Tag: Antidroninės sistemos

  • Lenkų antidroninė sistema „San“ gali tapti eksporto produktu – derybos su užsieniu jau vyksta

    Lenkijoje kuriama antidroninė sistema „San“, skirta šalies oro erdvės apsaugai, gali būti pasiūlyta ir užsienio rinkoms. Apie tai kalbama kaip apie potencialų eksporto produktą, o pirmosios derybos su užsienio partneriais jau vyksta.

    Tokią kryptį interviu Lenkijos portalui WNP įvardijo bendrovės „Advanced Protection Systems“ (APS) prezidentas Maciejus Klemm. Ši privati įmonė yra viena iš svarbių „San“ projekto vykdytojų.

    „San“ laikomas didžiausiu Lenkijos kariuomenės antidroniniu projektu. Jo esmė – sukurti daugiasluoksnį sprendimą, kuris galėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti skirtingų tipų bepiločius orlaivius.

    Nors kol kas kalbama apie eksporto galimybes, o ne apie pasirašytas sutartis dėl pilnų „San“ komplektų tiekimo kitoms kariuomenėms, pats faktas, kad vyksta pokalbiai, rodo augantį susidomėjimą tokio tipo technologijomis.

    Kas kuriama programoje „San“

    „San“ programą įgyvendina konsorciumas, kuriame dalyvauja Lenkijos gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa ir Norvegijos bendrovė „Kongsberg“. Numatyta sukurti ir pristatyti sistemą, apimančią tiek jutiklius, tiek valdymo komponentus.

    APS šiame projekte tiekia radarinius sensorius ir vadovavimo programinę įrangą. Pasak įmonės vadovo, Lenkijos sprendimai pristatomi ir užsienio auditorijoms – dalyvaujama vyriausybinėse delegacijose, produktai demonstruojami kartu su Gynybos ministerijos atstovais.

    M. Klemm teigimu, rugsėjį buvo pasirašyti pirmieji ketinimų protokolai tarp Lenkijos vyriausybės ir kitų valstybių. Būtent šiame kontekste atsirado ir „San“ kaip galimo eksporto produkto idėja.

    APS plečia eksportą NATO rinkose

    APS jau dabar dalį pajamų gauna iš užsienio: pastaraisiais metais eksportas sudarė keliasdešimt procentų bendrovės pajamų. Įmonė dirba Europos ir Artimųjų Rytų rinkose, taip pat plečia ryšius su NATO šalimis.

    Pasak M. Klemmo, per pastaruosius du ar tris mėnesius pasirašytos sutartys su NATO valstybėmis dėl radarinių technologijų tiekimo. Jis taip pat nurodė, kad ateinančiais metais tikimasi galimybių sudaryti gerokai didesnius sandorius.

    Dalyvavimas „San“ programoje APS vertinamas ne tik kaip būdas padidinti gamybą Lenkijos kariuomenės poreikiams, bet ir kaip tramplinas panašios apimties užsakymams kituose regionuose.

    Bendrovė jau didina gamybinius pajėgumus: atidarė naują gamyklą, plečia darbuotojų komandą ir planuoja investicijas, kurių vertė siekia apie 100 mln. zlotų.

    Kada eksportas galėtų tapti realybe

    Įmonės vadovas pabrėžia, kad darbai pagal „San“ programą vyksta pagal planą. Vis dėlto visas sistemos eksportas kol kas išlieka atvira galimybe, priklausysiančia ne tik nuo APS, bet ir nuo kitų programos dalyvių bei galimų užsakovų sprendimų.

    Augantis antidroninių sistemų poreikis siejamas su kintančia saugumo situacija regione ir sparčia bepiločių technologijų plėtra. Todėl tokie projektai kaip „San“ tampa svarbūs ne tik nacionalinei gynybai, bet ir gynybos pramonės konkurencingumui tarptautinėje rinkoje.

