CP v2

Tag: Anduril Industries

  • JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV ruošią 1 000 lojalių sparnuočių F-35 ir F-47: pasirinkti „General Atomics“ ir „Anduril“

    JAV Karinės oro pajėgos oficialiai įvardijo du pirmuosius Collaborative Combat Aircraft (CCA) programos orlaivius, vadinamus lojaliomis sparnuotėmis: FQ-42 „Vengeance“, kurį kuria „General Atomics“, ir FQ-44 „Fury“, kurį kuria „Anduril Industries“.

    Šis sprendimas reiškia perėjimą nuo bandymų ir vertinimo prie inžinerinės plėtros bei pasirengimo gamybai. JAV planas numato, kad CCA klasės aparatai veiks greta pilotuojamų naikintuvų ir padės didinti kovinį pajėgumą be proporcingo rizikos augimo pilotams.

    Kas yra lojalios sparnuotės?

    CCA – tai pusiau autonominiai bepilotai orlaiviai, kurių paskirtis yra veikti komandoje su naikintuvais, tokiais kaip F-35, ir su ateities 6 kartos platformomis, į kurias JAV orientuoja naujos kartos pajėgumus, įskaitant programoje minimą F-47.

    Numatoma, kad tokie aparatai galės nešti sensorius ir ginkluotę oras–oras, vykdyti žvalgybą, nustatyti taikinius, taip pat veikti arčiau priešo valdomos oro erdvės. Esminė idėja yra išsklaidyti funkcijas tarp didesnio kiekio pigesnių platformų ir taip apsunkinti priešo sprendimų priėmimą.

    Kiek bepilotų planuojama įsigyti?

    Naujausiose JAV Karinių oro pajėgų deklaracijose minimas tikslas iki šio dešimtmečio pabaigos turėti daugiau nei 150 kovai parengtų CCA klasės orlaivių. Taip pat patvirtinamas ketinimas iki 2032 metų pasiekti 500 vienetų ribą, o tai reikštų spartų gamybos masto didinimą po pirmųjų partijų.

    Viešojoje erdvėje aptariamas ir dar ambicingesnis scenarijus, siejamas su ilgalaikiu poreikiu turėti apie 1 000 lojalių sparnuočių, kad jos galėtų nuolat papildyti naikintuvų grupes skirtinguose regionuose. Tokiam tikslui pasiekti reikėtų ne tik gamybos pajėgumų, bet ir patikimos tiekimo grandinės bei greito parengties ciklo.

    Ką tai keičia F-35 ir būsimų naikintuvų taktikoje?

    FQ-42 ir FQ-44 nėra kuriami kaip pažangių pilotuojamų naikintuvų pakaitalai. Jų vaidmuo labiau primena pajėgumų daugiklį: daugiau jutiklių, daugiau raketų, daugiau taktinių variantų tame pačiame skrydžio uždavinyje.

    Tokie bepilotai galėtų skristi prieš pilotuojamas platformas, padėti elektroninėje kovoje, atlikti rizikingesnes užduotis ar priversti priešo naikintuvus ir oro gynybos sistemas vienu metu reaguoti į daug taikinių. Praktikoje tai gali keisti oro mūšio matematiką, kai ribotas F-35 ar būsimų naikintuvų skaičius būtų sustiprinamas keliomis pusiau autonominėmis platformomis.

    Programos sėkmę lems tai, kaip greitai bus pasiektas patikimas autonomijos lygis, kaip bus užtikrintas ryšys ir valdymas trukdymo sąlygomis bei kaip efektyviai pavyks sumažinti vieneto kainą. Būtent šie veiksniai nulems, ar ambicingi JAV planai virs realiu masiniu pajėgumu.

  • Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida plačiai sureagavo į pranešimą, kad Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ surinkimo ir gamybos. Skelbiama, jog projektą Bydgoščiuje įgyvendins Lenkijos ginkluotės grupė PGZ ir Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, bendradarbiaujant su JAV bendrove „Anduril Industries“.

    Daugiausia dėmesio Ukrainos publikacijose sulaukė numatomas šių raketų nuotolis. Komentuota, kad oro paleidimo atveju jis gali siekti apie 900 kilometrų, todėl teoriškai atsiranda galimybė smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jei kiltų grėsmė Lenkijai ar Baltijos valstybėms.

    Ukrainos portalas Defence Express akcentavo, kad tokios ginkluotės gamyba regione yra reikšmingas signalas atgrasymo politikai, ypač rytiniame NATO flange. Ukrainiečių vertinimu, tai rodo, kad Europa siekia ne tik pirkti, bet ir sparčiai didinti aukšto tikslumo ginklų gamybos apimtis.

    Ukrainos žiniasklaidoje taip pat cituotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris, komentuodamas susitarimą, pavartojo metaforą apie blogą žinią Rusijai.

    „Dėmesio, turiu blogą žinią Mordorui“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Publikacijose pabrėžiama, kad Lenkija yra viena aktyviausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių, o didesnės išlaidos leidžia greičiau plėsti pramoninius pajėgumus. Ukrainos komentatoriai šį projektą vertina kaip praktinį žingsnį, galintį sustiprinti tiek Lenkijos, tiek viso regiono gebėjimą kaupti toliašaudės ginkluotės rezervus.

    Taip pat svarstoma, kad masinė ir palyginti greita gamyba galėtų suteikti daugiau lankstumo tiekimui, jei saugumo situacija regione toliau blogėtų. Kai kuriuose komentaruose keliama prielaida, kad ateityje atsirastų galimybė Ukrainai greičiau įsigyti panašios klasės ginkluotės, tačiau konkrečių sprendimų ar įsipareigojimų kol kas neįvardijama.

  • Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Susitarimas Bydgoščiuje

    Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

    PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

    Kas yra „Barracuda-500M“?

    „Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

    Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

    Kaina ir karo pramonės kryptis

    Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

    Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

    Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

    Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

    Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

    „Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

    Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.