Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

Susitarimas Bydgoščiuje

Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

Kas yra „Barracuda-500M“?

„Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

Kaina ir karo pramonės kryptis

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

Ką tai gali reikšti regionui?

Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

„Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.