Tag: Android

  • „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ pristatė „Pixel Watch 5“ – naują išmanųjį laikrodį su „Wear OS 7“, kuris, anot gamintojo, turi tapti dar patogesniu kasdieniu palydovu „Android“ naudotojams. Nors dizainas iš esmės liko atpažįstamas, didžiausi pokyčiai šįkart ateina per programinę įrangą ir sveikatos funkcijas.

    Testuotas 45 milimetrų modelis komplektuojamas su dirželiu dviem dydžiais ir magnetiniu įkrovikliu su USB-C laidu, tačiau maitinimo adapterio dėžutėje nėra. Pats korpusas gaminamas iš aliuminio, kuris, gamintojo teigimu, yra iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

    Laikrodis turi LTPO AMOLED „Actua“ ekraną, o 45 milimetrų versijoje įstrižainė siekia 1,4 colio, raiška – 456 x 456 taškų. Atvaizdo atnaujinimas kinta nuo 1 iki 60 hercų, o viena ryškiausių specifikacijų – iki 3 000 nitų siekiantis maksimalus ryškumas, kuris turėtų pagerinti matomumą saulėje.

    Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass 5“, o tai reiškia standartinę apsaugą nuo kasdienių įbrėžimų, tačiau intensyviai naudojant papildoma apsauginė plėvelė ar stikliukas gali būti praktiškas sprendimas. Taip pat palaikomas visada įjungtas ekranas, leidžiantis matyti pagrindinę informaciją neuždegant viso ekrano.

    Po korpusu įdėta 465 miliampervalandžių talpos baterija, tai tik nežymiai daugiau nei ankstesnėje kartoje. „Google“ deklaruoja iki 40 valandų veikimo su įjungtu visada aktyviu ekranu, o energijos taupymo režimu – iki 72 valandų, ir realiomis sąlygomis rezultatai dažnai priartėja prie šių skaičių, jei naudojimas nėra itin intensyvus.

    Didžiausias akcentas – „Wear OS 7“. Šioje versijoje daugiau dėmesio skiriama patogesniam informacijos pateikimui: atsiranda valdikliai, o vadinamosios tiesioginės naujienos leidžia matyti atnaujinimus realiu laiku, panašiai kaip „Android“ telefone.

    Į ekosistemą integruojamas ir „Gemini“: asistentą galima aktyvuoti pakėlus riešą ir bendrauti balsu, o tai praplečia greitų užklausų ir veiksmų galimybes. Kartu išlieka klasikinis privalumas – prieiga prie „Google“ programėlių ir paslaugų, įskaitant muzikos valdymą ir kitus kasdienius įrankius.

    Sveikatos ir saugumo srityje „Pixel Watch 5“ siūlo įprastas išmaniųjų laikrodžių funkcijas, tokias kaip nuolatinis pulso stebėjimas, miego sekimas, kritimo aptikimas ir EKG. Papildomai išskiriamos galimybės stebėti kraujospūdžio pokyčių tendencijas fone bei funkcija, skirta pulso nebuvimo aptikimui ir pagalbos iškvietimui.

    „Google“ taip pat pristato „Health Guardian“ – pasyviai veikiančią funkciją, kuri analizuoja organizmo būsenos rodiklių pokyčių kryptis ir pateikia įžvalgas apie energijos balansą bei galimas medžiagų apykaitos tendencijas. Svarbu pabrėžti, kad tokie vertinimai nėra medicininė diagnozė, o praktikoje turėtų būti vertinami kaip papildoma informacija šalia gydytojų rekomendacijų.

    Visi duomenys suvedami į „Google“ sveikatos programėlę, kur galima matyti ne tik momentinius rodiklius, bet ir ilgesnio laikotarpio tendencijas, taip pat gauti personalizuotus patarimus dėl aktyvumo. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai gamintojai konkuruoja ne vien jutikliais, bet ir duomenų interpretacija bei patogiu pateikimu.

    Vis dėlto yra du akivaizdūs minusai. Pirmasis – kaina: ji kilo, o bazinė 41 milimetro versija kainuoja apie 420 eurų, tai yra maždaug 25 eurais daugiau nei ankstesnės kartos startas. Antrasis – suderinamumas: iOS palaikymo vis dar nėra, tad „iPhone“ naudotojams šis modelis iš esmės lieka už borto.