  • Lenkija kuria Dronų legioną: civiliai operatoriai ruošiami kariuomenei, tikslas – šimtai tūkstančių

    Dronų legionas: civiliai kaip rezervo dalis

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie planus sukurti vadinamąjį Dronų legioną – iniciatyvą, kuri konfliktui kilus leistų greitai mobilizuoti dronus valdančius civilius kaip kariuomenės užnugarį.

    Apie tai per operatorių mokymus „Blue Eye 2026“ Naujajame Glinnike kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžęs, kad moderniame kare dronai tampa kasdieniu įrankiu.

    „Dronų legionas vienys civilius, kurie konflikto atveju bus pasirengę veikti. Mums reikia šimtų tūkstančių dronų operatorių“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, tikslas nėra suburti dar vieną karinį vienetą, o sukurti aiškią sistemą, kuri leistų panaudoti sertifikuotų operatorių kompetencijas valstybės gynybai, kai to prireiktų.

    Jis taip pat akcentavo, kad kiekviena Lenkijos kariuomenės grandis turėtų gebėti naudoti dronus, o ne pasikliauti atskiromis specializuotomis komandomis.

    Mokymai ir sertifikavimas plečiami

    Naujajame Glinnike įsikūrusi 25-oji oro kavalerijos brigada turėtų tapti nuolatine vieta mokymams ir sertifikavimui, o „Blue Eye 2026“ – reguliariu renginiu, skirtu operatorių rengimui.

    Skelbiama, kad kitais metais dronų mokymai galėtų apimti apie 33 000 mokinių iš 500 karinių profilių klasių, o mokymų pabaigoje numatomas egzaminas Civilinės aviacijos administracijoje.

    Infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas nurodė, kad šiuo metu Lenkijoje yra daugiau kaip 560 000 sertifikuotų dronų operatorių, tačiau siekiama šį skaičių dar didinti.

    Jo teigimu, projekte svarbų vaidmenį atliks Civilinės aviacijos administracija ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra, kurios, esant poreikiui, gali būti panaudotos ir gynybos tikslams.

    Dronai, antidroninės sistemos ir DI

    Gynybos ministras taip pat pranešė pavedęs skubiai atlikti strateginę apžvalgą, nukreiptą į tris sritis: antidronines sistemas, tolimo tikslumo priemones ir dirbtinis intelektas taikymą.

    Jo vertinimu, Ukrainos karo patirtis rodo, kad dronai ir priemonės jiems aptikti bei neutralizuoti tampa vienu iš lemiamų veiksnių tiek gynyboje, tiek puolime.

    Finansavimo mastai, apie kuriuos kalbėta renginyje, rodo aiškią kryptį – dronų ir antidroninių sistemų pajėgumai Lenkijoje iš nišinės srities stumiami į masinį, visiems kariuomenės lygiams reikalingą standartą.

    Toks modelis, kai remiamasi plačiu civilių operatorių rezervu, gali tapti svarbiu elementu didinant valstybės parengtį, ypač tais atvejais, kai kritiškai svarbu greitai išplėsti pajėgumus be ilgo karių rengimo ciklo.

  • Karvio paplūdimyje rasti karinio drono fragmentai: Gynybos ministerija aiškina, iš kur jie atsirado

    Lenkijos pajūryje, Karvio paplūdimyje Pamario vaivadijoje, antradienio vakarą rasti skraidančio objekto fragmentai sukėlė tarnybų reakciją ir paskatino viešus paaiškinimus. Radinį apžiūrai ir tyrimui paėmė karinė žandarmerija bei prokuratūra.

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad tai yra Lenkijai priklausiusio karinio drono liekanos. Pasak jo, dronas buvo numuštas per karines pratybas, vykusias pakrantės poligone Ustkoje prieš kelias savaites, o jūra vėliau fragmentus išmetė į krantą.

    Kas žinoma apie radinį?

