CP v2

Tag: Android

  • „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ keičia apatinę juostą: „Explore“ traukiasi, paieška keliasi į patogesnę vietą

    „YouTube Music“ pradeda diegti dar vieną sąsajos atnaujinimą: daliai naudotojų paieškos mygtukas perkeliamas į apatinę navigacijos juostą. Taip pakeičiama iki šiol buvusi tvarka, kai paieška buvo pasiekiama viršuje, šalia profilio.

    Pirmieji pokyčius pastebėję naudotojai nurodo, kad atnaujinimas pasirodo „Android“ programėlėje su 9.21 versija, o „iOS“ – su 9.22. Įprastai tokie pakeitimai platinami etapais, todėl vieni juos mato anksčiau, o kitiems tenka palaukti.

    Kas keičiasi apatinėje juostoje

    Iki šiol „YouTube Music“ apačioje dažniausiai buvo matomi skyriai Home, Samples, Explore ir Library. Dabar „Explore“ piktogramą daliai naudotojų pakeičia Search, o paieška tampa pasiekiama vienu paspaudimu nykščiu.

    Tuo pat metu viršutinėje dešinėje, kur anksčiau buvo ir paieška, lieka tik profilio piktograma. Tokia logika atitinka tendenciją dažniausiai naudojamus veiksmus kelti arčiau nykščio zonos, ypač didesniuose telefonų ekranuose.

    Patogiau viena ranka, bet ne visada

    Nors paieškos perkėlimas žemyn gali palengvinti naudojimą viena ranka, pilnas scenarijus išlieka ne toks patogus. Įvedus užklausą, rezultatų sąrašą, pasiūlymus ar automatinio užpildymo eilutes vis tiek dažnai tenka spausti aukščiau ekrane.

    Be to, paieškos lange ir toliau matomi naršymui skirti pasirinkimai, kurie iš dalies atstoja „Explore“ skiltį. Po paskutinėmis paieškomis naudotojams pateikiamos teminės juostos, pavyzdžiui, naujienos, topai, nuotaikos ir žanrai ar tinklalaidės.

    Ką tai sako apie „YouTube Music“ kryptį

    Toks pakeitimas rodo, kad „Google“ programėlėje vis labiau akcentuoja paiešką kaip pagrindinį veiksmą, o ne atskirą naršymo skiltį. Muzikos platformose paieška dažnai tampa greičiausiu keliu iki konkrečios dainos, atlikėjo ar grojaraščio, todėl ji keliama į labiausiai matomą ir lengviausiai pasiekiamą vietą.

    Jei atnaujinimo dar nematote, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų įrenginys jo negaus. Dažniausiai tokie sąsajos pakeitimai įjungiami serverio pusėje, todėl net su ta pačia programėlės versija skirtingi naudotojai gali matyti skirtingą išdėstymą.

  • „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google Photos“ naujiena nustebino: jūsų lipdukai nuo šiol niekur nedings – štai kur juos rasite

    „Google“ atnaujino „Google Photos“ funkciją, leidžiančią iš savo nuotraukų kurti pasirinktinius lipdukus „Android“ įrenginiuose. Iki šiol tai buvo smagus priedas, tačiau lipdukų valdymas ir radimas ne visada buvo patogus.

    Dabar „Google Photos“ lipdukai automatiškai išsaugomi ir turi aiškią vietą programėlėje. Tai reiškia, kad kartą sukurtų lipdukų nebereikės kurti iš naujo, o prireikus juos bus paprasčiau greitai rasti.

    Kur atsidūrė lipdukai?

    Pasirinktiniai lipdukai perkelti į skiltį „Collections“, kurioje pateikiami visi naudotojo sukurti lipdukai. Tokia struktūra turėtų palengvinti kasdienį naudojimą, ypač jei lipdukų susikaupė daugiau.

    Šie lipdukai gali būti naudojami palaikomose programėlėse, pavyzdžiui, „Google Messages“, „WhatsApp“ ar „LINE“. Praktikoje tai leidžia į žinutes greitai įterpti asmeniškesnes reakcijas ar nuotaiką išreiškiančius vaizdus.

    Kada pasieks visus ir ko reikia?

    Kaip pranešama, naujovė diegiama plačiai ir turėtų pasiekti visus „Android“ naudotojus. Funkcija siejama su „Google Photos“ 7.78 versija, todėl verta atsinaujinti programėlę.

