Belgija griežtai sureagavo į naują kelių Europos Sąjungos valstybių bandymą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą papildomai paramai Ukrainai. Diskusijos atsinaujino, kai dalis sostinių ragina pereiti nuo vien palūkanų panaudojimo prie platesnio šių lėšų įdarbinimo.
ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų, o didžiausia dalis laikoma Briuselyje veikiančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo įstaigoje „Euroclear“. Šis faktas Belgijai suteikia ypatingą vaidmenį, bet kartu, kaip pabrėžia Briuselis, ir išskirtinę teisinę bei finansinę riziką.
Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime diskusijas iš naujo stūmė Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai argumentuodamos, kad dabartiniai finansiniai instrumentai gali būti nepakankami. Prie šios linijos taip pat jungėsi Baltijos šalys.
Belgijos argumentas: rizika ir atsakomybė
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot tvirtino, kad bendras nusiteikimas tarp kolegų išliko atsargus. Pasak jo, didžioji dalis valstybių kol kas nerodo noro grįžti prie konfiskavimui artimų mechanizmų.
„Pasirūpinau dar kartą pakartoti Belgijos poziciją, kuri per metus nepasikeitė. Mūsų prieštaravimo priežastys per tą laiką niekur nedingo“, – sakė Maxime’as Prévot.
Belgija akcentuoja, kad sprendimai, kurie būtų prilyginti konfiskavimui, galėtų sukelti labai reikšmingų teisinių ginčų, finansų rinkų reakcijų ir precedento klausimų. Briuselis taip pat kalba apie galimą atsakomybės naštą, jei Rusija imtųsi atsakomųjų priemonių prieš Belgijos ar euro zonos interesus.
Ši laikysena atspindi ir ankstesnes Belgijos pastabas, kai buvo svarstoma idėja įšaldytą turtą paversti finansavimo šaltiniu Ukrainai per nulinėmis palūkanomis pagrįstą kreditavimo schemą. Tuomet Belgija siekė, kad rizikos būtų pilnai pasidalytos ES mastu ir numatytos aiškios, neribotos garantijos.
Kodėl tema sugrįžo dabar?
Diskusijų atsinaujinimą skatina abejonės, ar dabartinis ES finansinis planas Ukrainai užteks iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo numatyta. Kelių šalių teigimu, karo kaštai auga, o Rusijos karinės kampanijos intensyvėjimas verčia iš anksto ieškoti papildomų, mokesčių mokėtojams mažiau skausmingų šaltinių.
Tuo pat metu Ukraina signalizuoja apie išaugusius poreikius, įskaitant gynybos biudžeto spaudimą ir išlaidas, susijusias su karių atlyginimais bei ginkluotės pirkimais. Kyjivas yra raginęs sąjungininkus užpildyti maždaug 23 mlrd. eurų spragą, o kaip vieną iš variantų mini ir didesnį įšaldyto turto panaudojimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad šis kelias, jo manymu, vertas rimtos diskusijos. Kartu dalis ES sostinių laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimus būtina užsitikrinti tvirtą teisinį pagrindą.
Teisinės ribos ir politinė matematika
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė, kad Italija nėra kategoriškai prieš, tačiau esminis klausimas lieka teisinis. Ši nuostata atspindi platesnį ES vidinį balansą: vienos valstybės nori greitesnio sprendimo, kitos baiminasi precedento, kuris ateityje galėtų paveikti investuotojų pasitikėjimą ir suvereniojo turto apsaugos principus.
Europos Komisija, kaip signalizuojama, stebi diskusijų kryptį, tačiau vengia rengti naują iniciatyvą be aiškios politinės daugumos. Tai ypač aktualu tuo metu, kai ES šalys paraleliai veda sudėtingas derybas dėl būsimo ES biudžeto ir prioritetų.
Belgija taip pat kartoja, kad įšaldyto turto išlaikymas gali būti svarbus derybinis svertas taikos derybų atveju, siekiant Rusijos kompensacijų už Ukrainai padarytą žalą. Šis argumentas, Briuselio nuomone, ilgainiui gali sustiprinti ES pozicijas, net jei trumpuoju laikotarpiu finansinis spaudimas tik didėja.
Leave a Reply