    Apibendrinant, „Pixel Watch 5“ labiau primena apgalvotą evoliuciją nei revoliuciją: ryškesnis ekranas, naujesnė „Wear OS 7“ programinė dalis ir platesnis sveikatos funkcijų rinkinys. Tačiau pirkėjams teks įvertinti, ar kainos šuolis ir iOS nebuvimas neužgožia realios naudos kasdien.

  • „Oppo“ Reno 16 jau Europoje: keturi modeliai, DI funkcijos ir kainų šuolis – kiek kainuos?

    „Oppo“ Reno 16 jau Europoje: keturi modeliai, DI funkcijos ir kainų šuolis – kiek kainuos?

  • „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ pranešė, kad programėlė „Gemini“ peržengė simbolinę ribą ir jau turi daugiau nei 1 000 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų. Tai itin retas mastas, kurį pasiekia tik nedaugelis pasaulinių skaitmeninių paslaugų. „Gemini“ iki 2024 metų buvo vystoma kaip „Bard“, o vėliau pervadinta ir integruota į platesnę „Google“ ekosistemą.

    Tokio dydžio auditorija dažniausiai susiformuoja tik tada, kai produktas tampa įrankiu „pagal nutylėjimą“ ir yra įdiegtas daugelyje kasdienių paslaugų. Šiuo požiūriu „Gemini“ remiasi „Google“ platinimo pranašumu, nes dirbtinis intelektas vis dažniau atsiranda paieškoje, „Android“ aplinkoje ir kitose vartotojų kasdienybėje naudojamose platformose. Dėl to vartotojų skaičius gali augti greičiau nei atskirai platinamų programėlių.

    Augimas per rekordiškai trumpą laiką

    „Google“ pateiktais duomenimis, augimo tempas per pastaruosius metus buvo išskirtinis. 2025 metų gegužę bendrovė skelbė apie 400 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų, o po metų jau buvo minima 900 000 000 riba. Vėliau, vasaros pabaigoje, skaičius buvo papildytas dar dešimtimis milijonų ir galiausiai perkopė 1 000 000 000.

    Tokie šuoliai paprastai siejami su dviem veiksniais: funkcijų plėtra ir platesniu prieinamumu. Vartotojai greičiau įsitraukia, kai DI sprendimai pasiūlomi kaip integruota paslauga telefone, naršyklėje ar el. pašto įrankiuose, o ne kaip atskiras produktas, kurį reikia sąmoningai atsisiųsti ir išmokti naudoti.

    Ką tai reiškia rinkai

    1 000 000 000 vartotojų riba „Gemini“ įrašo į tą pačią kategoriją kaip ir kitos pasaulinės „Google“ paslaugos, įskaitant „Gmail“, „Youtube“, „Google Chrome“ ir „Google Maps“. Tokia vartotojų bazė reiškia ne tik prestižą, bet ir didžiulį duomenų, infrastruktūros bei ekosistemos efektą, kuris leidžia greičiau diegti naujas funkcijas ir pasiekti skirtingus įrenginius.

    Vis dėlto didėjant mastui auga ir atsakomybė. Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninių paslaugų skaidrumui, turinio patikimumui, asmens duomenų apsaugai ir rizikų valdymui, todėl DI sprendimų plėtra neišvengiamai bus vertinama ir per reguliavimo prizmę. Didelės platformos taip pat dažniau sulaukia klausimų dėl to, kaip jų DI atsakymai formuoja informacijos vartojimą.

    Kokie kiti žingsniai planuojami

    „Google“ toliau plečia „Gemini“ galimybes ir prieinamumą skirtingoms kalboms bei regionams. Bendrovė yra užsiminusi apie planus pridėti daugiau nei 60 vietinių dialektų, o tai paprastai reikšmingai padidina auditoriją rinkose, kuriose kalbos palaikymas iki šiol buvo ribotas. Kuo tiksliau DI supranta vietinę kalbą, tuo natūraliau jis prigyja kasdienėse užduotyse.

    Artimiausiu metu konkurencija DI rinkoje greičiausiai stiprės dar labiau, nes vartotojai vis dažniau vertina ne vien atsakymų kokybę, bet ir tai, kaip sklandžiai DI veikia kartu su el. paštu, dokumentais, paieška, navigacija ar telefonu. „Gemini“ sėkmė šioje stadijoje bus matuojama ne tik vartotojų skaičiumi, bet ir realiu įpročių pokyčiu, kiek dažnai žmonės DI pasitelkia darbui, mokslui ir kasdieniams sprendimams.