    Po atnaujinimo naudotojai dažniausiai mato skiltį „Collections“ arba programėlės pranešimą, kad lipdukai nuo šiol bus išsaugomi šioje vietoje. Jei pokyčio dar nematote, gali būti, kad jis įjungiamas palaipsniui serverio pusėje.

    „Google Photos“ kryptis: daugiau kontrolės vartotojui

    Pastaruoju metu „Google“ daug dėmesio skiria „Google Photos“ patogumui ir duomenų valdymui. Pavyzdžiui, „Google Takeout“ eksporto procesas tapo lankstesnis, atsirado galimybė atlikti dalinius eksportus, o tai aktualu dideles bibliotekas kaupiantiems žmonėms.

    Vis dėlto ne visi pokyčiai sutinkami vienodai palankiai: dalis naudotojų kritikavo su „Gemini“ susijusius paieškos sprendimus ir tai, kaip jie veikia realiame naudojime. Nepaisant to, lipdukų išsaugojimas „Collections“ skiltyje yra aiškiai praktiškas atnaujinimas kasdieniam bendravimui.

  • „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ atnaujino Pixel skambučius: ši nauja funkcija pakeis, kaip paliekate balso žinutes

    „Google“ išplėtė Pixel telefonų programėlės funkciją „Take a Message“, kuri veikia kaip patogesnė balso pašto alternatyva. Nuo šiol daliai naudotojų suteikiama galimybė įrašyti asmeninį pasveikinimą, todėl skambinantysis išgirs jūsų pasirinktą žinutę.

    Ši funkcija įsijungia, kai neatsiliepiate į skambutį arba nukreipiate jį į balso paštą. Tuomet telefone parodoma perrašyta skambinančiojo žinutė, o jei ji paliekama, išlieka ir garso įrašas, kurį galima perklausyti vėliau.

    Naujas asmeninio pasveikinimo įrašymas iki šiol buvo matomas beta versijose, tačiau dabar pasiekia ir stabilų programėlės leidimą. Kaip nurodo technologijų leidiniai, funkcija pradeda rodytis daliai naudotojų su „Phone“ programėlės 223 versija.

    Įdiegus naujausią atnaujinimą, programėlė gali pateikti pranešimą apie galimybę susikurti pasveikinimą. Įrašius tekstą, jis nustatomas kaip numatytasis, o prireikus vėliau gali būti perrašomas.

    „Google“ taip pat primena, kad pasiekiamumas priklauso nuo regiono. Šiuo metu „Take a Message“ oficialiai siūloma JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Australijoje ir Airijoje, o funkcija veikia Pixel 6 ir naujesniuose modeliuose.

  • Telefonas jūsų nesiklauso, bet seka kitaip: kaip reklamos profiliai kuriami be mikrofono

    Kibernetinio saugumo tyrimai, analizuojantys didelius „Android“ programėlių kiekius, ne kartą rodė, kad sisteminis, masinis slapto mikrofono naudojimas reklamai būtų sunkiai paslepiamas. Nuolatinis garso įrašymas ir perdavimas reikštų ryškų baterijos eikvojimą, duomenų srauto šuolius ir aiškius pėdsakus įrenginio bei tinklo žurnaluose.

    Technologiškai toks scenarijus taip pat nepatogus: nenutrūkstamas garso srautas vienam vartotojui per dieną gali siekti apie 130 megabaitų. Milijonams žmonių tai sukurtų milžinišką apkrovą, kuri būtų matoma operatorių, programėlių ir pačių platformų sistemose.

    Reklamos taikymas dažniausiai remiasi ne vienu požymiu, o visa duomenų mozaika: buvimo vieta, naršymo istorija, paieškos užklausos, programėlių leidimai, pirkimų signalai, įrenginio identifikatoriai ir sąsajos su kitais žmonėmis. Net jei nieko nepirkote, sistema gali spręsti apie interesus iš to, ką žiūrėjote, kiek laiko praleidote puslapyje ar kokias nuorodas atidarėte.

    Ypač svarbus veiksnys yra vadinamasis „artumo“ efektas. Jei dieną praleidžiate su žmogumi, kuris neseniai domėjosi kelione ar konkrečia preke, vietos nustatymo ir ryšio duomenys gali rodyti, kad jūsų įrenginiai judėjo kartu, buvo tose pačiose vietose arba jungėsi prie tų pačių tinklų.

