CP v2

Tag: Andrzejus Domańskis

  • Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkija pratęs mažesnių degalų kainų programą CPN: finansų ministras įvardijo datą

    Lenkijos vyriausybė nusprendė pratęsti programą CPN, kuria siekiama laikinai sumažinti degalų kainas vartotojams. Finansų ministras Andrzejus Domańskis žurnalistams patvirtino, kad dabartinės priemonės galios mažiausiai iki gegužės pabaigos, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos rinkoje ir biudžeto galimybių.

    CPN paketas apima kelias mokesčių lengvatas, kurios tiesiogiai veikia kainas degalinėse. Iki gegužės 15 dienos galioja sprendimas mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat taikomos laikinos akcizo lengvatos. Tokios priemonės dažniausiai pasirenkamos tada, kai naftos kainų ir logistikos svyravimai ima greitai persiduoti į galutinę kainą vartotojams.

    Mokesčių mažinimas ir kainų lubos

    Be PVM ir akcizo korekcijų, Lenkijoje taikomas ir maksimalios degalų kainos mechanizmas: atsakinga institucija darbo dienomis skelbia atnaujinamus orientyrus, pagal kuriuos reguliuojamos kainų lubos. Praktikoje tai leidžia valdžiai greičiau reaguoti į staigesnius šuolius ir riboti kainų kilimą, nors tokie sprendimai paprastai turi aiškią kainą valstybės biudžetui.

    Akcizo mažinimas, apie kurį kalbama CPN kontekste, siejamas su Europos Sąjungos nustatytomis minimaliosiomis ribomis. Tai reiškia, kad erdvė papildomai mažinti mokesčius nėra neribota, todėl vyriausybė vis dažniau kalba apie alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu priemonių reikėtų ilgiau nei kelis mėnesius.

    Biudžetui tai brangus sprendimas

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau viešai pripažino, kad programos tęstinumas yra didelis iššūkis valstybės finansams. Pasak jo, vyriausybė svarsto ir kitus instrumentus, įskaitant laikinas taisykles, kurios leistų dalį priemonių kaštų padengti iš energetikos bendrovių ar degalų rinkos dalyvių viršpelnių.

    Finansų ministerija taip pat yra užsiminusi apie planus stiprinti biudžeto pajamas iš viršpelnių apmokestinimo. Viešojoje erdvėje minėta, kad tarp bendrovių, kurios galėtų patekti į tokių priemonių taikymo lauką, yra ir „Orlen“, viena didžiausių regiono naftos perdirbimo bei degalų prekybos grupių.

    Kas gali lemti sprendimus toliau?

    Degalų kainas Europoje artimiausiais mėnesiais lems keli veiksniai: pasaulinė naftos pasiūla, perdirbimo pajėgumų apkrovos, sezoninis paklausos augimas bei geopolitinės įtampos, kurios gali didinti draudimo ir transporto sąnaudas. Vyriausybėms tai reiškia sudėtingą pasirinkimą tarp trumpalaikės pagalbos vairuotojams ir ilgalaikio biudžeto tvarumo.

    Jei lengvatos būtų tęsiamos ilgiau, tikėtina, kad diskusijos dėl tikslinių kompensacijų ar papildomų sektoriaus mokesčių aštrės. Tokie sprendimai dažnai kelia klausimų dėl konkurencijos, investicijų aplinkos ir to, kiek ilgai valstybė gali amortizuoti kainų svyravimus, nepakenkdama viešųjų finansų balansui.

    „Iki gegužės pabaigos CPN bus pratęstas tikrai. Kas bus toliau, pamatysime“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

  • Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkija dar šią savaitę skelbs, kur įsikurs ESA centras: svarstomi Varšuva ir Krokuva

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad dar šią savaitę bus priimtas sprendimas dėl Europos kosmoso agentūros (ESA) centro vietos Lenkijoje. Apie tai jis kalbėjo konferencijoje „Impact’26“, pabrėždamas, kad šalis siekia ambicingesnio vaidmens aukštųjų technologijų srityse.

    Pasak ministro, kosmoso technologijos yra viena iš sričių, kurioje Lenkija nori matyti aiškų proveržį, susietą ir su nacionaliniu saugumu, ir su ekonomikos modernizavimu. Sprendimas dėl vietos, kaip teigiama neoficialiai, turėtų būti tarp Varšuvos ir Krokuvos.

    Sprendimas dėl vietos jau arti

    Ministras priminė, kad Lenkija 2025 metų lapkričio pabaigoje pasirašė su ESA ketinimų protokolą dėl naujo centro įkūrimo. Domańskis vadovauja tarpžinybinei grupei, kuri koordinuoja šį projektą ir rengia sprendimus dėl jo įgyvendinimo.