  • „Google“ pristatė Pixel Tag: kaina aiški, funkcijos stebina – ar tai rimta „AirTag“ alternatyva?

    „Google“ pristatė Pixel Tag: kaina aiški, funkcijos stebina – ar tai rimta „AirTag“ alternatyva?

    „Google“ oficialiai pristatė naują daiktų sekiklį Pixel Tag, kuris debiutuoja kartu su Pixel 11 serijos telefonais ir Pixel Watch 5 laikrodžiais. Tai kompaktiškas lokatorius, savo idėja panašus į „Apple“ AirTag, tačiau stipriai orientuotas į „Android“ ekosistemą.

    Nurodoma, kad vieno Pixel Tag kaina Lenkijoje siekia apie 35 eurus, o keturių vienetų rinkinys kainuos apie 117 eurų. Tiksli prekybos pradžios data dar nepaskelbta, tačiau pats kainos lygis rodo, kad „Google“ taikosi į masinę rinką, kur svarbus ir komplektų pasiūlymas.

    Įrenginys yra nedidelis: 28 x 46,1 x 5,4 mm, o su baterija sveria 11,8 gramo. Korpusas pagamintas iš metalo ir polikarbonato, o IP67 apsauga reiškia, kad sekiklis turėtų atlaikyti dulkes ir trumpą panardinimą į vandenį iki 1 metro gylio maždaug 30 minučių.

    Energiją tiekia keičiama CR2032 baterija, kuri, gamintojo teigimu, turėtų užtikrinti daugiau nei metų veikimą. Toks sprendimas patogus praktiškai, nes nereikia dažnai krauti įrenginio, o bateriją prireikus galima greitai pakeisti.

    Pixel Tag palaiko UWB itin tiksliam daikto nustatymui iš arti ir naudoja „Bluetooth“ ryšio galimybes, įskaitant „Bluetooth Channel Sounding“. Taip pat integruotas garsiakalbis, kuris padeda lengviau rasti daiktą, ir akselerometras, galintis prisidėti prie judėjimo aptikimo scenarijų.

    Oficialiuose reikalavimuose minima suderinamumas su „Android“ nuo 9.0 versijos. iOS neminima, todėl tikėtina, kad pilnas funkcionalumas numatytas būtent „Google“ platformoje, o tai gali tapti svarbiu kriterijumi vartotojams, naudojantiems kelias ekosistemas.

    Didelis akcentas dedamas į integraciją su „Google“ įrenginių paieškos sprendimu, kuris leidžia matyti sekiklius žemėlapyje ir valdyti pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, aktyvuoti garsinį signalą. Tokia integracija svarbi, nes sekiklių vertė tiesiogiai priklauso nuo tinklo masto ir programinės įrangos patogumo.

    „Google“ taip pat pabrėžia privatumo ir saugumo standartus, nes daiktų sekiklių rinka jau anksčiau susidūrė su piktnaudžiavimo atvejais, kai tokie įrenginiai buvo naudojami persekiojimui. Pastaraisiais metais gamintojai diegia papildomus įspėjimus, aptikimą ir kitas priemones, todėl naujų įrenginių sėkmė vis dažniau vertinama ne vien pagal tikslumą, bet ir pagal apsaugas nuo neteisėto naudojimo.

  • „Google“ išjungia „Google Assistant“ „Android“ telefonuose: jau aiški data ir ką tai reiškia

    „Google“ išjungia „Google Assistant“ „Android“ telefonuose: jau aiški data ir ką tai reiškia

    „Google“ pradeda laipsniškai atsisakyti balso asistento „Google Assistant“ „Android“ įrenginiuose ir dalyje kitų platformų. Bendrovė patvirtino, kad pasikeitimai vyks etapais, o vienas svarbiausių terminų – rugsėjo 4 dieną, kai bus išimtas su „Google Assistant“ susijęs papildinys.

    Tačiau tai nereiškia, kad tą pačią dieną asistentas vienu metu nustos veikti visiems. „Google“ akcentuoja, kad išjungimas bus vykdomas palaipsniui ir gali užtrukti kelias savaites, kol pakeitimai pasieks visus naudotojus.