    Reklamos tinklai iš tokių sutapimų gali daryti išvadą, kad esate socialiai susiję, ir jums pradėti rodyti panašius skelbimus. Vartotojui tai atrodo kaip pasiklausymas, tačiau realybėje dažnai tai tėra statistinis spėjimas pagal skaitmeninius pėdsakus.

    Psichologijoje plačiai aprašomas dažnio iliuzijos efektas, dar vadinamas Baaderio–Meinhof fenomenu. Kasdien praleidžiame dešimtis ar šimtus reklamų jų net nepastebėdami, tačiau vos tik tema tampa aktuali, smegenys pradeda ją „ištraukinėti“ iš bendro triukšmo.

    Todėl po pokalbio apie kavą ar kelionę staiga užkliuvusi reklama atrodo nenatūraliai tiksli. Iš tiesų ji galėjo būti rodoma ir anksčiau, tik tuo metu neturėjote priežasties ją įsidėmėti.

    Nors masinis telefonų pasiklausymas reklamos tikslams nėra patikimai patvirtintas, rinkodaros pasaulyje buvo bandymų naudoti garso atpažinimo metodus kitaip. Pavyzdžiui, kai kurios programėlės prašo mikrofono leidimo tam, kad atpažintų tam tikrus akustinius „pirštų atspaudus“ iš televizijos reklamų ar transliacijų, o ne žmonių kalbą.

    Tokie sprendimai leidžia suderinti reklamą skirtinguose kanaluose, tačiau jie priklauso nuo leidimų ir konkrečių programėlių elgesio. Dėl to verta reguliariai peržiūrėti, kurios programos turi prieigą prie mikrofono, ir palikti ją tik toms, kurioms ji realiai būtina.

    Didžiausią privatumo riziką dažniausiai kelia platus sekimas per programėles ir svetaines: reklaminiai identifikatoriai, sekimo pikseliai, trečiųjų šalių bibliotekos, buvimo vietos istorija ir duomenų brokerių rinka. Net be garso galima sudaryti labai detalų profilį apie žmogaus įpročius, maršrutus, pomėgius ir pirkimo tikimybę.

    Kai kuriais atvejais tyrėjai yra fiksavę ir agresyvesnes praktikas, pavyzdžiui, neteisėtą ekrano vaizdų fiksavimą ar pernelyg plačias analitikos priemones. Tokios schemos dažnai būna mažiau pastebimos vartotojui nei nuolatinis garso srautas, bet gali būti ne mažiau jautrios.

    Praktinis patarimas paprastas: tikrinkite programėlių leidimus, ribokite vietos nustatymą iki „naudojant programą“, išjunkite nereikalingą reklamų personalizavimą ir reguliariai peržiūrėkite, kokie duomenys kaupiami jūsų paskyrose. Telefonui dažnai nereikia klausytis, kad suprastų, kas jus domina, nes pakanka to, ką darote ekrane.

  • Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    „Google“ pristatė naują „Android“ funkcijų paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir personalizacijai. Ryškiausia naujovė – galimybė aptikti sukčius, kurie skambučio metu apsimeta jūsų kontaktais, pasitelkdami numerio suklastojimą ar dirbtinio intelekto imituojamą balsą.

    Tokie sukčiavimo atvejai pastaraisiais metais dažnėja: žmonėms skambinama prisistatant artimaisiais ar kolegomis, o vėliau prašoma skubiai pervesti pinigų tariamai nelaimei ar „skubiam mokėjimui“. Problema ta, kad vien skambintojo vardas ekrane negarantuoja, jog skambina tikras žmogus, todėl „Android“ siekia suteikti aiškesnį perspėjimą dar skambučio metu.

    Kaip veiks apsimetėlių aptikimas

    Naujoji apsauga diegiama programėlėje „Phone by Google“ ir turėtų veikti „Android 12“ ir naujesniuose įrenginiuose. Mechanizmas remiasi tuo, kad tikras kontaktas skambutį patvirtina skaitmeniniu „rankos paspaudimu“, kuris perduodamas užšifruotai ir naudoja RCS ryšio technologiją.

    Jei skambutis atrodo kaip iš jūsų kontaktų, bet trūksta patvirtinimo signalo, telefonas turėtų įtarti, kad tai gali būti apsimetėlis. Tokiu atveju įrenginys gali papildomai patikrinti, ar tikras kontakto telefonas iš tiesų inicijuoja skambutį, o neatitikimo atveju ekrane pateikiamas aiškus perspėjimas nutraukti ryšį.