    Apie įtartiną objektą tarnyboms pranešė pašalinis asmuo, o pranešimas per Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pareigūnus maždaug 18.30 valandą. Į vietą atvykę pareigūnai aptvėrė teritoriją, informavo prokuratūrą ir iškvietė atsakingas tarnybas, kad būtų užtikrintas saugumas ir surinkti įrodymai.

    Žiniasklaidos teigimu, rastas įrenginys ar jo dalys galėjo būti maždaug dviejų metrų ilgio. Neoficiali informacija, paskelbta dar prieš ministerijos komentarą, taip pat rodė, kad tai greičiausiai testinio lenkiško drono fragmentai iš pratybų.

    Kodėl dronų tema jautri?

    Gynybos ministerijos vadovas pabrėžė, kad šis atvejis nėra susijęs su provokacija ar išorės grėsme, o veikiau yra pratybų pasekmė. Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione daugiau dėmesio skiriama tiek bepiločių sistemų panaudojimui, tiek jų neutralizavimo sprendimams, todėl bet koks panašus radinys automatiškai vertinamas atsargiai.

    Ministerijos teigimu, pratybose buvo testuojami Lenkijos kuriami dronai ir antidroninės priemonės, o jų plėtra siejama su šalies karinių pajėgumų stiprinimu. Tokie bandymai paprastai apima realias situacijas, įskaitant taikinių numušimą, o dėl oro ir jūros sąlygų nuolaužos gali būti nuneštos ir vėliau aptiktos civilinėse teritorijose.

    Ankstesni atvejai pajūryje

    Šis incidentas priminė ir ankstesnį atvejį, kai Baltijos jūra išmetė droną netoli Rusinovo, šalia Jarosławco. Tuomet viešai skelbta, kad tai buvo rusiškas kovinis bepiločio tipo aparatas, o aplinkybes tyrė prokuratūra ir specialiosios tarnybos.

    Dėl tokių precedentų kiekvienas panašus radinys pakrantėje vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad jis susijęs su nacionalinėmis pratybomis. Tarnybos primena, kad radus įtartinų daiktų pakrantėje svarbu jų neliesti ir nedelsiant informuoti atsakingas institucijas.

    „Užtikrinu, tai ne provokacija, o pratybų poligone Ustkoje pasekmė“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • MON prioritetas – dronai ore ir jūroje: Gdynėje pristatytos investicijos ir planai Baltijai

    Dronai – tarp svarbiausių tikslų

    Be pilotų valdomų sistemų plėtra ore ir jūroje tapo vienu pagrindinių Lenkijos gynybos politikos prioritetų. Gdynėje vykusioje konferencijoje apie Baltijos saugumą vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz akcentavo, kad kariuomenė kryptingai stiprina tiek dronų pajėgumus, tiek priemones kovai su jais.

    Pasak ministro, be orlaivių, vis didesnis dėmesys skiriamas jūriniams sprendimams: autonominiams paviršiniams ir povandeniniams aparatams, kurie gali būti naudojami žvalgybai, stebėsenai bei infrastruktūros apsaugai. Ši kryptis siejama ir su praktinėmis pamokomis iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko įrankių.

    Ką reiškia projektas Kaszubia?

    Gdynėje pristatytas projektas Kaszubia – Žaliasis pramonės rajonas apibūdinamas kaip bandymas sukurti pramoninį ir logistinį pagrindą valstybės saugumui Baltijos pakrantėje. Iniciatyva sieja gynybos pramonę, technologijų vystymą ir regiono energetikos transformaciją, įskaitant žaliąją energetiką.

    Konferencijoje pabrėžta, kad tokie projektai turi dvigubą tikslą: stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir kurti ilgalaikį ekonominį pagrindą regionui. Tokia logika atitinka platesnę Europos tendenciją, kai didinant gynybos finansavimą siekiama, kad kuo daugiau užsakymų ir kompetencijų liktų vietos pramonėje.

