Apsinuodijimas gali ištikti netikėtai, o pirmosios minutės dažnai lemia, ar pavyks išvengti sunkių komplikacijų. Medikai pabrėžia, kad svarbiausia yra greitai įvertinti situaciją, nutraukti kontaktą su nuodu ir kuo skubiau kreiptis pagalbos, o ne eksperimentuoti namų priemonėmis.
Apsinuodijama ne tik su maistu ar alkoholiu: pavojų kelia neteisingai vartojami vaistai, buitinė chemija, anglies monoksidas, garai ir dujos, pesticidai, taip pat kai kurie augalai ar grybai. Simptomai gali svyruoti nuo pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo ir viduriavimo iki sąmonės sutrikimo, traukulių, kvėpavimo nepakankamumo ar širdies ritmo sutrikimų.
Jei žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus mieguistumas, melsvumas ar įtariama, kad buvo praryta ėsdinanti medžiaga, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms net ir, atrodytų, nedidelė dozė gali sukelti sunkesnę būklę, todėl delsti ypač pavojinga.
Ką daryti iki atvykstant medikams
Jei nuodas pateko per burną, reikėtų pašalinti likučius iš burnos, o žmogui leisti išskalauti burną vandeniu ir išspjauti. Svarbu išsaugoti pakuotę, etiketę ar likusį produktą, nes tai padeda medikams greičiau nustatyti medžiagą ir parinkti tinkamą gydymą.
Jei medžiaga pateko ant odos, būtina nuvilkti užterštus drabužius ir gausiai plauti odą tekančiu vandeniu 15–20 minučių, ypač jei tai galėjo būti ėsdinanti chemija. Patekus į akis, akis taip pat reikia plauti vėsiu tekančiu vandeniu 15–20 minučių, o kontaktinius lęšius, jei įmanoma, išimti kuo greičiau.
Įkvėpus dujų ar garų, žmogų reikia išvesti į gryną orą ir užtikrinti patalpų vėdinimą, tačiau nekelti pavojaus sau. Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpavimas nenormalus, būtina pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.
Ko griežtai nedaryti
Be medikų ar specialistų nurodymo nereikėtų dirbtinai sukelti vėmimo. Tai ypač pavojinga, jei praryta ėsdinanti medžiaga, nes vemiant ji gali dar kartą nudeginti stemplę, o turiniui patekus į kvėpavimo takus gresia aspiracija ir plaučių pažeidimas.
Taip pat nereikėtų bandyti neutralizuoti nuodo kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, maišyti rūgštinių ir šarminių skysčių. Tokios reakcijos gali išskirti šilumą ar susidaryti dar toksiški junginiai, o žmogaus būklė gali staigiai pablogėti.
Nerekomenduojama savo nuožiūra duoti pieno, alkoholio, didelių kiekių vandens ar maisto, jei to nepatarė specialistai. Kai kuriais atvejais skysčiai gali paspartinti tam tikrų medžiagų pasisavinimą arba padidinti vėmimo ir užspringimo riziką.
Ką verta pasiruošti skambučiui
Kreipiantis pagalbos svarbu tiksliai pasakyti, kas galėjo sukelti apsinuodijimą, kiek ir kada buvo suvartota ar su kuo kontaktuota, kokie simptomai pasireiškė ir ar žmogus turi lėtinių ligų. Jei įtariamas apsinuodijimas vaistais, būtina įvardyti pavadinimą, stiprumą ir apytikslį tablečių ar dozių skaičių.
Medikai primena, kad kai kurie nuodai veikia su uždelsimu, todėl net ir pagerėjus savijautai reikėtų stebėti būklę ir laikytis nurodymų. Saugiausia taktika apsinuodijimo atveju yra ne spėlioti, o greitai gauti profesionalią konsultaciją ir tiksliai vykdyti rekomendacijas.