    „Jei tikrasis įrenginys patvirtina, kad šiuo metu neskambina, gausite įspėjimą ekrane, raginantį nedelsiant padėti ragelį“, – taip „Google“ apibūdina idėją, kaip realiu laiku sumažinti apsimetinėjimo ir numerio klastojimo žalą.

    Ne tik saugumas: daugiau DI ir personalizacijos

    Kartu atnaujinama ir „Circle to Search“ funkcija, kuri turėtų geriau atpažinti aprangos derinius vaizduose ir pateikti išsamesnę informaciją apie matomus drabužius. Tokie sprendimai rodo bendrą tendenciją: paieška telefone vis dažniau tampa ne tik tekstinė, bet ir vizualinė, o DI padeda greičiau suprasti, kas matoma ekrane.

    „Google Photos“ taip pat plečia vadinamąsias spintos funkcijas: DI gali sugrupuoti nuotraukose matomus drabužius ir aksesuarus, kad vartotojai galėtų patogiau naršyti, planuoti derinius ar išbandyti stilizacijas. Ši galimybė pirmiausia numatoma daliai šalių, o vėliau plečiama platesnei auditorijai.

    Daugiau apsaugos vaikams ir paaugliams

    Atnaujinimai paliečia ir „Personal Safety“: jaunesniems nei 13 metų naudotojams atsiveria daugiau saugos funkcijų, įskaitant medicininės informacijos kortelę ir skubios pagalbos kontaktus, pasiekiamus net iš užrakinto ekrano. Be to, numatoma platesnė avarijų aptikimo funkcijos prieiga, o vyresniems paaugliams – saugos patikros ir vietos bendrinimo galimybės.

    Dar viena naujovė skirta skaitytojams: „Google Play Books“ atsiranda funkcija „Catch me up“, kuri padeda greitai prisiminti ankstesnį turinį, jei knygą buvote atidėję ilgesniam laikui. Tokie apibendrinimai ir konteksto paaiškinimai tampa vis dažnesni skaitmeninėse platformose, siekiant sumažinti informacijos perteklių ir greičiau grįžti į turinį.

    „Google“ taip pat plečia „Quick Share“ suderinamumą su daugiau įrenginių, o tai rodo, kad failų dalijimosi ekosistemos vis labiau artėja prie universalesnių sprendimų. Vartotojams tai reiškia mažiau ribojimų ir sklandesnį turinio perdavimą tarp skirtingų gamintojų įrenginių.

  • „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ kuria naują funkciją „Scam Alert“, kuri turėtų perspėti apie galimai apgaulingas žinutes iš nepažįstamų kontaktų, nepažeidžiant ištisinio šifravimo. Pirmieji požymiai apie šią naujovę pastebėti „WhatsApp“ bandomojoje „Android“ versijoje.

    Skirtingai nei kai kurios sisteminio lygio apsaugos priemonės, veikiančios tik su tam tikromis telefono programėlėmis, „WhatsApp“ siekia sprendimą įgyvendinti pačioje programoje. Tai svarbu todėl, kad ištisinis šifravimas riboja galimybę iš išorės analizuoti žinučių turinį ar taikyti universalius filtrus skirtingoms platformoms.

    Kaip veiks „Scam Alert“?

    Pagal turimą informaciją, „Scam Alert“ žinučių riziką vertins telefone, o ne nuotoliniuose serveriuose. Tai reiškia, kad asmeninių pokalbių turinys neturėtų būti siunčiamas analizei į išorę, o pats šifravimas išliktų nepakeistas.

    „Jūsų žinutės visada lieka privačios ir ištisiniu būdu užšifruotos“, – sakoma funkcijos apraše.

    Jei žinutė bus pažymėta kaip įtartina, vartotojui bus pasiūlyta pasirinkti veiksmą, pavyzdžiui, užblokuoti siuntėją arba pažymėti kontaktą kaip patikimą ir tęsti pokalbį. Kitaip tariant, sprendimą priims pats žmogus, o ne automatinė blokavimo sistema.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Sukčiavimo schemos žinučių programėlėse pastaraisiais metais tapo gerokai agresyvesnės: dažnai apsimetama kurjeriais, bankais, valstybės institucijomis ar net artimaisiais, o spaudimas veikti kuriamas skubos ir baimės žinutėmis. Žinučių siuntėjai taip pat išnaudoja faktą, kad vartotojai dažnai pasitiki pranešimais, gautais per privačius kanalus.