    „Kosmoso technologijos yra sritis, kurioje turime mąstyti ambicingai. Dar šią savaitę priimsime sprendimą dėl pirmojo ESA centro Lenkijoje“, – sakė A. Domańskis.

    Viešoje erdvėje aptariama, kad kartu su sprendimu dėl miesto gali būti paskelbta ir tikslesnė planuojamos investicijos vieta. Tokie projektai paprastai apima ne tik administracinę būstinę, bet ir infrastruktūrą tyrimams, duomenų apdorojimui bei tarptautinėms komandoms.

    Kuo užsiimtų ESA centras?

    Remiantis iki šiol skelbtais Lenkijos valdžios pranešimais, centras turėtų dirbti Žemės stebėjimo, palydovinių duomenų analizės ir kosmoso technologijų plėtros srityse. Šios kompetencijos vis dažniau laikomos kritiškomis civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir infrastruktūros stebėsenai.

    Žemės stebėjimo duomenys naudojami vertinant potvynių, gaisrų ar sausrų rizikas, stebint aplinkos pokyčius, taip pat planuojant teritorijų vystymą. Palydovinė analizė svarbi ir krizių metu, kai sprendimai turi būti priimami greitai, o informacija – patikima ir atnaujinama beveik realiu laiku.

    DI ir technologinė nepriklausomybė

    Kalbėdamas plačiau apie ekonomikos pokyčius, ministras akcentavo, kad pasaulyje vyksta lūžis, susijęs su dirbtiniu intelektu. Jo teigimu, didžiausią įtaką turės tos valstybės ir organizacijos, kurios kontroliuos duomenis, modelius ir intelektinę nuosavybę.

    Jis pabrėžė, kad Lenkija siekia neapsiriboti tik užsakomųjų paslaugų ar užsienyje sukurtų sprendimų diegimo vaidmeniu. Kaip pavyzdžius ministras minėjo Krokuvoje vystomą „AI Factory“ iniciatyvą ir Poznanėje kuriamą Piast centrą, kurie turėtų stiprinti vietines kompetencijas ir technologinį savarankiškumą.

    „Nenorime tik vykdyti kitų procesų. Mums reikia tikro technologinio suvereniteto“, – sakė A. Domańskis.

    Sprendimas dėl ESA centro vietos vertinamas kaip signalas, kokį vaidmenį Lenkija siekia užimti Europos kosmoso ir pažangių duomenų technologijų grandinėje. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali tapti traukos tašku mokslui, startuoliams ir aukštos kvalifikacijos specialistams.

  • JAV perspėja Lenkiją dėl skaitmeninio mokesčio: ką reikštų 3 proc. įnašas „big tech“ įmonėms

    Skaitmeninis mokestis grįžta į darbotvarkę

    Lenkijos Vyriausybė ruošiasi pradėti darbą dėl vadinamojo skaitmeninio mokesčio, kuris būtų taikomas didžiausioms pasaulinėms technologijų bendrovėms, veikiančioms Lenkijos rinkoje. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad projektas bus svarstomas, o jo priėmimas numatomas 2026 metų trečiąjį ketvirtį.

    Pagal viešai aptartą kryptį, mokestis siektų 3 proc. ir būtų orientuotas į didžiausius rinkos dalyvius, dažnai vadinamus „big tech“. Tokie sprendimai Europoje paprastai argumentuojami tuo, kad skaitmeninės paslaugos leidžia uždirbti vietos rinkose, tačiau pelnas ir apmokestinimas dažnai nukreipiami į palankesnes jurisdikcijas.

    JAV signalas: ginčas gali virsti prekybinėmis priemonėmis

    Vašingtonas į Lenkijos planus reagavo kritiškai. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, kalbėdamas apie galimus padarinius, priminė ankstesnį JAV ir Prancūzijos ginčą dėl panašaus skaitmeninių paslaugų mokesčio.

    Tuomet JAV buvo pradėjusios tyrimus ir svarstė atsakomąsias prekybines priemones, o pats konfliktas tapo įspėjamuoju pavyzdžiu kitoms šalims, planuojančioms nacionalinius mokesčius technologijų milžinams. JAV pozicija dažnai remiasi argumentu, kad tokie mokesčiai gali neproporcingai paveikti JAV įmones ir iškreipti konkurenciją.

