Tag: Android

  • Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    Naujas Android atnaujinimas atskleis sukčius: „Google“ įjungia kontaktų apsimetėlių aptikimą

    „Google“ pristatė naują „Android“ funkcijų paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir personalizacijai. Ryškiausia naujovė – galimybė aptikti sukčius, kurie skambučio metu apsimeta jūsų kontaktais, pasitelkdami numerio suklastojimą ar dirbtinio intelekto imituojamą balsą.

    Tokie sukčiavimo atvejai pastaraisiais metais dažnėja: žmonėms skambinama prisistatant artimaisiais ar kolegomis, o vėliau prašoma skubiai pervesti pinigų tariamai nelaimei ar „skubiam mokėjimui“. Problema ta, kad vien skambintojo vardas ekrane negarantuoja, jog skambina tikras žmogus, todėl „Android“ siekia suteikti aiškesnį perspėjimą dar skambučio metu.

    Kaip veiks apsimetėlių aptikimas

    Naujoji apsauga diegiama programėlėje „Phone by Google“ ir turėtų veikti „Android 12“ ir naujesniuose įrenginiuose. Mechanizmas remiasi tuo, kad tikras kontaktas skambutį patvirtina skaitmeniniu „rankos paspaudimu“, kuris perduodamas užšifruotai ir naudoja RCS ryšio technologiją.

    Jei skambutis atrodo kaip iš jūsų kontaktų, bet trūksta patvirtinimo signalo, telefonas turėtų įtarti, kad tai gali būti apsimetėlis. Tokiu atveju įrenginys gali papildomai patikrinti, ar tikras kontakto telefonas iš tiesų inicijuoja skambutį, o neatitikimo atveju ekrane pateikiamas aiškus perspėjimas nutraukti ryšį.

    „Jei tikrasis įrenginys patvirtina, kad šiuo metu neskambina, gausite įspėjimą ekrane, raginantį nedelsiant padėti ragelį“, – taip „Google“ apibūdina idėją, kaip realiu laiku sumažinti apsimetinėjimo ir numerio klastojimo žalą.

    Ne tik saugumas: daugiau DI ir personalizacijos

    Kartu atnaujinama ir „Circle to Search“ funkcija, kuri turėtų geriau atpažinti aprangos derinius vaizduose ir pateikti išsamesnę informaciją apie matomus drabužius. Tokie sprendimai rodo bendrą tendenciją: paieška telefone vis dažniau tampa ne tik tekstinė, bet ir vizualinė, o DI padeda greičiau suprasti, kas matoma ekrane.

    „Google Photos“ taip pat plečia vadinamąsias spintos funkcijas: DI gali sugrupuoti nuotraukose matomus drabužius ir aksesuarus, kad vartotojai galėtų patogiau naršyti, planuoti derinius ar išbandyti stilizacijas. Ši galimybė pirmiausia numatoma daliai šalių, o vėliau plečiama platesnei auditorijai.

    Daugiau apsaugos vaikams ir paaugliams

    Atnaujinimai paliečia ir „Personal Safety“: jaunesniems nei 13 metų naudotojams atsiveria daugiau saugos funkcijų, įskaitant medicininės informacijos kortelę ir skubios pagalbos kontaktus, pasiekiamus net iš užrakinto ekrano. Be to, numatoma platesnė avarijų aptikimo funkcijos prieiga, o vyresniems paaugliams – saugos patikros ir vietos bendrinimo galimybės.

    Dar viena naujovė skirta skaitytojams: „Google Play Books“ atsiranda funkcija „Catch me up“, kuri padeda greitai prisiminti ankstesnį turinį, jei knygą buvote atidėję ilgesniam laikui. Tokie apibendrinimai ir konteksto paaiškinimai tampa vis dažnesni skaitmeninėse platformose, siekiant sumažinti informacijos perteklių ir greičiau grįžti į turinį.

    „Google“ taip pat plečia „Quick Share“ suderinamumą su daugiau įrenginių, o tai rodo, kad failų dalijimosi ekosistemos vis labiau artėja prie universalesnių sprendimų. Vartotojams tai reiškia mažiau ribojimų ir sklandesnį turinio perdavimą tarp skirtingų gamintojų įrenginių.

