir pietryčių Ispanijoje 4 ir didesnės magnitudės drebėjimai nėra išskirtinis reiškinys. Šioje zonoje yra lūžių, galinčių sukelti 5, o kai kuriais atvejais ir 6 magnitudės žemės drebėjimus.

    „Faktas, kad nuo didelio drebėjimo praėjo daug metų, nereiškia, jog galime numatyti kitą datą“, – sakė Raúl Pérez López.

    Istorijoje Ispanija patyrė ir gerokai destruktyvesnių įvykių. 1884 metais Arenas del Rey apylinkėse įvykęs drebėjimas, kurio magnitudė vertinama apie 6,5, paveikė daugiau nei 100 gyvenviečių ir, įvairiais vertinimais, nusinešė 750–900 žmonių gyvybes.

    Geologai atkreipia dėmesį, kad vien statistinis vidurkis neleidžia prognozuoti, kada įvyks kitas didelis smūgis. Seisminė veikla nėra tolygi: gali praeiti 200 metų be didesnio įvykio, o vėliau keli drebėjimai gali įvykti per trumpą laiką.

    Tektoninis fonas Ispanijoje išlieka aktyvus, nes regioną veikia Afrikos ir Eurazijos plokščių sąveika. Ilgainiui energija lūžiuose kaupiasi, tačiau tai nereiškia, kad didelis drebėjimas yra neišvengiamai artimiausių dienų ar mėnesių scenarijus.

    Kur Ispanijoje rizika didžiausia?

    IGME duomenimis, Ispanijoje sužymėta daugiau nei 200 aktyvių lūžių, o didžiausia rizika koncentruojasi Viduržemio jūros pakrantės juostoje. Geologai išskiria ruožą nuo Valensijos iki Kadiso, kur istorijoje fiksuota daugiau stipresnių ir žalą sukėlusių žemės drebėjimų.

    Vis dėlto pavojus nėra vien Granados klausimas. Reikšmingi drebėjimai gali pasitaikyti Pirėnuose, Katalonijos kalnagūbriuose ir kai kuriuose vidinių plokščių lūžiuose, pavyzdžiui, Granados ar Albasetės apylinkėse.

    Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad net vidutinė magnitudė gali turėti rimtų pasekmių, jei drebėjimas seklus ir įvyksta arti gyvenviečių. 2011 metais Lorkoje užfiksuotas 5,1 magnitudės drebėjimas pareikalavo devynių žmonių gyvybių ir sukėlė didelę žalą pastatams.

    Ką mokslas gali ir ko negali?

    Specialistai pabrėžia, kad šiandien nėra patikimo būdo tiksliai iš anksto pasakyti, kada ir kur įvyks žemės drebėjimas. Ne iki galo aišku, kas tiksliai nulemia lūžio plyšimo momentą, kaip prasideda procesas ir kaip jis plinta.

    Geologų teigimu, visuomenėje dažnai kyla klaidingas įspūdis, kad drebėjimai skirtingose pasaulio vietose yra tarpusavyje susiję. Moksliniu požiūriu tokios sąsajos paprastai nepatvirtinamos, nes dauguma įvykių vyksta nepriklausomai, vietinių tektoninių procesų fone.

    „Geriausias mūsų įrankis yra prevencija, nes žmones dažniausiai pražudo ne magnitudė, o pastatų reakcija į virpesius“, – sakė Raúl Pérez López.

    Riziką lemia ne tik magnitudė, bet ir židinio gylis, atstumas iki gyvenviečių, grunto savybės ir tai, ar pastatai atitinka seisminius reikalavimus. Dėl to ypatingą reikšmę turi seisminio pavojaus žemėlapiai ir statybų reglamentai, leidžiantys vertinti, kokio stiprumo grunto judesiams konstrukcijos turi būti pritaikytos.