    „Nenorėčiau atsidurti situacijoje, kai tektų skelbti ataskaitą, kurioje vietoj Prancūzijos būtų minima Lenkija“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Lenkijos finansų ministras, pabrėžęs valstybės teisę savarankiškai spręsti dėl mokesčių sistemos. Jis taip pat akcentavo principą, kad naujųjų technologijų sektoriaus įmonės turėtų mokėti mokesčius kaip ir kiti rinkos dalyviai, o apmokestinimas turi atitikti ekonominės veiklos realybę šalyje.

    „Lenkija pati nustato, kokie mokesčiai galioja Lenkijoje. Technologijų įmonės turi mokėti mokesčius kaip visi“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl skaitmeninis mokestis kelia tiek įtampos?

    Skaitmeninių paslaugų apmokestinimas Europoje tapo viena jautriausių temų, nes ji atsiduria tarp dviejų tikslų: didesnio mokesčių teisingumo ir stabilios tarptautinės prekybos. Dalis valstybių renkasi nacionalinius sprendimus, kai tarptautinės reformos juda lėčiau, nei tikimasi.

    Tokio tipo mokesčiai jau taikomi arba buvo taikyti keliose Europos ir kaimyninėse šalyse, o jų dizainas dažniausiai orientuotas į dideles pajamas iš skaitmeninės reklamos, platformų tarpininkavimo ar vartotojų duomenų panaudojimo. Verslui tai reiškia papildomą naštą, o politikams tai tampa instrumentu parodyti, kad skaitmeninė ekonomika nėra „už mokesčių ribų“.

    Lenkijos atveju papildoma intriga yra vidaus politinė. Net jei parlamentas pritartų skaitmeninio mokesčio įstatymui, jo įsigaliojimą gali sustabdyti prezidento veto, kuris jau dabar minimas kaip viena realiausių kliūčių šiam planui.

    Dėl to tikėtina, kad diskusija 2026 metais vyks dviem kryptimis: kaip suformuoti mokestį taip, kad jis atlaikytų vidaus politinius barjerus, ir kaip išvengti konflikto su JAV, jei Vašingtonas nuspręstų, kad priemonė nukreipta prieš JAV technologijų bendroves.

  • S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P paliko Lenkijai A- reitingą: finansų ministras Domańskis įvardijo, kas rodo ekonomikos atsparumą

    S&P sprendimas ir ministro reakcija

    Reitingų agentūra S&P atliko Lenkijos kredito reitingo peržiūrą ir paliko jį A- lygyje, su stabilia perspektyva. Šį sprendimą socialiniame tinkle X pakomentavo Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis, pabrėžęs, kad tai patvirtina šalies ekonomikos atsparumą.

    Ministras akcentavo, kad net ir esant geopolitinei įtampai, kylant naftos kainoms bei silpnesnei ekonominei aplinkai Europoje, Lenkija išlaiko gana aukštą augimo tempą. Pasak jo, augimą palaiko investicijos ir tvirta vidaus paklausa, o stipri ekonomika yra svarbi ir nacionalinio saugumo prielaida.

    Ką reitingas reiškia rinkoms

    Kredito reitingas yra vienas pagrindinių rodiklių, į kuriuos žiūri obligacijų investuotojai ir tarptautinės finansų rinkos. Aukštesnis reitingas paprastai reiškia mažesnę rizikos premiją, todėl valstybei gali būti lengviau skolintis palankesnėmis sąlygomis, ypač leidžiant ilgalaikes obligacijas.

    Stabili perspektyva signalizuoja, kad artimiausiu laikotarpiu S&P nemato akivaizdžių priežasčių reitingui keisti. Vis dėlto reitingų agentūros paprastai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei pablogėtų augimo perspektyvos arba didėtų fiskalinės rizikos.

    Skola ir deficitas lieka silpna vieta

    S&P komentare dėmesys krypo į viešųjų finansų būklę, ypač skolos ir deficito trajektoriją. Remiantis valdžios pateiktomis vidutinio laikotarpio prielaidomis, 2026 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 6,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola 65,1 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Agentūra nurodė, kad reitingui nepalankus scenarijus būtų aiškus vidutinės trukmės ekonomikos augimo perspektyvų pablogėjimas. Tokį pokytį galėtų sukelti netikėti geopolitiniai įvykiai arba didėjantis makroekonominis disbalansas, kuris ilgainiui silpnintų valstybės finansinį atsparumą.

    Atskirai pažymėta, kad rizikas didintų ir Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei ji turėtų didesnį poveikį Lenkijos viešiesiems finansams, ekonomikos augimui ar saugumo išlaidoms. Tokiais atvejais valstybės skolinimosi kaina gali augti net ir išliekant tam pačiam reitingo lygiui, jei rinkos pradeda reikalauti didesnės rizikos premijos.