    Šis sprendimas susijęs su „Google“ strategija pereiti prie naujesnės platformos „Gemini“, kurią bendrovė pozicionuoja kaip pažangesnį sprendimą ir toliau aktyviai plečia. Kitaip tariant, „Google Assistant“ funkcijas planuojama perkelti į „Gemini“, o senesnė paslauga bus uždaroma.

    Kur pokyčiai bus ryškiausi?

    Didžiausias poveikis laukia telefonų ir planšečių su „Android“, taip pat įrenginių su „iOS“, kur „Google Assistant“ buvo plačiai naudojamas kasdienėms užduotims, nuo skambučių inicijavimo iki priminimų ar išmaniųjų namų valdymo. Naudotojams tai reiškia, kad dalis įprastų komandų ir integracijų gali keistis, o nustatymus teks pritaikyti iš naujo.

    Pokyčiai palies ir kai kurias kitas „Google“ ekosistemos dalis, pavyzdžiui „Wear OS“ išmaniuosius laikrodžius, „Android Auto“ automobiliuose bei dalį programinės įrangos, naudojamos ausinėse. Praktikoje tai gali reikšti atnaujintą valdymo logiką ir naujas sąsajas, kurios bus susietos su „Gemini“.

    Kur „Google Assistant“ dar liks?

    Ne visur „Google Assistant“ bus išjungtas iš karto. „Google“ nurodo, kad „Android Automotive“ platformoje situacija kitokia ir po rugsėjo 4 dienos asistentas dar turėtų veikti, nes tai atskira automobilių operacinė aplinka, integruojama tiesiogiai gamintojo sistemoje.

    Taip pat tikimasi, kad „Google Assistant“ kurį laiką bus pasiekiamas televizoriuose su „Google TV“, išmaniuosiuose ekranuose ir dalyje „Google Home“ įrenginių. Vis dėlto bendrovės kryptis aiški – ateityje šiose kategorijose vis daugiau funkcijų turėtų pereiti į „Gemini“.

    Ką tai reiškia Lietuvoje?

    „Google Assistant“ palaikymas lietuvių kalbai atsirado vėliau nei didžiosiose rinkose – „Google“ jį pristatė 2019 metais. Nors paslauga Lietuvoje buvo svarbi dėl patogaus valdymo balsu, pastaraisiais metais akivaizdu, kad „Google“ prioritetą teikė „Gemini“ ir DI paremtoms funkcijoms.

    Naudotojams, kurie kasdien naudoja balsines komandas, svarbiausia stebėti atnaujinimus ir pranešimus įrenginyje, nes perėjimas gali vykti nevienodu tempu. „Google“ ragina pereiti prie „Gemini“, tačiau reali patirtis priklausys nuo konkretaus telefono modelio, regiono ir atnaujinimų politikos.

    „Išjungimą įgyvendinsime etapais, todėl pokyčiai gali užtrukti kelias savaites, kol pasieks visus“, – teigia „Google“.

  • Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Išjungtas telefonas vis tiek ryja bateriją: paaiškėjo, kas veikia fone ir kaip to išvengti

    Kodėl krenta įkrova išjungus

    Net išjungus telefoną, jo baterija lėtai netenka energijos. Tai lemia natūralūs cheminiai procesai ličio jonų elemente, vadinami savi-iškrova, kai dalis energijos prarandama net ir nenaudojant įrenginio.

    Naujesnės, tvarkingos baterijos įprastai praranda apie 1–2 proc. įkrovos per mėnesį, tačiau senesniuose ar pažeistuose įrenginiuose nuostoliai gali būti didesni. Skirtumas per vieną dieną beveik nepastebimas, bet per kelias savaites jis išryškėja.

    Ne tik chemija: dalis elektronikos nemiega

    Prie savi-iškrovos prisideda ir minimalus elektros vartojimas, nes kai kurie valdymo mazgai išlieka gilaus miego būsenoje. Baterijos valdymo sistema stebi įtampą ir saugo elementą nuo per gilaus išsikrovimo, o maitinimo valdiklis laukia įjungimo mygtuko signalo.

    Kai kuriuose išmaniuosiuose telefonuose net ir išjungus gali likti aktyvus itin mažai energijos naudojantis „Bluetooth“ modulis. Jis periodiškai transliuoja užšifruotą identifikavimo signalą, kad įrenginys būtų aptinkamas vietos nustatymo tinkle.

