Kas yra „Chrobry“ ir kam jis kuriamas
Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK kartu su Fondų ir regioninės politikos ministerija baigia kurti specialios paskirties įmonę „Chrobry“, kuri įgyvendins Saugumo ir gynybos fondo užduotis. BGK pirmoji viceprezidentė Marta Postuła nurodė, kad investavimo politikos dokumentas šiuo metu derinamas, o galutinė jo versija planuojama iškart po įmonės registracijos.
Planuojama, kad „Chrobry“ registracija nacionaliniame registre įvyks iki gegužės vidurio, o tuomet prasidės operacinis etapas. Pagrindinis tikslas – pagreitinti kapitalo pasiekiamumą gynybos sektoriui ir dvejopo naudojimo projektams, kuriems rinkoje dažnai trūksta rizikos kapitalo.
Kokios apimties lėšos ir kaip jos bus skirstomos
Įmonės numatomas finansinis „krepšys“ siekia apie 22,5 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 5,2 mlrd. eurų. Šios lėšos numatytos kaip du tarpusavyje papildantys instrumentai: paskolinis ir kapitalo.
Paskolinis komponentas sudarys beveik 16 mlrd. zlotų, arba apie 3,7 mlrd. eurų. Iš šios sumos 11,2 mlrd. zlotų, arba apie 2,6 mlrd. eurų, būtų skiriama savivaldybėms projektams, susijusiems su civilinės saugos priemonėmis, kibernetiniu saugumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra.
Antrasis ramstis – kapitalo investicijos, kurių apimtis apie 6,7 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,5 mlrd. eurų. BGK teigimu, tai turėtų leisti įsigyti įmonių akcijų tiek ankstyvosiose technologijų stadijose, tiek veiklos mastelio didinimo etape.
Prioritetai: naujos technologijos, kibernetika ir antidroninės sistemos
Pagal aptariamas gaires prioritetinės kryptys apimtų naujas technologijas, kibernetinį saugumą ir antidronines priemones. Tokie sprendimai pastaraisiais metais Europoje laikomi kritiniais dėl karo Ukrainoje patirties, dronų vaidmens mūšio lauke ir augančios hibridinių grėsmių dalies.
BGK atstovė taip pat leido suprasti, kad investicijos gali būti nukreiptos ne vien į startuolius ar mažas įmones. Neatmetama galimybė stiprinti ir brandžius pramonės dalyvius, jeigu jiems reikia kapitalo, kad galėtų tapti pagrindiniais rangovais dideliuose gynybos užsakymuose, o ne vien subrangovais.
„Kiekviena kapitalo investicija bus svarstoma Valdymo komitete, tačiau sprendimas liks įmonės valdybos rankose. Komitetas galės pateikti neigiamą nuomonę, bet ji nebus įpareigojanti“, – sakė Marta Postuła.
„Toks modelis, atitinkantis Europos Komisijos reikalavimus, užtikrina investicinių sprendimų nepriklausomumą nuo politinių veiksnių, kartu nurodant strategines kryptis valstybės saugumo požiūriu“, – pridūrė ji.
Kaip bus priimami sprendimai ir kada tikėtis starto
„Chrobry“ investicinis procesas, anot BGK, turėtų remtis rinkos standartais: prieš įsigyjant akcijas įmonės turės pereiti išsamų patikrinimą, apimantį finansinę, teisinę, technologinę ir rinkos analizę. Taip pat numatomas investicinis komitetas, kuris sprendimus grįs analitikų komandų rekomendacijomis.
BGK pabrėžia, kad vien skolinimo priemonės ne visada išsprendžia finansavimo trūkumą, ypač mažesnėms gynybos sektoriaus įmonėms. Tokiais atvejais kapitalo injekcija gali tapti „pirmuoju žingsniu“, leidžiančiu pasiekti kreditingumą ir vėliau pritraukti bankinį finansavimą.
Pagal pateiktą grafiką, pilna operacinė parengtis numatoma antrąjį metų pusmetį, kai bus galima priimti paraiškas tiek iš savivaldybių, tiek iš verslo. Tuo pačiu ketinama vertinti jau anksčiau identifikuotą projektų „vamzdyną“, apimantį ir paskolų, ir kapitalo dalį.
„Chrobry“ taip pat pristatomas kaip instrumentas, kuris turėtų sujungti skirtingas valstybės finansavimo priemones į nuoseklų paketą. Tai ypač svarbu gynybos tiekimo grandinėse, kur rangovams ir technologijų tiekėjams dažnai reikia ne vien paskolos, bet ir garantijų, apyvartinio finansavimo bei kapitalo.
Leave a Reply