CP v2

Tag: Andrijus Sybiha

  • Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija griežtai sureagavo į naują kelių Europos Sąjungos valstybių bandymą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą papildomai paramai Ukrainai. Diskusijos atsinaujino, kai dalis sostinių ragina pereiti nuo vien palūkanų panaudojimo prie platesnio šių lėšų įdarbinimo.

    ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų, o didžiausia dalis laikoma Briuselyje veikiančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo įstaigoje „Euroclear“. Šis faktas Belgijai suteikia ypatingą vaidmenį, bet kartu, kaip pabrėžia Briuselis, ir išskirtinę teisinę bei finansinę riziką.

    Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime diskusijas iš naujo stūmė Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai argumentuodamos, kad dabartiniai finansiniai instrumentai gali būti nepakankami. Prie šios linijos taip pat jungėsi Baltijos šalys.

    Belgijos argumentas: rizika ir atsakomybė

    Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot tvirtino, kad bendras nusiteikimas tarp kolegų išliko atsargus. Pasak jo, didžioji dalis valstybių kol kas nerodo noro grįžti prie konfiskavimui artimų mechanizmų.

    „Pasirūpinau dar kartą pakartoti Belgijos poziciją, kuri per metus nepasikeitė. Mūsų prieštaravimo priežastys per tą laiką niekur nedingo“, – sakė Maxime’as Prévot.

    Belgija akcentuoja, kad sprendimai, kurie būtų prilyginti konfiskavimui, galėtų sukelti labai reikšmingų teisinių ginčų, finansų rinkų reakcijų ir precedento klausimų. Briuselis taip pat kalba apie galimą atsakomybės naštą, jei Rusija imtųsi atsakomųjų priemonių prieš Belgijos ar euro zonos interesus.

    Ši laikysena atspindi ir ankstesnes Belgijos pastabas, kai buvo svarstoma idėja įšaldytą turtą paversti finansavimo šaltiniu Ukrainai per nulinėmis palūkanomis pagrįstą kreditavimo schemą. Tuomet Belgija siekė, kad rizikos būtų pilnai pasidalytos ES mastu ir numatytos aiškios, neribotos garantijos.

    Kodėl tema sugrįžo dabar?

    Diskusijų atsinaujinimą skatina abejonės, ar dabartinis ES finansinis planas Ukrainai užteks iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo numatyta. Kelių šalių teigimu, karo kaštai auga, o Rusijos karinės kampanijos intensyvėjimas verčia iš anksto ieškoti papildomų, mokesčių mokėtojams mažiau skausmingų šaltinių.

    Tuo pat metu Ukraina signalizuoja apie išaugusius poreikius, įskaitant gynybos biudžeto spaudimą ir išlaidas, susijusias su karių atlyginimais bei ginkluotės pirkimais. Kyjivas yra raginęs sąjungininkus užpildyti maždaug 23 mlrd. eurų spragą, o kaip vieną iš variantų mini ir didesnį įšaldyto turto panaudojimą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad šis kelias, jo manymu, vertas rimtos diskusijos. Kartu dalis ES sostinių laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimus būtina užsitikrinti tvirtą teisinį pagrindą.

    Teisinės ribos ir politinė matematika

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė, kad Italija nėra kategoriškai prieš, tačiau esminis klausimas lieka teisinis. Ši nuostata atspindi platesnį ES vidinį balansą: vienos valstybės nori greitesnio sprendimo, kitos baiminasi precedento, kuris ateityje galėtų paveikti investuotojų pasitikėjimą ir suvereniojo turto apsaugos principus.

    Europos Komisija, kaip signalizuojama, stebi diskusijų kryptį, tačiau vengia rengti naują iniciatyvą be aiškios politinės daugumos. Tai ypač aktualu tuo metu, kai ES šalys paraleliai veda sudėtingas derybas dėl būsimo ES biudžeto ir prioritetų.

    Belgija taip pat kartoja, kad įšaldyto turto išlaikymas gali būti svarbus derybinis svertas taikos derybų atveju, siekiant Rusijos kompensacijų už Ukrainai padarytą žalą. Šis argumentas, Briuselio nuomone, ilgainiui gali sustiprinti ES pozicijas, net jei trumpuoju laikotarpiu finansinis spaudimas tik didėja.

  • Ukrainos URM siūlo Lenkijai bendrą didvyrį: Marko Bezručkos idėja ir jos ribos istorijos ginče

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasiūlė Lenkijai simbolinį gestą: į Ukrainos nacionalinį panteoną įtraukti Marką Bezručką, Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės generolą, siejamą ir su Lenkijos istorija. Lenkijos pusėje tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau kyla dėl skirtingo istorinių įvykių ir asmenybių vertinimo.

    Bezručka istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vienas 1920 metų Lenkijos ir Ukrainos sąjungos prieš bolševikus karo veikėjų. Jis dalyvavo 1920 metų Kijevo kampanijoje ir prisidėjo prie Zamoščiaus gynybos nuo sovietinių pajėgų, todėl daliai lenkų jis yra priimtinas bendros kovos prieš sovietus simbolis.