    Kaip veikia paieška po išjungimo

    „Google“ nurodo, kad dalį suderinamų „Android“ telefonų, įskaitant „Pixel 8“ serijos modelius, galima rasti per „Find Hub“ tinklą dar kelias valandas po išjungimo arba visiško išsikrovimo. Tam iš anksto turi būti įjungti „Bluetooth“, vietos nustatymas ir įrenginių paieška neprisijungus.

    Panašiai veikia ir „Apple“ „Find My“ tinklas: palaikomuose „iPhone“ įrenginiuose paieška gali veikti ir tada, kai telefonas yra neprisijungęs ar išjungtas. Tai padidina galimybes susigrąžinti pamestą įrenginį, bet kartu paaiškina, kodėl baterija kartais senka net „išjungus“.

    Kada tai jau problema

    Vien paieškos funkcija neturėtų per naktį reikšmingai iškrauti tvarkingos baterijos. Jei išjungtas telefonas per 2–3 dienas netenka kelių dešimčių proc. įkrovos, priežastis gali būti susidėvėjęs elementas, maitinimo grandinės gedimas, nepilnai užsidaranti sistema arba netikslus įkrovos indikatoriaus rodymas.

    Senstant baterijai didėja jos vidinė varža, todėl įtampa krenta greičiau, o įjungus telefoną procentai kartais staigiai „nusmunka“. Tokiais atvejais verta patikrinti baterijos būklę servise, ypač jei įrenginys neįprastai kaista.

    Kaip teisingai laikyti telefoną

    Jei telefoną ketinate padėti keliems mėnesiams, rekomenduojama įkrauti iki maždaug 50 proc., išjungti ir laikyti sausoje, vėsioje vietoje. Geriausiai tinka stalčius, esantis toliau nuo radiatorių ir tiesioginės saulės.

    Ilgam laikymui netinka nei 100 proc. įkrova, nei visiškai iškrauta baterija. Pilnai įkrautas elementas, ypač šilumoje, greičiau sensta, o visiškai iškrautas įrenginys gali nukristi į per gilią iškrovą ir patirti ilgalaikę žalą.

    Jei telefonas guli nenaudojamas ilgai, kas kelis mėnesius verta jį įjungti ir patikrinti įkrovą, prireikus papildant iki maždaug 50 proc. Įspėjamieji ženklai, kurių ignoruoti negalima, yra išsipūtusi baterija, atšokęs ekranas ar deformuotas korpusas.

    Tokio įrenginio nereikėtų krauti ar ardyti namuose. Saugiausia kreiptis į servisą arba priduoti elektronikos atliekų surinkimo punkte.

  • Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Per pastaruosius du dešimtmečius mobilieji įrenginiai pasikeitė iš esmės: anksčiau telefonas dažniausiai buvo skirtas skambučiams ir SMS, o šiandien daugelio kišenėje esantis išmanusis telefonas veikia tarsi mažas kompiuteris. Vis dėlto kasdienėje kalboje žmonės šias sąvokas dažnai vartoja kaip sinonimus, nors skirtumai yra konkretūs ir praktiški.

    Paprastas mobilusis telefonas paprastai kuriamas maksimaliai paprastam naudojimui. Tokie įrenginiai dažniausiai turi fizinius mygtukus, mažesnį ekraną, o jų funkcijos apsiriboja skambučiais, žinutėmis, adresų knyga, žadintuvu ar elementaria kamera.

    Vienas didžiausių pranašumų yra baterijos veikimo laikas. Dėl paprastesnės aparatinės įrangos ir riboto funkcionalumo tokie telefonai neretai veikia kelias dienas ar net ilgiau, todėl juos renkasi tie, kuriems svarbiausia patikimumas ir ilga autonomija.

    Kas iš tikrųjų daro telefoną išmaniu?

    Išmanųjį telefoną nuo paprasto telefono labiausiai skiria operacinė sistema ir programėlių ekosistema. Dažniausiai tai yra „Android“ arba „iOS“, leidžiančios diegti programėles, gauti nuolatinius saugumo atnaujinimus ir integruoti paslaugas nuo navigacijos iki mobiliosios bankininkystės.