    Kalbėdamas apie ateitį, geologas neatmeta, kad dirbtinis intelektas ir pažangūs duomenų analizės metodai gali padėti aptikti iki šiol nepastebimus dėsningumus. Tačiau jis pabrėžia, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, prognozavimas išlieka vienu sudėtingiausių iššūkių, o realiausia kryptis šiandien yra stebėsena, pasirengimas ir statinių atsparumo didinimas.

  • Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, mirė Marcosas Rodríguez Pantoja, visuomenėje pramintas vilkų užaugintu berniuku. Jam buvo 80 metų, o pastaruosius dešimtmečius jis gyveno Rantės kaimelyje, priklausančiame San Cibrao das Viñas savivaldybei.

    Apie vyro mirtį paskelbta rugpjūčio 23 dieną, nurodant, kad jis mirė rugpjūčio 15 dieną. Vietos savivaldybė atsisveikino su ilgamečiu gyventoju pabrėždama, kad į Rantę jis atvyko su istorija, kurią žinojo pasaulis, o išėjo palikdamas istoriją, tapusią ir bendruomenės dalimi.

    Vaikystė, kuri virto kova

    Marcosas gimė 1946 metais Andalūzijoje, skurdo ir pokario sumaišties laikotarpiu. Jo biografijoje minimi alkis, smurtas šeimoje ir ankstyvas atskyrimas nuo artimųjų, kuris galiausiai nulėmė dramatišką lūžį.

    Būdamas šešerių, jis buvo perduotas ožkaganiui ir atsidūrė atokiame kalnų slėnyje. Ten, pasak liudijimų, jis mokėsi išgyventi naudodamasis tuo, ką rado gamtoje, o netrukus liko vienas, kai senasis piemuo mirė.

    Dvylika metų be žmonių

    Vėlesnėje pasakojimo dalyje teigiama, kad Marcosas maždaug dvylika metų praleido be tiesioginio kontakto su žmonėmis. Jis tvirtino prisitaikęs prie laukinės aplinkos, išmokęs atpažinti gyvūnų signalus ir net mėgdžioti jų garsus.

    „Man buvo gerai. Nežinojau, kas yra pinigai, bet visada turėjau ką valgyti“, – sakė Marcosas televizijos reportaže, prisimindamas laiką kalnuose.

    Vyras taip pat pasakojo apie vilkų gaują, kurią esą prisijaukino maitindamas jauniklius ir įspėdamas staugimu apie pavojų. Šie teiginiai tapo jo legendos branduoliu, nors šiuolaikinėje antropologijoje tokios istorijos dažnai vertinamos kaip sudėtingas traumos, atminties ir vėlesnio pasakojimo susikūrimo mišinys.

    Sugrįžimas į visuomenę

    Marcosą 1965 metais aptiko Guardia Civil, jam tuomet buvo 19 metų. Pasak vėlesnių jo pasisakymų, būtent tuomet prasidėjo sunkiausia dalis: ilga adaptacija prie žmonių gyvenimo, kalbos, taisyklių ir institucijų.

    Jis gyveno su dvasininku, vėliau su vienuolėmis, atliko karinę tarnybą, dirbo viešbučiuose ir restoranuose Maljorkoje. Žmonės, kurie jį pažinojo, yra minėję, kad jis išliko naivus socialinėse situacijose ir ilgai jautėsi svetimas įprastam miesto gyvenimui.

    Vėliau Marcosas sąmoningai ėmė viešai pasakoti savo istoriją, teigdamas, kad nori skatinti pagarbą gamtai ir priminti, jog ryšys su aplinka nėra savaime duotas. Jo mintis dažnai lydėjo paprasta žinutė, skirta vaikams, apie rūpestį gyvūnais ir atsakomybę už silpnesnius.

    Jo gyvenimas įkvėpė knygą ir buvo perkeltas į kino ekraną, o pats vyras nuo 2001 metų apsigyveno Rantėje, kur, kaip skelbta, pagaliau rado stabilesnius namus. Jis mirė tuo metu, kai miestelyje vyko vietos globėjo garbei rengiama šventė.

