Varšuvos apygardos teismas atnaujino ir vėl sustabdė bylą, kurioje „PKP Cargo“ iš Lenkijos valstybės siekia kompensacijos už 2022 metais priimtą vadinamąjį anglies sprendimą. Bendrovė teigia patyrusi nuostolių vykdydama politinį nurodymą, kuris privertė perplanuoti krovinių srautus ir laikinai atsisakyti dalies komercinių užsakymų.
„PKP Cargo“ biržos pranešime nurodė, kad sprendimas susijęs su procesinėmis nuostatomis, leidžiančiomis sustabdyti nagrinėjimą, kai šalys siekia taikaus susitarimo. Įmonė prašė teismo imtis veiksmų dėl anksčiau sustabdytos bylos, tačiau po atnaujinimo procedūra vėl pristabdyta.
Kas yra anglies sprendimas?
Ginčo šerdis yra 2022 metų liepos mėnesį priimtas Lenkijos ministro pirmininko sprendimas, kai energetikos krizės fone buvo skubiai organizuojami importuojamos anglies srautai. Pagal šį nurodymą „PKP Cargo“ turėjo gabenti į Lenkiją iš užsienio nupirktą anglį, skirtą, be kita ko, „PGE Paliwa“ ir „Węglokoks“.
Bendrovė tvirtina, kad dėl privalomo užsakymo reikėjo nukreipti lokomotyvus ir vagonus į Baltijos uostus, kur jie laukė importuojamos anglies. Pasak įmonės, tai ribojo galimybes vykdyti pelningus komercinius pervežimus ir ilgainiui paveikė finansinius rezultatus.
Kokia suma prašoma?
„PKP Cargo“ reikalauja daugiau kaip 1,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų, kompensacijos iš valstybės iždo. Ieškinys pateiktas 2025 metų pabaigoje, o 2026 metų pavasarį byla buvo sustabdyta abiejų pusių prašymu.
„Sustabdymo laikotarpiu šalys tęs veiksmus, kuriais siekiama ginčą užbaigti taikiai“, – teigiama bendrovės pranešime. Toks scenarijus reikštų, kad galutinis sprendimas gali priklausyti ne tik nuo teisinio vertinimo, bet ir nuo derybų dėl kompensacijos dydžio ar atsiskaitymo mechanizmo.
Platesnis kontekstas: restruktūrizacija ir spaudimas logistikai
„PKP Cargo“ grupė veikia kaip logistinių paslaugų teikėja, derinanti geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, o krovinius veža ne tik Lenkijoje, bet ir kaimyninėse rinkose. 2024 metų liepą teismas pradėjo bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl bet koks galimas kelių šimtų milijonų eurų išmokėjimas ar susitarimas gali turėti reikšmingą įtaką planuojant skolų ir veiklos pertvarką.
Energetikos krizės metu vyriausybių sprendimai dažnai buvo priimami skubiai, o logistikos grandinės patyrė išaugusį politinį ir operacinį spaudimą. Ši byla išryškina riziką, kai valstybės pavedimai gali persidengti su komerciniais įmonių įsipareigojimais, o nuostolių kompensavimo klausimas vėliau persikelia į teismus.
Leave a Reply