CP v2

Tag: Anglies importas

  • Indija per pusmetį iškasė 444,54 mln. tonų anglies – nors tai 1,10 proc. mažiau

    Indijos anglies gavyba 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu sumažėjo 1,10 proc. ir siekė 444,54 mln. tonų.

    Tai pirmieji šeši 2026–2027 finansinių metų mėnesiai, o duomenis skelbia Indijos anglies ministerija.

    Didžiausią dalį šio kiekio sudarė valstybinė bendrovė Coal India Ltd. – ji išgavo 321 mln. tonų, tai yra 2,47 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Palyginimui, Lenkijos kasyklos per visus 2025 metus išgavo 42,8 mln. tonų akmens anglies – kelis kartus mažiau nei Indija per pusmetį.

    Mažėjo ir energetinės anglies importas

    Įmonės „BigMint“ vertinimu, Indijos energetinės anglies importas 2026 metų balandžio–rugsėjo laikotarpiu traukėsi 14 proc. – iki maždaug 75 mln. tonų.

    Didžiausia importo dalis teko Indonezijai – 55 proc.

  • ES siūlo metano reglamento atidėjimą: degalų importuotojų ataskaitos vėluotų iki 2028 metų

    Europos Komisija pasiūlė metano emisijų reglamento nuostatas, taikomas degalų importuotojams, atidėti vieniems metams. Jei pakeitimui pritars ES Taryba ir Europos Parlamentas, importuotojų pareiga stebėti, teikti ataskaitas ir atlikti patikras pradėtų galioti ne 2027 metų sausio 1 dieną, o 2028 metais.

    Šis pasiūlymas susijęs su reikalavimais importuojant gamtines dujas, naftą ir anglį į Europos Sąjungą. Reglamentas numato, kad tiekimo grandinėje turės atsirasti aiškūs duomenys apie metano emisijų intensyvumą, o importuotojai privalės pateikti patvirtintą informaciją apie stebėseną, ataskaitų teikimą ir verifikavimą.

    Kodėl siūlomas atidėjimas

    Europos Komisija argumentuoja, kad tikslinis atidėjimas sumažintų galimų netiesioginių neigiamų pasekmių riziką dabartinėje energetikos rinkų aplinkoje. Metanas laikomas viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl energetikos sektoriui keliami griežtesni reikalavimai, tačiau kartu siekiama išvengti papildomų trikdžių tiekimo grandinėse.

    „Siūlomas tikslinis pakeitimas susijęs su importuotojų pareigomis stebėti, teikti ataskaitas ir tikrinti, taip pat su metano emisijų intensyvumo atskaitomybe importuotojams ir ES gamintojams“, – sakė Europos Komisija.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms būtų suteikta daugiau laiko pasiruošti duomenų rinkimo sistemoms, tiekėjų auditams ir trečiųjų šalių patikroms. Energetikos rinkoje tokie procesai dažnai reikalauja suderintų metodikų, duomenų prieigos ir sutarčių pakeitimų, ypač kai tiekimas vyksta iš ne ES šalių.

    Kokia buvo kai kurių valstybių pozicija

    Dalies valstybių narių nuomone, vienerių metų gali nepakakti. Tarp šalių, kurios ragino taikymą atidėti ilgesniam laikui, minima ir Lenkija: ji kartu su kitomis valstybėmis prašė atidėti importuotojams taikomus reikalavimus trejiems metams.

    Toks spaudimas aiškinamas baime, kad pernelyg greitas įgyvendinimas gali padidinti administracinę naštą ir sukelti papildomų kaštų, kurie galiausiai atsispindėtų degalų kainose arba tiekimo lankstume. Kita vertus, Europos Komisija laikosi pozicijos, kad atidėjimas turėtų būti ribotas, o per papildomus metus valstybės ir verslas privalo pasiekti pilną pasirengimą.

    Kas toliau

    Pasiūlytas pakeitimas dar nėra galutinis sprendimas. Kad atidėjimas įsigaliotų, jam turės pritarti ES valstybės narės ES Taryboje ir Europos Parlamentas, o derybose gali atsirasti ir papildomų korekcijų dėl terminų ar taikymo apimties.

    Metano mažinimas energetikos sektoriuje yra vienas svarbių ES klimato politikos elementų, nes metanas trumpuoju laikotarpiu atmosferą šildo gerokai intensyviau nei anglies dioksidas. Dėl to Briuselis siekia, kad tiek vietinė gavyba, tiek importas būtų skaidresni, o nuotėkiai ir rutininis dujų deginimas būtų mažinami sparčiau.

  • Anglies trūkumas Lenkijoje prieš šildymo sezoną: įspėjimai dėl kainų šuolių ir importo rizikų

    Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.

    Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.

    Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi

    Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.

    Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.

    „Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.

    Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien

    Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.

    Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.

    „Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.

    Importas kaip sprendimas ir kaip rizika

    Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.

    Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.

    Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.

  • „Bumech“ dėl anglies importo sprendimų į teismą: iš valstybės siekia apie 1,15 mlrd. eurų

    Ieškinys dėl 2022 metų anglies rinkos

    Varšuvos apygardos teismą pasiekė biržoje listinguojamos bendrovės „Bumech“ ieškinys prieš Lenkijos valstybę. Įmonė, valdanti ir administruojanti Przedsiębiorstwo Górnicze Silesia (PG Silesia) anglies kasyklą, reikalauja maždaug 1,15 mlrd. eurų žalos atlyginimo.

    „Bumech“ teigia, kad prieš kreipdamasi į teismą siūlė taikų susitarimą, tačiau valstybė su tuo nesutiko. Pasak bendrovės, ginčas kilo dėl priemonių, kurios, įmonės vertinimu, 2022 metais iškreipė konkurenciją Lenkijos akmens anglies rinkoje.