  • Ispanijoje „ugniagesiais“ tapę asilai: kaip 18 išgelbėtų gyvūnų kasdien mažina gaisrų riziką

    Nacionaliniame parke Donjana, viename svarbiausių Europos pelkių ir paukščių buveinių, veikia netikėta prevencijos komanda – „ugniagesiais“ vadinami asilai. Jų užduotis paprasta: išganyti sausą žolę, krūmokšnius ir piktžoles, kurios karščio metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru.

    Projektas pradėtas 2014 metais po to, kai prieglaudos komanda iš blogų laikymo sąlygų išgelbėjo pirmąjį asilą. Idėja išaugo į nuoseklią praktiką, o dabar aplink parko pakraščius reguliariai dirba kelių dešimčių išgelbėtų gyvūnų grupės.

    Kaip veikia natūralios priešgaisrinės juostos?

    Nuo kovo iki lapkričio asilai kasdien maždaug 7 valandas ganosi kruopščiai parinktose teritorijose aplink parką. Tokiu būdu sumažinamas sausos biomasės kiekis, o tai reiškia, kad ugniai atsiranda mažiau „maisto“ ir ji plinta lėčiau.

    Kiekvienam asilui skiriamas maždaug 40 metrų ilgio ir 15 metrų pločio plotas, aptvertas elektriniu piemeniu. Atskirai išganytos atkarpos susijungia į koridorius, kurie veikia kaip natūralios priešgaisrinės juostos.

    Projekto organizatoriai teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį suformuotas išvalytų ruožų tinklas padėjo sumažinti didesnių gaisrų riziką ir riboti jų plitimą. Toks metodas ypač naudingas ten, kur mechaninė miško paklotės priežiūra brangi, o technika gali žaloti jautrias buveines.

    Kodėl ši idėja plinta po Ispaniją?

    Donjanos patirtis paskatino panašias iniciatyvas kituose regionuose, įskaitant Kataloniją, kur miškų ir krūmynų valymui taip pat naudojami išgelbėti asilai. Praktika patraukli tuo, kad vienu metu sprendžia dvi problemas: gaisrų prevenciją ir gyvūnų gerovę, suteikiant prieglaudų gyventojams prasmingą „darbą“.

    Tuo pat metu pietų Europoje gaisrų sezonai ilgėja, o karščio bangos ir sausros didina užsidegimo tikimybę. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ganomieji gyvūnai laikomi vienu iš tvaresnių būdų sumažinti degios augalijos kiekį, ypač saugomose teritorijose.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis sprendimas: efektyviausia prevencija paprastai remiasi kelių priemonių deriniu, nuo miškotvarkos ir gaisrinių juostų iki kontroliuojamo deginimo ten, kur jis leidžiamas. Vis dėlto Donjanos „ugniagesiai“ rodo, kad kartais paprastas, gamtai artimas metodas gali tapti realia pagalba kovojant su gaisrų grėsme.

  • Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Andalūzijoje iškirsti šimtamečiai alyvmedžiai: jų vietoje atsirado milžiniški saulės parkai

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito dronu nufilmuoti vaizdai iš Andalūzijos, kuriuose matyti kilometrais nusidriekusios fotovoltinių modulių eilės. Internautai jas praminė stikliniais laukais, nes saulės parkai užėmė žemes, kuriose dar neseniai augo alyvmedžių giraitės.

    Daugiausia dėmesio sulaukė teritorija prie Cartaojal, netoli Antequeros Malagos provincijoje. Skelbiama, kad 2023–2025 metais čia buvo pašalinta apie 500 hektarų alyvmedynų, o tai prilygsta maždaug 20 000 medžių, dalis jų buvo beveik 100 metų amžiaus.