  • „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ ruošia Scam Alert: sukčiavimo žinutės bus atpažįstamos nepažeidžiant šifravimo

    „WhatsApp“ kuria naują funkciją „Scam Alert“, kuri turėtų perspėti apie galimai apgaulingas žinutes iš nepažįstamų kontaktų, nepažeidžiant ištisinio šifravimo. Pirmieji požymiai apie šią naujovę pastebėti „WhatsApp“ bandomojoje „Android“ versijoje.

    Skirtingai nei kai kurios sisteminio lygio apsaugos priemonės, veikiančios tik su tam tikromis telefono programėlėmis, „WhatsApp“ siekia sprendimą įgyvendinti pačioje programoje. Tai svarbu todėl, kad ištisinis šifravimas riboja galimybę iš išorės analizuoti žinučių turinį ar taikyti universalius filtrus skirtingoms platformoms.

    Kaip veiks „Scam Alert“?

    Pagal turimą informaciją, „Scam Alert“ žinučių riziką vertins telefone, o ne nuotoliniuose serveriuose. Tai reiškia, kad asmeninių pokalbių turinys neturėtų būti siunčiamas analizei į išorę, o pats šifravimas išliktų nepakeistas.

    „Jūsų žinutės visada lieka privačios ir ištisiniu būdu užšifruotos“, – sakoma funkcijos apraše.

    Jei žinutė bus pažymėta kaip įtartina, vartotojui bus pasiūlyta pasirinkti veiksmą, pavyzdžiui, užblokuoti siuntėją arba pažymėti kontaktą kaip patikimą ir tęsti pokalbį. Kitaip tariant, sprendimą priims pats žmogus, o ne automatinė blokavimo sistema.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Sukčiavimo schemos žinučių programėlėse pastaraisiais metais tapo gerokai agresyvesnės: dažnai apsimetama kurjeriais, bankais, valstybės institucijomis ar net artimaisiais, o spaudimas veikti kuriamas skubos ir baimės žinutėmis. Žinučių siuntėjai taip pat išnaudoja faktą, kad vartotojai dažnai pasitiki pranešimais, gautais per privačius kanalus.

    Dėl to vis daugiau platformų diegia automatizuotas apsaugas, paremtas taisyklėmis ir DI metodais, tačiau privatumo reikalavimai riboja, kiek turinio galima analizuoti serveriuose. „WhatsApp“ pasirinktas analizės telefone modelis atitinka šią kryptį, kai saugumo funkcijos kuriamos taip, kad duomenys kuo rečiau paliktų įrenginį.

    Kada funkcija pasieks visus?

    Šiuo metu „Scam Alert“ dar kuriama ir testuojama, todėl nėra patvirtintos datos, kada ji pasirodys visiems vartotojams. Taip pat nurodoma, kad funkcija gali būti išjungta pagal nutylėjimą, o norint ja naudotis reikės ją įjungti nustatymuose.

    Ekspertai tokiais atvejais pataria net ir turint papildomus perspėjimus išlikti budriems: neatskleisti prisijungimų ar kodų, nespausti įtartinų nuorodų, tikrinti siuntėjo tapatybę kitu kanalu ir įjungti dviejų žingsnių paskyros apsaugą. Tai dažnai išlieka veiksmingiausios priemonės, net kai platformos diegia naujus filtrus.

  • Kaip dažnai verta perkrauti telefoną: paprasta taisyklė, kurią ekspertai pataria prisiminti

    Telefoną daug kas perkrauna tik tada, kai jis pradeda lėtėti, kaisti ar „pakimba“. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, padedanti palaikyti sklandesnį darbą ir sumažinti kai kurių gedimų riziką.

    Saugumo ekspertai, tarp jų ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra, savo mobiliojo saugumo rekomendacijose yra nurodę, kad telefoną pravartu perkrauti maždaug kartą per savaitę. Tokia rutina aktuali tiek „iPhone“, tiek „Android“ įrenginiams.

    Perkrovimas uždaro fone veikiančius procesus, kurie ilgainiui gali apkrauti sistemą, „privalgyti“ darbinės atminties ir prisidėti prie lėtesnio programėlių veikimo. Po perkrovimo sistema dažnai grįžta į stabilesnę būseną, o telefonas kurį laiką veikia sklandžiau.