    Dėl to vis daugiau platformų diegia automatizuotas apsaugas, paremtas taisyklėmis ir DI metodais, tačiau privatumo reikalavimai riboja, kiek turinio galima analizuoti serveriuose. „WhatsApp“ pasirinktas analizės telefone modelis atitinka šią kryptį, kai saugumo funkcijos kuriamos taip, kad duomenys kuo rečiau paliktų įrenginį.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Šiuo metu „Scam Alert“ dar kuriama ir testuojama, todėl nėra patvirtintos datos, kada ji pasirodys visiems vartotojams. Taip pat nurodoma, kad funkcija gali būti išjungta pagal nutylėjimą, o norint ja naudotis reikės ją įjungti nustatymuose.

    Ekspertai tokiais atvejais pataria net ir turint papildomus perspėjimus išlikti budriems: neatskleisti prisijungimų ar kodų, nespausti įtartinų nuorodų, tikrinti siuntėjo tapatybę kitu kanalu ir įjungti dviejų žingsnių paskyros apsaugą. Tai dažnai išlieka veiksmingiausios priemonės, net kai platformos diegia naujus filtrus.

  • Kaip dažnai verta perkrauti telefoną: paprasta taisyklė, kurią ekspertai pataria prisiminti

    Telefoną daug kas perkrauna tik tada, kai jis pradeda lėtėti, kaisti ar „pakimba“. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, padedanti palaikyti sklandesnį darbą ir sumažinti kai kurių gedimų riziką.

    Saugumo ekspertai, tarp jų ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra, savo mobiliojo saugumo rekomendacijose yra nurodę, kad telefoną pravartu perkrauti maždaug kartą per savaitę. Tokia rutina aktuali tiek „iPhone“, tiek „Android“ įrenginiams.

    Perkrovimas uždaro fone veikiančius procesus, kurie ilgainiui gali apkrauti sistemą, „privalgyti“ darbinės atminties ir prisidėti prie lėtesnio programėlių veikimo. Po perkrovimo sistema dažnai grįžta į stabilesnę būseną, o telefonas kurį laiką veikia sklandžiau.

    Saugumo požiūriu reguliari perkrova gali padėti „nutraukti“ tam tikrus kenkėjiškus procesus, kurie būna įsitvirtinę veikiančioje sesijoje. Nors tai nėra antivirusinės apsaugos ar atnaujinimų pakaitalas, paprastas veiksmas kartais sumažina riziką, susijusią su nepastebimai veikiančiais foniniais scenarijais.

    Kasdienis perkrovimas dažniausiai nėra būtinas, tačiau jis gali praversti senesniems įrenginiams arba telefonams su nedidele darbine atmintimi. Tokie modeliai jautriau reaguoja į ilgai veikiančias programėles, dažnai liekančias aktyvias fone.

    Dažnesnė perkrova taip pat gali padėti tiems, kurie retai uždaro nenaudojamas programėles, ilgai neatnaujina operacinės sistemos arba naudoja daug resursų reikalaujančias programėles. Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti ne perkrovimui, o saugumo pataisoms ir programėlių atnaujinimams.

    Jei telefonas staiga greičiau išsikrauna, ima kaisti, stringa ryšys, nustoja korektiškai veikti „Bluetooth“ ar mobilieji duomenys, perkrovimas dažnai yra pirmasis ir greičiausias diagnostinis žingsnis. Jis gali išspręsti laikinus ryšio ar programėlių veikimo sutrikimus be sudėtingesnių nustatymų keitimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad perkrovimas nėra stebuklinga priemonė: jei įrenginys nuolat lėtėja, verta peržiūrėti atminties užimtumą, pašalinti nenaudojamas programėles ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Tačiau kaip paprasta taisyklė, perkrauti kartą per savaitę daugeliui vartotojų yra praktiškas ir saugus įprotis.

    „Reguliarus perkrovimas yra paprasta profilaktika: jis padeda uždaryti foninius procesus ir gali sumažinti kai kurių saugumo grėsmių poveikį“, – teigiama mobiliojo saugumo rekomendacijose.

  • „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ ruošia pokytį „One UI 9“ aplinkoje, kuris gali padaryti vadinamąjį „Lockdown Mode“ gerokai lengviau pasiekiamą. Šis režimas skirtas situacijoms, kai kyla rizika, kad kas nors bandys atrakinti telefoną be savininko sutikimo.

