CP v2

Tag: Anglies importas

  • „Bumech“ dėl anglies importo sprendimų į teismą: iš valstybės siekia apie 1,15 mlrd. eurų

    Ieškinys dėl 2022 metų anglies rinkos

    Varšuvos apygardos teismą pasiekė biržoje listinguojamos bendrovės „Bumech“ ieškinys prieš Lenkijos valstybę. Įmonė, valdanti ir administruojanti Przedsiębiorstwo Górnicze Silesia (PG Silesia) anglies kasyklą, reikalauja maždaug 1,15 mlrd. eurų žalos atlyginimo.

    „Bumech“ teigia, kad prieš kreipdamasi į teismą siūlė taikų susitarimą, tačiau valstybė su tuo nesutiko. Pasak bendrovės, ginčas kilo dėl priemonių, kurios, įmonės vertinimu, 2022 metais iškreipė konkurenciją Lenkijos akmens anglies rinkoje.

    Valstybės nurodymas importuoti anglį

    Ieškinyje akcentuojama, kad 2022 metais tuometinis ministras pirmininkas pavedė dviem valstybės kontroliuojamoms įmonėms vykdyti intervencinį anglies importą. Minimos bendrovės PGE Paliwa ir Węglokoks, kurioms, anot „Bumech“, buvo užtikrintos valstybės finansinės garantijos.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad importuotojams buvo žadėtas visų sąnaudų padengimas, įskaitant nuostolius, patirtus parduodant anglį pigiau nei jos įsigijimo ir atgabenimo kaštai. Be to, „Bumech“ teigimu, importui buvo suteiktas logistikos prioritetas uostuose ir geležinkeliuose, o tai papildomai spaudė rinką.

    Kas sudaro reikalaujamą sumą?

    Įmonės pateikiamas reikalavimas susideda iš dviejų dalių: realios žalos ir negauto pelno. Bendra suma, konvertavus į eurus, siekia apie 1,15 mlrd. eurų.

    Pasak „Bumech“, dalis pretenzijos siejama su 2023–2025 metų laikotarpiu, kai, bendrovės vertinimu, 2022 metais priimtų sprendimų pasekmės turėjo ilgalaikį poveikį pardavimams, kainodarai ir kasyklos veiklos planavimui.

    Anglies importo šuolis po embargo

    2022 metais anglies importas į Lenkiją šoktelėjo daugiau nei 60 proc. ir pasiekė rekordinius 20 mln. tonų. Didžiąją dalį sudarė energetinė anglis, kurios importuota daugiau nei 17 mln. tonų.

    Toks augimas sietas su embargu angliai iš Rusijos, energetikos krize ir būtinybe skubiai sukaupti atsargas namų ūkiams bei energetikos sektoriui. Vėlesniais metais importo mastai mažėjo: 2025 metais į šalį įvežta mažiau nei 5,5 mln. tonų anglies.

    „Bumech“ nurodo, kad dėl minėtų valstybės sprendimų pasekmių kreipėsi ir į Europos Komisiją, ragindama įvertinti galimus konkurencijos iškraipymus. Tuo pat metu teisme bus sprendžiama, ar valstybės veiksmai sudaro pagrindą priteisti žalos atlyginimą ir kokio dydžio nuostoliai laikytini pagrįstais.

  • Teismas sustabdė „PKP Cargo“ ginčą su valstybe dėl „anglies sprendimo“: kalbama apie 340 mln. eurų

    Varšuvos apygardos teismas atnaujino ir vėl sustabdė bylą, kurioje „PKP Cargo“ iš Lenkijos valstybės siekia kompensacijos už 2022 metais priimtą vadinamąjį anglies sprendimą. Bendrovė teigia patyrusi nuostolių vykdydama politinį nurodymą, kuris privertė perplanuoti krovinių srautus ir laikinai atsisakyti dalies komercinių užsakymų.

    „PKP Cargo“ biržos pranešime nurodė, kad sprendimas susijęs su procesinėmis nuostatomis, leidžiančiomis sustabdyti nagrinėjimą, kai šalys siekia taikaus susitarimo. Įmonė prašė teismo imtis veiksmų dėl anksčiau sustabdytos bylos, tačiau po atnaujinimo procedūra vėl pristabdyta.

    Kas yra anglies sprendimas?

    Ginčo šerdis yra 2022 metų liepos mėnesį priimtas Lenkijos ministro pirmininko sprendimas, kai energetikos krizės fone buvo skubiai organizuojami importuojamos anglies srautai. Pagal šį nurodymą „PKP Cargo“ turėjo gabenti į Lenkiją iš užsienio nupirktą anglį, skirtą, be kita ko, „PGE Paliwa“ ir „Węglokoks“.

    Bendrovė tvirtina, kad dėl privalomo užsakymo reikėjo nukreipti lokomotyvus ir vagonus į Baltijos uostus, kur jie laukė importuojamos anglies. Pasak įmonės, tai ribojo galimybes vykdyti pelningus komercinius pervežimus ir ilgainiui paveikė finansinius rezultatus.

    Kokia suma prašoma?

    „PKP Cargo“ reikalauja daugiau kaip 1,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų, kompensacijos iš valstybės iždo. Ieškinys pateiktas 2025 metų pabaigoje, o 2026 metų pavasarį byla buvo sustabdyta abiejų pusių prašymu.

    „Sustabdymo laikotarpiu šalys tęs veiksmus, kuriais siekiama ginčą užbaigti taikiai“, – teigiama bendrovės pranešime. Toks scenarijus reikštų, kad galutinis sprendimas gali priklausyti ne tik nuo teisinio vertinimo, bet ir nuo derybų dėl kompensacijos dydžio ar atsiskaitymo mechanizmo.

    Platesnis kontekstas: restruktūrizacija ir spaudimas logistikai

    „PKP Cargo“ grupė veikia kaip logistinių paslaugų teikėja, derinanti geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, o krovinius veža ne tik Lenkijoje, bet ir kaimyninėse rinkose. 2024 metų liepą teismas pradėjo bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl bet koks galimas kelių šimtų milijonų eurų išmokėjimas ar susitarimas gali turėti reikšmingą įtaką planuojant skolų ir veiklos pertvarką.

    Energetikos krizės metu vyriausybių sprendimai dažnai buvo priimami skubiai, o logistikos grandinės patyrė išaugusį politinį ir operacinį spaudimą. Ši byla išryškina riziką, kai valstybės pavedimai gali persidengti su komerciniais įmonių įsipareigojimais, o nuostolių kompensavimo klausimas vėliau persikelia į teismus.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.