    Saugumo požiūriu reguliari perkrova gali padėti „nutraukti“ tam tikrus kenkėjiškus procesus, kurie būna įsitvirtinę veikiančioje sesijoje. Nors tai nėra antivirusinės apsaugos ar atnaujinimų pakaitalas, paprastas veiksmas kartais sumažina riziką, susijusią su nepastebimai veikiančiais foniniais scenarijais.

    Kasdienis perkrovimas dažniausiai nėra būtinas, tačiau jis gali praversti senesniems įrenginiams arba telefonams su nedidele darbine atmintimi. Tokie modeliai jautriau reaguoja į ilgai veikiančias programėles, dažnai liekančias aktyvias fone.

    Dažnesnė perkrova taip pat gali padėti tiems, kurie retai uždaro nenaudojamas programėles, ilgai neatnaujina operacinės sistemos arba naudoja daug resursų reikalaujančias programėles. Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti ne perkrovimui, o saugumo pataisoms ir programėlių atnaujinimams.

    Jei telefonas staiga greičiau išsikrauna, ima kaisti, stringa ryšys, nustoja korektiškai veikti „Bluetooth“ ar mobilieji duomenys, perkrovimas dažnai yra pirmasis ir greičiausias diagnostinis žingsnis. Jis gali išspręsti laikinus ryšio ar programėlių veikimo sutrikimus be sudėtingesnių nustatymų keitimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad perkrovimas nėra stebuklinga priemonė: jei įrenginys nuolat lėtėja, verta peržiūrėti atminties užimtumą, pašalinti nenaudojamas programėles ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Tačiau kaip paprasta taisyklė, perkrauti kartą per savaitę daugeliui vartotojų yra praktiškas ir saugus įprotis.

    „Reguliarus perkrovimas yra paprasta profilaktika: jis padeda uždaryti foninius procesus ir gali sumažinti kai kurių saugumo grėsmių poveikį“, – teigiama mobiliojo saugumo rekomendacijose.

  • „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ One UI 9 keičia telefonų saugumą: užtenka vieno veiksmo ir biometrika nebeveikia

    „Samsung“ ruošia pokytį „One UI 9“ aplinkoje, kuris gali padaryti vadinamąjį „Lockdown Mode“ gerokai lengviau pasiekiamą. Šis režimas skirtas situacijoms, kai kyla rizika, kad kas nors bandys atrakinti telefoną be savininko sutikimo.

    Įjungus režimą, laikinai išjungiami biometriniai atrakinimo būdai, tokie kaip veido atpažinimas ar piršto atspaudas. Taip pat apribojama, kokia informacija matoma užrakintame ekrane, o atrakinti įrenginį galima tik su PIN kodu ar piešiniu.

    Iki šiol daugelyje „Samsung“ įrenginių „Lockdown Mode“ būdavo įjungiamas per maitinimo meniu, tačiau tai nėra plačiai žinoma funkcija. Dalis vartotojų apskritai neatkreipia dėmesio į papildomas parinktis, dažniausiai naudodami tik išjungimą ar perkrovimą.

    Remiantis vartotojų pastebėjimais, „One UI 9“ gali veikti kitaip: vien įėjus į maitinimo meniu ir iš jo išėjus, telefonas nukreipiamas į užrakintą ekraną. Tokiu atveju biometrinis atrakinimas nebeveikia ir prašoma įvesti PIN kodą arba naudoti piešinį.

    Toks sprendimas reikštų, kad sustiprinti apsaugą būtų galima akimirksniu, be papildomų mygtukų paieškos ar nustatymų naršymo. Praktikoje tai ypač aktualu kelionėse, viešajame transporte ar dideliuose renginiuose, kur vagysčių ir neteisėto priėjimo prie įrenginių rizika padidėja.

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad biometriniai metodai yra patogūs, tačiau ne visada tinkamiausi, kai kyla prievartos ar apgaulės grėsmė. Todėl galimybė greitai pereiti prie PIN kodo laikoma svarbiu papildomu barjeru, ypač jei telefone saugomi bankų prisijungimai, slaptažodžių tvarkyklės ar darbo duomenys.