    Vietos bendruomenės teigia praradusios ne tik medžius, bet ir darbo vietas bei tradicinį kraštovaizdį, kuris siejamas su alyvuogių aliejaus gamybos regionu. Protestai ir peticijos tapo nuolatine šių projektų palydove, o ginčai persikėlė ir į savivaldos bei teismų lygmenį.

    Panašūs konfliktai fiksuojami ir Jaéno bei Córdobos provincijose, kurios laikomos pagrindinėmis Ispanijos alyvuogių auginimo teritorijomis. Regiono valdžios institucijos yra patvirtinusios dešimtis didelių saulės elektrinių projektų alyvmedynų žemėse, o kai kuriais atvejais investicijos pripažįstamos viešuoju interesu, sudarančiu prielaidas žemės paėmimui visuomenės poreikiams.

    Prieš projektus pasisakantys ūkininkai pabrėžia kultūrinio paveldo ir vietos ekonomikos žalą, o energetikos bendrovės akcentuoja atsinaujinančios energetikos plėtrą ir tai, kad dalis savininkų žemę išnuomoja savo noru. Augant elektros paklausai ir spartėjant dekarbonizacijos tikslams, tokie interesų susidūrimai pietų Europoje tampa vis dažnesni.

    Diskusijose minimas ir vadinamasis fotovoltikos šilumos salos efektas. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad virš saulės modulių naktimis oras neretai išlieka apie 3–4 laipsniais šiltesnis nei virš natūralios augmenijos, o dieną temperatūrų skirtumai prie paviršiaus gali būti dar didesni.

    Tuo metu alyvmedžiai, kaip ir kiti medžiai, vėsina aplinką šešėliu ir garinimu, todėl jų pašalinimas keičia vietos mikroklimatą. Tyrimai taip pat pabrėžia, kad šis efektas paprastai yra lokalus ir silpnėja nutolus kelis šimtus metrų, tačiau būtent dėl to jis aktualiausias šalia gyvenviečių ir dirbamų laukų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendras alyvmedynų plotas Ispanijoje pastaraisiais metais ne būtinai mažėja, tačiau konfliktai kyla dėl konkrečių vietovių ir kraštovaizdžio pokyčio. Vis dažniau kaip kompromisas aptariama agrofotovoltika, kai moduliai projektuojami taip, kad po jais būtų galima tęsti žemės ūkio veiklą, įskaitant alyvmedžių auginimą.

    Toks sprendimas gali sumažinti įtampą tarp energetikos ir žemės ūkio, tačiau reikalauja kitokių techninių sprendimų, didesnių investicijų ir aiškesnių taisyklių, kaip suderinti gamybą, biologinę įvairovę ir vietos gyventojų interesus. Kol kas Andalūzijoje ginčai rodo, kad energetikos transformacija neapsiriboja technologijomis, ji tiesiogiai paliečia ir regionų tapatybę.

  • Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje liepsnoja du regionai: 4 000 hektarų pelenais, evakuoti šimtai, pajėgos ant ribos

    Ispanijoje savaitgalį su liepsnomis vienu metu kovoja keli regionai: Andalūzijoje, netoli Niebla, ir Valensijos autonominėje srityje, Kasteljone. Dėl sparčiai plintančių gaisrų iš gyvenviečių teko evakuoti šimtus žmonių, o daliai gyventojų buvo nurodyta likti namuose.

    Andalūzijos miškų gaisrų gesinimo tarnyba INFOCA pranešė, kad Niebla apylinkėse kilęs gaisras privertė evakuoti Berrocal, El Membrillo, El Pozuelo ir Marigenta gyvenviečių centrus į vakarus nuo Sevilijos. Per kelias paras ugnis jau buvo nuniokojusi daugiau kaip 4 000 hektarų, o iš pavojingos zonos išgabenta apie 400 žmonių.