    Investicijos Gdynėje ir partnerystė

    Renginio metu buvo pristatyta nauja gamybinė infrastruktūra Gdynėje, kur planuojama gaminti ir vystyti paviršinius bei povandeninius bepilotinius sprendimus. Minėta, kad investicijų apimtis šiame projekte turėtų pasiekti apie 184 000 000 eurų, o dalis lėšų jau nukreipta į gamybos bazės plėtrą.

    Taip pat skelbta apie „Grupa WB“ ir „Kongsberg Defence & Aerospace“ bendradarbiavimą, orientuotą į bepilotes jūrines platformas su daugiasensorėmis žvalgybos sistemomis. Numatyta integruoti vaizdo ir elektroninės žvalgybos sprendimus bei kitus jūrų aplinkai pritaikytus sensorius, kad būtų galima efektyviau stebėti situaciją Baltijos jūroje.

    „Patirtis iš karo Ukrainoje aiškiai rodo, kad bepilotės sistemos tampa vienu kertinių šiuolaikinio mūšio lauko elementų, taip pat ir jūroje“, – sakė „Kongsberg Defence & Aerospace“ atstovas Krystian Chmielewski.

    Lenkijos gynybos ministerija šalia dronų plėtros įvardija ir kitus modernizacijos akcentus: tolimojo nuotolio tikslias priemones bei DI taikymą kariuomenėje. Kartu pabrėžiama partnerystė su Skandinavijos šalimis, ypač Norvegija, kuri laikoma svarbia investicijų ir technologinio bendradarbiavimo kryptimi Baltijos saugumo kontekste.

  • „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    Vokietijos gynybos technologijų startuolis „Ground A“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir užbaigęs daugiau nei 9 mln. eurų vertės ankstyvosios stadijos finansavimo etapą. Įmonė įkurta prieš maždaug pusmetį, o pritrauktas kapitalas skirtas lazerine technologija paremtai antidroninei sistemai parengti rinkai.

    Bendrovė kuria sprendimą, skirtą mažiems, manevringiems bepiločiams aptikti ir neutralizuoti, kai dronų grėsmė Europoje sparčiai auga. Pastaraisiais metais antidroninės priemonės tapo viena greičiausiai besivystančių gynybos technologijų krypčių, ypač dėl infrastruktūros apsaugos poreikių ir karo Ukrainoje patirties.

    Kaip veikia GA 1000?

    „Ground A“ teigia, kad jos GA 1000 sujungia radarą ir kitus jutiklius su kompiuterine rega, DI ir tiksliu lazeriniu poveikiu. Sistema automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka dronus, tačiau galutinį sprendimą dėl neutralizavimo, pasak kūrėjų, priima operatorius.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad GA 1000 sveria mažiau nei 200 kilogramų ir yra kompaktiška, mobili platforma, pritaikyta įvairiems scenarijams. Tokie parametrai svarbūs rinkoje, kur pirkėjai dažnai reikalauja ne tik efektyvumo, bet ir greito perkėlimo bei diegimo prie kritinės infrastruktūros objektų.

    Integracija su esama oro gynyba

    Bendrovė pabrėžia, kad GA 1000 kuriama ne kaip izoliuotas sprendimas, o kaip integruojama sistema. Ji turėtų būti suderinama su esamomis oro gynybos, vadovavimo ir kontrolės sistemomis, taip pat galėtų būti montuojama ant sausumos, jūrinių ar orlaivių platformų.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos gynybos pramonės tendenciją kurti modulines technologijas, kurias galima įjungti į jau veikiančius tinklus. Tai leidžia greičiau pasiekti operacinį naudojimą ir sumažinti diegimo kaštus, palyginti su visiškai naujos infrastruktūros kūrimu.

    Kas investavo ir kas toliau?

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared Ventures“. Tarp dalyvių minimi ir gynybos technologijų bendrovė „Quantum Systems“, taip pat keli rizikos kapitalo investuotojai ir privatūs investuotojai iš Europos gynybos bei programinės įrangos sektorių.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Tobiasas Brune teigia, kad pirmoji sistema jau yra bandymų ir validavimo etape ir artėja prie pateikimo rinkai. „Šio greičio skubiai reikia Vokietijai, Europai ir sąjungininkams“, – sakė jis.