    Kol kas „Samsung“ viešai nėra patvirtinusi galutinio „Lockdown Mode“ veikimo scenarijaus „One UI 9“ versijoje. Tačiau pati kryptis atitinka bendrą tendenciją, kai gamintojai diegia greitus, kritinėms situacijoms skirtus saugumo jungiklius ir mažina laiką, kurio reikia apsaugai sustiprinti.

  • „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple Music“ ruošia nemokamą planą kaip „Spotify“: aiškėja ribojimai ir ką tai keistų

    „Apple“ gali ruoštis reikšmingam posūkiui savo muzikos transliavimo paslaugoje: internete pastebėtos „Apple Music“ kodo eilutės leidžia manyti, kad kuriamas nemokamas, reklama ar ribojimais paremtas planas. Toks žingsnis priartintų paslaugą prie „Spotify“ ir „YouTube Music“, kurios jau seniai remiasi freemium modeliu.

    Apie galimą naujovę pirmieji prabilo „MacRumors“ bendruomenėje stebimi šaltiniai, aptikę sistemos pranešimą, susijusį su dainų praleidimų limitu. Kode matomas tekstas „Negalima praleisti daugiau kūrinių. Reikalinga „Premium“ prieiga“ leidžia spėti, kad nemokamiems vartotojams būtų taikomas praleidimų skaičiaus apribojimas.

    Kaip galėtų atrodyti nemokamas planas?

    Jei „Apple“ pasirinktų panašią logiką kaip „Spotify“, nemokamas „Apple Music“ planas tikėtina turėtų aiškius ribojimus. Dažniausiai freemium paslaugose tai būna priverstinis grojaraščių maišymas, riboti praleidimai, reklaminiai intarpai ir tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui, aukštesnės garso kokybės ar klausymo neprisijungus, užrakinimas.

    Kol kas nėra duomenų, ar nemokamas planas būtų taikomas visose platformose vienodai, ir ar jis atsirastų tiek „iOS“, tiek „Android“ aplinkoje. Vis dėlto pats faktas, kad „Apple Music“ seniai veikia „Android“, reiškia, jog toks planas galėtų būti svarbus būtent auditorijai už „Apple“ ekosistemos ribų.

    Kodėl „Apple“ tai gali daryti dabar?

    Muzikos transliavimo rinka vis labiau konkurencinga, o vartotojai jautrūs kainai ir lengvai migruoja tarp platformų. Nemokamas planas dažnai naudojamas kaip įėjimo taškas: vartotojas pripranta prie paslaugos, o vėliau dalis jų pereina prie mokamo plano dėl patogumo ir mažiau apribojimų.

    „Apple“ atveju tai galėtų padėti didinti „Apple Music“ pasiekiamumą, ypač tarp „Android“ naudotojų, kurie negali išnaudoti ekosistemos paketų privalumų. Be to, tokia strategija atitiktų bendrą rinkos tendenciją, kai prenumeratos vis dažniau papildomos kelių lygių pasiūla.

    Kada galima tikėtis pokyčių?

    Šiuo metu nėra oficialaus „Apple“ patvirtinimo, kad nemokamas „Apple Music“ planas tikrai bus pristatytas, taip pat nežinoma galima starto data. Kodo eilutės rodo kryptį, tačiau iki realaus paleidimo funkcijos gali keistis, būti atidėtos arba apskritai nepasiekti vartotojų.

    Jei planas vis dėlto pasirodytų, didžiausias klausimas bus jo sąlygos: ar bus reklamos, kiek bus leidžiama praleidimų ir kokios funkcijos liks tik mokančioms paskyroms. Būtent šie niuansai lems, ar nemokamas „Apple Music“ taps realia alternatyva, ar tik ribotu bandomuoju režimu.

  • „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ „Photos“ naudotojai nusivylė: „Gemini“ sugadino paiešką, bet yra išeitis

    „Google“ nuotraukų saugyklos „Photos“ naudotojai pastaruoju metu vis dažniau skundžiasi, kad atnaujinta paieška su „Gemini“ ir funkcija Ask Photos ne tik nepadeda, bet kai kuriais atvejais apsunkina paprastus veiksmus. Vietoje įprastos paieškos pagal raktinius žodžius žmonės raginami formuluoti klausimus, tačiau rezultatai ne visada tikslūs.