    Išmanieji telefonai suteikia prieigą prie interneto, el. pašto, vaizdo skambučių, socialinių tinklų, dokumentų tvarkymo ir debesijos. Daugeliui žmonių jie pakeitė fotoaparatą, muzikos grotuvą, GPS įrenginį, o kai kuriais atvejais net ir kompiuterį kasdienėms užduotims.

    „Išmanusis telefonas yra ne tik skambučių įrenginys, o platforma, kurioje svarbiausia programos, atnaujinimai ir ryšys su kitais įrenginiais“, – sako technologijų rinkos apžvalgininkai.

    Ekranas, mygtukai ir naudojimo įpročiai

    Klasikiniai telefonai dažniausiai turi fizinę klaviatūrą, kuri daugeliui vartotojų vis dar atrodo patogesnė skambinant ar rašant trumpas žinutes. Tokia konstrukcija ypač aiški tiems, kurie nenori mokytis gestų, nustatymų ir programėlių logikos.

    Išmanieji telefonai remiasi dideliais lietimui jautriais ekranais, pritaikytais naršymui, vaizdo turiniui, darbui su programėlėmis ir pramogoms. Didesnė raiška, spartesnis atsinaujinimas ir galingesni procesoriai tiesiogiai keičia naudojimo scenarijus, bet kartu didina energijos sąnaudas.

    Praktinis pasirinkimas dažnai priklauso nuo poreikių. Paprastas telefonas tinka kaip atsarginis įrenginys kelionėms, darbui sudėtingomis sąlygomis arba kai svarbiausia ilgas baterijos veikimas ir atsparumas, o išmanusis labiau pasiteisina tiems, kurie kasdien naudojasi internetu, bankininkyste, navigacija ir komunikacijos programėlėmis.

  • „Nothing“ Ear 3a testas: įspūdingas dizainas, netikėtas minusas ir garsas, kuris stebina

    „Nothing“ Ear 3a testas: įspūdingas dizainas, netikėtas minusas ir garsas, kuris stebina

    Pirmas įspūdis ir komplektacija

    Į Lietuvą atvykusios belaidės ausinės „Nothing“ Ear 3a iškart išsiskiria gamintojo braižui būdingu permatomu dizainu. Pakuotėje randamos pačios ausinės su dėklu, dokumentacija ir trijų dydžių keičiami silikoniniai antgaliai.

    Tačiau yra ir aiškus taupymo ženklas: komplekte nėra nei įkroviklio, nei USB-C laido. Pastarasis anksčiau dar būdavo pridedamas prie kai kurių „Nothing“ modelių, o dabar jo teks ieškoti atskirai.

    Dizainas, valdymas ir programėlė

    Įkrovimo dėklas turi skaidrų dangtelį ir trigubą LED indikatorių, padedantį suprasti baterijos lygį. Pats dėklas įkraunamas per USB-C jungtį, o gamintojas deklaruoja IP54 atsparumą dulkėms ir aptaškymui.

    Susiejimas su telefonu vyksta greitai, o nustatymai pasiekiami per programėlę „Nothing X“, kuri skirta tiek „Android“, tiek „iPhone“ naudotojams. Joje galima keisti ekvalaizerį, triukšmo slopinimo režimus ir prisitaikyti lietimo gestus.

    Garsas, ANC ir išskirtinė funkcija

    „Nothing“ Ear 3a naudoja 12 milimetrų dinaminius garsiakalbius, palaiko aukštos raiškos belaidį garsą su LDAC ir siūlo erdvinio garso režimą. Praktikoje skambesys yra švarus, dinamiškas, o žemi dažniai ryškūs, todėl ausinės tinka ir kasdieniam klausymui, ir kelionėms.

    Aktyvus triukšmo slopinimas veikia efektyviai, nors aukštesnės klasės ausinių lygio gali ir nepasiekti. Pokalbiams skirti trys mikrofonai padeda aiškiau perteikti balsą, o papildomi algoritmai slopina foninį triukšmą.

    Išskirtinumas šioje kainos kategorijoje yra „Audio Snapshots“ funkcija, leidžianti ausinėse išsaugoti garso ištraukas. Gamintojas nurodo, kad ausinėse integruota 32 MB atmintis, o vieno įrašo trukmė gali siekti iki 2 valandų, o valdymas vyksta per „Nothing X“.