    „Ground A“ planuoja Vokietijoje kurti modulinę serijinę gamybą. Bendrovė nurodo, kad kitas finansavimo etapas numatomas 2027 metais, o tuomet ketinama reikšmingai didinti gamybos pajėgumus, siekiant technologiją tiekti didesniais kiekiais.

  • Privati gynybos pramonė rodo raumenis: „Vigo Photonics“ ir APS technologijos, keičiančios kariuomenę

    Lenkijos gynybos sektoriuje vis ryškiau matoma tendencija: šalia valstybinių koncernų drąsiau į priekį žengia privačios įmonės, kuriančios aukštųjų technologijų sprendimus kariuomenei ir infrastruktūros apsaugai. Tai ypač aktualu augant dronų grėsmei ir didėjant modernių jutiklių, radarų bei optoelektronikos paklausai Europoje.

    Tarp labiausiai aptariamų bendrovių – „Vigo Photonics“ ir „Advanced Protection Systems“ (APS). Abi jos pristato technologijas, kurios tiesiogiai stiprina Lenkijos pajėgumus, o kartu atspindi platesnę ES kryptį mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir jautrių komponentų importo.

    „Vigo Photonics“: infraraudonųjų spindulių detektoriai

    „Vigo Photonics“ specializacija – itin jautrūs fotoniniai infraraudonųjų spindulių detektoriai, naudojami tiek kosmoso, tiek karinėse sistemose. Įmonė skelbia, kad jos jutikliai pritaikyti termovizijoje, cheminių medžiagų aptikime, gaisrų nustatyme, taip pat sistemose, kurios aptinka lazerinį apšvietimą iš tolimačių ar taikinių žymeklių.

    Pastaraisiais metais tokio tipo komponentai tapo strateginiais: be jų sunku užtikrinti modernų situacijos suvokimą naktį, esant dūmams, rūkui ar dulkėms. Dėl to panašios technologijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip pramoninis produktas, bet ir kaip nacionalinio saugumo grandis.

    Įmonė taip pat atsidūrė Kinijos vadinamajame juodajame sąraše – tai siejama su geopolitinėmis technologijų įtampomis ir sankcijų politika. „Vigo Photonics“ teigia, kad gamybos tai nestabdys, nes sukauptos daugiau nei metų atsargos kritinių medžiagų, o alternatyvūs tiekėjai yra Japonijoje ir Europoje.

    APS ir programa San: didžiausia antidroninė sistema

    APS pristato sprendimus, orientuotus į vieną sparčiausiai augančių gynybos poreikių – kovą su dronais. Įmonės portfelyje yra radarai, įvairūs sensoriai, vadovavimo ir valdymo programinė įranga bei elektroninės kovos sprendimų integracija, o tai leidžia kurti daugiasluoksnes aptikimo ir neutralizavimo architektūras.

    APS dalyvauja programoje San, kuri Lenkijoje vystoma kaip didelio masto antidroninės apsaugos sistema. Įmonė skelbia prisidedanti prie sensorių sluoksnio ir tiekianti sprendimus, įskaitant „FIELDctrl“ radarų šeimą bei C2 „SanView“ valdymo sistemą, kuri koordinuoja aptikimą ir reagavimą.

    Vienas akcentų – 3D MIMO radaras „FIELDctrl Follow“, skirtas mažų, žemai ir lėtai skrendančių taikinių stebėjimui. APS nurodo, kad tokio tipo radarai projektuojami taip, jog neapsiribotų vien aptikimu, o užtikrintų nuolatinį objekto sekimą, kas realiomis sąlygomis dažnai lemia, ar grėsmė bus neutralizuota laiku.