    S&P taip pat įvardijo sąlygas, kurios galėtų pagerinti vertinimą: nuoseklus viešosios skolos mažinimas, institucinio valdymo ir politikos prognozuojamumo stiprinimas, atsargi biudžeto politika. Teigiamai gali veikti ir stabilus ES lėšų įsisavinimas bei tiesioginių užsienio investicijų srautai, jei jie išliktų tvarūs.

    Tuo pat metu rinkos paprastai vertina ir kitų agentūrų signalus. Lenkijos reitingus yra peržiūrėjusios ir „Moody’s“ bei „Fitch“, kurios taip pat yra atkreipusios dėmesį į reikšmingą skolos naštą ir fiskalinius iššūkius, nors jų perspektyvos skiriasi.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    „Nepaisant geopolitinės įtampos, naftos kainų augimo ir silpnesnės aplinkos Europoje, Lenkija išlaiko augimo tempą, paremtą investicijomis ir vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Lenkijoje vėl grįžta kryptoaktyvų įstatymas: planuojama dar griežtinti bausmes už sukčiavimą

    Lenkijoje vėl grįžta kryptoaktyvų įstatymas: planuojama dar griežtinti bausmes už sukčiavimą

    Lenkijos vyriausybė Seimui teikia dar vieną įstatymo projektą, kuriuo siekiama sureguliuoti kryptoaktyvų rinką ir sustiprinti vartotojų apsaugą. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžia, kad tikslas – griežčiau bausti už sukčiavimą, nukreiptą į gyventojų santaupas.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai teigė, kad projekte siūlys dar aiškiau sugriežtinti atsakomybę asmenims, kurie pasinaudoja žmonių patiklumu ar informacijos stoka ir vilioja investuoti į abejotinus kryptoaktyvų pasiūlymus. Pasak jo, tokios schemos kelia rizikų ne tik nukentėjusiems investuotojams, bet ir valstybės saugumui.

    Kodėl projektas vėl grįžta?

    Anksčiau du Lenkijos parlamente priimti teisės aktų projektai buvo vetuoti prezidento Karolio Nawrockio. Jo argumentuose minėta vadinamoji perreguliavimo rizika ir abejonės dėl kai kurių greitų ribojimo priemonių, kurios galėtų paliesti pilietines laisves.

    Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovai tuo metu tvirtino, kad be specialaus įstatymo atsiranda teisinės spragos, o priežiūros institucijoms sudėtingiau laiku reaguoti į piktnaudžiavimą. Dėl to, jų vertinimu, vartotojai lieka labiau pažeidžiami, ypač sparčiai augant kryptoaktyvų paslaugų pasiūlai.

    Kokios sankcijos buvo numatytos?

    Vetuotuose variantuose buvo numatytos baudos ir laisvės atėmimo sankcijos už neleistiną kryptoaktyvų paslaugų teikimą bei už tam tikrų tokenų siūlymą ar platinimą be leidimų. Pagal anksčiau skelbtas nuostatas baudos galėjo siekti iki maždaug 1 200 000 eurų, o kai kuriais atvejais buvo numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Į viešąją erdvę grįžtant projektui, premjero komandos signalas aiškus: bausmės už sukčiavimą kryptoaktyvų rinkoje turi būti dar griežtesnės ir labiau atgrasančios. Tuo pačiu politinė diskusija greičiausiai vėl suksis apie balansą tarp efektyvios priežiūros ir perteklinių ribojimų.

    Kaip tai siejasi su MiCA?

    Projektu siekiama nacionalinėje teisėje įtvirtinti Europos Sąjungos reglamento MiCA principų taikymą ir praktines priežiūros priemones. MiCA yra bendras ES taisyklių rinkinys kryptoaktyvų rinkai, kuriuo siekiama didinti skaidrumą, nustatyti reikalavimus emitentams ir paslaugų teikėjams bei stiprinti vartotojų apsaugą.

    Ankstesnėse projekto versijose svarbus vaidmuo buvo numatytas finansų rinkos priežiūros institucijai, kuri galėtų stabdyti tam tikrus viešus siūlymus, riboti kryptoaktyvų patekimą į apyvartą ir taikyti sankcijas už pažeidimus. Naujausiame etape pagrindinis akcentas, sprendžiant iš vyriausybės pareiškimų, krypsta į griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už apgaulingas schemas.

    Rinkos dalyviams tai reiškia, kad Lenkijoje didės spaudimas laikytis licencijavimo, informacijos atskleidimo ir reklamos taisyklių, o investuotojams – kad valstybė siekia greitesnių ir griežtesnių priemonių prieš sukčius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo parlamento sprendimų ir to, ar pavyks išvengti dar vieno prezidento veto.

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.