CP v2

Tag: Antikūnai

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Virusas, kuris lieka visam gyvenimui

    Epstein-Barr virusas (EBV) yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų: manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų. Daugeliui infekcija praeina nepastebimai, tačiau virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą ir kartais suaktyvėti.

    EBV dažniausiai siejamas su infekcine mononukleoze, dar vadinama liaukine karštine, kai pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir padidėję limfmazgiai. Vis dėlto didžiausia problema yra ne trumpalaikiai simptomai, o ilgalaikės rizikos, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Naujas taikinys: kaip antikūnas blokuoja užkrėtimą

    JAV Fred Hutchinson vėžio centro ir Vašingtono universiteto mokslininkų komanda pranešė sukūrusi antikūnus, nukreiptus į du EBV paviršiaus baltymus gp350 ir gp42. Šie baltymai virusui padeda patekti į B limfocitus, kurie yra svarbi imuninės sistemos dalis.

    Idėja paprasta: jei antikūnai užblokuoja šiuos baltymus, virusui tampa sunkiau prisitvirtinti prie ląstelių ir pradėti infekciją. Tyrėjai taip pat svarsto, kad toks blokavimas galėtų mažinti ir vėlesnio viruso atsinaujinimo tikimybę.

    „Rasti žmogaus antikūnų, galinčių sustabdyti Epstein-Barr viruso patekimą į imuninės sistemos ląsteles, itin sunku, nes virusas geba prisijungti prie beveik kiekvienos B ląstelės“, – sakė biochemikas Andrew McGuire.

    Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis žmogui artimą imuninę sistemą, vienas iš sukurtų antikūnų apsaugojo nuo EBV infekcijos. Laboratorijoje iš viso buvo išskirta 10 naujų antikūnų: du taikėsi į gp350, o aštuoni į gp42.

    Kodėl tai ypač svarbu transplantacijų pacientams

    Mokslininkai pabrėžia galimą praktinę kryptį transplantacijų medicinoje, kur imunitetą slopinantys vaistai didina EBV komplikacijų riziką. Kasmet atliekama daug organų ir kaulų čiulpų transplantacijų, o po jų pacientai tampa pažeidžiamesni virusų suaktyvėjimui.

    Viena rimčiausių su EBV susijusių būklių po transplantacijų yra potransplantaciniai limfoproliferaciniai sutrikimai, kai B limfocitai ima nekontroliuojamai daugintis ir gali išsivystyti gyvybei pavojingi limfomos tipo susirgimai. Prevencija čia ypač svarbi, nes gydymas dažnai reikalauja sudėtingų sprendimų, įskaitant imunosupresijos koregavimą.

    „EBV viruso kiekio kraujyje prevencija turi didelį potencialą mažinti potransplantacinių limfoproliferacinių sutrikimų dažnį ir sumažinti poreikį silpninti imunosupresiją“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Rachel Bender Ignacio.

    Tyrėjai akcentuoja, kad iki realaus gydymo dar laukia ilgas kelias: būtini papildomi saugumo tyrimai ir klinikiniai bandymai su žmonėmis. Lygiagrečiai pasaulyje vyksta ir EBV vakcinų kūrimo darbai, todėl ši kryptis gali tapti svarbia platesnės prevencijos strategijos dalimi.

  • Šveicarijos biotechnologijų startuolis „ALP Bio“ pritraukė 1,9 mln. eurų organoidų ir DI platformai

    Šveicarijos Šlyreno mieste įsikūrusi bendrovė „ALP Bio AG“ pranešė pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinės stadijos finansavimą. Lėšos bus skirtos platformai, kuri sujungia žmogaus imuninės sistemos organoidus ir dirbtinį intelektą, vystyti.

    Investicijų raundui vadovavo Miunchene veikiantis rizikos kapitalo fondas 42CAP, prisidėjo „Venture Kick“ ir strateginių verslo angelų grupė. Bendrovės teigimu, tikslas yra anksčiau identifikuoti ir sumažinti vieną brangiausių biologinių vaistų kūrimo rizikų – imunogeniškumą.

    Kas yra imunogeniškumas ir kodėl tai brangu?

    Imunogeniškumas – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į biologinį vaistą, pavyzdžiui, antikūną, kai gali susiformuoti antikūnai prieš vaistą. Tokia reakcija gali susilpninti gydymo efektyvumą, sukelti saugumo problemų ir priversti keisti ar net nutraukti programą jau vėlyvoje stadijoje.

    Praktikoje daugelis signalų išryškėja tik klinikinių tyrimų metu, kai pakeitimai kainuoja daugiausia laiko ir pinigų. Dėl to farmacijos ir biotechnologijų įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip rizikas perkelti į ankstesnius kūrimo etapus.

    Kaip veikia organoidų ir DI derinys?

    „ALP Bio“ kuria hibridinę sistemą, kurioje laboratorijoje išmatuoti žmogaus imuninės sistemos organoidų duomenys derinami su mašininio mokymosi modeliais. Bendrovė nurodo, kad taip siekiama gauti biologiškai pagrįstą grįžtamąjį ryšį dar prieš pasirenkant galutinį antikūno kandidatą.

    Platforma orientuota į ankstyvą kandidatų atranką, rizikos suskirstymą ir antikūnų sekų optimizavimą, išlaikant terapinę funkciją. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją rinkoje, kai DI sprendimai vis dažniau jungiami su žmogui artimesniais ikiklinikiniais modeliais, o ne remiamasi vien skaičiavimais.

    „Imunogeniškumas yra viena didžiausių paslėptų biologinių vaistų kūrimo sąnaudų, o pramonė per ilgai susitaikė su netikėtumais vėlyvoje stadijoje. Šis finansavimas leis mums plėsti eksperimentinį ir skaičiavimo pagrindą bei dirbti su komandomis, kurios nori, kad antikūnų kūrimas nuo pat pradžių būtų labiau nuspėjamas“, – sakė „ALP Bio AG“ vadovas Christianas Vahlensieckas.

    Bendrovė įkurta 2025 metais ir šiuo metu ieško farmacijos bei biotechnologijų partnerių ankstyvos prieigos bendradarbiavimui. „ALP Bio“ teigimu, prioritetas – antikūnų programos, kuriose ankstesnis rizikos sumažinimas galėtų padėti greičiau pasirinkti tinkamesnius kandidatus ir sumažinti vėlesnį neapibrėžtumą.