    Interoperabilumas tampa svarbiausiu kriterijumi

    Didėjant dronų atakų ir diversijų rizikai, vieno įrenginio pirkimas vis dažniau laikomas nepakankamu sprendimu. Gynybos praktikoje vis didesnę reikšmę įgyja interoperabilumas: sensoriai, C2, procedūros ir poveikio priemonės turi veikti kaip vieninga sistema, ypač saugant kritinę infrastruktūrą.

    „Praktikoje tai reiškia, kad objekto apsauga nuo dronų negali būti vertinama tik kaip pavienio sensoriaus ar priemonės įsigijimas. Reikalingas sensorių, C2, procedūrų ir efektorių suderinamumas bei gebėjimas veikti kartu su kitomis saugumo struktūromis“, – sakė APS vadovas Maciej Klemm.

    Ekspertų vertinimu, tokios įmonės kaip „Vigo Photonics“ ir APS demonstruoja, kad privačios bendrovės gali tapti kritiniais gynybos tiekėjais, o investicijos į vietinę gamybą ir technologinę kompetenciją mažina pažeidžiamumą krizėse. Europoje tai tampa viena pagrindinių gynybos pramonės krypčių, ypač technologijų, kurios tiesiogiai lemia aptikimo, stebėjimo ir reakcijos greitį, srityje.

  • Lenkijos Rytų skydas tampa technologijų poligonu: dronai, DI ir antidroninės sistemos už milijardus

    Lenkija spartina nacionalinį sienų apsaugos projektą Rytų skydas, kuris iš inžinerinių barjerų plano virsta plačia gynybos ir technologijų platforma. Projektas apima apie 210 kilometrų sienos su Rusija ir apie 395 kilometrus su Baltarusija, o vėliau gali būti plečiamas ir prie sienos su Ukraina.

    Prioritetiniu ruožu nurodomas daugiau nei 400 kilometrų pasienis, daugiausia prie Baltarusijos, kur numatomas pilnas priemonių paketas. Tuo metu prie sienos su Rusija planuojami labiau taškiniai, o ne ištisiniai įtvirtinimai, atsižvelgiant į reljefą ir grėsmių pobūdį.

    Ne tik barjerai, bet ir jutikliai

    Rytų skydas kuriamas kaip daugiasluoksnė sistema, kurioje dera įtvirtinimai, logistika, kariuomenė ir pasienio tarnybos. Be fizinių kliūčių, kelių, tiltų stiprinimo bei logistinių mazgų, didelis dėmesys skiriamas hibridinėms grėsmėms ir situacijos supratimui realiu laiku.

    Lenkijos gynybos vadovybė pabrėžia suderinamumą su NATO standartais ir galimybę veikti kartu su sąjungininkais. Tokia architektūra vertinama kaip visos NATO rytinio sparno atgrasymo dalis, o ne vien nacionalinis fortifikacijų projektas.

    DI, robotika ir antidronai

    Esminis pokytis tas, kad Rytų skydas vis labiau pristatomas kaip naujų sprendimų bandymų ir diegimo zona. Fokusas krypsta į antidroninius jutiklius, vaizdo analizę, automatizuotą taikinių atpažinimą ir kitus sprendimus, kurie leistų greičiau reaguoti bei sumažinti karių riziką.

    „Pagal programą Išmanioji siena tikrinami sprendimai, naudojantys robotiką, bepiločius sprendimus ir dirbtinis intelektas“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Šis kursas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur sienų ir kritinės infrastruktūros apsauga vis dažniau remiasi sensorių tinklais, duomenų sinteze ir greita sprendimų grandine. Tokiose sistemose DI paprastai naudojamas grėsmių filtravimui, klaidingų signalų mažinimui ir operatorių darbo apkrovos mažinimui.

    Lenkija taip pat plečia nepilotuojamų sausumos platformų panaudojimą. Be sprogmenų neutralizavimo robotų, dėmesio sulaukia žvalgybiniai robotai, kurie gali patruliuoti, aptikti taikinius termovizija ir perduoti duomenis į valdymo centrus.