    Naktį gaisro perimetre dirbo apie 150 ugniagesių ir miškų specialistų, siekta stabilizuoti situaciją ant žemės. Pareigūnai pabrėžė, kad gesinimą sunkina staigiai besikeičianti vėjo kryptis ir vėjo nešamos žarijos, dėl kurių ugnis gali persimesti į naujus plotus.

    Andalūzijos regiono valdžios atstovas Antonio Sanz nurodė, kad incidentas išlieka sudėtingas ir praėjus 48 valandoms nuo gaisro pradžios. Pasak jo, gaisro pavojingumo lygis išlaikomas aukštas, o situacija gali kisti itin greitai.

    Taip pat pranešta, kad Ispanijos vyriausybės atstovė, trečioji vicepremjerė ir ekologinės pertvarkos ministrė Sara Aagesen turėtų apsilankyti pažangiame vadovavimo poste Niebla apylinkėse. Ten ji planuoja susitikti su operacijos vadovais ir aptarti tolesnius veiksmus.

    Kasteljone atnaujinta aviacija

    Kitas didelis židinys fiksuotas Kasteljono provincijoje, rytinėje Ispanijos pakrantės dalyje, kur prie Tírig gaisro auštant vėl prisijungė aviacijos pajėgos. Dieną prieš tai dėl dūmų ir rizikos ugniai priartėti prie gyvenviečių buvo nurodyta izoliuotis Catí savivaldybėje, kur gyvena apie 700 žmonių.

    Kasteljono provincijos ugniagesių konsorciumas skelbė, kad naktį perimetro sutvirtinimo darbus tęsė apie 200 žmonių, tačiau veiksmus apsunkino sudėtingas reljefas ir daubų bei griovų tinklas. Valensijos regiono ekstremalių situacijų ir vidaus reikalų ministras Juan Carlos Valderrama informavo, kad gaisras apėmė apie 395 hektarus 15 kilometrų perimetre.

    Pasak pareigūnų, į operaciją buvo sutelktos didelės pajėgos: apie 300 žmonių, 19 orlaivių ir 50 antžeminių vienetų. Ministras pabrėžė, kad aukšto pavojingumo režimas išlieka, o didžiausią nerimą kelia šiaurinis ir pietinis sektoriai, kuriuose gaisras gali plėstis sparčiausiai.

    Kasteljone pastarosiomis dienomis fiksuoti keli atskiri užsidegimai, dalis jų, kaip įtariama, galėjo kilti po audrų, kai žaibai pataikė į sausą augmeniją. Galutinės priežastys paprastai nustatomos tik atlikus aplinkosauginių padalinių tyrimus ir įvertinus meteorologinius duomenis.

    Vienas židinys suvaldytas

    Valensijos autonominės srities ekstremalių situacijų koordinavimo centras pranešė, kad Sierra Engarcerán gaisras pietuose nuo Tírig jau yra suvaldytas. Skelbiama, jog jis paveikė apie 45 hektarus maždaug 4 kilometrų perimetre.

    Pastarosiomis valandomis atšauktas ir ankstesnis nurodymas izoliuotis, o evakuoti vietos gyventojai galėjo sugrįžti į savo sodybas. Laikinoje prieglaudoje buvę žmonės taip pat išvyko, tačiau tarnybos toliau stebi situaciją, nes vėjo krypties pokyčiai gali pakeisti rizikos žemėlapį.

    Šie gaisrai dar kartą primena, kad Pietų Europoje vasaromis didėjanti karščio ir sausros rizika reikšmingai kelia miškų gaisrų tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais lemiami tampa ankstyvas aptikimas, greitas pajėgų permetimas ir prevencinės priemonės, mažinančios degios biomasės kiekį miškuose.