    Baterija ir didžiausias nusivylimas

    Gamintojas žada iki 10 valandų muzikos klausymo be ANC ir iki 6 valandų su įjungtu triukšmo slopinimu. Realiose situacijose dažniau pasiekiama apie 9 valandas be ANC ir kiek mažiau nei 5 valandos su ANC, o naudojant LDAC veikimo laikas paprastai trumpėja.

    Dėklas, kurio baterijos talpa siekia 500 mAh, bendrą veikimo laiką prailgina iki maždaug 28 valandų be ANC, nors praktikoje rezultatas gali būti šiek tiek mažesnis. Didžiausias žingsnis atgal, lyginant su ankstesniu modeliu, yra atsisakyta belaidžio įkrovimo: dėklas įkraunamas tik laidu ir tai trunka apie 70 minučių.

    Kainos ir vertės santykis išlieka vienu stipriausių argumentų: modelis kainuoja apie 100 eurų. Už šią sumą pirkėjas gauna išskirtinį dizainą, solidų garsą, veiksmingą ANC, patogią programėlę ir net neįprastą garso užrašų funkciją, bet turi susitaikyti su belaidžio įkrovimo nebuvimu ir laido trūkumu komplekte.

  • Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija spaudžia „Google“: Android atsivers varžovams, „Gemini“ neteks išskirtinumo

    Europos Komisija įpareigojo „Google“ panaikinti dalį „Android“ sistemos apribojimų, kurie, reguliuotojų vertinimu, gali suteikti nepagrįstą pranašumą DI paslaugai „Gemini“. Briuselis siekia, kad konkurentai galėtų pasiekti naudotojus ne prasčiau nei „Google“ sprendimai, o pasirinkimas nebūtų nulemtas vien išankstinių nustatymų.

    Šis sprendimas priimtas taikant Skaitmeninių rinkų aktą, kuris numato griežtesnes taisykles vadinamosioms vartininkėms, kontroliuojančioms pagrindines skaitmenines platformas. Komisija argumentuoja, kad mobiliosios operacinės sistemos tampa svarbiausiu vartais į skaitmenines paslaugas, todėl jose įtvirtintas DI asistentas gali greitai įgyti dominuojančią padėtį.

    Kas keisis „Android“ naudotojams

    Pagal Komisijos nurodymus „Google“ turės atverti dalį „Android“ funkcijų konkurentų asistentams ir programoms. Vienas iš svarbiausių pokyčių būtų galimybė naudoti alternatyvius balso asistentus ir aktyvavimo komandas, kad naudotojas galėtų pasirinkti ne tik „Gemini“ siūlomą kelią.

    Numatoma, kad pokyčiai įsigalios etapais kartu su būsimomis „Android“ versijomis. Komisija pabrėžia, kad tikslas yra praktinis interoperabilumas, kad trečiųjų šalių sprendimai galėtų veikti ne vien kaip atskiros programėlės, bet ir kaip sisteminiu lygiu integruoti asistentai.

    Kodėl DI tapo nauju konkurencijos tašku

    DI asistentai sparčiai keičia tai, kaip žmonės naudoja telefonus: nuo paieškos ir susirašinėjimo iki nuotraukų tvarkymo ar užsakymų paslaugų. Kuo giliau asistentas integruotas su el. paštu, kalendoriumi, nuotraukomis ir programėlėmis, tuo lengviau jis tampa kasdieniu įrankiu, o platformos valdytojas įgyja didelę įtaką rinkai.

    Reguliuotojai Europoje vis dažniau vertina DI ne tik kaip naują funkciją, bet ir kaip naują prieigos tašką prie skaitmeninių paslaugų. Dėl to didžiosioms platformoms keliami reikalavimai užtikrinti pasirinkimą ir nesukurti situacijos, kai vienas gamintojo asistentas tampa numatytuoju standartu.

    „Google“ kritika ir privatumo klausimas

    „Google“ viešai kritikavo įpareigojimus, akcentuodama privatumo ir saugumo rizikas, kai daugiau sisteminių galimybių suteikiama trečiųjų šalių sprendimams. Bendrovė teigia, kad pernelyg platus priėjimas prie jautrių įrenginio funkcijų ar duomenų gali padidinti piktnaudžiavimo ir kibernetinių incidentų tikimybę.