    2025 metų kovą Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį dėl 96 mobilių bepiločių žvalgybos transporto priemonių Tarantula, kurios turėtų būti tiekiamos 2026–2027 metais. Sutarties vertė siekia apie 11,6 milijono eurų, o pagrindinis tikslas – sumažinti karių riziką ir padidinti stebėjimo efektyvumą sudėtingomis sąlygomis.

    Didelė kryptis yra antidroniniai pajėgumai, kurie tapo kritiškai svarbūs po plataus masto dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tokios sistemos paprastai apima radarus, optinius ir akustinius jutiklius, ryšio trukdymo priemones, perėmėjus bei sprendimus, leidžiančius greitai identifikuoti mažus taikinius itin žemame aukštyje.

    Lenkijos planuose išskiriama ir didelės apimties antidroninė programa San, kurios vertė viešai įvardijama apie 3,5 milijardo eurų. Numatyta daug baterijų ir ugnies vienetų, o sistemos tiekimo grafikas siejamas su 2026–2028 metų etapais.

    Rytų skydas dar tik kuriamas, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus ne visiškai sandari siena, o išmaniai valdoma gynybos erdvė. Lenkija siekia, kad fizinės priemonės, sensoriai, DI analizė ir reagavimo pajėgumai veiktų kaip viena platforma, galinti suteikti papildomo laiko, informacijos ir manevro laisvės krizės atveju.

  • ES ir Ukrainos dronų koalicija renkasi Briuselyje: 18 įmonių derins bendrą gamybą ir gynybą

    Rugsėjo 11 dieną Briuselyje planuojamas pirmasis Europos Sąjungos ir Ukrainos dronų koalicijos susitikimas. Jo tikslas – įvertinti, kiek pažengė bendradarbiavimas, suderinti tolesnių veiksmų grafiką ir aptarti pirmuosius bendrus projektus.

    Koalicija oficialiai startavo 2026 metais liepos mėnesį, Europos Komisijai ją pristatant ES–Ukrainos gynybos pramonės forume Kyjive. Iniciatyva siekia spartinti dronų ir antidroninių sistemų kūrimą bei gamybą, o kartu – perkelti karo sąlygomis patikrintas technologijas į europinę pramonę.

    Susitikime dalyvauti turėtų ES gynybos komisaras Andrius Kubilius ir koalicijos steigėjai. Tai signalas, kad dronai, elektroninė kova ir oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių Europos gynybos pajėgumų stiprinimo prioritetų.

    Kas sudaro koaliciją?

    Koalicijoje dalyvauja 18 įmonių – po devynias iš ES ir Ukrainos. Tarp jų yra ir Lenkijos gynybos pramonės grupė „WB Electronics/WB Group“, taip pat keletas Europos dronų, jutiklių bei gynybinių technologijų gamintojų.

    Ukrainos pusę sudaro įmonės, kurios karo metu sukaupė praktinės patirties kuriant dronus, taikinių aptikimo sprendimus ir antidronines priemones. Būtent ši patirtis laikoma viena svarbiausių pridėtinių verčių, kurias Europa siekia integruoti į savo pajėgumus.

    „Stengiamės daug ko iš ukrainiečių išmokti: kaip veikia ekosistema, kaip tarpusavyje dirba valdžia ir dronų pramonė“, – sakė komisaro A. Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Satunas.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Koalicija siejama su vadinamąja dronų sutartimi – politiniu ir pramoniniu rėmu, turinčiu padėti Ukrainai greičiau gauti reikalingus pajėgumus fronte. Kartu tai turėtų atverti kelią ES gamybos apimčių didinimui, trumpesniems tiekimo grandinių terminams ir greitesniam inovacijų diegimui.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad dronų vaidmuo sparčiai plečiasi: jie naudojami žvalgybai, taikinių nustatymui, tiksliems smūgiams, logistikai, taip pat oro erdvės pažeidimų ir kritinės infrastruktūros grėsmių stebėsenai. Dėl to antidroninės sistemos, ryšio apsauga ir elektroninė kova tampa neatsiejama gynybos planavimo dalimi.

