Tag: Anglies monoksidas

  • Beveik kiekvieno kieme augančios tujos: kodėl jų malkų niekada nemeskite į židinį

    Pavasarį ir rudenį, genint tujas, kiemuose susikaupia nemažai šakų ir storesnių šakų gabalų. Dalis žmonių jas išdžiovina ir bando naudoti kaip nemokamas malkas židiniui ar krosnelei. Tačiau specialistai įspėja: tai gali baigtis ne tik didesnėmis išlaidomis, bet ir realia gaisro rizika.

    Tujos yra spygliuočiai, o jų mediena ir žalioji masė turi daug dervų bei eterinių aliejų. Degant ypač drėgnoms šakoms, ugnies temperatūra krinta, degimas tampa nepilnas, o dūmų sudėtis prastėja. Tokiais atvejais labiausiai nukenčia kaminas ir patalpų oro kokybė.

    Kodėl kaminui tai pavojinga?

    Šviežiai nupjautos tujų šakos dažniausiai būna labai drėgnos. Didelė dalis šilumos židinyje tuomet sunaudojama vandeniui išgarinti, todėl židinys kūrenasi vėsiau ir neefektyviau. Kuo žemesnė temperatūra, tuo daugiau nesudegusių dalelių lieka dūmuose.

    Šios dalelės, kondensuodamosi ant vėsesnių kamino sienelių, formuoja dervingas suodžių apnašas, vadinamas kreozotu. Kreozotas mažina trauką, didina dūmingumą ir gali užsidegti, o tai yra viena dažniausių kamino gaisrų priežasčių. Dėl dervų gausos spygliuočių atliekos šią problemą gali sustiprinti.

    Daugiau dūmų, mažiau šilumos

    Kūrenant tujų šakomis dažnai pastebima, kad liepsna nėra švari, o degimas labiau smilksta nei kaitina. Dėl to greičiau apsineša židinio stiklas, padaugėja dūmų lauke, o atidarius dureles jų gali patekti ir į patalpą. Be to, lengvos šakos sudega greitai, bet realios šilumos duoda mažai.

    Kartais internete kartojama, kad tujos esą pavojingos vien dėl nuodingų medžiagų. Praktikoje didžiausia rizika kyla ne iš mistinių toksinų, o iš prasto degimo, didelio dūmingumo ir anglies monoksido susidarymo, kai kūrenama drėgna biomasė. Dėl to namuose ypač svarbu turėti veikiantį anglies monoksido detektorių ir reguliariai valyti kaminą.

    Ką daryti su tujų šakomis?

    Užuot kūrenus židinyje, tujų atliekas verta panaudoti sode. Susmulkintos šakelės gali tapti mulčiu, ypač po rūgštesnę dirvą mėgstančiais augalais, nes spygliuočių mulčas linkęs rūgštinti dirvą. Taip pat šakas galima priduoti kaip žaliąsias atliekas, pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Kompostuoti tujų šakeles galima tik saikingai ir prieš tai jas susmulkinus, kad jos greičiau suirtų. Svarbiausia taisyklė židiniui išlieka ta pati: kūrenimui tinka tik švari, neimpregnuota ir gerai išdžiovinta mediena, kurios drėgnis mažesnis nei 20 proc. Tujų šakos šių sąlygų dažniausiai neatitinka, todėl rizika tiesiog neatsiperka.

  • Vonioje veidrodžiai nuolat rasoja? Vienas paprastas veiksmas dažnai išsprendžia bėdą

    Vonioje veidrodžiai nuolat rasoja? Vienas paprastas veiksmas dažnai išsprendžia bėdą

    Jei po dušo vonioje ilgai laikosi garai, o veidrodis dar ilgai lieka aptrauktas drėgme, tai dažnai rodo ne vien komforto, bet ir vėdinimo problemą. Ilgainiui tokia situacija didina pelėsio riziką, gali gadinti siūles ir apdailą, o namuose su dujiniais prietaisais tampa ir saugumo klausimu.