    Panteono įstatymas ir politinis kontekstas

    Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Ukrainoje priimamas teisinis pagrindas nacionaliniam panteonui, o sprendimus dėl konkrečių asmenų perlaidojimo ar pagerbimo turėtų tvirtinti parlamentas. Numatyta, kad rekomendacijas teiks speciali taryba, į kurią būtų įtraukti Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovai, nepriklausomi istorikai ir visuomeninių organizacijų nariai.

    Lenkijoje dalis diplomatų ir politikų šį žingsnį vertina kaip pragmatišką signalą, jog Kyjivas ieško bendrų vardiklių santykiuose su Varšuva. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienas simbolinis vardas savaime neišsprendžia gilesnių nesutarimų dėl atminties politikos ir istorinių interpretacijų.

    Kur slypi rizikos ir kodėl Lenkija išlieka atsargi

    Didžiausia Lenkijos pusės abejonė susijusi su tuo, kad panteono įstatymas nenumato uždaros ir aiškiai apibrėžtos kandidatų sąrašo logikos. Kritikai baiminasi, jog ateityje į oficialų pagerbimo lauką gali patekti ir asmenys, kuriuos Lenkija sieja su nusikaltimais prieš lenkų civilius, o tai vėl įpliesktų konfliktą.

    Tokias nuotaikas sustiprina ankstesni bandymai švelninti toną, kurie ne visada virsdavo ilgalaikiu proveržiu. Lenkijoje atkreipiamas dėmesys, kad net ir po bendrų deklaracijų ar simbolinių gestų Ukrainos viešojoje erdvėje periodiškai grįžta herojizavimo ginčai, ypač susiję su UPA vertinimu.

    „Tai pageidautinas ženklas, bet jis savaime negarantuoja kokybinio santykių pokyčio“, – sako su situacija susipažinę diplomatiniai šaltiniai.

    Ką galėtų reikšti kompromisas abiem pusėms

    Bezručkos figūra Kyjivui patogi tuo, kad ji leidžia kalbėti apie bendrą XX amžiaus pradžios kovą su bolševizmu, nesukeliant tiesioginių asociacijų su skaudžiausiais Lenkijos ir Ukrainos istoriniais lūžiais. Varšuvai tai gali būti proga išplėsti pozityvių atminties taškų žemėlapį, bet kartu išlaikyti principingą poziciją dėl temų, kurios Lenkijoje laikomos neperžengiamomis.

    Praktinis šio pasiūlymo testas bus ne pati idėja, o tolesni Kyjivo sprendimai: ar panteono politika iš tiesų taps labiau prognozuojama, ar ji liks priklausoma nuo vidaus politinių bangavimų ir karo meto simbolinės mobilizacijos.

  • Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivo kaltinimai dėl krovinio

    Ukraina antradienį pareiškė, kad Egiptas leido iškrauti laivą, kuris, Kyjivo teigimu, gabeno iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos kviečius, o krovinys buvo atplukdytas per Rusiją. Dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo Kairą ir paragino laikytis tarptautinės teisės.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad laivui „Asomatos“ buvo leista iškrauti 26 900 tonų kviečių Abu Kyro uoste. Kyjivas tvirtina, kad tai jau ketvirtas toks atvejis Egipto uostuose nuo balandžio.

    Teisiniai veiksmai ir sankcijų klausimas

    Pasak A. Sybihos, prieš keturias dienas Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Egipto Teisingumo ministeriją prašydama teisinės pagalbos dėl, Ukrainos vertinimu, neteisėto krovinio. Ukrainos pusė teigia pateikusi duomenis ir teisinius argumentus, kad laivas bei jo krovinys galėtų būti sulaikyti.

    Kyjivo teigimu, kviečiai buvo eksportuoti per laikinai okupuotą Krymą, o siuntoje minima sankcionuota bendrovė „Agro-Frigat“. Tokios schemos, anot Ukrainos, leidžia Rusijai „išplauti“ kilmę ir parduoti produkciją trečiosioms šalims kaip teisėtą.

    „Ukraina daugelį metų buvo patikimas Egipto maisto saugumo garantas, todėl nesuprantame, kodėl mūsų partneriai ir toliau priima pavogtus Ukrainos grūdus“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ką anksčiau žadėjo Egiptas

    Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi aptarė grūdų klausimą. Tuomet V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, jog Egiptas nebepriims grūdų, išvežtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kartu yra suinteresuotas didinti importą iš Ukrainos.

    Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, kad laivai su, Ukrainos vertinimu, abejotinos kilmės kviečiais ir toliau pasiekia Egipto uostus. Dėl to Ukrainos diplomatija ragina Kairą vykdyti anksčiau duotus pažadus ir saugoti dvišalių santykių principus.

    Regioninė įtampa dėl grūdų maršrutų

    Ši istorija vyksta platesniame kontekste: Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją okupuotose teritorijose pasisavinant žemės ūkio produkciją ir ją realizuojant tarptautinėse rinkose. Kyjivas pabrėžia, kad tokie sandoriai ne tik pažeidžia nuosavybės teises, bet ir kuria papildomas finansines paskatas tęsti okupaciją.

    Anksčiau panašus diplomatinis ginčas kilo ir su Izraeliu, kai grūdų importuotojas atidėjo krovinio iškrovimą iš laivo „Panormitis“, kuris, kaip ir „Asomatos“, plaukiojo su Panamos vėliava. Ukraina taip pat skelbė stebinti kelis laivus, galinčius plaukti į Turkiją, Egiptą ir Alžyrą.