    Koalicijos idėją anksčiau viešai buvo įvardijusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama poreikį stiprinti apsaugą nuo dronų įsiveržimų į ES valstybių narių oro erdvę. Briuselio susitikimas turėtų parodyti, kaip greitai šie politiniai tikslai virsta konkrečiais pramoniniais užsakymais ir bendra gamyba.

  • Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkija skubiai ieško dronų perėmėjų: ukrainiečiai įspėja, kad rinkoje laimi greičiausi

    Lenkijos kariuomenė plečia kovos su bepiločiais pajėgumus ir pradėjo atranką sistemoms, skirtoms ore perimti kitus dronus. Liepos 17 dieną Beįgulių ginkluotės sistemų inspektoratas paskelbė kvietimą teikti paraiškas bandymams, o sprendimų kūrėjai dokumentus gali pateikti iki mėnesio pabaigos.

    Viešai skelbiami reikalavimai rodo, kad ieškoma palyginti lengvų ir greitai dislokuojamų sprendimų, kurie tiktų ne tik stacionariai infrastruktūros apsaugai, bet ir mobiliai gynybai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai oro grėsmių spektras išsiplėtė nuo didesnių smogiamųjų dronų iki mažų komercinių kvadrokopterių, naudojamų žvalgybai ar atakoms.

    Apie Lenkijos paieškas aktyviai komentuoja Ukrainos gynybos srities leidinys Defense Express, pabrėždamas, kad platus reikalavimų laukas gali atverti duris daugeliui gamintojų iš NATO ir Europos Sąjungos. Ukrainiečių vertinimu, būtent karo patirtis Ukrainoje pastūmėjo rinką sparčiai tobulinti antidronines technologijas ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų masinių atakų sąlygomis.

    Defense Express taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijos kariuomenė jau diegia dronų perėmėjų sprendimus, įskaitant „Merops“, kuris siejamas su kuriama antidronine apsaugos architektūra SAN. Tokie sprendimai paprastai projektuojami taip, kad būtų galima greitai išskleisti valdymo postą, starto įrangą ir perėmėjų dronų grupę, o veikimas būtų įmanomas tiek autonomiškai, tiek nuotoliniu būdu.

    Viešojoje erdvėje „Merops“ apibūdinamas kaip sistema, kuri remiasi perėmėjais, skirtais numušti priešiškus bepiločius skrydžio metu, o jų valdymas grindžiamas jutikliais taikiniui aptikti ir sekti. Minima, kad perėmėjų greitis gali siekti iki 280 kilometrų per valandą, o tai svarbu siekiant pasivyti greitesnius taikinius ir veikti trumpame laiko lange.

    Ukrainos analitikų vertinimu, net jei šalyje jau yra bent viena tokia sistema, natūralu testuoti kelias alternatyvas ir pasirinkti geriausiai šiandienos grėsmėms pritaikytą variantą. Praktikoje skirtingi perėmėjai gali būti efektyvūs prieš skirtingas klases: vieni labiau tinka didesniems, lėčiau manevruojantiems dronams, kiti – mažiems kvadrokopteriams, kuriuos aptikti ir neutralizuoti dažnai būna sudėtingiau.

    „Logiška, kad valstybė nori išbandyti įvairias galimybes ir išsirinkti geriausią sprendimą iš to, ką šiandien siūlo rinka“, – sakė Defense Express apžvalgininkai, vertindami Lenkijos paskelbtą atranką.

    Šis procesas signalizuoja apie platesnę kryptį regione: kovai su dronais vis dažniau derinamos kelios priemonės, nuo elektroninės kovos iki fizinio perėmimo ore. Lenkijos bandymų rezultatai gali nulemti, kokios kartos perėmėjai ateityje taps standartine įranga, skirta tiek karinių dalinių, tiek kritinės infrastruktūros apsaugai.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.