CP v2

Tag: Ankštiniai augalai

  • Nevėluokite: šį sideratą sėkite dabar – daržovės vėliau augs greičiau ir sveikiau

    Nevėluokite: šį sideratą sėkite dabar – daržovės vėliau augs greičiau ir sveikiau

    Pavasarį daugelis daržininkų laukia šiltesnių dienų ir sodinimą atideda, o lysvės tuo metu lieka tuščios. Tačiau plika dirva greitai praranda drėgmę, susispaudžia, o joje sulėtėja biologiniai procesai, kurie lemia būsimų augalų startą.

    Vienas paprastas sprendimas – prieš pagrindinius sodinimus pasėti sideratinius augalus, dar vadinamus žaliąja trąša. Jie per trumpą laiką padeda atkurti dirvos struktūrą, skatina mikroorganizmų veiklą ir leidžia vėliau mažiau remtis sintetinėmis trąšomis.

    Tuščia lysvė dirvai kenkia

    Palikta be augalų, viršutinė dirvos dalis greičiau išdžiūsta, blogiau sugeria vandenį ir tampa mažiau puri. Po lietaus tokia žemė linkusi susidaryti plutele, o šaknims vėliau sunkiau įsiskverbti gilyn.

    Sideratai veikia kaip natūralus dirvos „variklis“: šaknys ją purena, gerina aeraciją, o antžeminė masė saugo paviršių nuo išdžiūvimo. Tai ypač aktualu pavasarį, kai orai permainingi, o drėgmė iš dirvos pasišalina greitai.

    Facelija – greitas ir paprastas pasirinkimas

    Jei pavasarį svarbiausia greitis, dažnai pasirenkama bitinė facelija. Ji greitai sudygsta, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir per kelias savaites suformuoja tankų žalią kilimą.

    Facelija vertinama ir dėl to, kad ji paprastai nesikerta su populiariausių daržovių sėjomaina, todėl lengviau planuoti, ką vėliau sodinsite toje pačioje vietoje. Papildomas privalumas – ji pritraukia apdulkintojus, o tai svarbu sodams ir daržams, kuriuose siekiama didesnio biologinio balanso.

    Ankštiniai praturtina dirvą azotu

    Kita grupė, kurią verta apsvarstyti, yra ankštiniai sideratai, pavyzdžiui, pelėžirniai ar pupiniai augalai. Jie gyvena „partnerystėje“ su gumbelinėmis bakterijomis, kurios padeda sukaupti augalams prieinamą azotą.

    Nupjovus žaliosios masės sluoksnį galima lengvai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį arba palikti kaip mulčą. Tokia danga mažina drėgmės garavimą, slopina piktžoles ir palaipsniui virsta organine medžiaga, panašiai kaip kompostas.

    Kada sėti, kad nenusiviltumėte?

    Nors pavasarį norisi pradėti kuo anksčiau, sėkmę lemia dirvos temperatūra ir drėgmė. Sėkloms svarbu, kad žemė būtų atitirpusi ir šiek tiek sušilusi, nes per šaltame ir permirkusiame grunte jos gali pradėti pūti.

    Praktiškai geriausia sėti tada, kai dirvą jau galima normaliai įdirbti, ji nebėra šlapia ir „nelimpa“ prie įrankių. Tuomet sideratai greitai sudygsta, o iki pagrindinių sodinimų spėja atlikti svarbiausią darbą – paruošti dirvą stipresniam ir sveikesniam daržovių augimui.

  • Geležies ir feritino trūkumas vargina daugelį: užkandis iš avinžirnių gali padėti

    Geležies trūkumas ir sumažėję feritino rodikliai – viena dažniausių mitybos ir sveikatos problemų, ypač tarp moterų. Feritinas yra baltymas, kaupiantis geležį organizme, todėl jo kiekis kraujyje dažnai geriau parodo geležies atsargas nei vien tik serumo geležies tyrimas.

    Specialistai pabrėžia, kad nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas ar suprastėjusi fizinė ištvermė nebūtinai reiškia tik stresą ar pervargimą. Tokie simptomai gali būti susiję ir su geležies stoka, tačiau tikslią priežastį patvirtina tik tyrimai, todėl prastėjant savijautai verta pasitarti su gydytoju.

    Mityboje svarbiausia – pasisavinimas

    Geležis maiste būna dviejų tipų: heminė ir neheminė. Heminė geležis, kurios gausu kepenyse, raudonoje mėsoje ir kituose gyvūninės kilmės produktuose, paprastai pasisavinama lengviau nei augalinė, tačiau tai nereiškia, kad augaliniai šaltiniai yra menkaverčiai.

    Tarp augalinių produktų išsiskiria ankštiniai, ypač avinžirniai: virti avinžirniai suteikia apie 2,9 miligramo geležies 100 gramų. Jie tinka salotoms, troškiniams, humusui, o taip pat gali tapti pagrindu saldesniam, maistingesniam užkandžiui.

    Svarbu žinoti, kad vienas konkretus užkandis savaime feritino staigiai nepakels. Tačiau reguliariai pasirenkant geležies turinčius produktus ir derinant juos su tinkamais įpročiais galima prisidėti prie geresnės mitybos kokybės.

    Ką daryti, kad geležis geriau įsisavintų?

    Geležies pasisavinimą gali slopinti gėrimai ir įpročiai, kurių dažnas net neįtaria. Kava ir arbata dėl jose esančių junginių gali mažinti geležies įsisavinimą, todėl jų geriau negerti valgant ar iškart po valgio.

    Tuo metu vitaminas C padeda neheminę geležį įsisavinti efektyviau, todėl ankštinius verta derinti su vitamino C turinčiais produktais. Tam tinka, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, kiviai, juodieji serbentai, taip pat daržovės, tokios kaip raudonoji paprika, lapiniai kopūstai ar šviežios žolelės.

    Kodėl avinžirniai – daugiau nei tik geležis

    Avinžirniai vertinami ne tik dėl geležies. Jie suteikia skaidulų, kurios padeda virškinimui, ilgiau suteikia sotumo ir gali prisidėti prie stabilesnio gliukozės kiekio kraujyje.

    Be to, avinžirniuose yra augalinių baltymų, svarbių raumenų atsistatymui ir bendrai medžiagų apykaitai. Juose taip pat randama mineralų, tokių kaip magnis ir kalis, bei B grupės vitaminų, kurie dalyvauja daugelyje organizmo procesų.

    Jeigu tyrimai rodo ryškų geležies ar feritino trūkumą, vien mitybos pokyčių gali nepakakti. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus ir, jei reikia, geležies preparatus, o mityba tampa svarbia gydymo plano dalimi.