    „Šios dienos sprendimai grasina susilpninti svarbias privatumo ir saugumo apsaugas milijonams europiečių“, – sakė „Google“ vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris.

    Europos Komisija savo ruožtu teigia, kad DMA mechanizmuose numatytos apsaugos priemonės, o „Google“ galės vertinti, ar konkurentų sprendimai atitinka duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo kriterijus. Briuselis pabrėžia, kad tikslas nėra mažinti saugumą, bet pašalinti kliūtis konkurencijai, kai jos nėra būtinos vartotojų apsaugai.

  • Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarijos konkurencijos priežiūros institucija pradėjo preliminarų tyrimą dėl „Google“ sprendimo šalyje atsisakyti vadinamojo pasirinkimo ekrano, kuris naujo „Android“ telefono nustatymo metu leidžia pasirinkti numatytąją paieškos sistemą. ES ir Europos ekonominėje erdvėje ši funkcija išliko, todėl Šveicarijos vartotojai atsidūrė kitokioje situacijoje.

    Tyrimą pradėjęs Konkurencijos komisijos sekretoriatas vertins, ar tokie pakeitimai gali būti laikomi neteisėtu konkurencijos ribojimu pagal Šveicarijos kartelių teisę. Reguliuotojas akcentuoja, kad skaitmeninėse rinkose numatytieji nustatymai dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą, todėl jų pakeitimai gali turėti realų poveikį konkurentų matomumui.

    „Numatytieji nustatymai skaitmeninėse rinkose vaidina lemiamą vaidmenį, o šios funkcijos panaikinimas gali sumažinti konkuruojančių paieškos sistemų matomumą ir padidinti kliūtis patekti į rinką“, – teigiama Šveicarijos konkurencijos institucijos pranešime.

    Kodėl Šveicarijoje taisyklės kitokios?

    Esminis skirtumas tas, kad Šveicarija nėra nei Europos Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės narė, todėl jai netaikomas Skaitmeninių rinkų aktas. Būtent šis teisės aktas ES įtvirtino pareigą didžiosioms platformoms užtikrinti pasirinkimo ekranus ir sudaryti sąlygas lengvai pakeisti numatytuosius nustatymus.

    Pasirinkimo ekranas „Android“ įrenginiuose ES atsirado po Europos Komisijos antimonopolinės bylos, kai „Google“ įsipareigojo suteikti vartotojams galimybę rinktis numatytąją paieškos sistemą. Vėliau Skaitmeninių rinkų aktas šią praktiką sustiprino, o „Google“ priskirta vadinamųjų vartų saugotojų kategorijai, todėl reikalavimai buvo dar labiau išplėsti.

    Šveicarijos valdžios institucijos anksčiau viešai svarstė, kad didieji užsienio vartų saugotojai greičiausiai taikys ES standartus ir Šveicarijoje, nes rinkų diferencijavimas neatsipirktų. „Google“ sprendimas atsisakyti pasirinkimo ekrano tapo praktiniu testu šiai prielaidai ir atvėrė klausimą, ar Šveicarijai reikalingi atskiri įpareigojimai.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Konkurencijos institucijos požiūriu, pasirinkimo ekrano nebuvimas gali sustiprinti „Google“ paieškos pozicijas vien dėl numatytojo nustatymo, o ne dėl sąmoningo vartotojo pasirinkimo. Skaitmeninėse rinkose tai laikoma jautria tema, nes vartotojai dažnai nekeičia pradinių nustatymų net ir turėdami alternatyvų.

    Preliminarus tyrimas turėtų atsakyti, ar yra pagrindo pradėti formalią konkurencijos bylą. Jei būtų nustatyta, kad sprendimas riboja konkurenciją, Šveicarijos reguliuotojas galėtų siekti įpareigojimų atkurti pasirinkimo mechanizmus arba taikyti kitas priemones, kurios mažintų numatytųjų nustatymų įtaką rinkai.

    Tuo pat metu Šveicarija rengia platformų reguliavimo pokyčius: Federalinė taryba buvo pradėjusi konsultacijas dėl įstatymo, orientuoto į komunikacijos platformų ir paieškos sistemų veiklos skaidrumą. Vis dėlto numatoma kryptis labiau siejama su turinio moderavimu ir skaidrumu, o ne su numatytųjų nustatymų taisyklėmis, todėl šis atvejis gali likti už būsimo reguliavimo ribų.