CP v2

Tag: Antikūnai

  • Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Mokslininkai sukūrė naują antikūną prieš virusą, kuriuo užsikrėtę net 95 proc. žmonių

    Virusas, kuris lieka visam gyvenimui

    Epstein-Barr virusas (EBV) yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus virusų: manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. suaugusiųjų. Daugeliui infekcija praeina nepastebimai, tačiau virusas organizme gali išlikti visą gyvenimą ir kartais suaktyvėti.

    EBV dažniausiai siejamas su infekcine mononukleoze, dar vadinama liaukine karštine, kai pasireiškia karščiavimas, nuovargis ir padidėję limfmazgiai. Vis dėlto didžiausia problema yra ne trumpalaikiai simptomai, o ilgalaikės rizikos, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.

    Naujas taikinys: kaip antikūnas blokuoja užkrėtimą

    JAV Fred Hutchinson vėžio centro ir Vašingtono universiteto mokslininkų komanda pranešė sukūrusi antikūnus, nukreiptus į du EBV paviršiaus baltymus gp350 ir gp42. Šie baltymai virusui padeda patekti į B limfocitus, kurie yra svarbi imuninės sistemos dalis.

    Idėja paprasta: jei antikūnai užblokuoja šiuos baltymus, virusui tampa sunkiau prisitvirtinti prie ląstelių ir pradėti infekciją. Tyrėjai taip pat svarsto, kad toks blokavimas galėtų mažinti ir vėlesnio viruso atsinaujinimo tikimybę.

    „Rasti žmogaus antikūnų, galinčių sustabdyti Epstein-Barr viruso patekimą į imuninės sistemos ląsteles, itin sunku, nes virusas geba prisijungti prie beveik kiekvienos B ląstelės“, – sakė biochemikas Andrew McGuire.

    Eksperimentuose su pelėmis, turinčiomis žmogui artimą imuninę sistemą, vienas iš sukurtų antikūnų apsaugojo nuo EBV infekcijos. Laboratorijoje iš viso buvo išskirta 10 naujų antikūnų: du taikėsi į gp350, o aštuoni į gp42.

    Kodėl tai ypač svarbu transplantacijų pacientams

    Mokslininkai pabrėžia galimą praktinę kryptį transplantacijų medicinoje, kur imunitetą slopinantys vaistai didina EBV komplikacijų riziką. Kasmet atliekama daug organų ir kaulų čiulpų transplantacijų, o po jų pacientai tampa pažeidžiamesni virusų suaktyvėjimui.

    Viena rimčiausių su EBV susijusių būklių po transplantacijų yra potransplantaciniai limfoproliferaciniai sutrikimai, kai B limfocitai ima nekontroliuojamai daugintis ir gali išsivystyti gyvybei pavojingi limfomos tipo susirgimai. Prevencija čia ypač svarbi, nes gydymas dažnai reikalauja sudėtingų sprendimų, įskaitant imunosupresijos koregavimą.

    „EBV viruso kiekio kraujyje prevencija turi didelį potencialą mažinti potransplantacinių limfoproliferacinių sutrikimų dažnį ir sumažinti poreikį silpninti imunosupresiją“, – sakė infekcinių ligų gydytoja Rachel Bender Ignacio.

    Tyrėjai akcentuoja, kad iki realaus gydymo dar laukia ilgas kelias: būtini papildomi saugumo tyrimai ir klinikiniai bandymai su žmonėmis. Lygiagrečiai pasaulyje vyksta ir EBV vakcinų kūrimo darbai, todėl ši kryptis gali tapti svarbia platesnės prevencijos strategijos dalimi.

  • Šveicarijos biotechnologijų startuolis „ALP Bio“ pritraukė 1,9 mln. eurų organoidų ir DI platformai

    Šveicarijos Šlyreno mieste įsikūrusi bendrovė „ALP Bio AG“ pranešė pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinės stadijos finansavimą. Lėšos bus skirtos platformai, kuri sujungia žmogaus imuninės sistemos organoidus ir dirbtinį intelektą, vystyti.

    Investicijų raundui vadovavo Miunchene veikiantis rizikos kapitalo fondas 42CAP, prisidėjo „Venture Kick“ ir strateginių verslo angelų grupė. Bendrovės teigimu, tikslas yra anksčiau identifikuoti ir sumažinti vieną brangiausių biologinių vaistų kūrimo rizikų – imunogeniškumą.

    Kas yra imunogeniškumas ir kodėl tai brangu?

    Imunogeniškumas – tai organizmo imuninės sistemos reakcija į biologinį vaistą, pavyzdžiui, antikūną, kai gali susiformuoti antikūnai prieš vaistą. Tokia reakcija gali susilpninti gydymo efektyvumą, sukelti saugumo problemų ir priversti keisti ar net nutraukti programą jau vėlyvoje stadijoje.

    Praktikoje daugelis signalų išryškėja tik klinikinių tyrimų metu, kai pakeitimai kainuoja daugiausia laiko ir pinigų. Dėl to farmacijos ir biotechnologijų įmonės vis dažniau ieško būdų, kaip rizikas perkelti į ankstesnius kūrimo etapus.

    Kaip veikia organoidų ir DI derinys?

    „ALP Bio“ kuria hibridinę sistemą, kurioje laboratorijoje išmatuoti žmogaus imuninės sistemos organoidų duomenys derinami su mašininio mokymosi modeliais. Bendrovė nurodo, kad taip siekiama gauti biologiškai pagrįstą grįžtamąjį ryšį dar prieš pasirenkant galutinį antikūno kandidatą.

    Platforma orientuota į ankstyvą kandidatų atranką, rizikos suskirstymą ir antikūnų sekų optimizavimą, išlaikant terapinę funkciją. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją rinkoje, kai DI sprendimai vis dažniau jungiami su žmogui artimesniais ikiklinikiniais modeliais, o ne remiamasi vien skaičiavimais.

    „Imunogeniškumas yra viena didžiausių paslėptų biologinių vaistų kūrimo sąnaudų, o pramonė per ilgai susitaikė su netikėtumais vėlyvoje stadijoje. Šis finansavimas leis mums plėsti eksperimentinį ir skaičiavimo pagrindą bei dirbti su komandomis, kurios nori, kad antikūnų kūrimas nuo pat pradžių būtų labiau nuspėjamas“, – sakė „ALP Bio AG“ vadovas Christianas Vahlensieckas.

    Bendrovė įkurta 2025 metais ir šiuo metu ieško farmacijos bei biotechnologijų partnerių ankstyvos prieigos bendradarbiavimui. „ALP Bio“ teigimu, prioritetas – antikūnų programos, kuriose ankstesnis rizikos sumažinimas galėtų padėti greičiau pasirinkti tinkamesnius kandidatus ir sumažinti vėlesnį neapibrėžtumą.