    Valstybės nurodymas importuoti anglį

    Ieškinyje akcentuojama, kad 2022 metais tuometinis ministras pirmininkas pavedė dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms vykdyti intervencinį anglies importą. Minimos bendrovės PGE Paliwa ir Węglokoks, kurioms, anot „Bumech“, buvo užtikrintos valstybės finansinės garantijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad importuotojams buvo žadėtas visų sąnaudų padengimas, įskaitant nuostolius, patirtus parduodant anglį pigiau nei jos įsigijimo ir atgabenimo kaštai. Be to, „Bumech“ teigimu, importui buvo suteiktas logistikos prioritetas uostuose ir geležinkeliuose, o tai papildomai spaudė rinką.

    Kas sudaro reikalaujamą sumą?

    Įmonės pateikiamas reikalavimas susideda iš dviejų dalių: realios žalos ir negauto pelno. Bendra suma, konvertavus į eurus, siekia apie 1,15 mlrd. eurų.

    Pasak „Bumech“, dalis pretenzijos siejama su 2023–2025 metų laikotarpiu, kai, bendrovės vertinimu, 2022 metais priimtų sprendimų pasekmės turėjo ilgalaikį poveikį pardavimams, kainodarai ir kasyklos veiklos planavimui.

    Anglies importo šuolis po embargo

    2022 metais anglies importas į Lenkiją šoktelėjo daugiau nei 60 proc. ir pasiekė rekordinius 20 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarė energetinė anglis, kurios importuota daugiau nei 17 mln. tonų.

    Toks augimas sietas su embargu angliai iš Rusijos, energetikos krize ir būtinybe skubiai sukaupti atsargas namų ūkiams bei energetikos sektoriui. Vėlesniais metais importo mastai mažėjo: 2025 metais į šalį įvežta mažiau nei 5,5 mln. tonų anglies.

    „Bumech“ nurodo, kad dėl minėtų valstybės sprendimų pasekmių kreipėsi ir į Europos Komisiją, ragindama įvertinti galimus konkurencijos iškraipymus. Tuo pat metu teisme bus sprendžiama, ar valstybės veiksmai sudaro pagrindą priteisti žalos atlyginimą ir kokio dydžio nuostoliai laikytini pagrįstais.

  • Teismas sustabdė „PKP Cargo“ ginčą su valstybe dėl „anglies sprendimo“: kalbama apie 340 mln. eurų

    Varšuvos apygardos teismas atnaujino ir vėl sustabdė bylą, kurioje „PKP Cargo“ iš Lenkijos valstybės siekia kompensacijos už 2022 metais priimtą vadinamąjį anglies sprendimą. Bendrovė teigia patyrusi nuostolių vykdydama politinį nurodymą, kuris privertė perplanuoti krovinių srautus ir laikinai atsisakyti dalies komercinių užsakymų.

    „PKP Cargo“ biržos pranešime nurodė, kad sprendimas susijęs su procesinėmis nuostatomis, leidžiančiomis sustabdyti nagrinėjimą, kai šalys siekia taikaus susitarimo. Įmonė prašė teismo imtis veiksmų dėl anksčiau sustabdytos bylos, tačiau po atnaujinimo procedūra vėl pristabdyta.

    Kas yra anglies sprendimas?

    Ginčo šerdis yra 2022 metų liepos mėnesį priimtas Lenkijos ministro pirmininko sprendimas, kai energetikos krizės fone buvo skubiai organizuojami importuojamos anglies srautai. Pagal šį nurodymą „PKP Cargo“ turėjo gabenti į Lenkiją iš užsienio nupirktą anglį, skirtą, be kita ko, „PGE Paliwa“ ir „Węglokoks“.

    Bendrovė tvirtina, kad dėl privalomo užsakymo reikėjo nukreipti lokomotyvus ir vagonus į Baltijos uostus, kur jie laukė importuojamos anglies. Pasak įmonės, tai ribojo galimybes vykdyti pelningus komercinius pervežimus ir ilgainiui paveikė finansinius rezultatus.

    Kokia suma prašoma?

    „PKP Cargo“ reikalauja daugiau kaip 1,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų, kompensacijos iš valstybės iždo. Ieškinys pateiktas 2025 metų pabaigoje, o 2026 metų pavasarį byla buvo sustabdyta abiejų pusių prašymu.

    „Sustabdymo laikotarpiu šalys tęs veiksmus, kuriais siekiama ginčą užbaigti taikiai“, – teigiama bendrovės pranešime. Toks scenarijus reikštų, kad galutinis sprendimas gali priklausyti ne tik nuo teisinio vertinimo, bet ir nuo derybų dėl kompensacijos dydžio ar atsiskaitymo mechanizmo.

    Platesnis kontekstas: restruktūrizacija ir spaudimas logistikai

    „PKP Cargo“ grupė veikia kaip logistinių paslaugų teikėja, derinanti geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, o krovinius veža ne tik Lenkijoje, bet ir kaimyninėse rinkose. 2024 metų liepą teismas pradėjo bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl bet koks galimas kelių šimtų milijonų eurų išmokėjimas ar susitarimas gali turėti reikšmingą įtaką planuojant skolų ir veiklos pertvarką.

    Energetikos krizės metu vyriausybių sprendimai dažnai buvo priimami skubiai, o logistikos grandinės patyrė išaugusį politinį ir operacinį spaudimą. Ši byla išryškina riziką, kai valstybės pavedimai gali persidengti su komerciniais įmonių įsipareigojimais, o nuostolių kompensavimo klausimas vėliau persikelia į teismus.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.