    Įjungus režimą, laikinai išjungiami biometriniai atrakinimo būdai, tokie kaip veido atpažinimas ar piršto atspaudas. Taip pat apribojama, kokia informacija matoma užrakintame ekrane, o atrakinti įrenginį galima tik su PIN kodu ar piešiniu.

    Iki šiol daugelyje „Samsung“ įrenginių „Lockdown Mode“ būdavo įjungiamas per maitinimo meniu, tačiau tai nėra plačiai žinoma funkcija. Dalis vartotojų apskritai neatkreipia dėmesio į papildomas parinktis, dažniausiai naudodami tik išjungimą ar perkrovimą.

    Remiantis vartotojų pastebėjimais, „One UI 9“ gali veikti kitaip: vien įėjus į maitinimo meniu ir iš jo išėjus, telefonas nukreipiamas į užrakintą ekraną. Tokiu atveju biometrinis atrakinimas nebeveikia ir prašoma įvesti PIN kodą arba naudoti piešinį.

    Toks sprendimas reikštų, kad sustiprinti apsaugą būtų galima akimirksniu, be papildomų mygtukų paieškos ar nustatymų naršymo. Praktikoje tai ypač aktualu kelionėse, viešajame transporte ar dideliuose renginiuose, kur vagysčių ir neteisėto priėjimo prie įrenginių rizika padidėja.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad biometriniai metodai yra patogūs, tačiau ne visada tinkamiausi, kai kyla prievartos ar apgaulės grėsmė. Todėl galimybė greitai pereiti prie PIN kodo laikoma svarbiu papildomu barjeru, ypač jei telefone saugomi bankų prisijungimai, slaptažodžių tvarkyklės ar darbo duomenys.

    Kol kas „Samsung“ viešai nėra patvirtinusi galutinio „Lockdown Mode“ veikimo scenarijaus „One UI 9“ versijoje. Tačiau pati kryptis atitinka bendrą tendenciją, kai gamintojai diegia greitus, kritinėms situacijoms skirtus saugumo jungiklius ir mažina laiką, kurio reikia apsaugai sustiprinti.

  • „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple“ gali ruoštis reikšmingam posūkiui savo muzikos transliavimo paslaugoje: internete pastebėtos „Apple Music“ kodo eilutės leidžia manyti, kad kuriamas nemokamas, reklama ar ribojimais paremtas planas. Toks žingsnis priartintų paslaugą prie „Spotify“ ir „YouTube Music“, kurios jau seniai remiasi freemium modeliu.

    Apie galimą naujovę pirmieji prabilo „MacRumors“ bendruomenėje stebimi šaltiniai, aptikę sistemos pranešimą, susijusį su dainų praleidimų limitu. Kode matomas tekstas „Negalima praleisti daugiau kūrinių. Reikalinga „Premium“ prieiga“ leidžia spėti, kad nemokamiems vartotojams būtų taikomas praleidimų skaičiaus apribojimas.

    Kaip galėtų atrodyti nemokamas planas?

    Jei „Apple“ pasirinktų panašią logiką kaip „Spotify“, nemokamas „Apple Music“ planas tikėtina turėtų aiškius ribojimus. Dažniausiai freemium paslaugose tai būna priverstinis grojaraščių maišymas, riboti praleidimai, reklaminiai intarpai ir tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, aukštesnės garso kokybės ar klausymo neprisijungus, užrakinimas.

    Kol kas nėra duomenų, ar nemokamas planas būtų taikomas visose platformose vienodai, ir ar jis atsirastų tiek „iOS“, tiek „Android“ aplinkoje. Vis dėlto pats faktas, kad „Apple Music“ seniai veikia „Android“, reiškia, jog toks planas galėtų būti svarbus būtent auditorijai už „Apple“ ekosistemos ribų.

    Kodėl „Apple“ tai gali daryti dabar?

    Muzikos transliavimo rinka vis labiau konkurencinga, o vartotojai jautrūs kainai ir lengvai migruoja tarp platformų. Nemokamas planas dažnai naudojamas kaip įėjimo taškas: vartotojas pripranta prie paslaugos, o vėliau dalis jų pereina prie mokamo plano dėl patogumo ir mažiau apribojimų.