    Ask Photos idėja paprasta: vietoje žodžio, pavyzdžiui, beždžionė, galima klausti „parodyk nuotraukas iš zoologijos sodo“ ar „kokius gyvūnus mačiau pernai kelionėje“. Praktikoje dalis naudotojų teigia, kad paieška veikia lėtai, o kai kuriems nepavyksta rasti net elementarių užklausų rezultatų.

    Kodėl kilo nepasitenkinimas?

    Pati „Google“ savo pagalbos puslapiuose nurodo, kad Ask Photos vis dar yra eksperimentinė funkcija, todėl gali pateikti netikėtų ar netikslių rezultatų. Tai reiškia, kad reali naudotojų patirtis gali skirtis priklausomai nuo paskyros, regiono, įrenginio ir to, kaip greitai atnaujinimai pasiekia konkrečius telefonus.

    Problema jautri ir dėl masto. „Google“ yra skelbusi, kad „Photos“ per daugiau nei 10 metų tapo viena didžiausių nuotraukų platformų, naudojama milijardų žmonių kas mėnesį. Kai paslauga tampa kasdieniu šeimos archyvu, bet koks paieškos suprastėjimas greitai virsta pasitikėjimo klausimu.

    „Google“ pripažino trūkumus

    Diskusijų bangą socialiniuose tinkluose ir forumuose sustiprino ir tai, kad „Google“ atstovai viešai pripažino problemas. Vienas iš „Google Photos“ produkto vadovų anksčiau buvo pripažinęs, kad Ask Photos dar neatitinka lūkesčių greičio, kokybės ir naudojimo patogumo prasme.

    „Ask Photos dar nėra ten, kur turi būti pagal vėlavimą, kokybę ir naudojimo patogumą“, – sakė „Google Photos“ projekto vadovas Jamie Aspinall.

    Kaip grįžti prie klasikinės paieškos?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ įdiegė galimybę išjungti Ask Photos paiešką ir grįžti prie klasikinio veikimo. Tai aktualu tiems, kurie nori greitai rasti nuotraukas pagal vietovę, objektą ar tekstą nuotraukose, neformuluojant klausimų DI principu.

    Norint išjungti funkciją „Android“ įrenginyje, reikia atsidaryti „Google Photos“, paspausti savo paskyros piktogramą, tada eiti į Photos settings, pasirinkti Preferences, atsidaryti Gemini features in Photos ir išjungti Search with Ask Photos. Po šio pakeitimo paieška turėtų veikti senąja tvarka, jei ji jūsų paskyroje prieinama.

    Ekspertai pastebi, kad tokie atvejai atspindi platesnę tendenciją: DI diegiamas į kasdienes paslaugas greitai, tačiau vartotojai tikisi ne eksperimento, o patikimumo. Todėl „Google“ ir kitos technologijų bendrovės vis dažniau palieka pasirinkimą, leidžiantį grįžti prie anksčiau veikusių funkcijų.

  • „Google Messages“ pagaliau ruošia laukiamą naujovę: pokalbius personalizuosite kaip „WhatsApp“

    „Google Messages“ pagaliau ruošia laukiamą naujovę: pokalbius personalizuosite kaip „WhatsApp“

    „Google“ žinučių programėlė „Google Messages“ netrukus gali tapti gerokai labiau pritaikoma vartotojams: bandomojoje versijoje aptikta nauja pokalbių temų funkcija, leidžianti keisti ne tik spalvas, bet ir foną. Tai vienas dažniausiai prašytų atnaujinimų, nes vizualiai programėlė ilgą laiką atrodė kukliau nei tokios platformos kaip „WhatsApp“.

    Naujausiuose „Google Messages“ bandymuose meniu esą atsirado „Chat themes“ skiltis, pakeičianti ankstesnį „Change colors“ pasirinkimą. Joje vartotojams siūlomos spalvų temos ir iš anksto paruošti fono paveikslėliai, suskirstyti į kelias kategorijas, pavyzdžiui, miesto vaizdai, menas ar abstrakcijos.

    Svarbiausia naujovė yra galimybė pasirinkti asmeninę nuotrauką iš galerijos ir ją nustatyti kaip pokalbio foną. Taip pat numatytas greitas grąžinimas į pradinius nustatymus, kad vartotojas galėtų akimirksniu atsisakyti pasirinktos temos, jei rezultatas netenkins.