    Pirmas žingsnis, kuriam nereikia remonto, yra patikrinti ventiliacijos groteles. Ant jų ir už jų laikui bėgant kaupiasi dulkės, plaukeliai, riebalų bei muilo apnašos, todėl oro srautas pastebimai susilpnėja. Groteles verta atsargiai nuimti, nuplauti, gerai išdžiovinti ir tik tuomet grąžinti į vietą.

    Vien grotelės ne visada kalčiausios, nes vėdinimas veikia tik tada, kai oras turi iš kur ateiti. Jei vonios durys sandarios ir po jomis beveik nėra tarpo, o durų apačioje nėra ventiliacinių angų, oro pritekėjimas gali būti per mažas. Tokiu atveju ištraukimas per kanalą silpnėja net ir tada, kai grotelės švarios.

    Po maudynių padeda ir trumpas, bet intensyvus vėdinimas, jei būsto sąlygos tai leidžia. Karštas dušas sukuria daug vandens garų, kurie nusėda ant plytelių, veidrodžio ir kitų šaltų paviršių. Kuo greičiau drėgmė pašalinama, tuo mažesnė tikimybė, kad vonioje atsiras pelėsis ir nemalonus kvapas.

    Ypatingo dėmesio reikalauja vonios, kuriose yra dujinis vandens šildytuvas ar kitas degimo procesą naudojantis prietaisas. Tokiems įrenginiams būtinas stabilus oro pritekėjimas ir tinkamas dūmų bei oro šalinimas, todėl prastas vėdinimas gali sudaryti pavojingas sąlygas. Anglies monoksidas yra ypač klastingas, nes jo neįmanoma atpažinti pagal kvapą.

    Tokiuose būstuose verta turėti anglies monoksido detektorių ir laikytis gamintojo nurodymų dėl įrengimo vietos, tačiau jis nėra vėdinimo pakaitalas. Jei po paprastų veiksmų garai vis tiek neišsisklaido, juntamas tvankumas ar pastebimas grįžtamasis oro srautas, saugiausia kreiptis į kvalifikuotą specialistą. Savavališkai ardyti ar keisti ventiliacijos kanalų, jų siaurinti ar uždengti nereikėtų.

  • Apsinuodijus svarbi kiekviena minutė: ką daryti nedelsiant ir ko griežtai vengti namuose

    Apsinuodijimas gali ištikti netikėtai, o pirmosios minutės dažnai lemia, ar pavyks išvengti sunkių komplikacijų. Medikai pabrėžia, kad svarbiausia yra greitai įvertinti situaciją, nutraukti kontaktą su nuodu ir kuo skubiau kreiptis pagalbos, o ne eksperimentuoti namų priemonėmis.

    Apsinuodijama ne tik su maistu ar alkoholiu: pavojų kelia neteisingai vartojami vaistai, buitinė chemija, anglies monoksidas, garai ir dujos, pesticidai, taip pat kai kurie augalai ar grybai. Simptomai gali svyruoti nuo pykinimo, vėmimo, pilvo skausmo ir viduriavimo iki sąmonės sutrikimo, traukulių, kvėpavimo nepakankamumo ar širdies ritmo sutrikimų.

    Jei žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda stiprus mieguistumas, melsvumas ar įtariama, kad buvo praryta ėsdinanti medžiaga, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms net ir, atrodytų, nedidelė dozė gali sukelti sunkesnę būklę, todėl delsti ypač pavojinga.

    Ką daryti iki atvykstant medikams

    Jei nuodas pateko per burną, reikėtų pašalinti likučius iš burnos, o žmogui leisti išskalauti burną vandeniu ir išspjauti. Svarbu išsaugoti pakuotę, etiketę ar likusį produktą, nes tai padeda medikams greičiau nustatyti medžiagą ir parinkti tinkamą gydymą.

    Jei medžiaga pateko ant odos, būtina nuvilkti užterštus drabužius ir gausiai plauti odą tekančiu vandeniu 15–20 minučių, ypač jei tai galėjo būti ėsdinanti chemija. Patekus į akis, akis taip pat reikia plauti vėsiu tekančiu vandeniu 15–20 minučių, o kontaktinius lęšius, jei įmanoma, išimti kuo greičiau.