    „Apple“ atveju tai galėtų padėti didinti „Apple Music“ pasiekiamumą, ypač tarp „Android“ naudotojų, kurie negali išnaudoti ekosistemos paketų privalumų. Be to, tokia strategija atitiktų bendrą rinkos tendenciją, kai prenumeratos vis dažniau papildomos kelių lygių pasiūla.

    Kada galima tikėtis pokyčių?

    Šiuo metu nėra oficialaus „Apple“ patvirtinimo, kad nemokamas „Apple Music“ planas tikrai bus pristatytas, taip pat nežinoma galima starto data. Kodo eilutės rodo kryptį, tačiau iki realaus paleidimo funkcijos gali keistis, būti atidėtos arba apskritai nepasiekti vartotojų.

    Jei planas vis dėlto pasirodytų, didžiausias klausimas bus jo sąlygos: ar bus reklamos, kiek bus leidžiama praleidimų ir kokios funkcijos liks tik mokančioms paskyroms. Būtent šie niuansai lems, ar nemokamas „Apple Music“ taps realia alternatyva, ar tik ribotu bandomuoju režimu.

  • „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ nuotraukų saugyklos „Photos“ naudotojai pastaruoju metu vis dažniau skundžiasi, kad atnaujinta paieška su „Gemini“ ir funkcija Ask Photos ne tik nepadeda, bet kai kuriais atvejais apsunkina paprastus veiksmus. Vietoje įprastos paieškos pagal raktinius žodžius žmonės raginami formuluoti klausimus, tačiau rezultatai ne visada tikslūs.

    Ask Photos idėja paprasta: vietoje žodžio, pavyzdžiui, beždžionė, galima klausti „parodyk nuotraukas iš zoologijos sodo“ ar „kokius gyvūnus mačiau pernai kelionėje“. Praktikoje dalis naudotojų teigia, kad paieška veikia lėtai, o kai kuriems nepavyksta rasti net elementarių užklausų rezultatų.

    Kodėl kilo nepasitenkinimas?

    Pati „Google“ savo pagalbos puslapiuose nurodo, kad Ask Photos vis dar yra eksperimentinė funkcija, todėl gali pateikti netikėtų ar netikslių rezultatų. Tai reiškia, kad reali naudotojų patirtis gali skirtis priklausomai nuo paskyros, regiono, įrenginio ir to, kaip greitai atnaujinimai pasiekia konkrečius telefonus.

    Problema jautri ir dėl masto. „Google“ yra skelbusi, kad „Photos“ per daugiau nei 10 metų tapo viena didžiausių nuotraukų platformų, naudojama milijardų žmonių kas mėnesį. Kai paslauga tampa kasdieniu šeimos archyvu, bet koks paieškos suprastėjimas greitai virsta pasitikėjimo klausimu.

    „Google“ pripažino trūkumus

    Diskusijų bangą socialiniuose tinkluose ir forumuose sustiprino ir tai, kad „Google“ atstovai viešai pripažino problemas. Vienas iš „Google Photos“ produkto vadovų anksčiau buvo pripažinęs, kad Ask Photos dar neatitinka lūkesčių greičio, kokybės ir naudojimo patogumo prasme.

    „Ask Photos dar nėra ten, kur turi būti pagal vėlavimą, kokybę ir naudojimo patogumą“, – sakė „Google Photos“ projekto vadovas Jamie Aspinall.

    Kaip grįžti prie klasikinės paieškos?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ įdiegė galimybę išjungti Ask Photos paiešką ir grįžti prie klasikinio veikimo. Tai aktualu tiems, kurie nori greitai rasti nuotraukas pagal vietovę, objektą ar tekstą nuotraukose, neformuluojant klausimų DI principu.

    Norint išjungti funkciją „Android“ įrenginyje, reikia atsidaryti „Google Photos“, paspausti savo paskyros piktogramą, tada eiti į Photos settings, pasirinkti Preferences, atsidaryti Gemini features in Photos ir išjungti Search with Ask Photos. Po šio pakeitimo paieška turėtų veikti senąja tvarka, jei ji jūsų paskyroje prieinama.

    Ekspertai pastebi, kad tokie atvejai atspindi platesnę tendenciją: DI diegiamas į kasdienes paslaugas greitai, tačiau vartotojai tikisi ne eksperimento, o patikimumo. Todėl „Google“ ir kitos technologijų bendrovės vis dažniau palieka pasirinkimą, leidžiantį grįžti prie anksčiau veikusių funkcijų.