    Vis dėlto pirmieji įspūdžiai rodo ir praktinę riziką: tamsesni fonai gali apsunkinti teksto įskaitomumą, kai kurios pokalbio detalės gali susilieti su paveikslėliu. Neatmetama, kad prieš platesnį išleidimą „Google“ dar koreguos kontrasto ar permatomumo sprendimus, kad žinutės visada išliktų aiškiai matomos.

    Ši kryptis svarbi ir dėl platesnio konteksto. Gamintojai vis aktyviau skatina naudotis „Google Messages“, ypač ten, kur prioritetu tampa RCS standarto diegimas, suteikiantis modernesnį susirašinėjimą nei SMS, pavyzdžiui, geresnes grupes ar patvirtinimus apie pristatymą. Jei daugiau vartotojų pereina į vieną programėlę, natūralu, kad jie tikisi ne tik funkcionalumo, bet ir patogaus bei šiuolaikiško dizaino.

    Kol kas naujoji pokalbių personalizacija laikoma bandoma funkcija, todėl jos pasirodymo data visiems vartotojams nėra patvirtinta. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai pirmiausia išplečiami beta kanale, o vėliau palaipsniui pasiekia stabilią versiją.

  • „Spotify“ paleido 3 „Premium“ naujoves: pagaliau tvarka grojaraščiuose ir vieno mygtuko permaišymas

    „Spotify“ paleido 3 „Premium“ naujoves: pagaliau tvarka grojaraščiuose ir vieno mygtuko permaišymas

    „Spotify“ pradėjo visame pasaulyje diegti tris naujas „Premium“ funkcijas, kurios keičia tai, kaip programėlėje tvarkomi grojaraščiai ir klausymo eilė. Atnaujinimai skirti patogesniam naudojimui telefone, kad nereikėtų grįžti prie kompiuterio vien dėl elementarios tvarkos.

    Pirmoji naujovė – grojaraščių aplankai mobiliojoje programėlėje. Nuo šiol aplankus galima kurti tiesiog telefone ir į juos perkelti pasirinktus grojaraščius, pavyzdžiui, treniruotėms ar kelionėms skirtą muziką sugrupuojant vienoje vietoje.

    Antroji funkcija – masinis redagavimas mobiliajame įrenginyje. Atsidarę grojaraštį telefone, „Premium“ vartotojai gali vienu kartu perkelti ar pašalinti kelis kūrinius, taip pat patogiau pertvarkyti turinį, kai reikia greitai „apsivalyti“ sąrašus ar juos atnaujinti.

    Trečiasis pokytis labiausiai aktualus „Android“ naudotojams – atsirado atskiras mygtukas, leidžiantis vienu paspaudimu iš naujo permaišyti atkūrimą. Jis įdiegtas klausymo eilėje ekrano apačioje ir skirtas tam, kad nereikėtų išjunginėti bei vėl įjunginėti maišymo režimo ieškant naujos kūrinių sekos.

    Tuo pačiu „iOS“ versija pasivijo „Android“ dar vienoje vietoje: atsisiuntimai gali vykti fone. Tai reiškia, kad muzika ar tinklalaidės gali būti atsisiunčiamos nenutraukiant naudojimosi programėle, o tai ypač patogu prieš keliones ar prastesnio ryšio vietovėse.

    „Spotify“ nurodo, kad naujovės „Premium“ prenumeratoriams diegiamos palaipsniui, todėl jos gali pasirodyti ne visiems vienu metu. Praktikoje tai reiškia, kad net ir turint mokamą planą atnaujinimai skirtinguose įrenginiuose ar regionuose gali aktyvuotis per kelias dienas ar ilgiau.

  • „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    Išmaniųjų telefonų skeneriai jau seniai pakeitė biuro įrangą, tačiau skenavimas vis dar dažnai užtrunka: reikia taisyti kadrus, kartoti neryškias nuotraukas ir ranka rūšiuoti failus. „Google“ pranešė apie naują „Google Drive“ dokumentų skenavimo patirtį „Android“ įrenginiuose, kuri šiuos žingsnius siekia automatizuoti.

    Apie pokyčius paskelbė „Google“ „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat. Pasak jo, atnaujinimas jau pradedamas diegti, o pagrindinis tikslas – sutrumpinti laiką nuo popieriaus iki tvarkingo skaitmeninio archyvo.