  • Ispaniją užgrius trečioji vasaros karščio banga: prognozuojama iki 45 laipsnių

    Ispaniją užgrius trečioji vasaros karščio banga: prognozuojama iki 45 laipsnių

    Ispanija ruošiasi dar vienai karščio bangai: šalies meteorologijos agentūra Aemet skelbia, kad temperatūra pradės kilti jau savaitgalį, o ryškiausias pikas prognozuojamas nuo antradienio. Sinoptikų vertinimu, didžiausias karštis daug kur laikysis bent iki liepos 23 dienos.

    Aemet neatmeta, kad karščio bangos laikotarpis gali būti patikslintas ir praplėstas, jei stebėjimai patvirtins prognozes. Tai būtų trečioji oficialiai fiksuojama karščio banga Ispanijoje šią vasarą.

    Kas lemia karštį?

    Pasak meteorologų, situaciją stiprina atmosferos blokavimosi struktūra ir į vakarus nuo Pirėnų pusiasalio susiformavusi izoliuota žemo slėgio sritis. Dėl to į Ispaniją ir Balearų salas lengviau plūsta šilta, sausa Šiaurės Afrikos oro masė, neretai atnešanti ir ore pakibusių dulkių.

    Prognozuojama, kad ketvirtadienį kai kuriuose regionuose temperatūra vietomis gali priartėti prie 45 laipsnių, ypač pietrytinėje žemyninės šalies dalyje. Virš 40 laipsnių kelias dienas iš eilės tikimasi Andalūzijoje, Ebro slėnyje ir kai kuriose šiaurės rytų įdubose.

    Ne mažiau pavojingos ir vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra menkai krenta ir organizmas neatsigauna po dienos karščio. Aemet pabrėžia, kad būtent šiltos naktys didina šilumos sukeliamų sutrikimų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

    Sveikata ir gaisrų grėsmė

    Vidurdienio ir popietės valandomis daugelyje vietovių numatomas aukštas karščio pavojus, todėl gyventojai raginami riboti fizinį aktyvumą lauke, gerti daugiau vandens ir stebėti pažeidžiamiausių žmonių būklę. Didžiausia rizika kyla sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mažiems vaikams.

    Kartu auga ir miškų gaisrų tikimybė: sausra bei karštis didina degumo lygį, o kalnuotose vietovėse galimos sausos perkūnijos gali atnešti žaibus, bet beveik jokio lietaus. Tokios sąlygos laikomos ypač palankiomis naujiems gaisrų židiniams.

    Aemet pateiktais vertinimais, šios vasaros pradžia Ispanijoje jau išsiskyrė temperatūros anomalijomis. Nuo birželio 1 dienos iki liepos 15 dienos vidutinė temperatūra buvo 3,3 laipsnio aukštesnė už daugiametę normą, taip aplenkiant ankstesnį to paties laikotarpio rekordą.

    Du dideli gaisrai dar prieš piką

    Dar iki oficialaus karščio bangos starto šalyje degė du dideli miškų gaisrai. Vienas rimčiausių kilo netoli Orés vietovės Saragosos provincijoje ir, preliminariais duomenimis, jau buvo nuniokojęs apie 15 400 hektarų, o gaisro perimetras siekė maždaug 60 kilometrų.

    Kitas aktyvus gaisras užfiksuotas Gvadalacharos Sierra Norte regione, La Mierla savivaldybėje, kur ugnis, vietos valdžios vertinimu, artėjo prie 6 000 hektarų ribos. Dalis gyvenviečių buvo evakuotos, o gesinimą apsunkino besikeičiantis vėjas ir itin sausa augalija.

    Ispanijos pareigūnai viešai įspėja, kad besikartojančios karščio bangos tampa papildomu iššūkiu gaisrų prevencijai ir gesinimui. Specialistai primena, jog ekstremalus karštis, sausra ir vėjas gali greitai pakeisti situaciją, todėl gyventojai raginami sekti perspėjimus ir laikytis ribojimų.

  • Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispaniją sukrėtęs gaisras nusinešė 13 gyvybių: Pedro Sánchez ragina imtis prevencijos

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez liepos 13 dieną paragino šalį gerokai sustiprinti miškų gaisrų prevenciją po vieno mirtiniausių pastarųjų metų gaisrų, kilusio šalies pietuose. Premjeras pabrėžė, kad vien reagavimo nepakanka, nes ekstremalios situacijos dėl klimato kaitos kartojasi vis dažniau.

    Gaisras netoli Los Gallardos, Almerijos provincijoje Andalūzijoje, po keturių parų intensyvaus gesinimo buvo stabilizuotas. Valdžios institucijos nurodė preliminarius skaičius: žuvo 13 žmonių, dar 23 asmenų likimas tuo metu buvo nežinomas, o oficialiai gauta 10 pranešimų apie dingusius.

    Liepsnos išdegino beveik 7 000 hektarų teritoriją, o gaisro pikas, pareigūnų teigimu, buvo itin pavojingas dėl greito plitimo ir prasto matomumo. Skelbta, kad dalis žmonių galėjo nepakankamai greitai sureaguoti į evakuacijos perspėjimus, todėl atsidūrė spąstuose bandydami pasitraukti automobiliais ar pėsčiomis.

    Premjero žinutė: prevencija ir pasirengimas

    Apsilankęs Turre savivaldybėje, Pedro Sánchez susitiko su gaisrą gesinusiomis tarnybomis ir padėkojo gelbėtojams. Jis akcentavo, kad savivaldybėms reikia geresnių apsaugos planų, o gyventojams būtina daugiau praktinių mokymų, kaip elgtis kilus gaisrui ir gavus evakuacijos nurodymus.

    Andalūzijos regiono vyriausybės vadovas Juanma Moreno taip pat ragino didinti visuomenės sąmoningumą ir savisaugą. Jo teigimu, ankstyvas reagavimas į dūmus, oficialius perspėjimus ir įtartiną elgesį gali lemti, ar pavyks laiku užkirsti kelią tragedijai.

    Kas apsunkino gesinimą

    Gesinimo operacijoje dalyvavo daugiau nei 200 antžeminių pajėgų, ugniagesių automobiliai, sraigtasparniai, vandens numetimo lėktuvai ir Ispanijos karinės pagalbos ekstremaliose situacijose padalinys UME. Pastarosiomis valandomis daugiausia dėmesio skirta židinių vėsinimui ir dingusių žmonių paieškai.

    Institucijos nurodė, kad galutiniai dingusiųjų skaičiai gali keistis, kol bus baigtos ekspertizės ir žuvusiųjų tapatybių nustatymo procedūros. Pranešta, kad identifikavimo darbuose talkino ir kai kurių kitų Europos šalių institucijos, padėjusios surinkti genetinius duomenis iš artimųjų.

    Klimato kaitos fonas ir rizikos didėjimas

    Gaisro priežastis dar tiriama, tačiau pareigūnai kaip galimą scenarijų įvardijo elektros linijos gedimą, nuo kurio užsidegė po karščių išdžiūvusi augmenija. Pastarosiomis dienomis gaisro plitimą suvaldė atslūgęs vėjas ir kiek vėsesnė temperatūra.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sukeliamo klimato šiltėjimo karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o tai didina ir didelių miškų gaisrų tikimybę. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos duomenys rodo, kad praėjusiais metais Ispanijoje ugnis nuniokojo beveik 400 000 hektarų, o tai buvo didžiausias per sistemą fiksuotas šalies rodiklis.

    Ekspertai primena, kad riziką mažina ne tik ugniagesių pajėgumai, bet ir ilgalaikės priemonės, tokios kaip priešgaisriniai barjerai, augmenijos tvarkymas, geresnės ankstyvo perspėjimo sistemos ir aiškūs evakuacijos maršrutai. Ispanijos pietuose, kur vasaros tampa karštesnės ir sausesnės, prevencija vis dažniau įvardijama kaip svarbiausia gyvybių apsaugos grandis.

  • Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Po pragariško gaisro Ispanijoje – lūžis: 1 000 evakuotų gyventojų leidžiama grįžti namo

    Gaisras Almerijoje stabilizuotas

    Ispanijos Almerijos provincijoje kilęs miškų gaisras, pražudęs mažiausiai 12 žmonių, stabilizuotas, pranešė regiono valdžia. Tai reiškia, kad liepsnų plitimas suvaldytas, o ugniagesiai didžiąja dalimi užtikrino perimetro kontrolę.

    Andalūzijos regiono vadovas Juanas Manuelis Moreno informavo, kad pavojaus lygis sumažintas iki operacinio 1 lygio. Pasak jo, apie 1 000 anksčiau evakuotų žmonių gali palaipsniui grįžti į savo namus.

    Kodėl situacija pagerėjo

    Ugniagesiams palankesnes sąlygas sudarė ramesni orai: sumažėjęs vėjas ir padidėjusi oro drėgmė. Tokie pokyčiai padeda lėčiau plisti ugniai ir leidžia saugiau dirbti tiek ant žemės, tiek iš oro.

    „Gera žinia po labai sunkių dienų: gaisras stabilizuotas, perimetras apsaugotas, o evakuotieji gali grįžti palaipsniui“, – sakė Juanas Manuelis Moreno.

    Vis dėlto stabilizavimas nereiškia pavojaus pabaigos: pareigūnai paprastai pabrėžia, kad bet koks vėjo sustiprėjimas ar nauji židiniai gali vėl komplikoti gesinimą. Dėl to teritorija ir toliau stebima, o pajėgos lieka budėjimo režime.

    Žala ir neaiškumai dėl aukų

    Preliminariai skaičiuojama, kad ugnis nuniokojo apie 7 000 hektarų. Tokios apimties gaisrai daro ilgalaikį poveikį ekosistemoms, dirvožemiui ir vietos ekonomikai, ypač jei paveikiamos gyvenvietės bei turizmo infrastruktūra.

    Ispanijos Civilinė gvardija tikrina pastatus po vieną. Iš maždaug 250 iki šiol apžiūrėtų objektų dauguma, kaip skelbiama, išliko stovėti, o didesnių pažeidimų fiksuota nedaug.

    Aukų skaičius kol kas paliekamas ties 12, tačiau pareigūnai įspėja, kad dingusiųjų skaičius gali paaiškėti tik užbaigus kūnų atpažinimą ir ekspertizes. Taip pat nurodoma, kad dalis žuvusiųjų gali būti užsienio piliečiai.

    Evakuotieji ir valstybės parama

    Dar šeštadienio naktį už ekstremaliąsias situacijas atsakingas Andalūzijos ministras Antonio Sanzas patvirtino, kad daugiau nei 600 žmonių jau buvo grįžę į savo namus. Kiti gyventojai laikinai apsistojo antruosiuose būstuose ar viešbučiuose.

    Skelbiama, kad dalį apgyvendinimo išlaidų dengia centrinė valdžia. Praktikoje tokia parama tampa kritiškai svarbi, nes grįžimas į namus ne visada įmanomas iškart, ypač jei teritorijoje dar vyksta gesinimo darbai, ribojamas eismas ar nutrūkęs elektros tiekimas.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Pastaraisiais metais pietų Europa vis dažniau susiduria su dideliais miškų gaisrais, kuriuos spartina karščio bangos, sausringos sąlygos ir stiprūs vėjai. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvam gaisrų aptikimui, teritorijų prevencinei priežiūrai ir gyventojų evakuacijos planams.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla, kai karštis ir sausra sutampa su staigiais vėjo gūsiais: tuomet gaisro frontas gali pasislinkti per minutes. Dėl šios priežasties net ir stabilizavus situaciją gyventojams dažnai rekomenduojama būti pasirengusiems pakartotinei evakuacijai.