    Įkvėpus dujų ar garų, žmogų reikia išvesti į gryną orą ir užtikrinti patalpų vėdinimą, tačiau nekelti pavojaus sau. Jei žmogus nekvėpuoja arba kvėpavimas nenormalus, būtina pradėti gaivinimą ir tęsti iki atvykstant pagalbai.

    Ko griežtai nedaryti

    Be medikų ar specialistų nurodymo nereikėtų dirbtinai sukelti vėmimo. Tai ypač pavojinga, jei praryta ėsdinanti medžiaga, nes vemiant ji gali dar kartą nudeginti stemplę, o turiniui patekus į kvėpavimo takus gresia aspiracija ir plaučių pažeidimas.

    Taip pat nereikėtų bandyti neutralizuoti nuodo kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, maišyti rūgštinių ir šarminių skysčių. Tokios reakcijos gali išskirti šilumą ar susidaryti dar toksiški junginiai, o žmogaus būklė gali staigiai pablogėti.

    Nerekomenduojama savo nuožiūra duoti pieno, alkoholio, didelių kiekių vandens ar maisto, jei to nepatarė specialistai. Kai kuriais atvejais skysčiai gali paspartinti tam tikrų medžiagų pasisavinimą arba padidinti vėmimo ir užspringimo riziką.

    Ką verta pasiruošti skambučiui

    Kreipiantis pagalbos svarbu tiksliai pasakyti, kas galėjo sukelti apsinuodijimą, kiek ir kada buvo suvartota ar su kuo kontaktuota, kokie simptomai pasireiškė ir ar žmogus turi lėtinių ligų. Jei įtariamas apsinuodijimas vaistais, būtina įvardyti pavadinimą, stiprumą ir apytikslį tablečių ar dozių skaičių.

    Medikai primena, kad kai kurie nuodai veikia su uždelsimu, todėl net ir pagerėjus savijautai reikėtų stebėti būklę ir laikytis nurodymų. Saugiausia taktika apsinuodijimo atveju yra ne spėlioti, o greitai gauti profesionalią konsultaciją ir tiksliai vykdyti rekomendacijas.

  • Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Ne tik žiemą: RCB skubiai įspėja dėl mirtino smalkių pavojaus per vasaros karščius

    Lenkijoje Vyriausybės saugumo centras (RCB) išplatino skubų įspėjimą dėl smalkių, nors daugeliui šis pavojus asocijuojasi su žiema. Tarnybos pabrėžia, kad anglies monoksidas gali kauptis ir vasarą, ypač per didelius karščius.

    Vasarą namuose vis dar naudojami dujiniai vandens šildytuvai ir dujinės viryklės, todėl degimo produktai turi būti saugiai pašalinami per kaminą. Problemos prasideda tada, kai saulėje smarkiai įkaitę dūmtraukiai pablogina trauką ir trukdo normaliai išvesti išmetamąsias dujas.

    Tokiose situacijose dūmtraukyje gali susidaryti vadinamoji oro pagalvė, kuri užblokuoja dūmų ir degimo produktų kelią. Tuomet išmetamosios dujos gali grįžti į patalpas, o kartu į jas patenka ir smalkės.

    Rizika išauga, jei dujiniai prietaisai yra netvarkingi, patalpose prasta ventiliacija arba uždarytos orlaidės ir langai. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų neįmanoma patikimai atpažinti be specialaus anglies monoksido detektoriaus.

    Specialistai ragina karščių metu nepamiršti saugaus vėdinimo taisyklių, kai naudojami dujiniai įrenginiai. Jei lauke itin karšta, patariama ieškoti kompromiso: vėdinti trumpais intervalais, užtikrinti oro pritekėjimą į patalpą ir vengti ilgo maisto gaminimo dujomis.

    Jei atsiranda galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, neįprastas silpnumas ar mieguistumas, tai gali būti apsinuodijimo smalkėmis požymiai. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant išeiti į gryną orą, atidaryti langus, nutraukti dujų prietaisų naudojimą ir kviesti pagalbą.