    „Džiaugiuosi matydamas, kad nauja dokumentų skenavimo patirtis „Google Drive“ programėlėje „Android“ jau pradedama diegti“, – sakė Sameer Samat.

    Kas keičiasi skenavime?

    Didžiausia naujovė – išmanus paketinis skenavimas, leidžiantis vienu metu nuskenuoti kelis dokumentus, o sistema juos automatiškai atskiria į atskirus failus. Tai ypač patogu skenuojant kvitus, sutartis ar kelių puslapių dokumentus, kai anksčiau kiekvieną lapą tekdavo apdoroti atskirai.

    Kita funkcija skirta dažnai problemai, kai dėl nepatogaus laikymo ar prasto apšvietimo gaunamos kelios to paties puslapio kopijos. Dublikatų aptikimas automatiškai atpažįsta pasikartojančius kadrus ir padeda išvengti netvarkos kataloguose.

    „Google“ taip pat diegia automatinį geriausio kadro parinkimą: jei vienas vaizdas neryškus, sistema gali pakeisti jį ryškesniu kadru. Praktikoje tai reiškia mažiau perskenavimų ir mažiau laiko, sugaišto bandant išgauti įskaitomą tekstą.

    Privatumas ir veikimas be interneto

    Pasak „Google“, dalis apdorojimo atliekama įrenginyje, todėl funkcijos gali veikti ir neprisijungus prie interneto. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau perkeliamos į patį telefoną, siekiant spartesnio veikimo ir didesnio privatumo.

    Atnaujintas skeneris pasiekiamas „Google Drive“ programėlėje: atsidarius ją, reikia spausti kameros piktogramą apatiniame dešiniajame kampe. Kadangi naujovės diegiamos etapais, jos gali pasirodyti ne visiems vartotojams iš karto.

  • „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ pradėjo diegti naują DI agentą „Gemini Spark“, kuris gali vykdyti užduotis fone visą parą, net kai įrenginys užrakintas. Ši funkcija pristatyta „Google I/O“ renginyje ir pirmiausia pasiekia „Google AI Ultra“ plano naudotojus JAV.

    Pasak bendrovės, „Gemini Spark“ skirtas kasdieniams skaitmeniniams reikalams tvarkyti: naudotojas suformuluoja užduotį, o agentas ją vykdo autonomiškai, tačiau veikdamas pagal nustatytas ribas. Akcentuojama, kad svarbesniems veiksmams prieš atliekant žingsnius turėtų būti paprašoma patvirtinimo.

    „Gemini Spark padeda orientuotis jūsų skaitmeniniame gyvenime: duokite užduotį, ir jis dirbs fone 24/7, net jei jūsų telefonas ar nešiojamasis kompiuteris išjungti“, – teigiama „Gemini“ aprašyme.

    Funkcionalumas suskirstytas į tris dalis: užduotis, įgūdžius ir grafikus. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali veikti kaip nuolat veikiantis vykdytojas, kuriam galima pavesti pasikartojančius veiksmus, apibrėžti taisykles, o taip pat planuoti vykdymą pagal laiką.

    „Google AI Ultra“ prenumerata, kuri šiuo metu JAV kainuoja 99,99 JAV dolerio per mėnesį, perskaičiavus sudaro apie 92 eurus per mėnesį. „Gemini Spark“ turėtų būti pasiekiamas „Android“, „iOS“ ir žiniatinklyje, kur jis rodomas šoniniame skydelyje šalia pokalbio funkcijos.

    „Google“ yra užsiminusi, kad vasarą agentas turėtų gauti papildomų galimybių. Tarp planuojamų naujovių minimos funkcijos, susijusios su pirkimais ir atsiskaitymais, todėl tikėtina, kad bus dar labiau akcentuojamas saugumas, patvirtinimai ir aiškus naudotojo kontrolės mechanizmas.

    DI agentų kryptis pastaruoju metu tampa viena ryškiausių vartotojams skirtų technologijų tendencijų: nuo paprastų pokalbių asistentų pereinama prie sprendimų, kurie vykdo veiksmus, prižiūri procesus ir dirba su keliomis programomis vienu metu. Dėl to rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama privatumo nustatymams, leidimams ir skaidrumui, ką agentas daro ir kokius duomenis naudoja.